Baudžiamoji byla Nr. 2K-676/2011
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01212-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.5.1.2; 1.2.3.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Gintaro Godos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmestas, Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendis pakeistas:
nuteistojo K. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas);
nuteistojo K. K. nusikalstama veika iš BK 28 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Iš nuteistojo K. K. išieškota nukentėjusiesiems A. B., S. B. ir R. B. – kiekvienam po 300 Lt advokato, dalyvavusio apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paslaugoms apmokėti.
Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžiu K. K. buvo nuteistas pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 3 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš K. K. priteista 2000 Lt A. B. advokato paslaugoms už nukentėjusiųjų atstovavimą teisme atlyginti.
Nukentėjusiųjų S. B., A. B. ir R. B. civiliniai ieškiniai dėl likusios dalies atmesti (K. K. nukentėjusiesiems jau yra atlyginęs iš viso 92 383 Lt, todėl teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiesiems S. B., R. B. ir A. B. turtinė ir neturtinė žala visiškai atlyginta).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,
n u s t a t ė :
K. K. nuteistas už tai, kad tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė D. B., būtent: K. K. 2009 m. spalio 26 d., apie 22.40 val. (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. B. metu tyčia peiliu vieną kartą dūrė jam į pilvą, taip padarė pilvo durtinę–pjautinę žaizdą su skrandžio, kasos, vartų venos, viršutinės pasaito arterijos ir aortos sužalojimu, tai komplikavosi kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, hemoraginiu šoku, dėl to D. B. 2009 m. spalio 27 d., 4.15 val., Kauno medicinos universiteto klinikų Centrinės reanimacijos chirurginiame skyriuje mirė.
Nuteistasis K. K. kasaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir, pritaikius BK 28 straipsnio 3 dalį, jį išteisinti.
Kasatorius nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis priimtas neįsigilinus į bylos medžiagą ir visas bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir K. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Niekuo nepagrįsti nuosprendžio teiginiai, kad nebuvo būtinosios ginties situacijos, nes nuo D. B. smurto prieš K. K. praėjo 10 minučių – toks laikas byloje nenustatytas. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. B. veiksmai nebuvo grasinimas ar smurtas ir dėl to nuteistajam nereikėjo gintis – tokia išvada prieštarauja bylos medžiagai, iš kurios matyti, kad K. K. buvo sužalotas ir jam teko gintis. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius ir netgi jį, nuteistąjį, sužalojo, kai tuo tarpu pats nuteistasis užpuolikui nieko nedarė, tik nuolat gynėsi, galiausiai pasišalino į virtuvę, tačiau, atbėgus D. B. iš paskos ir vėl pradėjus aplinkui šokinėti, grasinti, stumti, sakant „uždubasins, užbalados", K. K. tai suprato kaip realų grasinimą ir, instinktyviai suveikus savisaugos instinktui, vieną kartą dūrė nukentėjusiajam. Kasatorius nesutinka ir su teismo išvadomis, kad įtakos nusikaltimo padarymui turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio, teigia labai besigailintis panaudojęs peilį, tačiau tvirtina griebęsis jo kraštutiniu atveju, kai po visų muštynių pakartotinai D. B. pradėjo kibti, stumdyti, grasinti, nors iki to laiko pats stengėsi tik kentėti ir jokiais veiksmais neatsakyti. Nuteistasis pažymi gynęsis nuo gerokai už jį girtesnio, jaunesnio ir fiziškai stipresnio nukentėjusiojo puolimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 ir 3 punkte numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors K. K. suteikė D. B. pagalbą, tuoj pat po įvykio iškvietė greitąją pagalbą, policiją bei atlygino žalą nukentėjusiesiems. Taip pat klaidingas nuosprendžio teiginys, kad K. K. baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus – byloje tokių duomenų nėra. Kasatorius teigia, kad apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, neįsigilino į bylos aplinkybes, nukrypo nuo teismų praktikos.
Atsiliepimu į nuteistojo K. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, o teismo procesą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kasatoriui pasitraukus iš gyvenimo (mirties faktas konstatuotas 2011 m. rugpjūčio 5 d.). Prokuroras pažymi, kad tai, jog gautas neįgalinto asmens atstovauti byloje advokatės S. K. pareiškimas esant galimybei nagrinėti skundą rašytinio proceso tvarka, dar nereiškia, kad pradėtas kasacinis procesas neturi būti nutrauktas.
Kolegijai nutarus tęsti procesą ir bylą nagrinėti reabilitavimo pagrindais, prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo kruopščiai aptartos BK 28 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės ir pagrįstai prieita prie išvados, jog tokių galimybių nėra, nes nebuvo būtinosios ginties situacijos. Pagal bylos aplinkybes nenustačius būtinosios ginties, nesvarstytinas ir jos ribų peržengimas. Apeliacinio teismo patikslintos faktinės aplinkybės atitinka bylos medžiagą, o motyvai, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio korekcijos, pakankamai išsamūs, aiškūs ir nekelia abejonių. Teismas pagrįstai pripažino sunkinančia aplinkybe K. K. apsvaigimą nuo alkoholio. Prašymo pripažinti lengvinančia aplinkybe dalinį žalos atlyginimą nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka neišreiškė nei nuteistasis, nei jo gynėja, todėl šio klausimo kolegija pagrįstai nesvarstė. Apeliacinis procesas vyko nepažeidžiant principinių bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatų, nustatytų BPK 320 straipsnyje, o apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka BPK 326 straipsnyje numatytų sprendimų formą bei BPK 332 straipsnyje ir 304-307 straipsniuose reglamentuotą sprendimų turinį.
Nuteistojo K. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl K. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
Kasaciniu skundu ginčijamas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas perkvalifikuoti K. K. padarytą nusikaltimą ir nuteisti jį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. K. tyčia nužudė D. B., nesant būtinosios ginties situacijos, yra pagrįsta.
Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. K. smogė peiliu D. B. konflikto metu. K. K. ir D. B. įvykio vietoje girtavo ir pradėjo ginčą, peraugusį į konfliktą, kurio metu kambaryje D. B. užgauliojo K. K., sudavė jam kumščiu į veidą, šiam pasitraukus į virtuvę, D. B. atėjo iš paskos, šokinėjo aplinkui, pastūmė link kriauklės, grasino sumušti ir užmušti (taip supratęs žodį „nudubasinsiu“ teigė nuteistasis). Tuomet K. K. paėmė nuo stalo peilį ir juo smogė D. B. į pilvą, nuo to šis vėliau ligoninėje mirė. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl šio konflikto, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistajam K. K. būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo veiksmų, panaudojant pavojingą įrankį – peilį. Nors, vadovaujantis nuteistojo parodymais ir specialisto išvados Nr. G3327/09(02) duomenimis, byloje nustatyta, kad D. B. panaudojo fizinį smurtą prieš K. K. šį nesunkiai sužalodamas, tačiau nukentėjusiajam buvo durta peiliu tuomet, kai jis jau nebenaudojo smurto prieš nuteistąjį, t. y. kai nukentėjusiojo pavojingas kėsinimasis į nuteistojo sveikatą ar gyvybę jau buvo pasibaigęs. Nuteistasis peiliu dūrė ne kambaryje, kuriame vyko konfliktas, o virtuvėje, nuo konflikto kambaryje iki dūrio peiliu virtuvėje buvo praėję laiko. Teismas pagrįstai situacijos, susiklosčiusios prieš pat dūrį peiliu, nevertino kaip būtinosios ginties. Nesant būtinosios ginties, negali būti ir jos ribų peržengimo.
Tinkamai įvertinęs įrodymų tarpusavio ryšį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu netiesiogine tyčia nužudė D. B. ir kad jo veikai taikyti BK 28 straipsnio nuostatų nėra pagrindo. Šio konflikto metu realus ir akivaizdus pavojus K. K. negrėsė. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl K. K. kaltės ir veikos kvalifikavimo laikytinos teisingomis, nes yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas, vadovaudamasis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1357 duomenimis ir paties nuteistojo parodymais, nustatė, kad K. K. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, todėl pagrįstai šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, K. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad buvo atlyginta turtinė žala (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. dėl to, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, todėl šis klausimas kasacine tvarka nespręstinas (BPK 367 straipsnio3 dalis).
Darytina bendra išvada, jog kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir tenkinti prašymą išteisinti K. K..
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo K. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Gintaras Goda
Albinas Sirvydis