Civilinė byla Nr. 2A-890-340/2012

Teisminio proceso Nr.: 2-04-3-02097-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.9; 121.18; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Delamonde Baltics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Delamonde Baltics“ ieškinį atsakovui UAB „Loro“ dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 219 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant ieškinį. Nurodė, kad kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovo. 2011-10-19 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta priteisti iš skolininko kreditoriui 2 539,36 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 19 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas (c.b. Nr. L2-2051-816/2011; b.l. 17). Atsakovas per nustatytą terminą prieštaravimams pareikšti pateikė įrodymus, kad dalį reikalavimų įvykdė, t. y. atlygino 2 539,36 Lt skolą, tačiau dėl likusios reikalavimų dalies (19 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti) pareiškė prieštaravimus. 2011-12-15 nutartimi 2011-10-19 teismo įsakymas panaikintas, o ieškovo ieškinys dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priteisimo, priimtas. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad atsakovas pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikalautą 2 539,36 Lt pagrindinę skolą atlygino ieškovui jau teismui priėmus 2011-10-19 teismo įsakymą, todėl privalo atlyginti visas ieškovo patirtas išlaidas, kurias sudaro 19 Lt žyminis mokestis ir 200 Lt advokato išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, parengimą.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 8 - 9) pareiškė su juo nesutinkantis. Nurodė, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus teismui, yra nepagrįstai didelės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-02-13 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė 350 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad iš byloje esančio atsiskaitymų išrašo matyti, kad 2011-10-19 įsakymu priteistą pagrindinį 2 539,36 Lt dydžio įsiskolinimą atsakovas ieškovui sumokėjo 2011-11-11, t. y. po teismo įsakymo priėmimo. Tuo tarpu byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad kreipdamasis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų: 19 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 200 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (c.b. Nr. L2-2051-816/2011; b.l. 2, 14). Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į bylos apimtį bei jos sudėtingumą, ginčo pobūdį, skolos dydį, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turinį, prašomos priteisti išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą yra pagrįstos ir atitinka Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus dydžius. Teismas konstatavo, jo ieškovo reikalavimas dėl šių išlaidų, patirtų rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisimo yra pagrįstas (CPK 93 str.1 d., 98 str. 2 d., 432, 439 str.).  Teismas taip pat nustatė, kad kreipdamasis su ieškiniu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovas papildomai patyrė 250 Lt išlaidų už ieškinio parengimą (b. l. 4 - 5). Šiuo atveju teismas sprendė, kad ieškovas turėjo galimybę kreiptis į teismą su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nekeliant atskiros civilinės bylos ir nepatiriant papildomų bylinėjimosi išlaidų, t. y. turėjo galimybę pasirinkti ekonomiškesnį savo teisių gynimo būdą (CPK 439 str. 4 d., 432 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija Nr. A3-101). Atsižvelgiant į tai, teismas sumažino priteistinas už ieškinio rengimą bylinėjimosi išlaidas iki Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, nurodyto 8.16 p. už kito dokumento, susijusio su atstovavimu bylos procese, parengimą, t. y. iki 96 Lt (CPK 93 str. 4 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-10-01, 7-8 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimo dalį, kuria sumažintas priteistinų už ieškinio parengimą bylinėjimosi išlaidų dydis ir iš atsakovo už ieškovo patirtas išlaidas dėl advokato pagalbos rengiant ieškinį ieškovo naudai priteisti 250 Lt. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas, matydamas, kad atsakovas prieštarauja tik dėl bylinėjimosi išlaidų, turėjo priimti nutartį dėl jų priteisimo be atskiro ieškovo prašymo. Pažymi, jog CPK 439 str. 4 d. nenumato, kad nutarčiai dėl bylinėjimosi išlaidų priimti reikalingas papildomas ieškovo prašymas, taip pat ir teismo minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijoje nėra nurodyta, kad teismas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priima pagal atskirą kreditoriaus prašymą. Apelianto teigimu, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kai yra pateikiamas prieštaravimas dėl jų, laikytinas pertekliniu procesiniu dokumentu, nes prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nurodytas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir to visiškai pakanka CPK 439 str. 4 d. nurodytai nutarčiai dėl bylinėjimosi išlaidų priimti. Tuo tarpu bylą nagrinėjęs teismas, nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų nepriėmė, o 2011-11-22 priėmė neskundžiamą nutartį, kuria nustatė ieškovui 14 d. terminą ieškiniui pateikti ir kuria nurodė, kad nepateikus ieškinio pareiškimas bus paliktas nenagrinėtu. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 439 str. 4 d. nuostatas. Teigia, kad ieškinį pateikė tik dėl pirmos instancijos teismo klaidinančios ir CPK 439 str. 4 d. nurodytą reikalavimą pažeidžiančios 2011-11-22 nutarties priėmimo. Teismas minėta nutartimi sudarė tokią teisinę situaciją, dėl kurios apeliantas turėjo pateikti ieškinį tam, kad galėtų prisiteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pažymi, kad teismas tam, kad apeliantas galėtų atgauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nustatė terminą ieškiniui pateikti, tačiau sprendime dėl pareikšto ieškinio teismas nurodė, kad ieškinio teikti net nereikėjo. Tokiu būdu teismas, motyvuodamas bylinėjimosi išlaidų sumažinimą, nurodė neteisėtus ir paties teismo procesiniams veiksmams prieštaraujančius motyvus.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2011-10-19 priėmė teismo įsakymą išieškoti 2 539, 36 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 19 Lt žyminio mokesčio, 200 Lt išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Per teismo nustatytą terminą teisme gauti ir priimti skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo, nurodant, kad pagrindinė skola buvo sumokėta ir prieštaravimas reiškiamas dėl teismo įsakymu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 439 str. 3 d. nuostatas kreditoriui buvo pranešta kad šis turi teisę per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus. 2011-12-07 teisme gautas kreditoriaus ieškinys, 2011-12-15 nutartimi teismo įsakymas panaikintas, o ieškovo ieškinys dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priteisimo, priimtas.

Pagal CPK 439 str. 4 d. jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal XXIII skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį CPK nustatyta tvarka. CPK 436 str. 2 d. 8 p. reikalauja teismo įsakyme nurodyti iš skolininko išieškomas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu skolininkas per CPK 437 str. 2 d. 1 p. ir 439 str. 2 d. nustatytą terminą pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, nesutinka tik su teismo įsakyme nurodytomis išieškotinomis bylinėjimosi išlaidomis, tai pagal CPK 439 str. 4 d. teismas bylinėjimosi išlaidų išieškojimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje susiklostė teisinė situacija, kai atsakovas 2011-11-14 pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė, kad nesutinka ir prieštarauja dėl pagrindinės skolos - 2539, 36 Lt bei nesutinka ir prieštarauja dėl per didelių išlaidų už advokato teisines paslaugas (c.b. Nr.L2-2051-816, b.l. 20), tačiau kartu su prieštaravimais pateikė dokumentą – 2011-11-11 pavedimą Nr. 31608 (c.b. Nr.L2-2051-816, b.l. 25), iš kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 2011-10-19 įsakymu priteistą pagrindinį 2 539,36 Lt dydžio įsiskolinimą. Pagal bylos duomenis skolininkas nesumokėjo kreditoriui 2011-10-19 teismo įsakymu priteistų bylinėjimosi išlaidų - 219 Lt. Pirmos instancijos teismas 2011-11-22 nutartimi priėmė skolininko prieštaravimus ir išaiškino ieškovui, kad jis per nustatytą terminą turi teisę pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus, nurodė, jog neįvykdžius nurodytų reikalavimų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu, o teismo įsakymas panaikintas (c.b. Nr.L2-2051-816; b.l. 28). Ieškovui pareiškus ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisimo, teismas 2011-12-15 nutartimi teismo įsakymą panaikino, priėmė ieškovo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas kyla ne iš materialinių, bet iš procesinių teisinių šių subjektų santykių. Situacija, kai skolininkas pareiškia prieštaravimus ir šiame procesiniame dokumente ginčija tik reikalavimus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, reglamentuota jau minėtoje CPK 439 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įsakymą panaikinti pagal CPK 439 str. 7 d. ir bylą nutraukti bei ta pačia nutartimi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne nustatyti ieškovui terminą, per kurį šis turėjo pareikšti CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį. Kreditorius CPK 439 str. 4 d. prasme neturi reikšti ieškinio dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atsižvelgiant į teismo įsakymo išdavimo teisenos esmę, proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantui atlyginimo ir išaiškino, jog apeliantas norėdamas prisiteisti bylinėjimosi išlaidas turi pateikti ieškinį. Kita vertus, teisė pasirinkti savo teisių gynimo būdą priklauso nuo paties asmens. Nors pirmos instancijos teismas priėmęs atsakovo prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir nustatęs terminą ieškiniui pateikti, nurodė, jog priešingu atveju pareiškimas bus laikomas nepaduotu, tačiau pažymėtina tai, kad tokiu savo procesiniu sprendimu pirmos instancijos teismas išaiškino apeliantui jo teisę, o ne pareigą reikšti ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš apeliaciniame skunde nurodytų teisinių argumentų matyti, jog apeliantas suvokė, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 439 str. 4 d. nuostatas, tačiau šiuo atveju negalima teigti, jog apeliantas neturėjo kitos procesinės išeities, kaip tik pateikti ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų. Kaip jau buvo minėta, pirmos instancijos teismas išaiškino ieškovo teisę reikšti ieškinį, tačiau ar šia teise pasinaudoti ir tokiu būdu reikalauti atlyginimo už patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant teismo įsakymą sprendė pats apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas šiuo atveju turėjo ir kitų procesinių išeičių: apeliantui nepasinaudojus pirmos instancijos teismo 2011-11-22 nutartyje nurodyta teise per nustatytą terminą pareikšti ieškinį, jo pareiškimas būtų laikomas nepaduotu, o teismo įsakymas panaikintas. Šiam procesiniam klausimui išspręsti pirmos instancijos teismas priimtų nutartį, kurią, remiantis CPK CPK 439 str. 6 d., apeliantas turėtų teisę skųsti, nurodydamas tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde dėl pirmos instancijos teismo nepagrįstai neišspręsto klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kaip tai numato CPK 439 str. 4 d. Apeliantas taip pat turėjo galimybę pateikti teismui atskirą prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo, bylos nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog CPK 439 str. 4 d. nenumato pareigos dalyvaujantiems byloje asmenims reikšti atskiro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau pareiškęs tokį prašymą apeliantas būtų pasirinkęs greitesnį ir ekonomiškesnį savo teisių gynimo būdą. Visgi apeliantas savo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nusprendė ginti pareikšdamas ieškinį, atskirai keliant naują civilinę bylą. Kadangi teisė pasirinkti konkrečią teisminę procedūrą priklausė apeliantui, kuris reikalaudamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškė ieškinį, spręstina, jog jis dėl tokio savo procesinio sprendimo patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas, nors turėjo galimybių tokių išlaidų išvengti. Pažymėtina, jog dėl apelianto, atstovaujamo kvalifikuoto teisininko, nesugebėjimo savo teises ginti ekonomiškai ir efektyviai neturėtų nukentėti priešingos šalies turtiniai interesai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas už parengtą ieškinį. Vis dėlto CPK 313 str. draudžia apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, procesinį sprendimą, jeigu sprendimą skundžia viena iš šalių. Vadovaujantis nurodyta teisės norma bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pirmos instancijos teismo sprendimo neginčijo, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti apeliacinio skundo ribų ir keisti pirmos instancijos teismo sprendimo, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė:

Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                  Tatjana Žukauskienė