LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūtarės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. gruodžio 27 d. pateiktu ieškovės UAB „Envija“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Envija“ ieškinį atsakovams T. P., D. J. ir M. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. J., BUAB „Manfula“ ir UAB „Lukrida“. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. nutarčių, priimtų šioje byloje, privalomais išsiaiškinimais (CPK 18, 362 straipsniai). Nagrinėsiančiam bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismui kasacinis teismas nurodė spręsti dėl ieškovės gautos naudos įskaitymo į atsakovų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, konstatavo, kad byloje yra įrodytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 6 dalį, nes turėjo nustatyti ieškovės gautos naudos dydį ir tik tada spręsti dėl jos įskaitymo į ieškovės patirtus nuostolius. Teismas nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, nevertino kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų. Be to, kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys prieštarauja viena kitai (motyvuojamoje dalyje atliktas ieškovės gautos naudos įskaitymas į patirtą žalą, o rezoliucinėje dalyje tai nenurodyta). Nesant teismo sprendimo, kuriuo ieškovei būtų priteistas žalos atlyginimas iš atsakovų, ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovams, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo atlikti ieškovės gautos naudos įskaitymo į patirtą žalą. Apeliacinės instancijos teismui atlikus nurodytus pažeidimus ieškovė neteko teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir kt.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Ieškovė pateikė duomenis apie sumokėtą 2534 Eur žyminį mokestį, kuris, atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei UAB „Envija“ (j. a. k. 302454563) 2534 (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gruodžio 22 d. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 331-1296492 grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas).
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė