Civilinė byla Nr. e2-21765-1097/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08232-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AST Auto“ atstovams advokatui Ričardui Varno ir advokato padėjėjai Robertai Avižienytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AST Auto“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Advokarė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „AST Auto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Advokarė“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 3 173,62 Eur skolą, 501,43 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovės užsakymo paraiškos, 2020 m. lapkričio 18 d. Paslaugų ir / ar prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2020/11-2 pagrindu suteikė atsakovei priklausančio vilkiko pavarų dėžės remonto paslaugas ir už jas išrašė 2020 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AST Nr. 1845. Atlikus paraiškoje sutartas paslaugas, 2020 m. lapkričio 20 d. vilkikas buvo grąžintas atsakovei. Atsakovė pretenzijų neturėjo, tačiau sumokėjo ketvirtadalį sumos, žadėdama likusią dalį sumokėti vėliau. Ieškovės teigimu, atsakovė likusios sumos nesumokėjo ir yra skolinga ieškovei 3 173,62 Eur už suteiktas paslaugas. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės šią skolą bei delspinigius.
3. Atsakovė UAB ,,Advokarė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skolos dydis neatitinka tikrovės, o suteiktos paslaugos ,,kelia abejonių“. Taip pat atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka dėl skolos ir ieško būdų atsiskaityti su ieškove, bet, atsižvelgiant į sunkią įmonės finansinę būklę, prašė išdėstyti 3 173,62 Eur skolos mokėjimą įmokomis 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė nurodė nesutinkanti su delspinigių skaičiavimu, nes ieškovės suteiktos paslaugos nebuvo kokybiškos.
4. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovei dėl įskaitymo iš dalies pradinio ieškinio reikalavimo. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 18 d. Paslaugų ir prekių pardavimo sutarties Nr. 2020/11-2 pagrindu ieškovė įvykdė vilkiko remonto darbus – pavarų dėžės keitimą, sankabos keitimą ir kitus būtinus serviso darbus. Ieškovė suteikė 6 mėn. garantiją pagal sutartį. Remontuotas vilkikas 2021 m. sausio 6 d. sugedo, t. y. nustojo dirbti pavarų dėžė, buvo neįmanoma įjungti kai kurių pavarų. Visą naktį tarptautiniu maršrutu važiavęs vairuotojas savo jėgomis bandė taisyti vilkiką. Dėl to atsakovė patyrė 600 Eur nuostolių: prarado laiką ir turėjo sumokėti papildomą atlyginimą vairuotojui. Apie problemas atsakovė pranešė ieškovei 2021 m. sausio 7 d., tačiau finansinių reikalavimų nereiškė, tikėdamasi bendradarbiavimo, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė dar nebuvo atsiskaičiusi už paslaugas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė prašė į ieškinio reikalavimą įskaityti 600 Eur atsakovės patirtų nuostolių sumą, o likusios 2 253,62 Eur skolos mokėjimą išdėstyti 12 mėn. laikotarpiui. Taip pat atsakovė prisiėmė prievolę sumokėti 114,34 Eur delspinigių.
5. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad priešieškinis nepagrįstas ir neįrodytas, nes nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovei priklausantis vilkikas buvo sugedęs, dėl ko atsakovė būtų patyrusi nuostolių. Nėra įrodymų, pagrindžiančių nuostolių faktą bei dydį. Taip pat, ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė įrodymų, jog jos nurodyta neva patirta žala yra susijusi su ieškovės teiktomis remonto darbų paslaugomis. Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d. atliko atsakovės vilkiko remonto darbų kokybės patikrinimą ir jokių darbų trūkumų nenustatė. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė elgėsi nesąžiningai – neatgabeno vilkiko garantinei darbų patikrai, o apie gedimą pranešė po to, kai ieškovė pareikalavo sumokėti skolą bei delspinigius. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pripažįstami delspinigiai neatitinka Sutartyje nustatyto dydžio. Ieškovė nesutiko su skolos mokėjimo išdėstymu, nurodydama, jog nėra pateikta tikrąją atsakovės finansinę padėtį atspindinčių duomenų.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Patikslino, kad teismo proceso metu atsakovė sumokėjo ieškovei 264,46 Eur, kurie buvo įskaityti pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovai prašė priteisti iš atsakovės 3 173,62 Eur skolos ir 236,97 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Papildomai pabrėžė, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakove, prašė pristatyti vilkiką patikrinti, tačiau atsakovė nebendravo, vilkiko nepristatė. Atsakovė pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų nereiškė iki tol, kol ieškovė pareikalavo atsiskaityti už paslaugas. Prašomi priteisti delspinigiai apskaičiuoti pagal Sutartį. Taip pat ieškovės atstovai nurodė, kad priešieškinis nepagrįstas, nes neįrodytas nei nuostolių buvimo faktas, nei jų dydis, nei priežastinis ryšys su ieškovės atliktais vilkiko remonto darbais. Atsakovės teiginiai dėl patirtos žalos deklaratyvūs. Ieškovės atstovai nesutiko su prašymu dėl skolos mokėjimo išdėstymo, nurodydami, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, vilkino procesą, o prašymo dėl mokėjimo išdėstymo nepagrindė, nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį. Be to, ieškovė taip pat nukentėjo dėl karantino, todėl skolos mokėjimo išdėstymas pažeistų šalių lygiateisiškumą ir interesų pusiausvyrą.
7. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė į nuotoliu organizuotą teismo posėdį). Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė išdėstyti skolos mokėjimą. Taip pat nurodė, kad nesutinka mokėti delspinigių, nes ieškovės suteikta paslauga buvo nekokybiška.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Advokarė“ 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė ieškovei UAB ,,AST Auto“ užsakymo paraišką, nurodydama, jog sugedo vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavarų dėžė. Užsakymo paraiškoje nurodyta, kad pavarų dėžei taikoma 6 mėn. garantija. 2020 m. lapkričio 18 d. Paslaugų ir / ar prekių pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2020/11-2 (toliau – ir Sutartis) ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei jos pateiktos transporto priemonės remonto ir aptarnavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir atsiskaityti sutartyje nurodytais terminais. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovė vilkiko remonto darbus atliko. Ieškovė 2020 m. lapkričio 19 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija AST Nr. 1845 4 773,62 Eur sumai už vilkiko remonto darbus.
9. Ieškovė teigia, kad suteikė atsakovei paslaugas, tačiau atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų už jas sumokėti ir liko skolinga 3 173,62 Eur. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti skolą, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl skolos priteisimo
10. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovei Sutarties pagrindu buvo suteikta vilkiko remonto paslaugų ir išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios atsakovė pilnai neapmokėjo. Grįsdama šiuos reikalavimus, ieškovė pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. užsakymo paraišką, 2020 m. lapkričio 18 d. Paslaugų ir / ar prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2020/11-2, 2020 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AST Nr. 1845.
12. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, parengiamojo teismo posėdžio metu ir kituose procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažino savo prievolę sumokėti skolą pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą; neginčijo prašomos priteisti skolos dydžio, tik prašė atlikti tarpusavio prievolių įskaitymą (žr. priešieškinį). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neginčijo savo prievolės sumokėti pagal su ieškiniu pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, ši ieškinio reikalavimo dalis pripažintina pagrįsta ir tenkintina (CPK 268 straipsnio 5 dalis; CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.716 straipsnis).
Dėl delspinigių
13. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).
14. Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytos 2020 m. lapkričio 18 d. Paslaugų ir / ar prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2020/11-2 4.4 punkte šalys susitarė, kad už atsiskaitymo terminų pažeidimą užsakovas (atsakovė) moka 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 501,43 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal pridedamą delspinigių skaičiavimo pažymą. Iš pateiktos pažymos matyti, kad ieškovė prašomą priteisti delspinigių sumą apskaičiavo pagal Sutartyje aptartas sąlygas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 264,46 Eur, kurie buvo įskaityti pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsižvelgdama į tai, ieškovė palaikė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 236,97 Eur delspinigių.
15. Atsakovė neginčijo Sutarties sąlygų dėl delspinigių, nekėlė klausimo dėl delspinigių dydžio ar skaičiavimo, tačiau, ginčydama reikalavimą priteisti delspinigius, rėmėsi netinkamos kokybės paslaugų suteikimo argumentu. Šiuo argumentu grįstas priešieškinio reikalavimas, todėl apie tai bus pasisakyta vėliau šiame sprendime. Šioje vietoje pažymėtina, kad delspinigių dydis nustatytas šalių pasirašytoje Sutartyje, sutartis pasirašyta juridinių asmenų ir nėra ginčijama.
16. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių ir laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 236,97 Eur delspinigių pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų
17. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl priešieškinio
18. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovei dėl įskaitymo iš dalies pradinio ieškinio reikalavimo, iš esmės prašydama nustatyti, jog dėl nekokybiškai ieškovės suteiktų remonto paslaugų atsakovė patyrė 600 Eur nuostolių ir, įskaitant priešpriešinius reikalavimus, šia suma sumažinti atsakovės skolą ieškovei už paslaugas.
19. Pagal civiliniame procese galiojančius rungimosi ir dispozityvumo principus, kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to atsakovė, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, turėjo pareigą įrodyti patirtų nuostolių faktą, dydį ir priežastinį patirtų nuostolių bei ieškovės nekokybiškai suteiktų remonto paslaugų ryšį.
20. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
21. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą ir atsakovės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 185 straipsnis).
22. Teiginius dėl nekokybiškai ieškovės atliktų remonto darbų ir dėl to atsakovės patirtų nuostolių atsakovė grindė 2019 m. rugsėjo 27 d. bendradarbiavimo sutartimi su UAB ,,Delamode Baltics“, atsakovės vienašališkai ieškovei išrašyta 2021 m. lapkričio 15 d. sąskaita faktūra Nr. 2021/11/15 600 Eur sumai už patirtas išlaidas dėl pavarų dėžės defekto ir atsakovės priešieškinyje nurodytais skaičiavimais. Teismo vertinimu, šie pateikti įrodymai nėra pakankami nustatyti nei aplinkybę, jog vilkikas buvo sugedęs, nei gedimų pobūdžio, nei dėl to patirtų nuostolių fakto bei dydžio, nei tokių nuostolių priežastinio ryšio su ieškovės teiktomis paslaugomis (CPK 185 straipsnis). Atsakovės pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti įrodymais ar pirminiais mokėjimo dokumentais, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu nurodomos tam tikros sumos už reisus, ir kodėl šios sumos sietinos būtent su ieškovės suteiktomis remonto paslaugomis. Taip pat nėra pateikti skaičiavimai ir dokumentai, kurie pagrįstų darbuotojui mokėto papildomo atlyginimo dydį, nepateikta įrodymų apie tokios sumos realų išmokėjimą darbuotojui ir mokėjimo pagrindą. Pripažintina, kad atsakovės teikiami duomenys fragmentiški, itin abstraktūs, o jų ryšys su priešieškinio reikalavimais nepagrįstas.
23. Atsakovės elgesys taip pat leidžia pagrįstai abejoti teiginių dėl nekokybiškai atlikto remonto atitiktimi realybei (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pirmą kartą pretenzijas dėl vilkiko pavarų dėžės remonto darbų kokybės atsakovė išdėstė ieškovei 2021 m. sausio 7 d. el. laiške. Atsakydama ieškovė nurodė, jog atliktam remontui galioja garantija ir prašė atgabenti dėžę į servisą patikrinti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų šiuo pasiūlymu pasinaudojusi ir pristačiusi vilkiką patikrai. Tik bylos nagrinėjimo metu šalys 2021 m. spalio 19 d., 2021 m. lapkričio 5 d. el. laiškais susitarė dėl atsakovės vilkiko patikros, tokia patikra atlikta, tačiau 2021 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų kokybės patikrinimo akte nenustatyta, kad ieškovė būtų suteikusi netinkamas remonto paslaugas. Atsakovė nepateikė jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti duomenų bei įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodęs, jog nepasitiki ieškovės atliekamomis patikromis, turėjo teisę ir pareigą dėl automobilio remonto darbų tinkamumo įvertinimo kreiptis į jam priimtinus specialistus ir teikti į bylą jų atliktus vertinimus, tačiau šia savo įrodinėjimo teise bei pareiga nesinaudojo (CPK 178 straipsnis). Abejones atsakovės nurodomais nuostoliais ir jų priežastiniu ryšiu su ieškovės suteiktomis paslaugomis patvirtina ir byloje pateiktas šalių 2020 m. gruodžio 19 d. – 2021 m. gruodžio 28 d. susirašinėjimas el. laiškais, iš kurio matyti, kad ieškovė kelis kartus skatino atsakovę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o atsakovė, apgailestaudama dėl sunkios finansinės padėties, susiklosčiusios dėl Covid-19 pandemijos, žadėjo atsiskaityti, prašė leisti mokėti dalimis. Pastebėtina, kad atsakovė nekėlė klausimų ir neišsakė pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės, o argumentus dėl suteiktų remonto paslaugų kokybės pradėjo reikšti vėliau, kai nepavyko susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis.
24. Apibendrinant, konstatuotina, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai ir teiginiai nepagrįsti įrodymais, todėl priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į atsakovės elgesį proceso metu. Šioje byloje 2021 m. kovo 23 d. buvo priimtas teismo įsakymas pagal ieškovės pareiškimą. Atsakovė 2021 m. gegužės 24 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, todėl ieškovė 2021 m. birželio 9 d. pateikė ieškinį. Atsakovė 2021 m. birželio 30 d. atsiliepime į ieškinį pripažino skolą, tačiau prašė išdėstyti jos mokėjimą dalimis, kartu paminėdama, jog ieškovės suteiktos paslaugos ,,kelia abejonių“. Daugiau jokių argumentų ar įrodymų šiuo klausimu neteikta. 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu atsakovė nurodė, kad su pagrindine skola sutinka, tačiau taip pat teigė, jog suteiktos remonto paslaugos buvo nekokybiškos, nepateikdama tai pagrindžiančių įrodymų ir detaliau nepaaiškindama. 2021 m. rugsėjo 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovei išaiškinta jos teisė ir pareiga įrodinėti, jai nustatytas terminas prašymui dėl ekspertizės skyrimo pateikti ir galutinei pozicijai dėl ginčo suformuluoti. Taip pat išaiškinta teisė kreiptis teisinės pagalbos. 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovė pateikė teismui rašą, kuriame pripažino skolą ieškovei ir prašė išdėstyti jos mokėjimą. Tačiau 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdyje atsakovė vėl ėmė kelti klausimą dėl nekokybiškų ieškovės paslaugų, todėl jai nustatytas terminas papildomai medžiagai pateikti šiuo klausimu. Tik 2021 m. lapkričio 17 d. pateiktas priešieškinis, su kuriuo iš esmės nėra pateikiama duomenų ir įrodymų, kurie pagrįstų priešieškinyje nurodomas faktines aplinkybes ir juo reiškiamą reikalavimą. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko. Toks nenuoseklus elgesys leidžia manyti, kad priešieškinio reikalavimas iš esmės keltas tik kaip gynybinė pozicija. Atsakovei, verslu užsiimančiam juridiniam asmeniui, tenka įrodymų neteikimo procese pasekmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 159 Eur žyminio mokesčio, 804,02 Eur už teisinę pagalbą (2021 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2986, 2021 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3100, 2021 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3323, DOK-228642), iš viso – 963,02 Eur (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Įvertinus bylos sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, atstovavimo teisme laiką, spręstina, jog išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl priteistinas ieškovei iš atsakovės.
27. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (10,70 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl iš atsakovės valstybei priteistina 10,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
28. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas ir su tuo, jog turi būti nustatyta reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Asmeniui, prašančiam išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga įrodyti tokio išdėstymo būtinumą lemiančias aplinkybes ir pagrįsti šio išimtinio instituto taikymo reikalingumą bei tikslingumą (CPK 178 straipsnis).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Grįsdama šį prašymą, atsakovė nurodė, kad dėl sudėtingos finansinės padėties atsakovei neužtenka apyvartinių lėšų atsiskaityti su ieškove. Šiems teiginiams pagrįsti ir prašyme nurodytoms aplinkybėms įrodyti atsakovė pateikė 2020 m. pelno nuostolių ataskaitą, balansą.
30. Atsižvelgiant į išimtines CPK 284 straipsnio taikymo sąlygas, įvertinus šalių turimą įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), pripažintina, kad atsakovė nepateikė pakankamai prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindžiančių duomenų (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė, prašydama atidėti ir / arba išdėstyti skolos mokėjimą, nepateikė duomenų, kurie atspindėtų jos realią turtinę padėtį, t. y. finansinius įsipareigojimus, turimą turtą bei pajamas, išlaidas. Pateikti finansiniai dokumentai atspindi metų senumo duomenis, be to, nėra pakankami nustatyti realiai tikimybei, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui. Prašymas grįstas bendro pobūdžio teiginiais, nepateikiant pakankamai įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, ieškovė pateikė susirašinėjimo el. laiškais duomenis, iš kurių matyti, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl skolos mokėjimo, siekė bendradarbiauti, tačiau atsakovė buvo pasyvi – vis žadėdavo atsiskaityti, tačiau nėra duomenų apie nuoseklias pastangas mokėti skolą dalimis. Įvertintina ir tai, kad klausimas dėl skolos ieškovei priteisimo teisme sprendžiamas nuo 2021 m. kovo 23 d., kai buvo priimtas teismo įsakymas. Manytina, jog atsakovei buvo pakankamai laiko, esant galimybių, siekti ir realiai dalimis atsiskaityti su ieškove, sumokant ženklesnę skolos dalį, arba ginti savo teises reiškiant pretenzijas dėl paslaugų kokybės ir imantis priemonių šioms pretenzijoms pagrįsti. Atsižvelgdamas į aptartą situaciją, teismas vertina, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir kartu nesudarytų prielaidų lengvesniam atsiskaitymui iš atsakovės pusės, t. y. nebūtų pasiekti nurodyto teisinio instituto tikslai, dėl to teismas atmeta prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
31. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, tenkinus ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,AST Auto“ (j. a. k. 302491405) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Advokarė“ (j. a. k. 305192575) 3 173,62 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 62 ct) skolos, 236,97 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 97 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą (3 410,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 963,02 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priešieškinį atmesti.
Prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Advokarė“ (j. a. k. 305192575) 10,70 Eur (dešimt eurų 70 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė