Civilinė byla Nr. e2A-599-459/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01606-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.7; 3.1.7.6; 3.3.1.19.3

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2024 m. rugsėjo 30 d.

    Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Erinijos Kazlauskienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. L. (O. L.) ir atsakovės UAB „Vlantana“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Vlantana“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. 

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vlantana“ 8 160,90 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, 1 527,40 Eur dienpinigių nepriemoką, 2 091,26 Eur delspinigius už nevisišką ir pavėluotą atsiskaitymą darbo santykių metų laikotarpiu 2020 m. birželio 1 d.–2022 m. birželio 27 d., remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, priteisti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui, t. y. 9 575,28 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovas pas atsakovę dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2016 m. gruodžio 6 d. darbo sutartį Nr. 4564. Darbo santykiai šalis siejo iki 2022 m. birželio 27 d. Ieškovas, manydamas, kad darbdavys nevisiškai sumokėjo jam priklausantį darbo užmokestį, dienpinigius už komandiruotes, 2023 m. birželio 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK). 2023 m. liepos 11 d. DGK priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo prašymą atsisakė nagrinėti. Ieškovas susipažinęs su atsakovės pateiktais dokumentais (dienpinigių pažyma, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai) mano, kad atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nefiksavo ir nemokėjo už kelionės laiką iš / į komandiruotę, t. y. pagal pažymą apie keliautą laiką, kuris nepažymėtas tabelyje: 1. 2020 m. birželio 17, 18 d. iš Lietuvos į Vokietiją; 2. 2020 m. birželio 24, 25 d. iš Švedijos į Lietuvą; 3. 2021 m. sausio 3, 4 d. iš Lietuvos į Nyderlandus; 4. 2021 m. gegužės 6, 7 d. iš Lietuvos į Švediją; 5. 2022 m. vasario 11, 12 d. iš Lietuvos į Švediją; 6. 2022 m. gegužės 13, 14 d. iš Švedijos į Lietuvą. Kadangi darbdavio dienpinigių pažymos rodo darbuotoją keliavus iš / į komandiruotes, tačiau darbdavys to nežymėjo tabeliuose, grafikai dėl keliavimo laiko darbuotojui nebuvo pateikti prieš 7 dienas (DK 115 straipsnis), komandiruotės įsakymų nebuvo, ieškovas prašo vadovautis darbdavio dienpinigių pažymomis bei darbuotojo skaičiavimais ir priteisti papildomą mokėjimą už neapmokėtas kelionės iš / į komandiruotę valandas. Kaip nurodyta pažymoje, keliavimas iš / į komandiruotę truko 100,54 val., 1 val. darbo užmokestis yra 1,65xMVA, todėl kelionės į / iš komandiruotę laikas apmokėtinas papildomai 1 334,77 Eur bruto. Nurodė, kad atsakovės direktorė aplinkybes dėl darbo užmokesčio dydžio pripažino nagrinėjant bylą DGK kitoje byloje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ 2.5 punktas reglamentuoja dienpinigių apmokestinimą. Atsakovė dienpinigių neapmokestino, taigi vėl pripažino konkliudentiniais veiksmais, kad nustatytas darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip minimalusis atlyginimas, padaugintas iš koeficiento 1,65. Ieškovo darbo užmokesčio nepriemoka susideda iš neapmokėto kelionės iš / į komandiruotę laiko, priskaičiuotos, bet neišmokėtos darbo užmokesčio sumos, bei neteisėtai nepriskaičiuotos sumos – taikomas netinkamas 1 val. darbo užmokesčio įkainis, neteisingai skaičiuojamas neišdirbis / viršvalandinis darbas. Darbdavys ieškovui priskaičiavo išmokėti 2020 m. birželio 1 d. – 2022 m. birželio 27 d. darbo užmokesčio į rankas 2 815,74 + 5 373,85 + 2 591,42 = 10 781,01 Eur. Už minėtą laikotarpį darbdavys darbo užmokesčio išmokėjo 1 728,91 + 5 373,86 + 1 837,74 = 8 940,51 Eur į rankas, likdamas skolingas 1 840,5 Eur į rankas (3 080,56 Eur bruto).

3.       Patikslintiname ieškinyje ieškovas nesutiko su atsakovės pozicija dėl 2020 m. birželio 27 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2022 m. gegužės 17 d. mokėjimų. Dėl 2020 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo (suma 2 911 Eur) – atsakovė nurodo neva moka 564,09 Eur už 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. dalį darbo užmokesčio ir 2 346,91 Eur dienpinigius. Neaišku, kodėl neva mokama tokia atlyginimo suma – 564,09 Eur (tai neatitinka jokių dokumentuose nurodytų sumų). 2020 m. rugpjūčio 27 d. darbo užmokestis už rugpjūčio, rugsėjo mėnesius dar nebuvo žinomas, be to, nurodyta suma neatitinka darbo užmokesčio dokumentuose nurodytos sumos. Priede prie atsakovės atsiliepimo nurodoma, kad sumokėta 2 346,91 Eur dienpinigių, tačiau dienpinigių pažymoje nurodoma, kad už komandiruotę 2020 m. birželio 19 d.–2020 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu priskaičiuoti dienpinigiai yra 2 767,80 Eur. Ieškovas paaiškina, kad faktiškai ieškovui grįžus po komandiruotės atsakovė suskaičiuodavo dienpinigius, išlaidas ir per kelias dienas sumokėdavo komandiruočių ir išlaidų atlyginimą, t. y. 2 911 Eur (sumokėta 2020 m. rugpjūčio 27 d., t. y. 3 dienos po komandiruotės pabaigos), 300 Eur avansas (sumokėtas 2020 m. birželio 23 d.), 100 Eur avansas (sumokėtas 2020 m. liepos 15 d.), iš viso 3 311 Eur, buvo dienpinigiai už komandiruotę 2020 m. birželio 19 d.–2020 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu. Dėl 2020 m. lapkričio 27 d. mokėjimo (suma 3 029 Eur) atsakovės nurodoma neva mokama 522,43 Eur už 2020 m. lapkričio, gruodžio mėnesio dalis darbo užmokesčio ir 2 506,57 Eur dienpinigiai. Neaišku, kodėl mokama tokia atlyginimo suma (tai neatitinka jokių dokumentuose nurodytų sumų). 2020 m. lapkričio 27 d. darbo užmokestis už lapkričio, gruodžio mėnesius dar nebuvo žinomas. Priede prie atsakovės atsiliepimo nurodoma, kad sumokėta 2 506,57 Eur dienpinigių, tačiau dienpinigių pažymoje nurodoma, kad už komandiruotę laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. priskaičiuoti dienpinigiai yra 2 044,89 Eur. Ieškovas paaiškina, kad, grįžus po komandiruotės, atsakovė suskaičiuodavo dienpinigius, išlaidas ir per kelias dienas sumokėdavo komandiruočių ir išlaidų atlyginimą, t. y. visa suma 3 029 Eur (sumokėta 2020 m. lapkričio 27 d., t. y. 1 diena po komandiruotės pabaigos) buvo dienpinigiai už komandiruotę laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. Dėl 2022 m. gegužės 17 d. mokėjimo (suma 4 564 Eur) atsakovė nurodo neva moka 787,31 Eur už 2022 m. gegužės, birželio mėn. dalį darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atostoginių ir 3 776,69 Eur dienpinigių. Neaišku, kodėl mokama tokia atlyginimo suma (tai neatitinka jokių dokumentuose nurodytų sumų). 2022 m. gegužės 17 d. darbo užmokestis už gegužės, birželio mėn., atostoginiai, kompensacija už nepanaudotas atostogas dar nebuvo žinomi. Priede prie atsakovės atsiliepimo nurodoma, kad sumokėta 3 776,69 Eur dienpinigių, tačiau dienpinigių pažymoje nurodoma, kad už komandiruotę laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 13 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. priskaičiuoti dienpinigiai yra 4 573,75 Eur. Ieškovas paaiškina, kad, ieškovui grįžus po komandiruotės, atsakovė suskaičiuodavo dienpinigius, išlaidas ir per kelias dienas sumokėdavo komandiruočių ir išlaidų atlyginimą, t. y. 4 564 Eur suma (sumokėta 5 dienos po komandiruotės pabaigos), 200 Eur avansas (sumokėta 2022 m. vasario 16 d.), iš viso 4 764 Eur, buvo dienpinigiai už komandiruotę laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 13 d. iki 2022 m. gegužės 12 d.

4.       Darbdavys taikė neteisingą valandinį įkainį (turėjo taikyti 1,65 x MVA), be to, neteisingai skaičiavo neišdirbį / viršvalandžius (taikoma 1 mėn. suminė darbo laiko apskaita, kiekvieną mėn. skaičiuojami viršvalandžiai, neišdirbis), todėl atsakovė ieškovui neteisėtai priskaičiavo mažesnę sumą, nei turėjo. 2020 m. birželio 1 d.–2022 m. birželio 27 d. darbdavys priskaičiavo darbuotojui 4 654,12 + 8 882,39 + 4 283,34 = 17 819,85 Eur bruto darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo priskaičiuoti 5 521,19 + 10 687,75 + 5 356,48 = 21 565,42 Eur, skirtumas                   3 745,57 Eur. Iš viso darbo užmokesčio nepriemoka: 1 334,77 + 3 080,56 + 3 745,57 = 8 160,9 Eur. Ieškovas pateikia savo kadencijų trukmę, laikotarpius ir kokius mokėjimus jis gavo, taip pat kokia yra dienpinigių nepriemoka. Už komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. liepos 23 d., pasibaigus komandiruotei (išmokėta po 3 dienų 2021 m. liepos 26 d.) darbdavys išmokėjo 3 873,14 Eur dienpinigių, tačiau faktiškai, pagal darbdavio pateiktą dienpinigių pažymą, minėtu laikotarpiu jam priskaičiuota 5 242,79 Eur dienpinigių, todėl neišmokėti dienpinigiai sudaro 1 369,65 Eur (5 242,79 – 3 873,14). Už komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. sausio 8 d., pasibaigus komandiruotei, po 3 dienų, t. y. 2021 m. sausio 11 d., išmokėta 4 841,94 Eur, iš jų 35,83 Eur išlaidos, vadinasi, 4 806,11 Eur suma skirta dienpinigiams, nors pagal darbdavio pažymą priskaičiuota 4 963,86 Eur, todėl neišmokėti dienpinigiai sudaro 157,75 Eur (4 963,86 – 4 806,11). Iš viso neišmokėti dienpinigiai: 1 369,65 + 157,75 = 1 527,4 Eur.

5.       Vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 sausio 22 d. įsakymu Nr. A1-72 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“, delspinigių dydis 2020 m. birželio 1 d.–2022 m. sausio 31 d. buvo 0,07 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nuo 2022 m. vasario 1 d. – po 0,08 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Kadangi darbuotojui nebuvo išmokėtas visas darbo užmokestis, dienpinigiai, todėl taip pat skaičiuotina atitinkamai 0,07 ir 0,08 proc., kurie lygūs 339,76 + 567,11 + 215,77 + 275,25 + 144,56 + 259,60 +230,03 + 4,41 + 54,77 = 2 091,26 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 27 d. Remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas. Ieškovo 1 val. VDU 9,57 Eur/val.: 2022 m. balandžio, gegužės mėn.: 1 465,19 / 153,14 = 9,57 Eur/val. Ieškovo 1 mėn. VDU: 9,57 x 166,8 = 1 595,88 Eur (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. A1-916 „Dėl Metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2022 metais patvirtinimo“), 6 mėnesių VDU – 9 575,28 Eur.

6.       Atsakovė UAB „Vlantana“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo nepagrįstus argumentus, kad atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nefiksavo ir nemokėjo už kelionės laiką iš komandiruotės / į komandiruotę. Su ieškiniu pateikė savo subjektyvius skaičiavimus. Ieškovo argumentai yra grindžiami išimtinai prielaidomis. Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA) teikdama viešas konsultacijas „Vairavimo ir poilsio režimas“ atsakydama į klausimą „Ar kelionė iki transporto priemonės laikoma vairuotojo darbu?“ pateikė išaiškinimą. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad „bet koks laikas, praleistas vykstant į vietą, kurioje paimama transporto priemonė, kuriai taikomas šis reglamentas, ar grįžtant iš tos vietos, jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti miegamąja kajute (kupė), gultu ar lova“. Ieškovas, perimdamas transporto priemonę, visais atvejais į skaitmeninio tachografo vairuotojo kortelę privalo suvesti kelionės iki transporto priemonės laiką pažymėdamas simboliu „Kiti darbai“ arba „Buvimas darbe“. Atsakovė į nagrinėjamą bylą yra pateikusi darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose yra fiksuojamas ieškovo vykimo į komandiruotę / grįžimo iš komandiruotės laikas. Ieškovas teigia, kad jam 2020 m. birželio 17–18 d. turi būti įtraukiama 15,5 darbo valandos. Vertinant šiuos argumentus būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tomis dienomis ieškovas nedirbo. Įsakymas dėl komandiruotės yra priimtas 2020 m. birželio 19 d., jame nurodoma tą pačią dieną vykti į komandiruotę. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 24, 25 d. priskaičiuoja sau 16,3 darbo valandos (kelionė iš komandiruotės iš Švedijos keltu), tačiau į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad nurodytomis dienomis ieškovas ilsėjosi po komandiruotės (žymėjimas „I“), įsakymai dėl komandiruočių ir dienpinigių pažyma patvirtina, kad ieškovo komandiruotė pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 23 d. Ieškovas 2021 m. sausio 3, 4 d. skaičiuoja sau 19,44 darbo valandos, tačiau pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį šiomis dienomis ieškovas buvo nemokamose atostogose, įsakymai dėl komandiruočių ir dienpinigių pažyma patvirtina, kad ieškovas išvyko į komandiruotę 2021 m. sausio 5 d. Ieškovas 2021 m. gegužės 6–7 d. kelionės iš Lietuvos į Švediją skaičiuoja sau 16,3 darbo valandos, tačiau šiomis dienomis buvo pravaikštose ir į komandiruotę išvyko 2021 m. gegužės 8 d. Ieškovas 2022 m. vasario 11–12 d. kelionės iš Lietuvos į Švediją ir 2022 m. gegužės 13–14 d. kelionės iš Švedijos į Lietuvą skaičiuoja po 16,3 darbo valandos (iš viso 32,6 darbo valandos), tačiau, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius, 2022 m. vasario 11–12 d. ieškovas nedirbo ir į komandiruotę išvyko 2022 m. vasario 13 d. (pirmadienį), 2022 m. gegužės 13–14 d. ieškovas sirgo, iš komandiruotės grįžo 2022 m. gegužės 12 d. Atsakovė pateikia įmonės DFDS patvirtinimą, kad ieškovas nurodytomis dienomis kėlėsi keltu, jam buvo priskirta kajutė.

7.       Pažymėjo ir tai, kad ieškovas neįrodinėja, jog atsakovė, kaip darbdavė, nesumokėjo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio. Ieškovas įrodinėja, kad darbdavys nesumokėjo darbo sutartyje neaptarto darbo užmokesčio. Ieškovas patikslintame ieškinyje nekorektiškai cituoja kitoje byloje priimto darbo ginčų komisijos sprendimo motyvus. Darbo ginčų komisijos sprendimas neturi nei prejudicinės, nei įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje. Ieškovas teigia, kad 2020 m. birželio 27 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2022 m. gegužės 17 d. mokėjimai turėtų būti vertinami kaip dienpinigiai ir išlaidų atlyginimas, tačiau nepaaiškina, už kurias komandiruotės dienas ir kokių neįvardintų išlaidų kompensavimui ieškovas priskiria šias sumas. Į bylą pateiktas atliktų mokėjimų paskirstymas, iš kurio matyti, kad iš 2020 m. rugpjūčio 27 d. atlikto 2 911 Eur mokėjimo 584,09 Eur priskirtina darbo užmokesčiui ir 2 346,91 Eur dienpinigiams. Atsakovė paaiškina, kad 584,09 Eur sumą sudaro darbo užmokestis, įskaitant 150,77 Eur (neto) atostoginius. 2020 m. lapkričio 27 d. buvo atliktas 3 029 Eur mokėjimas, iš kurio 522,43 Eur sudaro darbo užmokestis, įskaitant 97,43 Eur (neto) atostoginius. 2022 m. gegužės 17 d. atliktas 4 564,31 Eur sumos mokėjimas, iš šios sumos 787,31 Eur sudaro darbo užmokestis bei ligos pašalpa, einamojo ketvirčio neišdirbis (priedas) pagal suminę darbo laiko apskaitą birželio 30 dieną ir atostoginiai. Ieškovas nepagrįstai taiko 1 mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį. Ieškovui buvo taikytas 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis. Šiam faktui pagrįsti pridedami įsakymas dėl 3 mėnesių suminės apskaitos laikotarpio taikymo lietuvių ir rusų kalbomis ir ieškovo informavimo apie 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį taikymo dokumentas. Ieškovas niekada neprieštaravo ir nekėlė jokių klausimų dėl atsakovės taikomo 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio. Atsakovė į nagrinėjamą bylą yra pateikusi priskaitymų ir mokėjimų suvestinę, patvirtinančią, kad ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 27 d. ieškovui buvo priskaičiuota ir išmokėta 10 814,63 Eur darbo užmokesčio, 22 291,82 Eur dienpinigių, 136,85 Eur komandiruotės išlaidų, iš viso 33 243,30 Eur. Ieškovas tariamą dienpinigių nepriemoką apskaičiuoja tik todėl, kad jau aptartus mokėjimo pavedimus sąmoningai paskirsto neteisingai, kad susidarytų tariama nepriemoka. Atsakovė yra pateikusi išsamius duomenis apie priskaičiuotus ir išmokėtus dienpinigius (įsakymus dėl komandiruotės, dienpinigių pažymas, priskaitymų ir apmokėjimų suvestinę ir kt.). Ieškovas nenurodo jokių argumentų, kurie leistų teigti, kad atsakovės dienpinigių pažyma būtų neteisinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Vlantana“ ieškovui O. L. 501,56 Eur darbo užmokesčio, 240,29 Eur dienpinigių ir 4 451,34 Eur netesybų. Priteisė iš ieškovo atsakovei 2 762,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:

8.1.                      Nustatė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. atsakovė su ieškovu sudarė darbo sutartį Nr. 4564 (su pakeitimais), pagal kurią ieškovas priimtas į tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,3 koeficiento, ir pridės 5,8 Eur sumą, ją sumokės per du kartus: einamojo mėnesio 20–25 dienomis ir kito mėnesio 10–15 dienomis. Nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo sutarta, kad atsakovė ieškovui mokės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,313 koeficiento, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalusis mėnesinis atlyginimas.

8.2.                      Nurodė, kad ieškovo darbo santykiai pasibaigė 2022 m. birželio 27 d., atsakovą atleidus pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu). Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 840,50 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių nepriemoką bei netesybas. Darbo ginčų komisija 2023 m. liepos 11 d. sprendimu nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą, ieškovo prašymo atsakovei UAB „Vlantana“ pateikimo darbo ginčų komisijai praleisto termino neatnaujinti.

8.3.                      Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 35 „Dėl tarnybinių komandiruočių“ ieškovas komandiruotas į Vokietiją, Švediją ir Norvegiją. Ieškovas nurodė, kad į komandiruotę vyko keltu 2020 m. birželio 17–18 d. Atsakovės pateikti duomenys rodo, kad kajutė kelte iš Klaipėdos į Kylį buvo užsakyta 2020 m. birželio 21 d. Darbo laiko apskaitos duomenys rodo, kad ieškovas 2020 m. birželio 17–18 d. nedirbo, 2020 m. birželio 19 d. dirbo 5 val. 48 min., 2020 m. birželio 20 d. dirbo 44 min., 2020 m. birželio 21 d. dirbo 6 val. 6 min. Pagal viešai skalbiamus duomenis nustatė, kad kelionė keltu trunka apie 19 val. 30 minučių. Ieškovas apskaičiavo vidutinę kelionės trukmę – 15 val. 30 min.

8.4.                      Ieškovas taip pat nurodė, kad jam nebuvo įskaičiuotas laikas, kai 2020 m. rugpjūčio 24, 25 d. iš Švedijos į Lietuvą plaukė keltu. 2020 m. birželio 19 d. įsakymas dėl komandiruotės rodo, kad ieškovas buvo komandiruotas nuvežti krovinį į Švediją. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio 22 d. dirbo 11 min., 2020 m. rugpjūčio 23 d. dirbo 3 val., o nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. ilsėjosi. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. ieškovui buvo suteikta kajutė kelte. Pagal viešai skelbiamus duomenis, kelionė keltu iš Karlshamno trunka apie 14 val. Ieškovas apskaičiavo, kad kelionei reikėjo apie 16,3 val.

8.5.                      2021 m. sausio 4 d. įsakyme dėl komandiruotės Nr. 4564-210104 nurodyta, kad ieškovas 2021 m. sausio 5 d. komandiruojamas į Olandiją. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2021 m. sausio 5 d. ieškovui suteikta kajutė kelte į Kylį. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas 2021 m. sausio 4 d. buvo nemokamose atostogose, 2021 m. sausio 5 d. dirbo 2 val. Pagal viešai skelbiamus duomenis matyti, kad kelionė keltu į Kylį trunka apie 19 val. 30 min. Ieškovas nurodė kelionės laiką 19,44 val.

8.6.                      2021 m. gegužės 7 d. įsakyme dėl komandiruotės Nr. 4564-210507 nurodyta, kad ieškovas nuo 2021 m. gegužės 8 d. komandiruojamas į Švediją ir kitas valstybes. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad 2021 m. gegužės 6–7 d. ieškovui pažymėtos pravaikštos, ieškovas 2021 m. gegužės 8 d. dirbo 1 val. 28 min. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2021 m. gegužės 8 d. ieškovui buvo suteikta kajutė kelte į Kalshamną. Pagal viešai skelbiamus duomenis, kelionė keltu į Karlshamną trunka apie 14 val. Ieškovas apskaičiavo, kad kelionei reikėjo apie 16,3 val.

8.7.                      2021 m. vasario 11 d. įsakyme dėl komandiruotės Nr. 4564-220211 nurodyta, kad ieškovas nuo 2022 m. vasario 13 d. komandiruojamas į Švediją ir kitas valstybes. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas 2022 m. vasario 11 d. atliko pravaikštas, 2022 m. vasario 12 d. buvo poilsio diena, 2022 m. vasario 13 d. dirbo 4 val. 17 min., 2022 m. vasario 14 d. dirbo 7 val. 19 min. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2022 m. vasario 14 d. ieškovui buvo suteikta kajutė kelte į Kalshamną. Pagal viešai skelbiamus duomenis, kelionė keltu į Kalshamną trunka apie 14 val. Ieškovas apskaičiavo, kad kelionei reikėjo apie 16,3 val.

8.8.                      2022 m. balandžio 29 d. įsakyme dėl komandiruotės Nr. 4564-220429 nurodyta, kad ieškovas nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. komandiruojamas į Norvegiją ir Švediją. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas 2022 m. gegužės 12 d. dirbo 3 val., o nuo 2022 m vasario 13 d. yra nedarbingas. Į bylą pateikti „Sodros“ duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2022 m. gegužės 13 d. buvo nedarbingas ir jam buvo mokama ligos išmoka. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad 2022 m. gegužės 11 d. ieškovui buvo suteikta kajutė kelte į Klaipėdą. Pagal viešai skelbiamus duomenis, kelionė keltu iš Kalshamno trunka apie 14 val. Ieškovas apskaičiavo, kad kelionei reikėjo apie 16,3 val.

8.9.                      Pažymėjo, kad 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, 1 straipsnis numato, kad, siekiant suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, ir pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose, šis reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Pagal Reglamento 9 straipsnio 2 dalį, bet koks laikas, praleistas vykstant į vietą, kurioje paimama transporto priemonė, kuriai taikomas šis reglamentas, ar grįžtant iš tos vietos, jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti miegamąja kajute (kupė), gultu ar lova.

8.10.                      Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šis reglamentas nereglamentuoja darbo laiko apskaitos ir mokėjimo už darbo laiką taisyklių. Tai, kad pagal Reglamentą atsakovės nurodyti atvejai, kai darbuotojas vyko į komandiruotę ir galėjo naudotis kelte kajute, laikoma vairuotojo poilsiu ar pertrauka, nereiškia, kad Darbo kodekso prasme toks darbuotojo laikas nėra įtraukiamas į apskaitą, darbuotojas nevykdo funkcijų ir tokiam kelionės laikui darbuotojas privalo naudoti savo atostogas, nemokamas atostogas ar šis laikas gali būti laikomas pravaikšta.

8.11.                      Teismas pažymėjo, kad Lietuvos transporto saugos administracija nėra kompetentinga institucija aiškinti darbo laiko apskaitos ir mokėjimo už darbą nuostatas, todėl jos pateiktą nuomonę vertino tik pagal jos kompetencijai priskirtą sritį.

8.12.                      Padarė išvadą, kad ieškovo vykimo į komandiruotės vietą ar grįžimo iš jos laikas nebuvo žymimas darbo laiko žiniaraščiuose. Pagal žiniaraščiuose pateiktus duomenis ir tai, kad pirmą komandiruotės dieną ieškovas paprastai jau dirbdavo, nusprendė, kad ieškovas išvykdavo į komandiruotės vietą ar iš jos grįždavo ne komandiruotės įsakyme numatytu komandiruotės laiku ar tik iš dalies sutapdavo su komandiruotės pradžia ar pabaiga. Pažymėjo, kad DFDS pažymoje nėra nurodyta konkreti kelto išvykimo ir atvykimo data ir laikas, iš viešai pateiktų duomenų apie kelto kelionės grafikus ir laiką matyti, kad dažniausiai į atvykimo uostą atplaukiama jau kitą dieną, įprastinė kelionė keltu trukdavo pakankamai ilgą laiką (apie 14–19 val.), todėl ieškovo nurodytus duomenis apie vykimo į komandiruotę laiką laikė tikslesniais ir labiau tikėtinais nei atsakovės pateiktus duomenis apie užsakytą keltą. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, ar buvo užsakyta kajutė ir gultas, ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis.

8.13.                      Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas nepateikė jokių kitų duomenų apie kelionei sugaištą laiką, trukmę, iš kur ir į kur vyko, pripažino ieškovo nurodytą kelionės darbo laiką, kuris neviršija kelto kelionės laiko, išskyrus 2022 m. gegužės 13–14 d. vykusios kelionės laiką, nes tuo laikotarpiu ieškovas buvo nedarbingas ir už tą laiką gavo pagal teisės aktus priklausančias išmokas. Padarė išvadą, kad ieškovui nebuvo sumokėta iš viso už 77 val. (15 val. 30 min.+ 14 val. + 19 val. 30 val. + 14 val. + 14 val.) ir nesumokėtas darbo užmokestis už šį laiką skaičiuotinas taikant 1,65 koeficientą (pagal byloje pateiktus duomenis apie koeficiento ir priedo prie koeficiento mokėjimą), padaugintą iš MVA, galiojusio tais metais (181,07 Eur + 217,23 Eur + 103,26 Eur). Iš viso darbuotojui iš darbdavio priteistina 501,56 Eur neišmokėto darbo užmokesčio suma.

8.14.                      Ieškovas nurodė, kad atsakovė apskaičiavo jo darbo užmokestį, bet nesumokėjo darbdavio priskaičiuotos sumos. Tarp šalių ginčas daugiausiai kilo dėl 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2022 m. gegužės 17 d. mokėjimo paskirčių. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovui priskaičiuoto ir galbūt neišmokėto darbo užmokesčio vertinami visi ginčo laikotarpiu pateikti duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį, dienpinigius, komandiruotės išlaidas ir lyginami su duomenimis apie ieškovui išmokėtas su darbo užmokesčiu susijusias sumas.

8.15.                      Iš byloje pateiktų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių nustatė, kad už 2020 m. ieškovui apskaičiuota išmokėti 2 815,73 Eur darbo užmokesčio. Į bylą pateiktos dienpinigių pažymos rodo, kad atsakovui už 2020 metus buvo apskaičiuota išmokėti 4  812,69 Eur dienpinigių (2 044,89 Eur + 2 767,80 Eur). Į bylą pateikti ieškovo sąskaitos duomenys rodo, kad ieškovui 2020 metais buvo išmokėta 8 062,80 Eur suma. 2021 metais ieškovui buvo priskaičiuotas 5 373,85 Eur darbo užmokestis, dienpinigių priskaičiuota 12 425,50 Eur. Iš viso išmokėta 12 855,13 Eur. 2022 metais apskaičiuota 2 625,05 Eur, apskaičiuota 5 053,63 Eur dienpinigių. Pagal pateiktus ieškovo sąskaitos duomenis, 2022 m. išmokėta 12 085,08 Eur.

8.16.                      Darbdavys į bylą pateikė duomenis, kad per ginčo laikotarpį ieškovui apskaičiuotas darbo užmokestis yra 10 814,63 Eur, 22 291,82 Eur dienpinigiai, 136,85 komandiruotės išlaidos (iš viso 33 243,3 Eur). Darbuotojui iš viso buvo išmokėta 33 003,01 Eur. Pagal pateiktus duomenis, tarp darbdavio apskaičiuotos sumos ir darbuotojui išmokėtos sumos susidarė 240,29 Eur skirtumas. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio, padarė išvadą, kad už ginčo laikotarpį apskaičiuotas ir ieškovui sumokėtas darbo užmokestis sutapo, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Iš į bylą pateikto atsakovės atliktų mokėjimų paskirstymo nustatė ir tai, kad ieškovui kaip dienpinigiai ir komandiruotės išlaidos buvo išmokėta 22 188,38 Eur suma, t. y. mažesnė nei darbdavio pažymoje nurodyta suma.

8.17.                      Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovui būtų neteisingai apskaičiuoti dienpinigiai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovui kas mėnesį nebuvo teikiami atsiskaitymo lapeliai ar kitokie duomenys apie priskaičiuotas ir išmokėtas su darbo užmokesčiu mokėtinas sumas ir tokia praktika pažeidžia Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nepaisant šio pažeidimo, byloje pateikti duomenys apie ieškovo komandiruotes, pateiktos dienpinigių apskaičiavimo pažymos, darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymos neleidžia daryti išvados, kad atsakovė paaiškindama konkrečių mokėjimų paskirtį būtų elgusis nesąžiningai, sumažinusi priskaičiuotus ar mokėtinus dienpinigius ar juos nepagrįstai priskyrusi prie darbo užmokesčio.

8.18.                      Teismo vertinimu, vien tai, kad mokėjimo paskirtis nebuvo pakankamai aiški ir tiksli, nesudaro pagrindo pripažinti, kad darbdavys neteisingai apskaičiavo ir išmokėjo darbo užmokestį. Deklaruojant ieškovo pajamas padaryta klaida ir jos ištaisymas taip pat nepagrindžia, kad darbdavys iš esmės manipuliuoja išmokėtomis sumomis. To nepatvirtina kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Šiuo atveju nustatytas dienpinigių neišmokėjimo faktas, tačiau ne tokio masto, kaip buvo nurodyta ieškinyje.

8.19.                      Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, pripažino, kad reikalavimas dėl dienpinigių nepriemokos iš dalies tenkintinas, ir ieškovui iš atsakovės priteisė priskaičiuotą, bet neišmokėtą 240,29 Eur dienpinigių sumą.

8.20.                      Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog įmonėje nustatytas suminės darbo laiko apskaitinis periodas nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo trijų mėnesių laikotarpis. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-12-5211 buvo išverstas į ieškovui suprantamą kalbą, pačiame įsakyme numatytos priemonės, kad visi vairuotojai būtų informuoti ir jiems būtų sudarytos galimybės konsultuotis Personalo skyriuje. Duomenų, kad ieškovas būtų negavęs pranešimo, nebūtų galėjęs susipažinti su įsakymu skelbimo lentose, taip pat būtų kreipęsis į darbdavį dėl konsultacijos ar išreiškęs savo nesutikimą, negauta. Teismas pažymėjo, kad darbo sutartyje nebuvo sutarta dėl kitokio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl netinkamai apskaičiuoto neišdirbio ir viršvalandinio darbo.

8.21.                      Pažymėjo, kad su ieškovu sudarytoje sutartyje ir jos pakeitimuose buvo sutarta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovė ieškovui mokės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,313 koeficiento, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalusis mėnesinis atlyginimas. Pagal atsakovės atstovo pateiktus paaiškinimus, ieškovui buvo mokamas priedas prie koeficiento, kad nebūtų pažeisti dienpinigių apmokestinimo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys iš esmės faktiškai mokėjo teisės aktų reikalavimus atitinkantį darbo užmokestį sumokėdamas priedą prie atlyginimo, ieškovo reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo atmestini. Akcentavo, kad ieškovo į bylą pateikti darbo užmokesčio skaičiavimai iš esmės nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pagal tuos skaičiavimus priteisti ieškovo reikalaujamą darbo užmokestį. Atliekant skaičiavimus niekaip nebuvo atsižvelgiama į darbo sutarties nuostatas ir darbdavio nurodytus duomenis dėl priedo prie darbo užmokesčio skaičiavimo pagrindo. Padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš darbdavio darbuotojui priteistina 501,56 Eur darbo užmokesčio ir 240,29 Eur dienpinigių, t. y. iš viso 741,89 Eur.

8.22.                      Akcentavo, kad šiuo atveju darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės yra nutrūkę, todėl DK 147 straipsnio 1 dalyje numatytos netesybos netaikytinos, o taikytinos DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos. Ieškovo darbo dienos užmokesčio vidurkis atleidimo dieną buvo 62,80 Eur. Padauginus šį dienos VDU iš 2022 m. metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, esant penkių dienų darbo savaitei (20,9 d.), nustatoma, kad ieškovo mėnesio VDU yra 1 312,52 Eur, t. y. didesnė nei uždelsta suma. Šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2022 m. birželio 27 d. Atsakovė neatsiskaito su ieškovu daugiau nei 6 mėnesius, todėl teismas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, ją aiškinančia kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023 56 punktas), priteisė iš atsakovės ieškovui 4 451,34 Eur (741,89 Eur x 6) netesybų už pavėluotą atsiskaitymą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau –  ir apeliantas 1) prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutarta atmesti ieškovo reikalavimą dėl 3 745,57 Eur darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Vlantana“ 3 745,57 Eur darbo užmokesčio nepriemoką; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutarta atmesti ieškovo reikalavimą dėl 1 287,11 Eur dienpinigių nepriemokos priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Vlantana“ 1 287,11 Eur dienpinigių ir remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi priteisti netesybas. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai:

9.1.                      Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas buvo supažindintas su įsakymu, jog atsakovės įmonėje nustatytas suminės darbo laiko apskaitos periodas nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo trijų mėnesių laikotarpis. Pažymi, kad aptartas įsakymas dėl apskaitinio 3 mėnesių laikotarpio ieškovui raštu pateiktas nebuvo ir su juo ieškovas nebuvo supažindintas. Numatydama 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį atsakovė gali „dėlioti“ ieškovo darbo valandų tokiu būdu, kad išvengtų pareigos sumokėti ieškovo dirbtus viršvalandžius.

9.2.                      Pažymi, kad byloje yra ieškovo 2020–2022 metų pajamų mokesčio deklaracijos, kurios patvirtina, kad atsakovė nemokėjo pajamų mokesčio nuo ieškovui sumokėtų dienpinigių.

9.3.                      Akcentuoja, kad 2020 m. birželio 1 d.–2022 m. birželio 27 d. darbdavys priskaičiavo darbuotojui 4 654,12 + 8 882,39 + 4 283,34 = 17 819,85 Eur bruto darbo užmokesčio, nors faktiškai turėjo priskaičiuoti 5 521,19 + 10 687,75 + 5 356,48 = 21 565,42 Eur, skirtumas (darbo užmokesčio nepriemoka) – 3 745,57 Eur.

9.4.                      2016 m. gruodžio 6 d. darbo sutartyje Nr. 4563, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovės, yra nurodyta, kad ieškovui bus mokama ne mažiau kaip 50 proc. Apraše nurodytų dienpinigių dydžių. Su komandiruočių įsakymais ieškovas nebuvo supažindintas, jų apskritai nėra byloje.

9.5.                      Mano, kad ieškovui turėjo būti skaičiuojami 100 proc. Apraše patvirtintų dienpinigių dydžiai, dienpinigių nepriemoka už paminėtą laikotarpį yra 1 287,11 Eur, t. y. iš ieškiniu prašytos priteisti 1 527,40 Eur dienpinigių nepriemokos atėmus skundžiamu sprendimu priteistą 240,29 Eur dienpinigių sumą. Taip pat prašo priteisti ieškovui iš atsakovės netesybas.

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vlantana“ (toliau – ir apeliantė 2) prašo: 1) pridėti prie nagrinėjamos bylos ir įvertinti apeliaciniame procese naują įrodymą – 2024 m. kovo 26 d. buhalterinę pažymą apie ieškovui išmokėtas pinigines lėšas, susijusias su darbo santykiais nuo įdarbinimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. dienos; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui 501,56 Eur darbo užmokesčio, 240,29 Eur dienpinigių ir 4 451,34 Eur netesybų, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (toliau – Reglamentas Nr. 561/2006), nereglamentuoja darbo laiko apskaitos ir mokėjimo už darbo laiką taisyklių. Teismas taip pat neteisėtai ir nepagrįstai nesivadovavo 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (toliau – Reglamentas Nr. 165/2014).

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovo kelionės į / iš komandiruotės keltu datą nepagrįstai vadovavosi jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstais ieškovo paaiškinimais, o ne atsakovės į bylą pateiktu įmonės DFDS, suteikusios ieškovui pervežimo keltu paslaugą, 2023 m. spalio 26 d. raštu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, komandiruočių įsakymais ir kitais darbdavio pateiktais su darbo santykiais susijusiais dokumentais.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad Reglamentas Nr. 561/2006 ir Nr. 165/2014 nustato darbo laiko apskaitos duomenų fiksavimo skaitmeniniame tachografe bei vairuotojo kortelėje reikalavimus, kurie vėliau yra darbdavio perkeliami į darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Už šių duomenų fiksavimą yra atsakingas pats vairuotojas (ieškovas).

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė ieškovo kelionės į / iš komandiruotės laiką (t. y. poilsio laiką), kai ieškovui buvo priskirta kajutė sudarant galimybe ilsėtis, žymėjo kaip mokamas, nemokamas atostogas ar pravaikštas. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir šios teismo išvados turi būti pripažintos nepagrįstomis.

10.5.                      Mano, kad ieškovo kelionės į komandiruotę / iš komandiruotės laikas, vykstant keltu su jam priskirta kajute ilsėtis, nepatenka į DK 111 straipsnio reguliavimo apimtį ir pirmosios instancijos teismas šia teisės norma vadovavosi nepagrįstai. Atsakovės nuomone, poilsio laikas negali būti tuo pačiu metu ir darbo laiku, kaip apibrėžta DK 111 straipsnyje.

10.6.                      Pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs ieškovo išvykimo į komandiruotę / iš komandiruotės datas, visiškai nevertino, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra užfiksuotas ieškovo darbo laikas kelionės į / iš komandiruotės metu: 2020 m. birželio 21 d. išvyko, 2022 m. birželio 22 d. atvyko – užfiksuotos 8.35 val. darbo laiko; 2020 m. rugpjūčio 22 d. išvyko, 2022 m. rugpjūčio 23 d. atvyko – užfiksuotos 3.11 val. darbo laiko; 2021 m. sausio 5 d. išvyko, 2022 m. sausio 6 d. atvyko – užfiksuotos 6.06 val. darbo laiko; 2021 m. gegužės 8 d. išvyko, 2022 m. gegužės 9 d. atvyko – užfiksuotos 6.54 val. darbo laiko; 2022 m. vasario 14 d. išvyko, 2022 m. vasario 15 d. atvyko – užfiksuotos 15.52 val. darbo laiko; 2022 m. gegužės 11 d. išvyko, 2022 m. gegužės 12 d. atvyko – užfiksuotos 3.00 val. darbo laiko.

10.7.                      Atsakovė darbo laiką žymi pagal tachografo duomenis, todėl šie duomenys yra teisingi. Aptariami į bylą pateikti duomenys nebuvo įvertinti ir dėl jų skundžiamame sprendime nėra pasisakyta.

10.8.                      Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundžiamo sprendimo motyvų yra visiškai neaišku, kaip teismas suskaičiavo 77 neapmokėtas darbo valandas, t. y. neaišku, kokiais bylos duomenimis teismas vadovavosi, kaip skaičiavo kelionės laiką. Pažymi, kad teismo sprendime nurodyti aritmetiniai veiksmai niekaip nepatvirtina 77 val. sumos. Atsakovės nuomone, ši teismo sprendimo dalis yra neaiški ir nemotyvuota.

10.9.                      Ieškovas neginčijo, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 27 d. sumokėjo ieškovui 33 243,30 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių ir komandiruotės išlaidų. Teismas dėl šios sumos sumokėjimo bylos nagrinėjimo metu taip pat nekėlė klausimų. Todėl teismo sprendimas priteisti ieškovui 240,29 Eur tariamai nesumokėtų dienpinigių sumą atsakovei yra siurprizinis. Teismas šią sumą ieškovui priteisė atlikęs aritmetinį veiksmą iš priskaitymų ir išmokėjimų suvestinės nurodytos 33 243,30 Eur sumos atėmęs ieškovo mokėjimo pavedimuose nurodytą bendrą 33 003,01 Eur sumą. Teismas šiuo atveju visiškai neįvertino, kad tokie aritmetiniai veiksmai yra ydingi, kadangi į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikti ieškovui atlikti mokėjimo pavedimai už visą darbo santykių laikotarpį.

10.10.                      Atsakovė negalėjo žinoti, kad pirmosios instancijos teismas kaip tariamą nepriemoką įvertins už ginčo laikotarpį atlikdamas aritmetinius veiksmus, nesant į bylą pateiktų visų mokėjimo pavedimų už darbo santykių laikotarpį. Dėl šios sumos nagrinėjamoje byloje nebuvo kilęs ginčas, todėl atsakovei nebuvo kilęs poreikis papildomai įrodinėti aplinkybės, dėl kurios nėra ginčo. Aptariamu atveju būtina įvertinti tai, kad atsakovė pateikia įrodymą, kuris patvirtina ieškovui sumokėtas sumas už visą darbo santykių laikotarpį ir kuris paneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. 

10.11.                      Apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, turi būti panaikinta ir teismo sprendimo dalis dėl priteistų 4 451,34 Eur netesybų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisdamas netesybas nesprendė dėl netesybų mažinimo.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas O. L. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai ieškovo atsiliepimo argumentai:

11.1.                      Pažymi, kad atsakovė deklaratyviai teigia, jog tachografo duomenyse ieškovas nefiksavo kelionės į komandiruotę ir iš komandiruotės laiko. Atsakovė į bylą tachografo duomenų nepateikė. Kaip pripažįsta pati atsakovė, darbo laiko apskaitos žiniaraščius sudarė pati atsakovė. Mano, jog atsakovė pateikė juose jai palankius duomenis, siekdama išvengti tinkamo atsiskaitymo su ieškovu.

11.2.                      2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (toliau – Reglamentas), nereglamentuoja atsiskaitymo už darbą su komandiruotu darbuotoju. Taigi Reglamento paskirtis yra visai kita nei atsiskaitymo su darbuotoju teisinių santykių reglamentavimas, kadangi Reglamente nėra jokių nuostatų apie atsiskaitymą su darbuotoju. Tokių nuostatų nenurodo ir atsakovė.

11.3.                      Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Reglamente nėra nurodyta, kad su darbuotoju nereikia atsiskaityti už kelionės į komandiruotę ir iš komandiruotės laiką, kas vėlgi patvirtina, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vlantana“ prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovės atsiliepimo argumentai:

12.1.                      Pažymi, kad 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio nustatymas niekaip neįrodo ir negali patvirtinti atsakovės tariamo nesąžiningumo. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis atitinka teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, ieškovas, klaidingai skaičiuodamas išdirbtas darbo valandas, nepagrįstai prisiskaičiuoja sau viršvalandžius, taip pat darbą poilsio ir švenčių dienomis.

12.2.                      Atsakovė nebuvo pavedusi ieškovui dirbti viršvalandžius, švenčių ar poilsio dienomis, o pats ieškovas šių aplinkybių ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad darbo užmokestis ieškovui turi būti skaičiuojamas taikant 1,65 koeficientą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė šio koeficiento netaikė.

12.3.                      Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė taikė ieškovui 1,65 koeficientą. Atsakovė į nagrinėjamą bylą pateikė išsamius UAB „Vlantana“ Apskaitos departamento direktorės paaiškinimus dėl ieškovo nepagrįstai priskaičiuojamų sumų, kuriuose yra paaiškinama, kad ieškovui prie mokamo darbo užmokesčio buvo mokamas priedas dėl koeficiento. Šis priedas buvo mokamas ne už kokius nors darbuotojo nuopelnus ar kaip paskatinimas už gerą darbą, bet buvo ieškovo pagrindinio darbo užmokesčio dalis.

12.4.                      Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad ieškovui turėjo būti skaičiuojami 100 proc. Apraše patvirtinti dienpinigių dydžiai laikytini naujais argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovas tariamą nepriemoką įrodinėjo netinkamai, subjektyviai paskirstydamas atsakovės atliktus mokėjimus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal Aprašą ieškovui turėjo būti mokami 100 proc. dienpinigiai. Dėl šių argumentų atsakovė paaiškina, kad nagrinėjamoje byloje apskaičiuojant dienpinigius nebuvo remiamasi jokiu Aprašu, kadangi nėra aišku, apie kokį Aprašą yra kalbama ieškovo apeliaciniame skunde.

12.5.                      Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad į nagrinėjamą bylą pateiktos dienpinigių pažymos patvirtina, jog atsakovė aptariamu laikotarpiu mokėjo ieškovui 100 proc. dienpinigius. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad atsakovė į nagrinėjamą bylą nėra pateikusi komandiruočių įsakymų. Atsakovė komandiruočių įsakymus yra pateikusi su atsiliepimu į patikslintą ieškinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

13.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

15.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2024 m. kovo 26 d. buhalterinę pažymą apie ieškovui išmokėtas pinigines lėšas, susijusias su darbo santykiais nuo įdarbinimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nurodo, jog šis įrodymas patvirtina ieškovui sumokėtas sumas už visą darbo santykių laikotarpį ir paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 240,29 Eur nesumokėtų dienpinigių teisėtumą ir pagrįstumą.

16.       2024 m. birželio 19 d. ieškovas pateikė nuomonę dėl atsakovės pateikto naujo įrodymo – 2024 m. kovo 26 d. buhalterinės pažymos. Nurodo, jog pažyma su nagrinėjama byla niekaip nesusijusi. Juolab, kad atsakovė pateikė tik išvestinį dokumentą be jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie galimai leistų nustatyti, ar atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškovu už 2017 m. sausio mėn.–2019 m. lapkričio mėn., prašo naujo įrodymo nepriimti.

17.       Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18.       Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

19.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas).

20.       Nagrinėjamu atveju susipažinus su atsakovės pateikta buhalterine pažyma nustatyta, kad joje nurodomos ieškovui išmokėtos sumos už 2017 m. sausio mėn.–2019 m. lapkričio mėn., tačiau bylos ginčo laikotarpis dėl išmokėtų sumų yra nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2022 m. birželio mėn., todėl spręstina, kad atsakovės pateiktas įrodymas nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir todėl šio įrodymo pateikimas neturi esminės įtakos ginčo išsprendimui, todėl nėra pagrindo priimti pateiktos pažymos ir ją vertinti.

Bylos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

21.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 6 d. atsakovė su ieškovu sudarė darbo sutartį Nr. 4564 (su pakeitimais), pagal kurią ieškovas priimtas į tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,3 koeficiento, ir pridės 5,80 Eur sumą, ją sumokės per du kartus: einamojo mėnesio 20–25 dienomis ir kito mėnesio 10–15 dienomis. Nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo sutarta, kad atsakovė ieškovui mokės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,313 koeficiento, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalusis mėnesinis atlyginimas.

22.       Darbo sutarties 7 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažiau nei 50 procentų dienpinigių sumos (vadovaujantis DK 220 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimų tvarkos“, 2004 m. lapkričio 3 d., Nr. 1365). Ieškovo darbo santykiai pasibaigė 2022 m. birželio 27 d., ieškovą atleidus pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu). Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 840,50 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką bei netesybas. Darbo ginčų komisija 2023 m. liepos 11 d. sprendimu nusprendė ieškovo prašymą atsisakyti nagrinėti, ieškovo prašymo atsakovei UAB „Vlantana“ pateikimo darbo ginčų komisijai praleisto termino neatnaujinti.

23.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Vlantana“ ieškovui                           8 160,90 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, 1 527,40 Eur dienpinigių nepriemoką, 2 091,26 Eur delspinigius už nevisišką ir pavėluotą atsiskaitymą darbo santykių laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 27 d., remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, priteisti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui, t. y. 9 575,28 Eur, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovui 501,56 Eur darbo užmokesčio, 240,29 Eur dienpinigių ir 4 451,34 Eur netesybų; priteisė iš ieškovo atsakovei 2 762,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

25.       Ieškovas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu nurodo, kad nepagrįstai yra atmestas ieškinio reikalavimas dėl 3 745,57 Eur  darbo užmokesčio nepriemokos dėl neteisingai skaičiuoto valandinio įkainio (mano, kad atsakovė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus turėjo taikyti 1,65 koeficientą x MVA, taip pat atsakovė neteisingai skaičiavo neišdirbį / viršvalandžius (taikoma 1 mėn. suminė darbo laiko apskaita, kiekvieną mėn. skaičiuojami viršvalandžiai, neišdirbis). Ieškovas nesutinka su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas buvo supažindintas su įsakymu, kad atsakovės įmonėje nustatytas suminės darbo laiko apskaitinis periodas nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo trijų mėnesių laikotarpis. Pažymi, kad aptartas įsakymas dėl apskaitinio 3 (trijų) mėnesių laikotarpio ieškovui raštu pateiktas nebuvo ir su juo ieškovas supažindintas nebuvo.

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto 1 argumentais. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog įmonėje nustatytas suminis darbo laiko apskaitos periodas nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo trijų mėnesių laikotarpis. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2019 m. gruodžio 23 d. priimtas įsakymas Nr. V-12-5211 buvo išverstas į ieškovui suprantamą (rusų) kalbą, pačiame įsakyme numatytos priemonės, kad visi vairuotojai būtų informuoti ir jiems būtų sudarytos galimybės konsultuotis personalo skyriuje. Duomenų, kad ieškovas būtų negavęs pranešimo, nebūtų galėjęs susipažinti su įsakymu skelbimo lentose, taip pat būtų kreipęsis į darbdavį dėl konsultacijos ar išreiškęs savo nesutikimą, nepateikta. Pažymėtina, kad darbo sutartyje nebuvo sutarta dėl kitokio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio, o teisės aktai nedraudžia įmonėms nustatyti 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl netinkamai apskaičiuoto neišdirbio ir viršvalandinio darbo.

27.       Kadangi apeliantas 1 nepagrįstai taiko 1 (vieno) mėnesio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį, atitinkamai nepagrįstai skaičiavo neišdirbį ir viršvalandžius, klaidingai skaičiuodamas išdirbtas darbo valandas, nepagrįstai priskaičiuoja sau viršvalandžius, taip pat darbą poilsio ir švenčių dienomis.

28.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti mokama, jeigu nustatoma tokia faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbdami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 27 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, spręsdamas sumokėjimo už viršvalandinį darbą krovinių vežimo įmonės darbuotojui (vairuotojui) klausimą, pasisakė dėl antrosios sąlygos (darbdavio nurodymo, darbdavio žinojimo ar jo leidimo) egzistavimo ir jos įrodinėjimo. Aptariamoje nutartyje kasacinis teismas nurodė: viršvalandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos mokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).

29.       Vertinant, ar buvo darbdavio nurodymas dirbti viršvalandinius darbus ir dirbti poilsio bei švenčių dienomis, pažymėtina, jog, remiantis teismų praktika, dirbti darbus nurodytu laiku darbdavys (jo atstovas) gali skirti tik įsakymu (nurodymu). Tam, kad toks darbas būtų pripažintas viršvalandiniu, pakanka, kad nurodymą dirbti darbuotojo tiesioginis viršininkas duotų žodžiu arba toks darbas būtų dirbamas su jo žinia ir leidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010). Taigi, nustatydamas, ar egzistuoja antroji aplinkybė, sąlygojanti darbdavio pareigą sumokėti už viršvalandinį darbą ir už darbą švenčių ir poilsio dienomis, teismas turi įvertinti įrodymų visumą ir šio vertinimo pagrindu konstatuoti, ar buvo atitinkamas darbdavio nurodymas, leidimas, išreikštas kokia nors darbuotojams privaloma forma, ar darbuotojai dirbo savo iniciatyva, be darbdavio nurodymo ir jam nežinant (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė buvo pavedusi ieškovui dirbti viršvalandžius, švenčių ar poilsio dienomis, be to, pažymėtina, jog pats apeliantas 1 šių aplinkybių ir neįrodinėjo (CPK 178 str.), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto 1 argumentais dėl netinkamai apskaičiuoto viršvalandinio darbo.

30.       Dėl apelianto 1 argumento, kad atsakovė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus turėjo taikyti 1,65 koeficientą, padaugintą iš MVA, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ Nr. 99 2.5 punktas numato, kad komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose šiuo nutarimu, komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad su ieškovu sudarytoje sutartyje ir jos pakeitimuose buvo sutarta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovė ieškovui mokės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,313 koeficiento, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalusis mėnesinis atlyginimas. Pagal byloje pateiktus atsakovės paaiškinimus, ieškovui buvo mokamas priedas prie koeficiento, kad nebūtų pažeisti dienpinigių apmokestinimo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys iš esmės faktiškai mokėjo teisės aktų reikalavimus atitinkantį darbo užmokestį sumokėdamas papildomai priedą prie atlyginimo, ieškovo reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo į bylą pateikti darbo užmokesčio skaičiavimai iš esmės yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pagal šiuos skaičiavimus priteisti apelianto 1 reikalaujamą darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas atlikdamas savo skaičiavimus niekaip neatsižvelgė į darbo sutarties nuostatas bei darbdavio nurodytus duomenis dėl priedo prie darbo užmokesčio skaičiavimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apelianto 1 argumentais dėl netinkamai apskaičiuoto neišdirbio ir viršvalandinio darbo.

31.       Apeliantas 1 nesutikdamas su priteistu dienpinigių dydžiu nurodo, jog 2016 m. gruodžio 6 d. darbo sutartyje Nr. 4564, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovės, yra nurodyta, kad ieškovui bus mokama ne mažiau kaip 50 proc. Apraše nurodytų dienpinigių dydžių. Teigia, kad su komandiruočių įsakymais ieškovas nebuvo supažindintas, jų apskritai nėra byloje. Mano, kad ieškovui turėjo būti skaičiuojami 100 proc. Apraše patvirtintų dienpinigių dydžiai, dienpinigių nepriemoka yra 1 287,11 Eur, t. y. iš ieškiniu prašytos priteisti 1 527,40 Eur dienpinigių nepriemokos atėmus skundžiamu sprendimu priteistą 240,29 Eur dienpinigių sumą. Nurodo, kad atsakovė neatsiskaitė už komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. liepos 23 d., t. y. nesumokėjo 1 369,65 Eur dienpinigių, ir už komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. sausio 8 d. nesumokėjo 157,75 Eur dienpinigių.

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šiuos apelianto 1 argumentus atmeta kaip visiškai deklaratyvius ir nepagrįstus. Pirmiausia pažymėta, kad apeliantas 1 klaidingai nurodo, jog atsakovė teismui nėra pateikusi komandiruočių įsakymų, kadangi įsakymai dėl tarnybinių komandiruočių yra pateikti kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį (II t., b. l. 8–32). 

33.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įsakymuose dėl tarnybinių komandiruočių nurodyti dienpinigių dydžiai visiškai atitinka dienpinigių pažymose (I t., b. l. 145–164) nurodytus dienpinigių dydžius. Taigi nagrinėjamoje byloje pateikti komandiruočių įsakymai ir dienpinigių pažymos patvirtina, kad apeliantui 1 buvo sumokėti tokio dydžio dienpinigiai, kokie buvo nurodyti komandiruočių įsakymuose.

34.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių pasirašytos Darbo sutarties 7 punkte numatyta, jog darbdavys įsipareigoja mokėti ieškovui ne mažiau nei 50 procentų dienpinigių sumos (vadovaujantis DK 220 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimų tvarkos“, 2004 m. lapkričio 3 d., Nr. 1365). Iš byloje pateiktų dienpinigių mokėjimo pažymų (I t., b. l. 147–151) matyti, jog atsakovė aptariamu ginčo laikotarpiu už komandiruotę nuo 2021 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. liepos 23 d. mokėjo ieškovui 100 proc. dienpinigius, už komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. mokėjo ieškovui 100 proc. dienpinigius, už komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. mokėjo ieškovui 50 proc. dienpinigius, už komandiruotę laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. mokėjo ieškovui 100 proc. dienpinigius. Taigi, atsižvelgiant į pateiktus duomenis, matyti, kad atsakovė laikėsi prisiimto įsipareigojimo ir ieškovui mokėjo darbo sutartimi sulygtą dienpinigių sumą, t. y. 50 procentų arba daugiau dienpinigių sumos. Apeliantas 1 nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų mokėjusi mažiau nei sutarta 50 procentų dienpinigių suma, o argumentų, kodėl atsakovė ieškovui turėjo visada mokėti tik 100 proc. Apraše patvirtintų dienpinigių sumos, nenurodo. Įrodymų, kad tarp šalių buvo sudarytas kitas susitarimas dėl kitokio apelianto nurodomo 100 proc. dienpinigių dydžio, taip pat nepateikė.

35.       Pažymėtina, kad darbo sutarties nuostata dėl galimybės mažinti dienpinigius iki 50 procentų neprieštarauja nei Darbo kodeksui, nei darbo sutartimi išreikštai darbuotojo ir darbdavio valiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties nuostata dėl dienpinigių yra nedviprasmiška ir aiškiai suformuluota. Darbuotojas, darbo sutartimi sutikdamas gauti ne mažiau kaip 50 procentų mokamos dienpinigių normos, nelieka neapibrėžtoje situacijoje, nes visuomet gali būti tikras, kad gaus būtent 50 procentų dienpinigių normos ir pagrindinį darbo užmokestį, tačiau yra galimybė, kad gaus ir daugiau nei 50 procentų, ką ir patvirtina atsakovės pateiktos dienpinigių mokėjimo pažymos, iš kurių matyti, kad ginčo laikotarpiu didžiąja dalimi ieškovui buvo mokami 100 proc. dienpinigiai.

36.       Pažymėtina, kad apeliantas 1, grįsdamas savo reikalavimą dėl dienpinigių nepriemokos, nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-88-945/2024. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto 1 nurodomos Kauno apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos teisinės ir faktinės aplinkybės bei ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) palyginti su šia civiline byla yra skirtingos: apelianto 1 minimoje nutartyje teismas konstatavo, kad „komandiruotės įsakymuose nurodęs konkrečius dienpinigių dydžius, mokėtinus už kiekvieną buvimo komandiruotėje dieną bei konkrečią komandiruotės trukmę, vėliau darbdavys faktiškai mokėjo visai kitokio dydžio dienpinigius. Sulyginus įsakymų dėl komandiruočių ir banko sąskaitos išrašo duomenis matyti, kad nei vienos komandiruotės atveju darbdavio atlikti mokėjimai nesutapo su jo į bylą pateiktuose komandiruočių įsakymuose fiksuotais dienpinigių dydžiais“, o nagrinėjamoje byloje pateikti komandiruočių įsakymai ir dienpinigių pažymos patvirtina, kad apeliantui 1 buvo sumokėti tokio dydžio dienpinigiai, kokie buvo nurodyti komandiruočių įsakymuose ir Darbo sutarties 7 punkte.

37.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas).

38.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

39.       Apeliantė 2, nesutikdama su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui 501,56 Eur darbo užmokesčio, 240,29 Eur dienpinigių ir 4 451,34 Eur netesybų.

40.       Dėl priteisto 501,56 Eur darbo užmokesčio nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovo kelionės į / iš komandiruotės keltu datą nepagrįstai vadovavosi jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstais ieškovo paaiškinimais, o ne atsakovės į bylą pateiktais su darbo santykiais susijusiais dokumentais ir visiškai nevertino, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra užfiksuotas ieškovo darbo laikas kelionės į / iš komandiruotės metu, iš skundžiamo sprendimo motyvų yra visiškai neaišku, kaip teismas suskaičiavo 77 neapmokėtas darbo valandas, t. y. neaišku, kokiais bylos duomenimis teismas vadovavosi, kaip skaičiavo kelionės laiką. Atsakovės nuomone, ši teismo sprendimo dalis yra neaiški ir nemotyvuota.

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus dėl priteisto 501,56 Eur darbo užmokesčio ieškovui, sutinka su apeliantės 2 argumentais, jog ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neaiški ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

42.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas teigė, kad atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nefiksavo ir nemokėjo už kelionės laiką iš / į komandiruotę: 1. 2020 m. birželio 17, 18 d. iš Lietuvos į Vokietiją; 2. 2020 m. rugpjūčio 24, 25 d. iš Švedijos į Lietuvą; 3. 2021 m. sausio 3, 4 d. iš Lietuvos į Nyderlandus; 4. 2021 m. gegužės 6, 7 d. iš Lietuvos į Švediją; 5. 2022 m. vasario 11, 12 d. iš Lietuvos į Švediją; 6. 2022 m. gegužės 13, 14 d. iš Švedijos į Lietuvą. Savo teiginiams pagrįsti ieškovas, be savo subjektyvių paaiškinimų, nepateikė jokių įrodomąją vertę turinčių dokumentų, priešingai nei atsakovė, kuri nagrinėjamu atveju pateikė ne tik darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotus duomenis, komandiruočių įsakymus, prašymus dėl atostogų, bet ir iš įmonės DFDS gautus duomenis (2023 m. spalio 26 d. raštas) apie ieškovui komandiruočių metu užsakytas kajutes kelte.

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, vertindamas kelionės į / iš komandiruotės datas, vadovavosi ne objektyviais, tiesiogiai iš įmonės DFDS gautais duomenimis (2023 m. spalio 26 d. raštu), atsakovės su darbo santykiais susijusiais dokumentais, o ieškovo subjektyviais paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti nei tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais.

44.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo: „Pagal žiniaraščiuose pateiktus duomenis ir tai, kad pirmą komandiruotės dieną ieškovas paprastai jau dirbdavo, darytina išvada, kad išvykdavo į komandiruotės vietą ar iš jos grįždavo ne komandiruotės įsakyme numatytu komandiruotės laiku ar tik iš dalies sutapdavo su komandiruotės pradžia ar pabaiga. Pažymėtina, kad DFDS pažymoje nėra nurodytas konkretus kelto išvykimo ir atvykimo data ir laikas, todėl ieškovo nurodyti duomenys apie vykimo į komandiruotę laiką laikytini tikslesniais ir labiau tikėtinais, nei atsakovo pateikti duomenys apie užsakytą keltą.“

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, kuri yra išsamiai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

46.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ne tik pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau pažeidė ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles (CPK 178 str.). Teismas konstatavo, kad nesivadovauja įmonės DFDS raštu, kadangi jame nenurodyta kelionės trukmė, tačiau vadovavosi subjektyviais ieškovo samprotavimais apie išvykimo į komandiruotę ir grįžimo iš komandiruotės datą, nors ieškovo samprotavimai nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

47.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonė DFDS (2023 m. spalio 26 d. raštu) labai aiškiai nurodė būtent ieškovo išvykimo keltu datas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas būtų įrodinėjęs, kad įmonės DFDS rašte nurodytos ieškovo išvykimo datos yra neteisingos. Taigi, nepaisant to, kad DFDS rašte nurodoma, jog ieškovas iš Klaipėdos į Kylį išvyko 2020 m. birželio 21 d., pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovo jokiais įrodymais nepagrįstais argumentais, kad jis išvyko 2020 m. birželio 17 d. ir atvyko 2020 m. birželio 18 d. Vertinant šiuos argumentus, nustatyta, jog, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį, 2020 m. birželio 17 ir 18 dienomis ieškovas nedirbo. Įsakymas dėl komandiruotės yra priimtas 2020 m. birželio 19 d., jame nurodoma tą pačią dieną vykti į komandiruotę. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai yra prieštaringi, kadangi skundžiamame sprendime nurodoma, jog ieškovas į komandiruotę išvykdavo įsakymo priėmimo dieną, tačiau šiuo atveju teismas vadovavosi ieškovo samprotavimais, kad į komandiruotę jis išvyko 2020 m. birželio 17 d., kai dar net nebuvo priimtas įsakymas dėl jo komandiruotės.

48.       DFDS rašte nurodoma, jog ieškovas iš Karlshamno išvyko į Klaipėdą 2020 m. rugpjūčio 22 d., pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovo argumentais, kad jis išvyko 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir į Klaipėdą atvyko 2020 m. rugpjūčio 25 d., nors į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad nurodytomis dienomis ieškovas ilsėjosi po komandiruotės (žymėjimas „I“), įsakymai dėl komandiruočių ir dienpinigių pažyma patvirtina, kad ieškovo komandiruotė pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 23 d.

49.       DFDS rašte nurodoma, jog ieškovas iš Klaipėdos išvyko į Kylį 2021 m. sausio 5 d., pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovo paaiškinimais, kad jis išvyko 2021 m. sausio 3 d. ir atvyko 2021 m. sausio 4 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, jog 2021 m. sausio 3 ir 4 dienomis ieškovas buvo nemokamose atostogose savo paties pateikto 2020 m. lapkričio 27 d. prašymo ir Įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo pagrindu (I t., b. l. 136–137). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms (CPK 185 str. 1 d.).

50.       DFDS rašte nurodoma, jog ieškovas iš Klaipėdos į Karlshamną išvyko 2021 m. gegužės 8 d., pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovo paaiškinimais, kad jis išvyko 2021 m. gegužės 6 d. ir atvyko 2021 m. gegužės 7 d., nors į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2021 m. balandžio 5 d. pateikė atostogų prašymą išleisti jį nemokamų atostogų nuo 2021 m. balandžio 14 iki 2021 m. balandžio 30 d. (I t., b. l. 131–134), į darbą turėjo atvykti 2021 m. gegužės 3 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 3 iki 7 d. (imtinai) ieškovui buvo žymimos pravaikštos (I t., b. l. 105). Ieškovas į komandiruotę išvyko 2021 m. gegužės 8 d.

51.       DFDS rašte nurodoma, jog ieškovas iš Klaipėdos į Karlshamną išvyko 2022 m. vasario 14 d., pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovo paaiškinimais, kad jis išvyko 2022 m. vasario 11 d. ir atvyko 2022 m. vasario 12 d., nors darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 7 iki 11 d. (imtinai) ieškovui buvo žymimos pravaikštos, į darbą ieškovas atvyko tik 2022 m. vasario 13 d. (I t., b. l. 107).  Įsakymai dėl komandiruočių ir dienpinigių pažyma patvirtina, kad ieškovo komandiruotė pasibaigė 2022 m. vasario 15 d. (I t., b. l. 151; II t., b. l. 28).

52.       DFDS rašte nurodoma, jog ieškovas į Klaipėdą iš Karlshamno išvyko 2022 m. gegužės 11 d., ieškovas teigė, kad jis išvyko 2022 m. gegužės 13 d. ir atvyko 2022 m. gegužės 14 d., nors byloje esantys duomenys: darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir VSDFV informacija apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą, patvirtina, kad ieškovas iš komandiruotės grįžo 2022 m. gegužės 12 d., o laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 27 d. (imtinai) sirgo ir gavo ligos išmoką (I t., b. l. 94, 107).

53.       Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevertino objektyvių byloje esančių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomas aplinkybes apie išvykimo į / iš komandiruotės datą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovo išvykimo į komandiruotę / iš komandiruotės datų turėjo vadovautis ne tik įmonės DFDS raštu, tačiau taip pat ir kitais objektyviais įrodymais – darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, ieškovo prašymais dėl atostogų suteikimo, komandiruočių įsakymais, įsakymais dėl atostogų suteikimo, dienpinigių pažymomis ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo išvykimo į / iš komandiruotės datų nustatymo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir nėra pagrįstos byloje esančių įrodymų vertinimu (CPK 185 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kelionės į / iš komandiruotės metu apeliantė 2 mokėjo ieškovui darbo užmokestį, dienpinigius, taip pat sumokėjo su komandiruote susijusias išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 501,56 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, panaikintina.

54.       Apeliantė 2, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti ieškovui 240,29 Eur nesumokėtų dienpinigių sumą atsakovei yra siurprizinė. Teismas šią sumą ieškovui priteisė atlikęs aritmetinį veiksmą iš priskaitymų ir išmokėjimų suvestinėje nurodytos 33 243,30 Eur sumos atėmęs ieškovo mokėjimo pavedimuose nurodytą bendrą 33 003,01 Eur sumą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neįvertino, kad tokie aritmetiniai veiksmai yra ydingi, kadangi į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikti ieškovui atlikti mokėjimo pavedimai už visą darbo santykių laikotarpį. Apeliantė 2 su apeliaciniu skundu pateikė 2024 m. kovo 26 d. buhalterinę pažymą apie ieškovui išmokėtas pinigines lėšas, susijusias su darbo santykiais nuo įdarbinimo iki 2019 m. gruodžio 31 d., mano, kad ši pažyma patvirtina visišką apeliantės 2 atsiskaitymą su ieškovu.

55.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir byloje esančius duomenis, šiuos apeliantės 2 argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta šios nutarties 20 punkte, apeliantės 2 pateiktoje buhalterinėje pažymoje nurodomos ieškovui priskaitytos sumos už 2017 m. sausio mėn.–2019 m. lapkričio mėn., kurios nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, nes ginčo laikotarpis dėl išmokėtų sumų yra nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 27 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pačios apeliantės 2 pateiktais duomenimis apie per ginčo laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 27 d. ieškovui priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias sumas. Remiantis apeliantės 2 pateikta 2023 m. rugpjūčio 4 d. priskaitymų ir apmokėjimų suvestine, ieškovui buvo apskaičiuotas 10 814,63 Eur darbo užmokestis, 22 291,82 Eur dienpinigiai ir 136,85 komandiruotės išlaidos (iš viso 33 243,30 Eur), o remiantis ieškovo banko išrašo duomenimis, darbuotojui iš viso buvo išmokėta tik 33 003,01 Eur. Taigi, pagal pateiktus duomenis tarp darbdavio apskaičiuotos sumos ir darbuotojui išmokėtos sumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suskaičiavo, kad susidarė 240,29 Eur skirtumas (33 243,30 – 33 003,01 Eur).

56.       Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo sutikti su apeliantės 2 argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 240,29 Eur nesumokėtų dienpinigių.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

57.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniais skundais keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl netesybų

58.       Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui 501,56 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, pakeistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo.

59.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Valstybės duomenų agentūros paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

60.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės yra nutrūkę, todėl Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje numatytos netesybos netaikytinos, o taikytinos DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos. Šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2022 m. birželio 27 d. Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu daugiau nei 6 mėnesius, todėl teismas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, ją aiškinančia kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023 56 punktą), priteisė iš atsakovės ieškovui 4 451,34 Eur (741,89 Eur x 6) netesybų už pavėluotą atsiskaitymą. Atsižvelgiant į tai, kad uždelsta atsiskaityti suma mažintina iki 240,29 Eur, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 501,56 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 441,74 Eur (240,29 Eur x 6) netesybų už pavėluotą atsiskaitymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

61.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

62.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 

63.       Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas šioje byloje patyrė 4 004,47 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad patyrė 3 327,50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šalių išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių mokėtinų už advokatų paslaugas dydžių, taip pat į bylą pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

64.       Atsižvelgiant į šias reikalavimų patenkinimo proporcijas (patenkinta apie 2 proc. reikalavimų) ieškovas atsakovei turėtų atlyginti 98 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 260,95 Eur, o atsakovė ieškovui turėtų atlyginti 2 proc. išlaidų, t. y. 80,09 Eur. Sudengus priešpriešinius reikalavimus, ieškovas atsakovei turi atlyginti 3 180,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

65.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 501,56 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui 501,56 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, pakeistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo, jas sumažinant iki 1 441,74 Eur, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

66.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

67.       Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su apeliacinio skundo parengimu neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

68.       Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, nuspręstina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovei 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

69.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su apeliacinio skundo parengimu, priteistinos proporcingai patenkintiems reikalavimams. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, nuspręstina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. patenkinama 67,61 proc. reikalavimų, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 777,17 Eur (1 149,50 x 67,61 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso atsakovei tiek už apeliacinio skundo, tiek už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 1 200,67 Eur (423,50 Eur + 777,17 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

70.       Ieškovo atstovė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, kuri yra Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso narė, pavedė advokatui atstovauti jos ir ieškovo interesus civilinėje byloje bei turėjo 1 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pridėjo turėtas išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, aplinkybė, kad atstovavimo išlaidas faktiškai patyrė ne ieškovas, o nedalyvavęs byloje asmuo – profesinė sąjunga, nėra kliūtis teismui vertinti į bylą nustatytu terminu pateiktus dokumentus dėl ieškovui suteiktos advokato teisinės pagalbos, jai apmokėti skirtų išlaidų dydžio ir spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-256-684/2015).

71.       Ieškovo turėtos 1 400 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas iš dalies, t. y. atmesta 32,39 proc. reikalavimų, ieškovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš atsakovės priteistina 453,46 Eur (1 400,00 x 32,39 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui O. L. (O. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 240,29 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 29 ct) dienpinigių ir 1 441,74 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 74 ct) netesybų.

Priteisti iš ieškovo O. L. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 180,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš ieškovo O. L. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200,67 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų ir 67 centus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo O. L. atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 453,46 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 46 centus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Raimonda Andrulienė

Aurimas Brazdeikis

Erinija Kazlauskienė