Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-5536-990/2019
Teisminis procesas Nr. 4-68-3-04693-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2019 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,
dalyvaujant
teismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J.,
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui R. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
nustatė:
2019 m. lapkričio 4 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. T. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Teismas
konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. J., būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, sudaręs rašytinę darbo sutartį, tačiau prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui nepranešęs apie R. M. darbo pradžią, statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), leido UAB „A.“ naudai dirbti ir vidaus grindų montavimo darbus atlikti R. M..
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teismo posėdžio metu V. J. parodė, kad R. M. jis rado internete per skelbimus. Jis sudarė su R. M. darbo sutartį, bet apie R. M. įdarbinimą jis nespėjo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui – jis tiesiog atvažiavo su R. M. į statybos objektą ir kartu dirbo. R. M. dirbo pagalbinius darbus, klijavo plyteles ir parketą dėjo. R. M. dirbo pusdienį, o jis nespėjo visko įforminti. Savo veiksmus jis vertina neigiamai, gailisi.
2019 m. spalio 25 d. paaiškinime V. J. nurodė, kad statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jis kaip UAB „A.“ darbuotojas atliko subrangos darbus – klijavo plyteles ir dėjo grindų dangą. R. M. buvo pakviestas bandomiems darbams ir tolimesniam įdarbinimui įmonėje. R. M. atvyko į objektą kartu apie 10 val. ryto. Jie kartu dėjo laminatą ir klojo plyteles virtuvėje. Dėl darbo užmokesčio jis su R. M. dar nesitarė, nes užmokestis priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos ir darbų mokėjimo. Darbo sutartis yra forminama buhalterijoje. Įmonėje sutartis pasirašinėja jis pats. Su R. M. jis susipažino užvakar internetu (b. l. 8).
2019 m. spalio 25 d. paaiškinime R. M. nurodė, kad draugas jį pakvietė padėti atlikti pagalbinius darbus, patikrinimo metu jis dirbo pirmą dieną, dėl atlyginimo kol kas nesitarė (b. l. 5).
2019 m. spalio 24 d. darbo sutartyje Nr. 27 nurodyta, kad R. M. nuo 2019 m. spalio 24 d. priimtas į UAB „A.“ apdailininko pareigas, sutartas minimalus darbo užmokestis (b. l. 14-15).
Išraše iš VSDFV duomenų bazės nurodyta, kad R. M. darbo pradžia UAB „A.“ yra 2019 m. spalio 24 d. (b. l. 13).
VSDFV Kauno skyriaus rašte Nr. (7.16E) DV_S-67137 nurodyta, kad UAB „A.“ per elektroninę draudėjo aptarnavimo sistemą 2019 m. spalio 25 d. 11.44 val. pateikė pranešimą apie apdraustojo R. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. spalio 24 d. (b. l. 11).
Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad V. J., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, sudaręs rašytinę darbo sutartį, tačiau prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui nepranešęs apie R. M. darbo pradžią, statybos objekte, (duomenys neskelbtini), leido UAB „A.“ naudai dirbti ir vidaus grindų montavimo darbus atlikti R. M.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Administracinio nusižengimo teisenos metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad V. J. veikla atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, taigi V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų administracinė nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad V. J. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes V. J. skirtina minimalaus ANK 95 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyto dydžio - vieno tūkstančio eurų dydžio bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 44, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti V. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio eurų dydžio baudą,
Išaiškinti V. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje- administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19107637696. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Mindaugas Ražanskas