Administracinė byla Nr. A-16-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02870-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gretai Maselskienei,

dalyvaujant pareiškėjai E. D.,

atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovams L. V., V. Š.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui K. D.,

nedalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovams Širvintų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui K. D. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja E. D. (2013 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo K. D. procesinė padėtis jo sutikimu pakeista į trečiojo suinteresuoto asmens) 2012 m. lapkričio 12 d. teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 9 d. raštu Nr. 40-309 pateiktą atsisakymą išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti, kuriuo būtų parinkta vieta pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatams; 2) įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti, kuriuo būtų parinkta vieta pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatams E. D. ir K. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Širvintų r., (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (reikalavime nurodytas sklypo kadastro numeris patikslintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. posėdžio metu); 3) atlyginti bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 1–2, 10).

Skunde nurodo, kad 2012 m. liepos 24 d. kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę su prašymu išduoti planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Prašymą buvo atsisakyta tenkinti Širvintų rajono savivaldybės 2012 m. liepos 31 d. raštu Nr. 40-244. Nesutikdama su atsakyme nurodytais motyvais, kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę pakartotinai, tačiau šis prašymas Širvintų rajono savivaldybės 2012 m. spalio 9 d. raštu Nr. 40-309 taip pat buvo atmestas. Pažymėjo, kad sąvadą išduoti prašoma ne antrai ūkininko sodybai, bet jau suplanuotos sodybos pagalbinių pastatų statybai, kaip tai numato Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429, (toliau – ir Taisyklės) 452.2 punktas. Atsakovas sprendimą motyvavo tuo, kad planavimo sąlygų neišdavė Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyrius. Mano, kad Širvintų žemėtvarkos skyriui neišdavus planavimo sąlygų, atsakovas privalėjo išduoti sąvadą su atitinkama žyma arba motyvuotai atsisakyti jį išduoti. Ginčijamas sprendimas šiuo atveju nėra motyvuotas. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose (I t., b. l. 63–66) nurodė, kad Taisyklių 452.2 punktas turėtų būti aiškinamas kaip nustatantis, jog kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pagalbinio ūkio pastatų vietai parinkti gali būti rengiamas, jei pastatai neturės bendros infrastruktūros su ūkininko sodyba. Reikalavimas turėti ūkininko sodybą tam, kad būtų galima rengti projektą pagalbiniams pastatams statyti, diskriminuoja ūkininkus, faktiškai vykdančius veiklą, bet neturinčius gyvenamojo namo kaime. Pagalbinio ūkio pastatais siekiama užtikrinti sąlygas nedideliam kiekiui gyvulių laikyti.

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 13–17).

Nurodo, kad ginčo sklypui jau parengtas projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės dėl prašymų, kuriuose kalbama apie kitą žemės sklypą, nei nurodomas skundo reikalavimuose. Taigi skundo pagrindas iš esmės skiriasi nuo skundo reikalavimo. Paaiškino, kad 2011 m. spalio 13 d. buvo patvirtintas projektas ūkininko sodybos vietai parinkti žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), parengti ir išduoti specialieji reikalavimai, tokiu būdu įgyvendintas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių 452.1 punktas. Pareiškėja 2012 m. liepos 24 d. prašė parinkti vietą žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatams, kurie neturės bendros infrastruktūros su esama ūkininko sodyba, t. y. prašė parengti projektą pagalbiniams statiniams, nors dar nėra pastačiusi sodybos. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių 452.2 punkte nurodyta, kad projektas rengiamas pagalbiniams pastatams, neturintiems bendros infrastruktūros su esama sodyba. Dėl to pareiškėjai negalėjo būti išduotas planavimo sąlygų sąvadas pagal jos 2012 m liepos 24 d. prašymą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 42–45).

Nurodė, kad Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių 452.2 punkto nuostatos taikomos, kai jau yra pastatyta ūkininko sodyba. Nagrinėjamu atveju sodyba nėra pastatyta. Pažymėjo, kad Taisyklių 161 punkte įtvirtinta nuostata, kad planavimo sąlygas rengianti institucija jų gali ir nepateikti per nustatytą terminą, bet tai neatima galimybės savivaldybės administracijai išduoti planavimo organizatoriams planavimo sąlygų sąvadą, nurodant, kad NŽT sąlygų nepateikė.   

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu (I t., b. l. 71–74) pareiškėjos E. D. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi (I t., b. l. 96–104) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose (I t., b. l. 116–118) pažymėjo, jog atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį, šioje byloje nebėra ginčo dėl to, ar Širvintų rajono savivaldybė privalėjo išduoti planavimo sąlygų sąvadą. Vienintelis klausimas, kurį liko spręsti šioje byloje – nustatyti, kokios institucijos, pažeisdamos teisės aktus, priėmė individualaus teisės taikymo aktus bei tokius šių institucijų sprendimus panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu (I t., b. l. 195–198) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT Širvintų skyriaus 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. VĮ44-(14.44.2)-819 buvo patvirtintas E. D. ir K. D. rengtas projektas ūkininko sodybos vietai parinkti žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Širvintų r. 2012 m. liepos 24 d. pareiškėja pateikė prašymą Širvintų rajono savivaldybės administracijai išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti dėl pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų, kurie neturės bendros infrastruktūros su esama ūkininko sodyba sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Širvintų r. 2012 m. liepos 31 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 40-244 informavo pareiškėją, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkui galima rengti vieną kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti. Pareiškėjos parengtas projektas žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Širvintų r., Širvintų r. žemėtvarkos skyriaus buvo patvirtintas 2011 m. spalio 13 d., todėl antrą planavimo sąlygų sąvadą atsisakoma išduoti. 2012 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją, paaiškindama, kad sąlygų sąvadas reikalingas ne antro gyvenamojo namo vietai parinkti, bet pagalbiniams ir kitos paskirties pastatams. 2012 m. rugsėjo 7 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (6.14)-13-2043 kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių dėl planavimo sąlygų išdavimo ūkininko sodybos vietai parinkti. 2012 m. spalio 5 d. NŽT Širvintų skyrius raštu Nr. 44SD-(14.44.7)-611 informavo Širvintų rajono savivaldybės administraciją, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 452.2 punkto nuostatos taikomos, kai jau yra pastatyta (esama) ūkininko sodyba. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. spalio 13 d. buvo patvirtintas pareiškėjos vieno žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti, bet sodyba nepastatyta, planavimo sąlygų išduoti pagalbiniams pastatams negalima. 2012 m. spalio 9 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 40-309 informavo pareiškėją, kad sąlygų sąvado išduoti negalima, kadangi NŽT Širvintų skyrius 2012 m. spalio  5 d. raštu Nr. 44SD-(14.44.7)-611 atsisakė išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), rengti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja iš esmės siekia, kad jai būtų leista vykdyti pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų statybą sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkininko ūkio statyba kitame gretimame sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamas Širvintų rajono savivaldybės 2012 m. spalio 9 d. raštas Nr. 40-309 (b. l. 7) yra priimtas remiantis 2012 m. spalio 5 d. NŽT Širvintų skyrius raštu Nr. 44SD-(14.44.7)-611 (b. l. 35). Pastarajame rašte yra atsisakyta išduoti planavimo sąlygas pareiškėjos pateikto žemėtvarkos projekto rengimui, motyvuojant aplinkybe, kad pareiškėja nėra užbaigusi ūkininko sodybos statybos. Šią nuostatą atsakovai kildina iš Taisyklių 452 punkto. Galimybė vietoj detaliojo plano rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 2 d.) 22 straipsnio 5 dalyje. Teismo nuomone, atsakovų nurodytose Taisyklių nuostatose ir kituose susijusiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas, kad, norint statyti pagalbinius pastatus, ūkininko sodyba būtų jau pastatyta. Tačiau sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Širvintų rajono savivaldybę išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti, kuriuo būtų parinkta vieta pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatams E. D. ir K. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Širvintų r., (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) būtina įvertinti ir kitas susijusias aplinkybes. Teismas nurodė, jog Taisyklių 452 punktas nustato du atvejus, kada gali būti rengiamas žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti: renkant vietą naujai ūkininko sodybai arba renkant vietą pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatams, su sąlyga, kad šie pastatai neturės bendros infrastruktūros su jau esama sodyba. Taigi pareiškėjai siekiant pasinaudoti galimybe statyti pagalbinio ūkio ir kitos paskirties  pastatams gretimame sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra keliama sąlyga, kad šie pastatai neturėtų bendros infrastruktūros (bendro kiemo, inžinerinių tinklų) su ūkininko sodyba žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje infrastruktūra apibrėžiama kaip įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai). Atsižvelgiant į konkuruojančius teritorijų planavimo, statybų teisės ir kitus principus, galimybė pasinaudoti lengvata Lengvatos ūkininkams statyti ūkininko sodybą nerengiant detaliojo plano turi būti išplečiama tiek, kiek ji padeda užtikrinti palankesnes sąlygas ūkininkavimui. Atitinkamai, šios lengvatos taikymo sritis baigiasi, kada naujos statybos neprisidėtų prie šio tikslo užtikrinimo. Kadangi pagal Taisykles, šiuo atveju minėta lengvata gali būti taikoma tik su sąlyga, kad pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatai neturės bendros infrastruktūros su jau esama sodyba, sprendžiant iš šios nuostatos, pagal įstatymų leidėjo valią, naujų pagalbinių ūkio ir kitos paskirties pastatų statyba, kada jie turės bendrą infrastruktūrą su esama sodyba, nepakankamai prisidėtų prie ūkininkavimo palengvinimo ir skatinimo. Palengvintos sąlygos statyti naujus ūkio ir kitos paskirties pastatus, kurie neturės bendros infrastruktūros su esama sodyba, pateisinamas, kadangi našiam ūkininkavimui fiziškai nuo ūkininko sodybos nutolusiuose žemės plotuose, gali būti ypač reikalinga, kad šiuose plotuose būtų pastatai. Šiuo atveju pareiškėjas siekia statyti naujus ūkio ir kitos paskirties pastatus greta esančiame sklype. Pagal žemės sklypo Nr. 153-5 (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (b. l. 131), su šiuo žemės sklypu (ties linija, plane pažymėta 1-2) ribojasi žemės sklypas, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal šį planą, nuo šių sklypų besiribojančių ribų, tolimiausios kraštinės ribos yra nutolusios apie 100-200 metrų. Dėl to aptariamos lengvatos taikymas pareiškėjos ketinamiems statyti ūkio ir kitos paskirties pastatams neatitiktų šios lengvatos paskirties, šių pastatų ir pagrindinės ūkininko sodybos sąsajumas per bendrą infrastruktūrą negali būti užtikrintai paneigiamas. Todėl pareiškėjo reikalavimų tenkinimas neprisidėtų prie ūkininkavimo skatinimo ir palengvinimo tiek, kad nurungtų konkuruojančius teritorijų planavimo, statybų teisės ir kitus principus.

Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visetą, išdėstytas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, taip pat į tai, kad pareiškėjo reikalavimų tenkinimas neatitiktų ginčo santykius reguliuojančių teisės normų tikslų, teismas darė išvadą, kad skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d.). 

Pareiškėja E. D. padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–5), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

Nurodo, kad pareiškėjos pasirinktas sklypas (kadastrinis r (duomenys neskelbtini)) atitinka visas Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio sąlygas – jis priklauso pareiškėjai su sutuoktiniu nuosavybės teise, jo plotas yra beveik 1,4478 ha.

Mano, kad taisyklių 452.2 punktas nustato, jog pareiškėja, vystydama žemės ūkio veiklą, turi teisę rengti atitinkamą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą pagalbinių pastatų statybai, jei tai atitinka Ūkininko ūkio įstatymą. Tuo atveju, jei vykdoma veikla turės bendrą infrastruktūrą su esama ūkininko sodyba, reikia pasirinkti bei papildyti esamą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuriuo yra parinkta ūkininko sodybos vieta. Taisyklių 452.2 punkte nėra nustatyta jokio ribojimo plėtoti žemės ūkio veiklą netoli esamos sodybos, rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą pagalbiniams pastatams statyti tuo atveju, jei tokie pastatai neturės bendros infrastruktūros, nepriklausomai nuo tokių pastatų atstumo nuo ūkininko sodybos.

Nurodo, jog ūkininko sodyba ir pagalbiniai pastatai yra skirtingose kelio pusėse, jų naudojimo būdai yra visiškai skirtingi, todėl jie neturės bendros infrastruktūros ir negalės būti laikomi bendra sodyba. Jei pareiškėja sujungtų ūkinį pastatą bei savo ūkininko sodybą bendra infrastruktūra – ji turėtų aptverti visą ganyklą ir ūkininko sodybą tvora. Tokiu atveju ji turėtų aptverti ir bendro naudojimo kelią, kas būtų netikslinga ir prieštarautų viešajam interesui.

Pažymi, kad ginčas šioje byloje buvo kilęs dėl dviejų aplinkybių: jog Širvintų rajono savivaldybė negavo planavimo sąlygų sąvado iš NŽT; bei jog pareiškėja nėra pastačiusi gyvenamojo namo. Bylos nagrinėjimo metu niekas nekėlė argumentų, susijusių su bendra infrastruktūra. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, jog tokios bendros infrastruktūros egzistavimas negali būti užtikrintai paneigtas ir šiuo pagrindu atmetė pareiškėjos skundą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka nei pareiškėjos skundo turinio, nei jos atžvilgiu priimtų individualių teisės aktų turinio, nei atsakovų procesinių dokumentų turinio. Toks sprendimas pažeidžia ABTĮ 5 straipsnį, 57 straipsnio 4 dalį bei 81 straipsnį.

Tuo atveju, jei būtų konstatuota, jog pareiškėja neturi teisės parengusi kaimo plėtros žemėtvarkos projektą statyti pagalbinio ūkio pastatų, kurie yra reikalingi žemės ūkio veiklai vystyti, pareiškėja prašo nurodyti, kokias procedūras ji turi atlikti tam, kad tokią veiklą galėtų vykdyti bei teisėtai pastatyti reikalingą statinį. Širvintų rajono savivaldybė pasiūlė pareiškėjai rengti detalųjį planą, pakeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį į namų valdos. Tačiau pareiškėja nurodo, jog gyvulių laikymas bei ganyklos įrengimas akivaizdžiai neatitiktų namų valdos paskirties.

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 9–13) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai pritaikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Pažymi, jog pareiškėja prašė parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą pagalbiniams statiniams, nors dar nėra pastačiusi ūkininko sodybos. Taisyklių 452.2 punkte yra aiškiai suformuluota nuostata, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas pagalbiniams pastatams, neturintiems bendros infrastruktūros su jau esama ūkininko sodyba. Atsakovo nuomone, tokio teisinio reguliavimo esmė yra ta, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ūkininkui suteikiama lengvata nerengiant detaliųjų planų statyti vieną ūkininko sodybą, ir, jei jis ją stato naują (pagal Taisyklių 452.1 p.) gali suprojektuoti ir gyvenamąjį namą bei visus būtinus statinius, o kai sodyba jau yra pastatyta, bet ūkininkui reikia praplėsti savo veiklą ir pastatyti daugiau pagalbinių pastatų, jis turi teisę tokia lengvata pasinaudoti pagal Taisyklių 452.2 punktą.

Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka nei pareiškėjos skundo turinio, nei individualių teisės aktų turinio, nei atsakovų procesinių dokumentų turinio. Teismo posėdyje buvo nagrinėjami žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Širvintų r. Planai, buvo nustatyta, kad jie yra šalia vienas kito, ribojasi vienas su kitu, bendra kraštinė yra 200 m ilgio. Be to, į abu sklypus veda tas pats kelias, todėl galima daryti išvadą, kad jie yra siejami bendros infrastruktūros. Remiasi ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalimis. Laiko, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovas NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 16–20) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog priešingai, nei teigia pareiškėja, teisminio nagrinėjimo metu buvo nagrinėjami žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) Širvintų r. sav. planai. Iš šių planų matyti, kad žemės sklypai yra šalia vienas kito, ribojasi, kad bendra kraštinė yra 200 m ilgio, kad į abu žemės sklypus yra tas pats kelias, todėl darytina išvada, kad šiuos žemės sklypus sieja bendra infrastruktūra. Teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai pritaikė galiojančius teisės aktus ir normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo išduoti planavimo sąlygas ir planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. D. kartu su jos sutuoktiniu K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Širvintų r.: 2,6813 ha ploto, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,4478 ha ploto, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 30–33, 177–178, 185). Pareiškėja, būdama ūkininke (I t., b. l. 29), viename iš sklypų ketina statyti naują ūkininko sodybą, kitame sklype – pagalbinio ūkio pastatus. 2011 m. spalio 13 d. NŽT Širvintų skyriaus įsakymu Nr. VĮ44-(14.44.2)-819 buvo patvirtintas E. D. (tuo metu pavardė – S.) rengtas projektas ūkininko sodybos vietai parinkti žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Širvintų r. (I t., b. l. 38). 2012 m. liepos 24 d. pareiškėja pateikė prašymą Širvintų rajono savivaldybės administracijai išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti dėl pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų, kurie neturės bendros infrastruktūros su esama ūkininko sodyba sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) Širvintų r. (I t., b. l. 3). 2012 m. liepos 31 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 40-244 informavo pareiškėją, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkui galima rengti vieną kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti. Pareiškėjos parengtas projektas žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Širvintų r., žemėtvarkos skyriaus buvo patvirtintas 2011 m. spalio 13 d., todėl planavimo sąlygų sąvadas rengti antrą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą nebus išduodamas (I t., b. l. 20). 2012 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, paaiškindama, kad sąlygų sąvadas reikalingas ne antro gyvenamojo namo, bet pagalbinių ir kitos paskirties pastatų vietai parinkti (I t., b. l. 18–19). 2012 m. rugsėjo 7 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių dėl planavimo sąlygų išdavimo ūkininko sodybos vietai parinkti (pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatams, kurie neturės bendros infrastruktūros (bendro kiemo, inžinerinių tinklų) su esama ūkininko sodyba) (I t., b. l. 27–28). 2012 m. spalio 5 d. NŽT Širvintų skyrius raštu Nr. 44SD-(14.44.7)-611 informavo Širvintų rajono savivaldybės administraciją, kad Taisyklių 452.2 punkto nuostatos taikomos, kai jau yra pastatyta (esama) ūkininko sodyba, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. spalio 13 d. buvo patvirtintas pareiškėjos žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti ir ši sodyba dar nėra pastatyta, NŽT Širvintų skyrius atsisako išduoti planavimo sąlygas rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektui pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatams) žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini),  esančiame (duomenys neskelbtini) Širvintų r. (I t., b. l. 35–36).  2012 m. spalio 9 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 40-309 informavo pareiškėją, kad sąlygų sąvado išduoti negali, kadangi NŽT Širvintų skyrius 2012 m. spalio 5 d. raštu Nr. 44SD-(14.44.7)-611 atsisakė išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), rengti, bei kartu pateikė pareiškėjai NŽT Širvintų skyrius 2012 m. spalio 5 d. raštą Nr. 44SD-(14.44.7)-611 (I t., b. l. 37). 

Pareiškėjai apskundus minėtus 2012 m. spalio 9 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos ir NŽT Širvintų skyriaus 2012 m. spalio 5 d. sprendimus bei paprašius įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją išduoti planavimo sąlygų sąvadą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas tuo, kad lengvatos ūkininkams statyti ūkininko sodybą nerengiant detaliojo plano taikymas pareiškėjos ketinamiems statyti ūkio ir kitos paskirties pastatams neatitiktų šios lengvatos paskirties, šių pastatų ir pagrindinės ūkininko sodybos sąsajumas per bendrą infrastruktūrą negali būti užtikrintai paneigiamas. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja padavė apeliacinį skundą.

Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalis (2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. XI-2225 redakcija), be kita ko, nustato, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas šių pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio (2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X-1420 redakcija), nustatančio ūkininko sodybos statybos sąlygas, 1 dalis nustato, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Šio įstatymo prasme ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 4 d. (2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X-1420 redakcija)).

Iki 2014 m. 30 d. galiojusios redakcijos Taisyklių trečiojo skyriaus trečiojo skirsnio (2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 3D-513/D1-495 redakcija), reglamentuojančio kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, 452-452.2 punktai nustato, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti rengiamas, kai: parenkama vieta naujai ūkininko sodybai (gyvenamosios paskirties pastatui su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti); parenkama vieta pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatams, kurie neturės bendros infrastruktūros (bendro kiemo, inžinerinių tinklų) su esama ūkininko sodyba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjęs šią administracinę bylą, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad Taisyklėse įtvirtintas reguliavimas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į aukštesnės galios teisės aktais (Teritorijų planavimo įstatymo, Ūkininko ūkio įstatymo) nustatytą reguliavimą. Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta ūkininko sodybos samprata – tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Pagal šią sąvoką ūkininko sodyba apima tiek gyvenamąjį pastatą, tiek ir pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatus. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, jog įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo, kad norint statyti pagalbinius pastatus, ūkininko sodyba būtų jau pastatyta (I t., b. l. 96–101).

Kadangi minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje pateiktu Ūkininko ūkio įstatymo ir Taisyklių 452-452.2 punktų (2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 3D-513/D1-495 redakcija) nuostatų dėl sąlygų rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti aiškinimu privalo būti vadovaujamasi sprendžiant šį ginčą  (ABTĮ  13 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), galima teigti, kad NŽT Širvintų skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai savo atsisakymą išduoti planavimo sąlygas motyvavo tuo, kad pagal Taisyklių 452 punkto nuostatas, iki žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkininko sodyba nėra pastatyta, planavimo sąlygos rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą parinkti vietą žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini),  esančiame (duomenys neskelbtini) Širvintų r., pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatams, kurie neturės bendros infrastruktūros (bendro kiemo, inžinerinių tinklų) su ūkininko sodyba, negali būti išduodamos, atitinkamai – jau vien dėl šios priežasties ginčijami NŽT Širvintų skyriaus 2012 m. spalio 5 d. ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 5 d. sprendimai yra neteisėti ir naikintini (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, nesant išduotų planavimo sąlygų savivaldybės administracija neturi teisinio ir faktinio pagrindo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Sprendimas, kuriuo nepritariama žemėtvarkos projekto rengimui ir nepateikiamos planavimo sąlygos, sukelia teisines pareigas pareiškėjui, kadangi jis užkerta kelią tokio žemėtvarkos projekto rengimui, t. y. be pateiktų planavimo sąlygų projektas negali būti parengiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1717/2012, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-317/2014). Taigi, NŽT Širvintų skyriaus 2012 m. spalio 5 d. sprendimas, kuriuo jis atsisakė išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, užkerta kelią pareiškėjai gauti planavimo sąlygų sąvadą, šis sprendimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes.

Pažymėtina, kad nors pareiškėja skunde tiesiogiai nurodo tik reikalavimą panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 9 d. rašte Nr. 40-309 pateiktą atsisakymą išduoti planavimo sąlygų sąvadą, iš skundo turinio visumos yra aišku, kas buvo patvirtinta ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kad ji ginčija ir NŽT Širvintų skyrius sprendimą, išdėstytą 2012 m. spalio 5 d. rašte Nr. 44SD-(14.44.7)-611, kuriuo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ir kuris buvo pagrindas Širvintų rajono savivaldybės administracijai priimti ginčijamą 2012 m. spalio 9 d. sprendimą. Pažymėtina, kad NŽT, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį, į bylą buvo įtraukta atsakovu, todėl aplinkybė, kad NŽT Širvintų skyriaus 2012 m. spalio 5 d. sprendimas, kurio faktinis ir teisinis pagrindimas buvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat yra ginčijamas, negali būti vertinamas kaip procesinė staigmena.       

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nusprendęs, kad pareiškėjos prašymas Širvintų rajono savivaldybės administracijai negalėjo būti tenkinamas dėl to, kad  pagal faktinę situaciją pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų, vieta žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Širvintų r., turėtų bendrą infrastruktūrą – kelią – su ūkininko sodyba, kuriai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas dėl vietos parinkimo žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), jau perengtas. Nors, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja skundu prašo ne tik panaikinti ginčijamus atsakovų sprendimus, bet ir įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją išduoti planavimo sąlygų sąvadą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino prašymo atitikimą kitoms teisės aktais nustatytoms sąlygoms rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą parinkti vietą žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Širvintų r., pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatams, kurie neturės bendros infrastruktūros (bendro kiemo, inžinerinių tinklų) su ūkininko sodyba, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada.

Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje (2012 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. XI-2034 redakcija) nurodyta, kad infrastruktūra – įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai). Nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.  galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (2001 m. lapkričio 8 d. Nr. IX-583 redakcija) numatė, kad inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Nuo 2013 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (2013 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XII-383 redakcija) pateikiamą apibrėžimą, inžinerinių tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

Byloje pateikta įrodymų visuma nepatvirtina, kad pareiškėjos siekiamų pastatyti pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų vieta turės bendrą infrastruktūrą su ūkininko sodyba, dėl kurios jau yra parengtas ir patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti: iš į bylą pateiktų Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti sprendinių brėžinių, taip pat žemės sklypų planų (I t., b. l. 33, 127, 185, 188) matyti, kad žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), teritoriją, kurioje parinkta ūkininko ūkio sodybos vieta, ir žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja siekia statyti pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatus, skiria kelias. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. Nr. IX-1113 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. spalio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d.) (toliau – ir Kelių įstatymas) 2 str. 3 d.). Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (Kelių įstatymo 3 str. 1 d.). Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 5 d.). Kadangi teritoriją, kurioje parinkta vieta ūkininko sodybai, nuo teritorijos, kuriai yra norima rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą pagalbinių pastatų vietai parinkti, atskiria viešasis kelias, nėra pagrindo manyti, kad šios dvi teritorijos turės bendrą infrastruktūrą Ūkininko ūkio įstatymo ir Taisyklių 452.2 punkto prasme.      

Atsižvelgiant į tai, kad yra naikinamas atsakovo sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjai planavimo sąlygų sąvadą, bei NŽT Širvintų rajono sprendimas, kuriuo buvo grindžiamas atsakovo atsisakymas, Širvintų rajono savivaldybės administracija yra įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti. Tenkinti pareiškėjos skundo šioje dalyje pilnai, t. y. įpareigoti išduoti pareiškėjai jos prašomą planavimo sąlygų sąvadą, nėra pagrindo, kadangi nesant išduotų planavimo sąlygų, savivaldybės administracija neturi teisinio ir faktinio pagrindo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. NŽT Širvintų skyriaus 2012 m. spalio 5 d. sprendimas, kuriuo jis atsisakė išduoti planavimo sąlygas rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, yra panaikintas, pareiškėja šioje byloje nereiškė reikalavimo įpareigoti šią instituciją išduoti planavimo sąlygas, todėl iki NŽT Širvintų skyrius iš naujo neapsvarstys Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. prašymo išduoti planavimo sąlygas ir jų neišduos arba Taisyklių 16 punkte (2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 3D-513/D1-495 redakcija) nustatytu terminu nepateiks jokio sprendimo, nėra pagrindo Širvintų rajono savivaldybės administraciją įpareigoti išduoti pareiškėjai jos prašomą planavimo sąlygų sąvadą.  

Pažymėtina, kad iš naujo nagrinėjant prašymus dėl planavimo sąlygų ir jų sąvado išdavimo, atsižvelgiant į pareiškėjos valią, gali būti vadovaujamasi Taisyklių redakcijos, galiojusios iki 2014 m. liepos 30 d., nuostatomis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-438/D1-614, kurio 1 punktu patvirtinta nuo 2014 m. liepos 30 d. galiojanti Taisyklių redakcija, 2 punktu nustatyta, kad iki 2014 m. sausio 1 d. pradėti rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektai (dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų) gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-407 redakcija) 3 straipsnyje nustatyta tvarka. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą), taip pat privalo būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje pateiktą Ūkininko ūkio įstatymo ir Taisyklių 452-452.2 punktų (2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 3D-513/D1-495 redakcija) nuostatų aiškinimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Pareiškėja skunde taip pat prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia sumokėtą žyminį mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS146-113/2012, A756-342/2012 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad už skundą pareiškėja sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (I t., b. l. 9), už apeliacinį skundą – 50 Lt žyminio mokesčio (II t., b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai priteistinos 125 Lt bylinėjimosi išlaidos: 75 Lt – iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos, 50 Lt – iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos E. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos E. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2012 m. spalio 5 d. rašte Nr. 44SD-(14.44.7.)-611 išdėstytą sprendimą atsisakyti išduoti planavimo sąlygas rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektui pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų vietai parinkti žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini),  esančiame (duomenys neskelbtini), Širvintų r.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 9 d. rašte Nr. 40-309 išdėstytą sprendimą atsisakyti E. D. išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengti.

Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos E. D. 2012 m. rugpjūčio 31 d. prašymą išduoti planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti.

Priteisti pareiškėjai E. D. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – 14,48 Eur (50 Lt), iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos – 21,72 Eur (75 Lt) bylinėjimosi išlaidas.    

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

                                                        Virginija Volskienė