Civilinė byla Nr.e2A-117-619/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18471-2014-7

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsakovui P. K., tretieji  asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K., UAB „Baltkalis“ ir UAB „Gaberta“

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

1. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarčių sudarymą, taikymo ir aiškinimo klausimai.

2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo skolą pagal 2011-06-23 d. atsakovo pasirašytą skolos raštelį, pagal kurį P. K. pasiskolino iš D. Š. 10 000 EUR (34 528 Lt) bei 2011-08-01 atsakovo pasirašytą skolos raštelį, pagal kurį atsakovas iš D. Š. pasiskolino 10 000 EUR (34 528 Lt). Reikalavimas grąžinti skolą atsakovui įteiktas 2014-05-14, atsakovas per nustatytą terminą 69 056 Lt skolos negrąžino.

3. Taip pat prašė priteisti 10 041,54 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-06-23 iki 2014-05-26 bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad 2011-06-23 ir 2011-08-01 rašytiniais pinigų perdavimo priėmimo dokumentais (rašteliais), patvirtinami ne paskolos teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir atsakovo, o pirkimo-pardavimo santykių pagrindu susiklostę teisiniai santykiai, paskolos rašteliai yra išankstiniai ieškovo, kaip pirkėjo mokėjimai atsakovui, kaip pardavėjui ieškovui perkant baltą techninę druską.

5. 2011-08-11 tarp UAB „Baltkalis“, atstovaujamos direktoriaus atsakovo P. K. ir UAB „Gaberta“, atstovaujamos D. Š. buvo sudaryta druskos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BALT-GAB-2011-1, kurios pagrindu atsakovas, veikdamas kaip UAB „Baltkalis“ atstovas pardavė ieškovui, veikiančiam kaip UAB „Gaberta“ atstovui 1 000 tonų baltos techninės druskos, skirtos keliams barstyti, mokant po 155 Lt už toną. Šios sutarties pagrindu atsakovas ir priėmė iš ieškovo 20 000 Eur sumas. Vadovaujantis 2011-08-11 druskos pirkimo-pardavimo sutarties 10 p., apmokėjimai už atsakovo parduodamą ir ieškovo perkamą druską vykdomi išankstiniais apmokėjimais. Aiškinant raštelių tekstą, darytina išvada, jog ieškovo perduoti pinigai atsakovui buvo perduoti kaip avansinis apmokėjimas už parduodamas ir ieškovui perduodamas prekes (druską), kas papildomai patvirtina pirkimo-pardavimo santykius, o ne paskolinius.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 69 056  Lt negrąžintos paskolos,  10 041,54 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą (69 056  Lt) sumą nuo 2014-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 100 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.   Įvertinęs ginčo raštelių turinį - abiejuose rašteliuose nurodyti žodžiai „gavau“ 10 000 Eur (viso 20 000 Eur), teismas padarė išvadą, kad atsakovas rašteliuose nurodytas pinigų sumas gavo, taip pat pažymėjo, kad atsakovas neneigė 20 000 Eur gavimo fakto.

8. Konstatavęs, kad tiek Buhalterinės apskaitos įstatymas, tiek kiti teisės aktai numato pareigą ir atsakomybę juridinio asmens vadovui gautus pinigus už prekes apskaityti bendrovėje bei gautus pinigus įnešti į bendrovės kasą, įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas laikė neįrodytas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ginčo pinigai – 20 000 Eur yra gauti kaip avansas už techninę druską. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuos pinigus atsakovas P. K. gavo iš ieškovo kaip UAB „Baltkalis“ generalinis direktorius ir pinigai buvo įnešti į bendrovės kasą. Šių aplinkybių nepaneigė ir trečiojo asmens UAB „Baltkalis“ atstovas, kuris priešingai nurodė, jog pinigai bendrovėje nebuvo apskaityti.

9. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal atsakovo nurodytą 2011-08-11 UAB „Baltkalis“ ir UAB „Gaberta“ druskos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BALT-GAB-2011-1 su priedu Nr. 1. UAB „Gaberta“ iš UAB „Baltkalis“ techninę druską pirko tik 2013 m. lapkričio mėn. (2013-11-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. BALTR 0006320 19 800 Lt sumai). Dėl šių nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ginčo pinigus atsakovas gavo ne kaip juridinio asmens UAB „Baltkalis“ vadovas už prekes, o asmeniškai jam buvo paskolinti kaip fiziniui asmeniui, todėl yra teisinis pagrindas daryti išvadą, kad ginčo rašteliai yra pakankami paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimui konstatuoti ir priteisti 69 056 Lt skolą pagal 2011-06-23 ir 2011-08-01 paskolos raštelius bei palūkanas (CK 6.872 str. 3 d.).   

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas P. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo faktines ir teisines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino paskolos sutarties nuostatas, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

11. Teismas be jokio teisinio pagrindo tiesiog a priori 2011-06-23 ir 2011-08-01 d. raštelius traktuoja kaip paskolos raštelius, nors juose nėra niekur nurodyta, kad atsakovas „skolinasi“, „pasiskolina“, gauna kaip paskolą 10 000 Eur. Atvirkščiai, 2011-06-23 d. raštelyje nurodyta, kad atsakovas gavo 10 000 Eur avansą, taigi jis pinigus gavo ne kaip paskolą, bet perduoti pinigai turi su sutarties vykdymu susijusią ypatybę.

12. 10 000 Eur avanso adekvatumas yra susijęs su antruoju rašteliu dėl papildomų 10 000 Eur perdavimu, o abu rašteliai su byloje esančia 2011-08-11 sutartimi Nr. BALT-GAB-2011-I bei jos priedu. Mokėjimas pagal šią sutartį sudarė 155 000 Lt be PVM, mokėjimas yra išankstinis.

13. Remiantis sutarties 17 punktu, 155 000 Lt vertės 1000 tonų druskos užsakymas turėjo būti įvykdytas iki 2011 m. gruodžio 31 d., maždaug keturių mėnesių laikotarpyje sutartas druskos kiekis turėjo būti užsakytas Baltarusijoje ir pristatytas Lietuvoje išdavimui, ieškovo įmonė nepateikė jokių duomenų, kad šis užsakytas druskos kiekis buvo atšauktas, iš to seka, kad atsakovo įmonė turėjo neatidėliotinai vykdyti sutartį. UAB „Storasis ąžuolas“ yra pateikęs duomenis, kad ieškovas 2011 m. iš sandėlio išsivežė dalį užsakytos druskos - 24 t. Apeliantas tokios sutarties įvykdymui turėjo gauti sutarties įvykdymo užtikrinimą, jeigu ieškovo atstovaujama įmonė atsisakytų užsakymo, tokiu būdu padarydama įmonei žalos.

14. Nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad du rašteliai dėl pinigų perdavimo ir minėta Pirkimo-pardavimo sutartis bei jos priedas yra tarpusavyje nesusiję remiantis vien tuo, kad rašteliai pasirašyti pirmiau nei sutartis.

15. Pirmame raštelyje yra konkrečiai minima pinigų perdavimo savybė „avansas“, niekur nėra minima „paskola“, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į verslo santykių dėsningumus bei verslo praktinius aspektus, verslininkai yra dažnai verslininkai plačiąja prasme, už jų yra įmonių atstovai kaip buvo šiuo atveju.

16. Šios bylos kontekste būtina atsižvelgti į druskos pirkimo-pardavimo bendrąsias sąlygas ir kontekstą. 2009-2010-2011 metais buvo didelė druskos paklausa įvertinus žiemą ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje, todėl buvo jos stygius. Ieškovas užsakė itin didelį druskos kiekį - 1000 tonų, kad patvirtina įmonės didelius įsipareigojimus, susijusius su druskos transportavimo, pakrovimo, pakavimo išlaidomis.

17. Teismas privalėjo aiškintis už ką apeliantas gavo pinigus, kokie buvo šalių tarpusavio santykiai, ar apeliantui buvo poreikis skolintis lėšas. Šių aplinkybių teisėja nesiaiškino, gal jai trūko gyvenimiškos, o ypač versliniškos praktiškos patirties ar įžvalgos, nes nesuprato verslo santykių dėsningumo, verslo kultūros ir jos praktinių aspektų.

18. Verslo santykiai ne visada 100 procentų atitinka raštu išdėstytus sandorius ar dokumentuose esančią informaciją. Gaudamas lėšas atsakovas užsitikrino, kad ieškovo atstovaujama įmonė tinkamai vykdytų sandorį, šios sumos atitiko prievolės įvykdymo bei avansinio sumokėjimo funkciją (CK 6.309 str. 2 d., CK 6.70 str.).

19. Esant aprašytai situacijai apeliantas iš principo sutinka, kad svarstytina galimybė, jog jis galėtų grąžinti ieškovui tam tikrą dalį iš 20 000 Eur, kuriuos jis gavo prievolės, kildinamos iš Sutarties ir Priedo, įvykdymo užtikrinimui. Tačiau grąžinimas turėtų būti atliktas ne paskolinių santykių pagrindu, o iš Sutarties, jos priedo bei prievolės įvykdymo institutą reglamentuojančių nuostatų pagrindu.

20. Teismo sprendimas priteisti net 10 041,54 Lt palūkanų nuo 69 056 Lt sumos yra visiškai nesuderinamas su prievolės įvykdymo institutu, nes atsakovas neturėjo valios pasiskolinti pinigus savo asmeniniams ar verslo santykiams.

21. Apeliantas, bylos nagrinėjimo metu jau nebebūdamas UAB „Baltkalis“ generaliniu direktoriumi ir nedirbdamas šioje įmonėje jau neturėjo galimybės surinkti įrodymų apie tai, kokias konkrečias išlaidas patyrė įmonė vykdant Sutartį ir jos Priedą. Todėl negali susitaikyti su tuo, kad jam, niekada nesiskolinusiam pinigų būtų priteista paskola ir palūkanos.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutiko, nurodė, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, o naujai įtraukti tretieji asmenys UAB „Gabarta“, UAB „Baltkalis“ nepatvirtino apelianto nurodomų aplinkybių.

23. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui perduoti 20 000 Eur, pinigų perdavimo faktas užfiksuotas raštiškai, šių aplinkybių apeliantas nenuneigė.

24. Ieškovas neneigia, kad tarp UAB „Gabarta“ ir UAB „Baltkalis“ buvo sudaryta 2011-08-11 Druskos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BALT-GAB-2011-1 su Priedu Nr. 1, tačiau ji niekaip nėra susijusi su ginču šioje byloje. Pagal minėtą sutartį buvo šalių sutarta, kad apmokėjimas už druską yra išankstinis, tačiau sudarius sutartį 2011 metais UAB „Gaberta“ druskos nepirko, ši sutartis buvo realizuota tik 2013 m. lapkričio mėn., ko pasekoje UAB „Baltkalis“ 2013-11-28 išrašė PVM sąskaitą - faktūrą 19 800 Lt sumai už techninę druską su priedais, kurią 2013-12-04 UAB „Gaberta“ apmokėjo bankiniu pavedimu. Tik apmokėjus lėšas, sutartis buvo pradėta vykdyti ir druska atgabenta. Taigi, apelianto nurodyti argumentai, kad 20 000 Eur iš ieškovo gavo druskos pirkimo sandoriui užtikrinti yra nepagrįsti.

25. Pirmosios instancijos teismas tyrė šalių santykius iki paskolos suteikimo. Ieškovas, atsakovui užsiminus apie norą pasiskolinti, šiam sutiko paskolinti 20 000 Eur per du kartus, kadangi šis asmuo buvo rekomenduotas kaip patikimas, tuo metu užėmė atsakingas pareigas, todėl juo pasitikėti atsakovas neturėjo pagrindo.

26. Jeigu vertinti atsakovo nurodytas aplinkybes, kad šias lėšas jis gavo kaip avansą, jis privalėjo įrodyti pagal kokį susitarimą šias lėšas gavo kaip avansą, bei ar jis šį susitarimą vykdė. Antrame raštelyje atsakovas nėra nurodęs, kad šias sumas gavo avansu, todėl nėra pagrįsta teigti, kad ir ši suma perduota kaip avansas.

27. Apeliantas pats yra verslininkas, turi vadovavimo įmonėse patirtį, todėl žino, kaip tvarkoma buhalterinė apskaita. Vedė bylą per atstovą, todėl turėjo galimybę naudotis visomis CPK teisėmis. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nesikreipė į minėtas įmones tikslu gauti įrodymus, kuriais grindžia savo argumentus, UAB „Baltkalis“ atstovui apeliantas teismo posėdžio metu neturėjo jokių klausimų ar prašymų pateikti įrodymus. Byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl sutarties sąlygų nevykdymo tarp minėtų įmonių dėl druskos pirkimo, todėl apelianto nurodytos aplinkybės yra ne tik neįrodytos, bet ir nesusijusios su ginčo esme.

26. Apeliantas nepilnai apmokėjo apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu, jis sumokėjo 515,52 Eur, kai tuo tarpu žyminis mokestis už apeliaciją sudaro 687,27 Eur, nedamoka sudaro 171,75 Eur.

27. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

28. Tretysis asmuo UAB „Gaberta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutiko, pareiškė, kad ginčas niekaip nėra susijęs su trečiuoju asmeniu, atsakovas, siekdamas išvengti prievolės ieškovui savaip interpretuoja šalių sudarytos sutarties sąlygas.

29. Nurodė, kad 2011 m. sudarius sutartį druska nebuvo iš trečiojo asmens įgyta, kadangi UAB „Gaberta“ jos pirkti nepageidavo, sutartis buvo realizuota tik 2013 m. lapkričio mėn., jokių kitų pirkimų įmonės neturėjo, nes nebuvo žiemos sezono ir druskos poreikio. Ta aplinkybė, kad apeliantas kaip įmonės atstovas šių lėšų neapskaitė bendrovės buhalterijoje kaip avansinio mokėjimo, paneigia nurodytas aplinkybes dėl sutarties sąsajumo. Pažymėjo, kad 20 000 Eur nebuvo ir nėra UAB „Gaberta“ lėšos, todėl bendrovė dėl šių lėšų pretenzijų neturi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos paskolos sutarties sudarymo, apeliantui tvirtinant, kad šalių sudaryta paskolos sutartis dėl 20 000 Eur paskolos atitiko prievolės įvykdymo ir avansinio sumokėjimo funkciją pagal 2011-08-01 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. BALT-GAB-2011-I bei jos priedą Nr. 1.

32. Pažymėtina, kad paskolos sampratą  reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-5/2014). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

33. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

34. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą grindžia 2011-06-23 d. paskolos rašteliu, kuriame atsakovas P. K. nurodė, jog jis iš ieškovo D. Š. gavo 10 000 EUR „avansą“ bei 2011-08-01psakolos rašteliu, kuriame atsakovas nurodė, jog jis iš ieškovo gavo 10 000 EUR. Byloje nėra ginčo, kad šias lėšas apeliantas gavo, tačiau jo nuomone, šios lėšos nebuvo suteiktos kaip paskola, o kaip avansas, t.y. perduoti pinigai turi ne paskolos, bet su Sutarties vykdymu susijusią ypatybę. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, padaryta netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nukrypstant nuo įrodinėjimo taisyklių aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos teismų praktikos.

35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto skundo, atsiliepimų į skundą argumentus, apelianto skundo motyvų nepripažįsta pagrįstais. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų perdavimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-368/2011). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad savaime pinigų perdavimą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius.

36. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015; kt.).

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apelianto argumentų tinkamo įrodinėjimo ir įrodymų taisyklių taikymo aspektu, pažymi, kad, kilus ginčui dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į  tai, jog paskolos raštelyje nėra aiškių duomenų apie pervestų lėšų paskirtį, pagrįstai sprendė, kad vertinant šalių sutartinius santykius būtina juos analizuoti ir 2011-08-11 UAB „Baltkalis“ ir UAB „Gaberta“ sudarytos druskos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BALT-GAB-2011-1 ir jos priedo Nr. 1. kontekste, tuo pagrindu į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtrauktos UAB „Balkalis“, UAB „Gaberta“.

38. Kolegija laiko įrodytu, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad apeliantas ginčo pinigines lėšas gavo ne kaip juridinio asmens UAB „Baltkalis“ vadovas už prekes, o lėšos jam buvo paskolintos asmeniškai kaip fiziniam asmeniui. Pagal sudarytą druskos pirkimo-pardavimo sandorį UAB „Baltkalis“ įsipareigojo druską perduoti esant tam tikroms sąlygoms, t.y. iš anksto apmokėjus už druską. Kaip nurodyta sutarties 2 punkte, perkamos druskos kiekiai, nurodyti prieduose, yra preliminarūs, pirkėjas turi teisę pirkti šioje sutartyje numatytomis sąlygomis didesnį arba mažesnį kiekį. Sutarties 7 punkte nurodoma, kad reikiamas druskos kiekis ir asortimentas derinamas telefonu, el. paštu ar faksu. Remiantis sutarties 9,12 punktu, pardavėjas išrašo pirkėjui PVM sąskaitą - faktūrą už kiekvieną druskos siuntą, pardavėjas PVM sąskaitą - faktūrą už patiektą druską turi pateikti per 10 dienų po druskos patiekimo, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Tretysis asmuo UAB „Gaberta“ teismui yra nurodęs, kad jokių pirkimų iš UAB „Baltkalis“ įmonė neturėjo, išskyrus 2013-11-28 d., kai buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra Ne, BALTR 0006320. Taigi, byloje apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie tai, kad tarp minėtų įmonių, kurių vadovais buvo ginčo šalys paskolos sutarčių sudarymo metu, buvo druskos pirkimai pagal 2011-08-11 d. Pirkimo pardavimo sutartį ir jos priedą (PVM sąskaitos - faktūros, avanso apskaitymas įmonės buhalterinėje apskaitoje ir kt.), todėl yra atmestini skundo argumentai, kad rašteliai dėl pinigų perdavimo ir druskos pirkimo-pardavimo sandoris yra tarpusavyje susiję. 

39. Pasisakant dėl apelianto skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netyrė šalių santykių iki paskolos santykių sudarymo, pažymėtina tai, kad motyvai, dėl kokių priežasčių apeliantas skolinosi lėšas asmeniniams poreikiams šiuo atveju nėra esminiai teisingam ginčo išsprendimui. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys buvo verslo partneriai, apeliantas užėmė įmonės vadovo pareigas, todėl ieškovas sutiko jam paskolinti pinigines lėšas.

40. Nesutiktina su apelianto skundo argumentais, kad nebūdamas įmonės vadovu jis neturėjo galimybės surinkti įrodymų apie tai, kokias konkrečias išlaidas UAB „Baltkalis“ patyrė vykdant Sutartį ir jos priedą, o UAB „Baltkalis“ šių įrodymų nepateikė. Bylos duomenimis, atsakovas yra verslininkas, turintis vadovavimo įmonėms patirtį, todėl jam žinoma, kaip vedama įmonių buhalterinė apskaita. Atsakovas buvo atstovaujamas teisininko, byloje nėra pareikšta prašymų dėl įrodymų išreikalavimo atsakovo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 str., 198 str. 1 d.), tokie prašymai nebuvo pareikšti ir UAB „Baltkalis“ atstovui. Dėl nurodytų aplinkybių nepripažįstami pagrįstais skundo argumentai, susiję su atsakovo galimybe turėti ribotas procesines teises civiliniame procese.

41. Kiti atsakovo skundo argumentai, susiję su bylą nagrinėjančios teisėjos neturėjimu gyvenimiškos ir verslininkiškos praktinės patirties ar įžvalgos, nesupratimo verslo santykių dėsningumo, verslo kultūros ir jos praktinių aspektų atmestini kaip neturintys įtakos ginčo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir jų pateiktą teisinį įvertinimą, daro išvadą, kad teismas nustatė ir įvertino reikšmingų šalių teisiniams santykiams kvalifikuoti aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, pagrįstai sprendė, jog šalis sieja paskolos teisiniai santykiai ir apeliantui kyla pareiga grąžinti ieškovui jam paskolintas lėšas 20 000 Eur ir 2 908,23 Eur palūkanų. Šios išvados padarytos tinkamai taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nenukrypstant nuo aktualios, inter alia, šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 punktas).

43. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, tai ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovui priteistina 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

44. Kadangi apeliantas nepilnai apmokėjo pateiktą apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu (sumokėjo 515,52 Eur, mokėtina suma 687,27 Eur), iš apelianto į valstybės pajamas išieškoma žyminio mokesčio nedamoka už apeliacinį skundą - 171,75 Eur (CPK 80 str. 4 d., 7 d.). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu  teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apelianto P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 171.75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                                       Andrutė Kalinauskienė

Danutė Kutrienė

Vytautas Zelianka