Civilinė byla Nr. e2-3001-1172/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17134-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.2.4.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1

                                (N)

 

    

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 10 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė,

sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei, Monikai Kavoliūnaitei,

dalyvaujant ieškovei I. V. (W.) (dalyvaujant teismo posėdžių salėje ir Zoom programa),

atsakovei J. P., jos atstovui advokato padėjėjui Petrui Varkaliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovei J. P. dėl piniginių lėšų priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl susitarimo sąlygų patvirtinimo ir padengtos kredito dalies priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovė I. V. patikslintu ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovės J. P. ieškovės naudai 9 620,03 Eur sumą; 2) įpareigoti atsakovę per 30 dienų, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis eksperto T. M. parengta „Atliktinų, atskyrimo ir atliktų darbų bei rinkos kainos skaičiavimo ataskaita“ Nr. 200812 (toliau – ataskaita), sutvarkyti elektros instaliaciją gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas); 3) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė I. V. patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdžių metu paaiškino, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso adresu (duomenys neskelbtini)  esantys nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai (toliau kartu vadinama ir turtu). Ieškovei priklauso 3/5 dalys turto, atsakovei – 2/5 dalys turto, kurias atsakovei padovanojo ieškovė. Prieš dovanojimo sutarties sudarymą tarp ieškovės, atsakovės ir ieškovės kreditorės AB „Swedbank“ buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo į prievolę įstojo atsakovė tam, kad bankas duotų sutikimą sudaryti dovanojimo sutartį. Ieškovė ir atsakovė turėjo dengti bankui kredito dalis, proporcingas savo turto daliai. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės 2 500,00 Eur, kurią ieškovė pervedė atsakovei konkrečiam tikslui, tačiau atsakovė panaudojo padengti savo kredito dalį. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės patirtų ūkinio pastato remonto ir (ar) atstatymo išlaidų dalį (1 795,96 Eur). Ieškovė atliko ūkinių pastatų remonto, atstatymo, tvoros dažymo darbus, atsakovė su darbais sutiko. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės pinigines lėšas, gautas už jos automobilio pardavimą (1 700,00 Eur). Ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ją parduoti ieškovės automobilį. Atsakovė automobilį pardavė, tačiau iš atsakovės ieškovė nėra gavusi pinigų. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės skolą už interneto paslaugas (286,63 Eur). Ieškovė sudarė sutartį dėl interneto paslaugų name teikimo, internetu naudojosi atsakovė, tačiau už jį tam tikrais laikotarpiais nesumokėjo. Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės dalį išlaidų, patirtų atliekant namo ir jame esančių objektų remonto ir pertvarkymo darbus (3 337,44 Eur). Ieškovė įrengė fasado apdailą, santechnikos darbus, jai teko vykti į Lietuvą, kontroliuoti bei organizuoti remonto darbus, nes atsakovė to neatliko, dėl to ieškovė patyrė išlaidas. Be to, ieškovė, siekdama nustatyti neatidėliotinai atliktinus turto remonto, pertvarkymo darbus, privalėjo kviesti ekspertą, kuris surašė ataskaitą, už jos parengimą ieškovė patyrė išlaidų. Todėl ieškovė prašo atlyginti atsakovės 40 procentų nuo visų patirtų išlaidų. Ieškovė negali sutvarkyti elektros instaliacijos name, nes atsakovė neleidžia remontuoti. Todėl reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją (IV t, e. b. l. 1–17). Jos dukra atsakovė norėjo padėti jai įrengti statomą namą, bet atsakovei reikėjo garanto – nuosavybės. Ieškovė su daug kuo konsultavosi dėl turto dovanojimo atsakovei. Turtas buvo apsunkintas hipoteka, todėl bankas reikalavo pasirašyti kredito sutartį ir įtraukti į jų santykius atsakovę, kad išduotų sutikimą dėl turto dovanojimo. Jos sudarė susitarimą su banku, gavo banko sutikimą ir sudarė dovanojimo sutartį. Ieškovei niekas nepaaiškino, kad dukra ir turi mokėti kreditą. Ji visą laiką stengėsi mokėti viena, bet advokatas paaiškino, kad atsakovė turi mokėti. Iki santuokos ji mokėjo viena kreditą, padengė pusę kredito. Po jos santuokos sutarė su atsakove, kad atsakovė persirašys ir mokės iš savo sąskaitos kreditą. Vėliau atsakovė mokėjo viena, nes ieškovė apskaičiavo, kad ji permokėjo savo dalį. Sudarant dovanojimo sutartį su atsakove apie kredito grąžinimą nieko nediskutavo. Atsakovė ją informavo, kad neinvestuos į namą, kadangi statysis savo namą. Ūkinis pastatas sudarytas iš trijų dalių, iki dovanojimo dvi dalis ji buvo atstačiusi, pasistačiusi pirtį. Ieškovė nusprendė atstatyti trečią ūkinį pastatą. Ji organizavo, mokėjo, o atsakovė vykdė atstatymo darbus. Ji siuntė pinigus tvoros dažymo darbams, nupirko šlifuoklį. Ūkinį pastatą statė sau, neinformavo atsakovės, kad ji turės prisidėti, kad turės prisidėti prie šlifuoklio pirkimo. Ji paprašė atsakovės sutuoktinio, kad parduotų jos automobilį, sudarė įgaliojimą atsakovei. Taupė pinigus kitam automobiliui, dėl to pervedė atsakovei 1 500,00 Eur, dar pervedė 1 000,00 Eur, kad atsakovė padengtų jos kredito dalį (2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 31 sek. – 1 val. 43 min. 00 sek.). Atsakovė kartu su ja ėjo į banką dėl kredito termino sutrumpinimo, siūlė mokėti skolą dėdei, tai rodo jos ketinimą mokėti kreditą. Atsakovės sutuoktinis darė jos automobilio remontus, todėl likutis už automobilio pardavimo kainą 1 400,00 Eur. Dėl Excel lentelių atsakovei pretenzijų nereiškė. Dėl interneto su atsakove nesitarė, kad atsakovė jį naudos, už jį mokės. Vandentiekis buvo būtinas, nes naudojo kaimynų vandentiekį, atidalijimui būtina santechnika, tai turėjo būti pravesta prieš fasado tvarkymą. Atsakovės neinformavo dėl santechnikos darbų, su atsakovės sutuoktiniu ginčijosi dėl santechnikos vietos (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 1 val. 3 min. 47 sek. – 2 val. 9 min. 30 sek.). Su atsakove pavedimo sutarties sudarę nebuvo. Atlikti šie fasado darbai: uždėta struktūra, trys sienos pertinkuotos iš naujo, uždėti tinklelis ir gruntas, padaryti išlyginimai. Atlikti šie vandentiekio darbai: įdėti kontroliniai skaitliukai, išvesti per tvarkomą fasadą du kranai, vanduo nuvestas į antrą aukštą, įleista į grindis, pakeistos pirmo aukšto alkūnės. Tvoros kelios lentos buvo atšokę, nuskilę, su kampainiais sutvirtino lentas, tvora nudažyta, nupirktas šlifuoklis, tvorai pirkti dažai, kampainiai, varžtai (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 43 sek. – 34 min. 35 sek.).

3.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovė turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą už kreditą iš AB „Swedbank“. Bankas reikalavo įtraukti atsakovę į skolininkus. Pagal susitarimą su AB „Swedbank“ atsakovė tapo bendraskole ir įsipareigojo dengti įsiskolinimą AB „Swedbank“. Dovanojimo sutartyje skola buvo tiksliai apibrėžta (V t., e. b. l. 24–39).

4.       Pateiktu priešieškiniu atsakovė prašė ir teismo posėdžio metu patikslino: 1) patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , I. V. ir J. P. tarpusavyje susitarė, kad kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniškai padengs I. V., nekeičiant susitarimo tarp I. V., J. P. ir AB „Swedbank“; 2) priteisti iš I. V. 5 076,03 Eur J. P. nepagrįstai sumokėto kreditorinio įsipareigojimo dalį; 3) priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas paaiškino, kad pirmasis reikalavimas susijęs tik su ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiais, nekeičiant įsipareigojimo prieš AB „Swedbank“ (2023 m. birželio 12 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 14 min. 00 sek. – 18 min. 22 sek.).

5.       Atsakovė priešieškinyje nurodė ir teismo posėdžių metu paaiškino, kad įsipareigojimo padengti dalį įsiskolinimo AB „Swedbank“ dovanojimo sutartyje šalys nenumatė. Pagal susitarimą su banku atsakovė įstojo į paskolos santykius kaip bendraskolė. Tačiau ieškovė ir atsakovė tarpusavyje susitarė, kad ieškovė dovanoja atsakovei turtą be įsipareigojimų, kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ dengs ieškovė. Ieškovė sumokėjo 8 548,64 Eur kredito, atsakovė – 7 576,03 Eur. Kadangi ieškovė savo kredito dalies padengimui buvo pervedusi atsakovei 2 500,00 Eur, prašoma iš ieškovės priteisti 5 076,03 Eur atsakovės sumokėtos paskolos AB „Swedbank“ (IV t., e. b. l. 171–175). Atsakovė banke klausė, ar turės mokėti paskolą, jai pasakė, kad jei ieškovei kažkas atsitiks, ji turės mokėti. Nebuvo aptarta dėl paskolos mokėjimo. Kai prasidėjo statybos, ieškovė nederino darbų, nes statė sau. Atsakovei tik pasakydavo, ką atlikti. Ji nesutiko su namo pagerinimo darbais, nes namo kampas išsikišęs į gatvę, neaišku dėl statybų teisėtumo. Fasadas nekokybiškai buvo ieškovės atliktas iki dovanojimo. Ūkinis pastatas buvo panašios būklės dovanojimo metu kaip ir dabar yra, trečia jo dalis (sandėlis) buvo sugriuvęs. Statant sandėlį, kitą ūkinio pastato dalį apšiltino, bet ji su tuo nesutiko, bet ieškovė nesiklausė jos. Automobilis parduotas už 1 700,00 Eur, jis buvo remontuojamas. Ieškovė automobiliui taupytus pinigus liepė panaudoti sandėlio statybai. Jos nebuvo taręsi dėl atsiskaitymo už internetą (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 36 min. 30 sek. – 59 min. 00 sek.).

6.       Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad 2015 m. pavasarį ji įsikraustė gyventi į padovanoto namo dalį. Ieškovės pervesta 2 500,00 Eur suma nebuvo paskola, iš šių pinigų 1 500,00 Eur ieškovė pervedė, kadangi tokiu būdu taupė automobiliui, 1 000,00 Eur pervedė, kad būtų dengiama paskola bankui. Neneigia skolos mamai, ją pripažįsta. Įsipareigojimo padengti dalį įsiskolinimo AB „Swedbank“ dovanojimo sutartyje šalys nenumatė. 2016 m. vasario 19 d. šalys tarėsi, kaip būtų geriau apsaugoti ieškovės finansus nuo jos sutuoktinio ir vieną iš būdų ieškovė pasiūlė padaryti, kad bankas nuskaitinėtų paskolą iš atsakovės. Atsakovė, pastebėjusi prastą ieškovės finansinę padėtį, pasisiūlė padengti dalį įsiskolinimo AB „Swedbank“, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovė nesutiko su ūkinio pastato statybos ir remonto darbais. Jai ūkinis pastatas nereikalingas. Ieškovė ūkinį pastatą statė, tvarkė savo vienašališku sprendimu, savo nuožiūra, atsakovės sutikimo neklausė. Ji nėra sakiusi, kad prisidės prie ūkinio pastato statybos darbų, jos ieškovė neprašė prisidėti finansiškai. Kadangi ieškovė gyvena Vokietijoje, ji atsakovės reikalavo tik prižiūrėti ūkinio pastato statybas, įleisti meistrus, nupirkti medžiagas. Buvo vykdomi naujo ūkinio pastato statybos darbai, ne remontas. Ten ankščiau buvo tik stoginė. Kaip ūkinio pastato dalis buvo įrengtas voljeras ieškovės šuniui. Jai nežinoma, kam ieškovė pirko ekscentrinį šlifuoklį. 2016 m. birželio 22 d. atsakovė pirko ekscentrinį šlifuoklį, kurį naudojo tvorai šlifuoti. Tvorą atsakovės sutuoktinis šlifavo naudodamasis savo šlifuokliu. Ieškovė paprašė parduoti jos automobilį. Automobilis parduotas už l 700,00 Eur kainą. Ieškovė nurodė už automobilį gautus pinigus nupirkti statybinių medžiagų ūkiniam pastatui. Išlaidas, patirtas ūkinio pastato statyboms, atsakovė turėjo rašyti į Excel lentelę. Atsakovės sutuoktinis šį automobilį remontavo. Buvo sutarta, kad ieškovė jam už automobilio remonto darbą nemokės, tačiau grąžins pinigus, išleistus automobilio detalėms pirkti. Už automobilio detales buvo mokėta 248,80 Eur. Kadangi ieškovė šios skolos už automobilio detales negrąžino, todėl pardavus jos automobilį, jai turėjo grąžinti 1 451,21 Eur sumą. Iki 2019 m. birželio 30 d. atsakovė turėjo prisijungimą prie ieškovės interneto savitarnos, kur peržiūrėdavo sąskaitas, atlikdavo mokėjimus. Nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d. už interneto paslaugas mokėjo ji. Ieškovė pakeitė prisijungimo duomenis, dėl ko atsakovė negalėjo prisijungti, peržiūrėti sąskaitų, sumokėti. Ieškovė 2019 m. spalį nutraukė interneto paslaugos tiekimą. Nuo 2019 m. spalio 7 d. atsakovė pati sudarė sutartis dėl interneto. 2019 m. gruodį ieškovė išmontavo interneto maršrutizatorių. Interneto paslaugas ieškovė užsisakė savo iniciatyva. Atsakovė nesitarė dėl ieškovės interneto sutarties. Atsakovė sutiks atlyginti ieškovei 50,00 Eur už krosnelės stiklo pakeitimą ir kamino įdėklo įsigijimo, montavimo darbus, jeigu ieškovė pateiks išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kompensuoti už kitus darbus nesutinka. Atsakovė 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė ieškovei nesutikimą ir argumentus dėl darbų. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl leidimo atlikti darbus gavimo. Gyvenamasis namas, sudarant dovanojimo sutartį, buvo tokios būklės, kokia užfiksuota ieškovės pateiktame specialisto įvertinime. Atsakovė nesutinka, kad dėl ataskaitoje minimų nežymių fasado defektų, buvo būtina atlikti darbų už 4 788,30 Eur, kad būtina neatidėliotinai atlikti tvoros dažymo, vartelių remonto darbus, namo išorinių medinių durų perdažymą. Šiuos darbus atsakovė atlieka kasmet. Nurodyti darbai buvo kosmetinio pobūdžio. Ieškovė yra atlikusi santechnikos darbus – pirmame namo aukšte, kuriuo faktiškai naudojasi tik ieškovė, ji įsirengė santechnikos sistemą, neatsižvelgiant į atsakovės poreikius, siūlymus. Jie atlikti, neperspėjus atsakovė, neprašius jos sutikimo. Dėl ieškovės patirtų kelionės išlaidų nesutinka. Tarp jų nebuvo pavedimo sutarties, ieškovė savo nuožiūra grįždavo į Lietuvą dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, vykdyti savo sumanymų. Ieškovės kelionės išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais. Dėl ieškovės išlaidų specialisto ataskaitai įsigyti nesutinka. Atsakovė nesutinka, kad namo pagerinimai buvo būtini ir neatidėliotini. Ataskaita parengta ir dėl atliktinų atskyrimo darbų, dėl rinkos kainos skaičiavimų, kurie nesusiję su pareikštais reikalavimais. Ieškovės tvoros suremontavimas apsiribojo metalinių kampų prisukimu į tvoros konstrukciją. Tai nesutvirtino tvoros konstrukcijos, neturi funkcinės paskirties. Atsakovė sutinka, kad ieškovė yra sumokėjusi už krosnelės ir kamino išvalymą, už krosnelės stiklo pakeitimą. Atsakovė 2017 m. lapkritį organizavo ir apmokėjo krosnelės ir kamino valymo darbus 60,50 Eur. Sutinka, kad namo elektros instaliacija turi būti permontuota. Atsakovei žinoma, kad elektros instaliacija neatitinka techninių reikalavimų. Tačiau atsakovė dėl nesutarimų su ieškove, neturi galimybės suderinti veiksmus su ieškove. Vienintelis ieškovei priimtinas elektros instaliacijos pakeitimo būdas yra besąlygiškai sutikti su ieškovės siūlomomis sąlygomis ir apmokėti 40 procentų išlaidų. Atsakovė pageidauja tartis dėl tinkamo rangovo parinkimo, elektros naudojimo taškų įrengimo vietų ir kitų klausimų. Tačiau nėra pagrindo įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją (IV t., e. b. l. 143–162).

7.       Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad

rado internete skelbimą, kad parduodamas automobilis Renualt Scenic, po apžiūros jį nusipirko. Automobilį parodė vyras, kuris informavo, jog automobilis yra ieškovės, vyrui padavė pinigus. Mokėjo apie 2 000,00 Eur, kaina galėjo būti 1 700,00 Eur, tiksliai neatsimena, kažkiek nusiderėjo nuo kainos, buvusios skelbime. Sutartyje buvo įrašyta mažesnė kaina. Nesigilino, ar pardavėjas ką nors tvarkė prieš pardavimą (2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 50 sek. – 1 val. 00 min. 15 sek.).

8.       Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad

 jis pardavinėjo ieškovės automobilį. Parduota už 1 700,00 Eur. Jis gavo pinigus iš pirkėjo, jų neperdavė ieškovei. Prasidėjo sandėlio statybos, ieškovė nusprendė tuos pinigus panaudoti statyboms. Atsiuntė ieškovė Excel lentelę. Lentelę pildė jis, žmona (atsakovė), į lentelę įrašydavo statybų išlaidas. Ieškovė pasiūlė atsakovei įsirengti namo antrą aukštą. Atsakovė nurodė, kad neįsirengs, nes jai reikia garanto. Todėl ieškovė nusprendė padovanoti atsakovei 40 procentų namo. Jie trys vyko kartu pas notarę vieną kartą, antrą kartą, kai buvo pasirašoma dovanojimo sutartis, jis nevyko. Jis atsimena, kaip ieškovė ir atsakovė tarėsi, jog paskolą mokės ieškovė. Ieškovė sugalvojo statyti sandėlį. Ieškovė prašė jų įleisti meistrus, siųsdavo pinigų, kad sumokėti meistrams, duodavo kitus nurodymus, jie juos vykdė. Atsakovė bandė įtakoti statybas, bet ieškovė nurodė, kad statosi sau. Kai jie pradėjo gyventi name, buvo internetas „Telia“, juo naudojosi, mokėjo už jį. Ieškovė jiems atjungė internetą, todėl pradėjo naudoti savo. Nuo 2019 m. jie naudoja savo internetą. Ieškovė tvarkė namo fasadą, atsakovė tam prieštaravo, nes namo kampas išsikišęs, turtas neatidalintas. Kai ieškovė padovanojo atsakovei turtą, ūkinis pastatas buvo atstatytas ir buvo tokios būklės, kokia yra dabar. Viena ūkinio pastato dalis, kurią statė po dovanojimo sutarties sudarymo, buvo tik ant projekto, buvo atramos, uždėtas brezentas. Jie naudojasi namo pirmo aukšto tualetu, virtuve. Dabar elektra yra tokia, kokia buvo dovanojimo metu (2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 7 sek. – 1 val. 39 min. 2 sek.).

9.       Liudytoja J. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad

name ji gyveno 2018 m. vasarą – 2019 m. vasarą. Išsikraustė, nes nenorėjo įtampos dėl konfliktų. Name internetas ir slaptažodis buvo tas pats nuo seniai. Atsakovė turi savo sklypą, kur ketino statyti namą. Dėl paskolos grąžinimo sąlygų nieko nežino (2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 44 min. 30 sek. – 2 val. 4 min. 10 sek.).

10.       Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad į jį kaip ekspertą kreipėsi ieškovė su įvairiais klausimais, jie išskaidė problemas į kelias dalis ir jis parengė ataskaitą. Jis pasakė savo darbo bendrą kainą, nežinodamas galutinių išvadų, vyko susirašinėjimai, atsirado naujų aplinkybių, jis pasiūlė keturis klausimus, pagal juos parengtos ataskaitos išvados. Jo paslaugos kaina yra už visumą, jis negali išskaidyti kainos pagal kiekvieną klausimą, nes dirbo su klausimų visuma. Neatidėliotinus darbus matė pats kaip specialistas. Fasade buvo įtrūkimai. Fasade buvo armuotas tinkas, tokio palikti atviro negalima, termino kiek gali būti be dekoratyvinio tinko – nėra. Tinkas turi būti padengtas dekoratyviniu sluoksniu – dažais ar kitaip. Ar buvo galima tinko pažeidimus tvarkyti lokaliai – priklauso nuo darbą atliekančių asmenų kvalifikacijos. Ataskaitoje nurodyta tvarkyti dekoratyviniu tinku – nes taip nurodyta projekte arba pagal ieškovę. Jo užduotis nebuvo išnagrinėti alternatyvius variantus, jų yra daug, jis paskaičiavo tipinę, dažniausiai naudojamą apdailą. Nudažymas gali būti pigesnis, bet estetika, išvaizda prastesnė. Elektros laidai netvarkingai sumontuoti. Elektros laidus ir vandentiekį galima vesti per fasadą arba per vidų. Jei vedama per fasadą – tai reikia atlikti prieš fasado tvarkymą dėl estetinės pusės. Dėl ūkinio pastato, kokios atliktos investicijos, jis nustatė pagal ieškovės siųstas nuotraukas ir jos pasakymus žodžiu (2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 38 sek. – 53 min. 00 sek.).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

11.       Byloje nustatyta, kad iki 2014 m. rugsėjo 9 d. ieškovei I. V. asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) : žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (toliau – ūkinis pastatas), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 1). Tarp ieškovės ir AB „Swedbank“ buvo sudarytas hipotekos sandoris, pagal kurį turtu buvo užtikrinta ieškovės prievolė AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Nr. (duomenys neskelbtini) (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 6). 2014 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės, atsakovės ir AB „Swedbank“ buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo pakeistos kredito sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)  – į prievoles, kylančias iš nurodytų kredito sutarčių, įstojo nauja kredito gavėja – atsakovė. Prievolės dydis susitarimo pasirašymo dieną sudarė 16 436,16 Eur sumą (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 7). 2014 m. rugsėjo 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria ieškovė padovanojo atsakovei 2/5 dalis minėto turto (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 8). Nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. ieškovei priklauso 3/5 dalys turto (60 procentų), ieškovei – 2/5 dalys turto (40 procentų) (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 1). Nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė sumokėjo AB „Swedbank“ 8 548,64 Eur kredito, atsakovė – 7 576,03 Eur kredito (IV t., e. b. l. 171–175; nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 9). Ieškovė 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. vasario 7 d. pervedė bankiniais pavedimais atsakovei po 500,00 Eur, pavedime nurodytos pervedimo paskirtys „Perlaida“, 2016 m. gruodžio 21 d. pervedė bankiniu pavedimu atsakovei 500,00 Eur, pavedime nurodyta pervedimo paskirtis „Perlaida automobiliui“, šių pinigų paskirtis – taupymas ieškovės planuoto automobilio pirkimui (IV t., e. b. l. 3; nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 11). Ieškovė 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. birželio 11 d. pervedė bankiniais pavedimais atsakovei po 500,00 Eur, pavedime nurodytos pervedimo paskirtys „Skolos grąžinimas“, šių pinigų paskirtis – padengti ieškovės kredito dalį pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (IV t., e. b. l. 3). Po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė tvarkė namą, jame esančius objektus, ūkinį pastatą, tvorą. Tarp šalių kilo ginčai dėl už ieškovės parduotą automobilį gautų lėšų panaudojimo, ieškovės pervestų atsakovei 2 500,00 Eur panaudojimo, dėl atsakovės pareigos kompensuoti ieškovės patirtas išlaidas, remontuojant turtą, dėl atsakovės pareigos grąžinti bankui kreditą bei dėl pareigos mokėti už internet paslaugas, teiktas į namą.

 

Dėl piniginių lėšų, gautų pardavus ieškovės automobilį

 

12.       Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovę parduoti ieškovei priklausantį automobilį Renault Scenic (toliau – automobilis) ir valstybės įmonėje „Regitra“ pakeisti transporto priemonės duomenis – automobilio valdytoją (ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 18). Atsakovė kartu su sutuoktiniu automobilį pardavė. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina 900,00 Eur (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedai Nr. 19, 21). Tačiau automobilis buvo parduotas už 1 700,00 Eur kainą (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 23). Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad skelbime buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas už 1 800,00 Eur, o liudytojas nurodė, kad pirkdamas automobilį nusiderėjo (nesuskaitmenintas dokumentas – 2021 m. lapkričio 8 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2; 2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 50 sek. – 1 val. 00 min. 15 sek.). Automobilio pirkėjas pinigus perdavė atsakovės sutuoktiniui (2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 50 sek. – 1 val. 00 min. 15 sek.).

13.       Ieškovė nurodė ir atsakovė patvirtino, kad už automobilį gauti pinigai ieškovei perduoti nebuvo (nesuskaitmenintas dokumentas – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedas Nr. 21). Ieškovė prašo atstovavimą arba nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų pagrindu priteisti 1 700,00 Eur iš atsakovės. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, kad dalis pinigų buvo panaudota automobilio remontui ir technikinei apžiūrai atlikti, kita dalis panaudota ūkinio pastato statybos, remonto darbams pagal ieškovės nurodymus.

14.       Nustatyta, kad ieškovė nurodė atsakovei už automobilį gautus pinigus nupirkti statybinių medžiagų statomam ūkiniam pastatui (nesuskaitmenintas dokumentas – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedas Nr. 22). Ieškovės nurodymu, išlaidas, patirtas ūkinio pastato statyboms, atsakovė rašė į Excel lentelę (nesuskaitmenintas dokumentas – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedas Nr. 23). Ieškovė atsakovei pretenzijų dėl Excel lentelėje esančių duomenų nereiškė (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 1 val. 22 min. 3 sek. – 2 val. 00 min. 12 sek.). Atsakovė nurodo, kad jos sutuoktinis remontavo ieškovės automobilį, ieškovė už detales 248,80 Eur nesumokėjo, todėl ji iš 1 700,00 Eur išskaičiavo sumą už detales. Iš esmės, atsakovė atliko įskaitymą, į 1 700,00 Eur sumą įskaitė 248,80 Eur ir laikė, kad ieškovei likusi suma už automobilį yra 1 451,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nusiuntus Excel lentelę su tokiu paskaičiavimu, ji nekėlė dėl to pretenzijų, kad liudytojas R. P. patvirtino, kad remontavo automobilį (2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 7 sek. – 1 val. 39 min. 2 sek.), kad į bylą pateiktos pakeistų automobilio detalių nuotraukos (tripliko priedas Nr. 15), į ieškovės susirašinėjimą su atsakovės sutuoktiniu (2021 m. lapkričio 16 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1), laikytina, kad šalys dėl to buvo susitarusios ir atsakovė pagrįstai iš 1 700,00 Eur sumos panaudojo 248,80 Eur už automobilio remontą patirtoms išlaidoms padengti (nesuskaitmeninti dokumentai – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedai Nr. 23, 24, dubliko priedas Nr. 19). 

15.       Lėšas, skirtas ūkinio pastato statybai, sudarė 1 451,20 Eur suma už automobilį, ieškovės atsakovei pervesti 1 400,00 Eur (pervesti 2017 m. spalio 9 d., 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d.) ir atsakovei grynaisiais perduoti 500,00 Eur, iš viso 3 351,20 Eur (nesuskaitmeninti dokumentai – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedas Nr. 25, dubliko priedas Nr. 19). Iš šių pinigų atsakovė ieškovės pavedimu pirko statybines medžiagas ir mokėjo meistrams, išleido iš viso 3 421,19 Eur (nesuskaitmeninti dokumentai – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedai Nr. 7, 15, 25, 26, 27, dubliko priedas Nr. 19). Sulyginus dvi Excel lentelės, matyti, kad atsakovė išlaidų jose yra nurodžiusi daugiau, nei Excel lentelėse nurodytas biudžetas, ieškovė atsakovei dėl to pretenzijų nereiškė. Įvertinus tarp šalių esantį susirašinėjimą, pirkimo kvitus, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė pinigus, gautus už ieškovės automobilį, panaudojo savo reikmėms. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šias lėšas atsakovė panaudojo pagal ieškovės pavedimą ieškovės interesais (nesuskaitmenintas dokumentas – atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 22).

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.150 straipsnis nustato, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

17.       Atsakovė, atstovaudama ieškovę, padedama sutuoktinio, pardavė ieškovės automobilį ir gavo 1 700,00 Eur. Ieškovė nurodė atsakovei vykdyti ūkinio pastato statybos darbus – pirkti medžiagas, sumokėti meistrams, nurodė už automobilį gautas lėšas naudoti ūkinio pastato statybos darbams (nesuskaitmenintas dokumentas – atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 22). Teismo vertinimu, pradėjus ūkinio pastato statybos darbus, šalys veikė nebe pagal ieškovės išduotą 2016 m. rugpjūčio 2 d. įgaliojimą, bet pagal tarp šalių sudarytą žodinę pavedimo sutartį dėl ūkinio pastato statybos darbų, kuria ieškovė pavedė atsakovei rūpintis ūkinio pastato statybos darbais, o atsakovė konkliudentiniais veiksmais sutiko vykdyti ieškovės nurodymus (CK 6.756 straipsnis). CK 6.760 straipsnio 5 dalis nustato, kad visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. CK 6.764 straipsnio 4 dalis nustato, kad pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui.

18.       Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostė teisiniai pavedimo santykiai dėl ūkinio pastato statybos darbų, kad ieškovė suteikė atsakovei pavedimo vykdymui 3 351,20 Eur, iš kurių 1 451,20 Eur buvo gauti už automobilio pardavimą (atskaičius atsakovės išlaidas dėl automobilio remonto), kad atsakovė įrodė, jog ši suma buvo panaudota pagal ieškovės nurodymus ūkinio pastato statybos darbams, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 700,00 Eur laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

 

Dėl gyvenamojo namo ir jame esančių objektų remonto ir pertvarkymo darbų

 

19.       Nustatyta, kad ieškovės užsakymu ekspertas T. M. 2020 m. rugsėjo 9 d. parengė Atliktinų atskyrimo ir atliktų darbų bei rinkos kainos skaičiavimo ataskaitą (VI t., e. b. l. 9–102). Ataskaitoje nurodyta, kad dėl namo atliktini šie neatidėliotini darbai ir orientacinės jų kainos: fasado padengimas dekoratyviniu tinku 3 976,00 Eur, kamino įdėklo įrengimas 349,00 Eur, gyvenamojo namo išorinių medinių durų dalies dažų nuvalymas ir durų padengimas naujais dažais 170,00 Eur, krosnelės stiklo keitimas 75,00 Eur, sijos tinkamas atrėmimas (metalinių konstrukcijų rėmo su pamatu įrengimas bei sijos atrėmimas ant pastarojo metalinių konstrukcijų rėmo) 1 220,00 Eur, tvoros, vartų, vartelių perdažymas ir vartelių lankstų keitimas 495,00 Eur, elektros instaliacijos keitimas 1 035,00 Eur. 2020 m. spalio 29 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl ataskaitoje nurodytų neatidėliotinų darbų atlikimo, nurodė, kad ieškovė ketina šiuos darbus atlikti, ieško meistrų, pasiūlė atsakovei pasiūlyti meistrus, informavo apie tai, kad atlikus darbus pareikalaus iš atsakovės 40 procentų patirtų išlaidų (nesuskaitmenintas dokumentas – rašytinių paaiškinimų DOK-52126 priedas Nr. 2). Atsakovė atsakymo ieškovei nepateikė. 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovė informavo atsakovę, kad ji vienašališkai atliks remonto ir pertvarkymo darbus, savo nuožiūra parinks meistrus ir medžiagas (nesuskaitmenintas dokumentas – rašytinių paaiškinimų DOK-52126 priedas Nr. 4). 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė įgaliojo trečiąjį asmenį organizuoti ir atlikti remonto darbus (nesuskaitmenintas dokumentas – rašytinių paaiškinimų DOK-52126 priedas Nr. 5). Atsakovė 2020 m. gruodžio 11 d. informavo ieškovę, kad nesutinka su jos ketinamais atlikti darbais, nes turtas nėra atidalintas, nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl nežinomos šalių naudotinos turto dalys, nesutinka, kad darbai yra būtini ir neatidėliotini, nesutiko įleisti ieškovės įgalioto asmens darbų vykdymui dėl COVID-19 keliamos rizikos, kadangi namuose buvo mažas vaikas, atsakovė buvo nėščia (nesuskaitmenintas dokumentas – rašytinių paaiškinimų DOK-52126 priedas Nr. 7). Atsakovė taip pat nesutiko su darbais, nes galimai namo kampas išeina iš sklypo ribos, todėl neaišku dėl statybų teisėtumo (2022 m. spalio 18 d. II garso įrašas: 50 min. 27 sek. – 56 min. 20 sek.). Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė taip pat informavo ieškovę, jog neinvestuos į namą, nes ketina statytis kitą namą. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl leidimo atlikti darbus be bendraturčio sutikimo.

20.       Ieškovė 2021 m. rugpjūčio mėnesį įrengė namo fasado apdailą, atliko namo santechnikos darbus, sutvarkė namo krosnelę ir kaminą, nudažė tvorą. Dėl atliktų darbų ieškovė patyrė šias išlaidas: medžiagos fasado apdailos įrengimui 1 906,30 Eur, fasado apdailos įrengimo darbams 2 882,00 Eur, medžiagos tvorai, pavėsinei, fasadui, krosnelei ir kt. tvarkyti 108,20 Eur, santechnikos medžiagos ir darbai (įskaitant kamino įdėklo įstatymą) 1 900,08 Eur, viso – 6 798,58 Eur (IV t., e. b. l. 30–60). Ieškovė dėl grįžimo iš Vokietijos į Lietuvą patyrė 347,01 Eur kelionės išlaidų (IV t., e. b. l. 61–65). Ieškovė už eksperto T. M. ataskaitos parengimą sumokėjo 1 200,00 Eur (IV t., e. b. l. 66–68).

21.       Ieškovė prašo prieš tai esančioje pastraipoje nurodytų išlaidų dalį, proporcingą atsakovės turto daliai, priteisti iš atsakovės CK 4.76 straipsnio pagrindu. Atsakovė sutinka atlyginti ieškovei 50,00 Eur už krosnelės stiklo pakeitimą ir kamino įdėklo įsigijimo ir montavimo darbus, jeigu bus pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, pripažįsta, kad šiuos darbus buvo būtina atlikti, siekiant užtikrinti pastato eksploatavimo saugumą, kompensuoti už kitus darbus nesutinka.

22.       Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).

23.       Bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos. Nustatyta, kad atsakovė ieškovės atliktiems darbams nepritarė, sutikimo jiems nedavė, išskyrus darbus, susijusius su krosnelės ir kamino įrengimu. Atsakovė nurodė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė darbus atliko be atsakovės sutikimo (nesuskaitmenintas dokumentas – rašytinių paaiškinimų DOK-52126 priedas Nr. 7). Todėl dėl darbų, atliktų be atsakovės sutikimo, būtina nustatyti, ar jie buvo būtini, protingi ir pagrįsti.

24.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

25.       Nustatyta, kad iki namo fasado tvarkymo darbų fasadas buvo padengtas struktūriniu tinku (armuotu tinku). Armuotas tinkas vietomis buvo pažeistas (VI t., e. b. l. 40–41; VII t., e. b. l. 183). Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esančios nuotraukos. Po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė atliko namo fasado tvarkymo darbus: uždėjo struktūrą, tris sienas pertinkavo iš naujo, uždėjo tinklelį ir gruntą, padarė išlyginimus, uždėjo dekoratyvinį tinką (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 26 min. 30 sek. – 34 min. 35 sek.).

26.       Ieškovės užsakymu parengtoje ataskaitoje nurodyta, kad atliktini neatidėliotini darbai yra fasado dekoratyvinio tinko uždėjimas, nes armuotas tinkas vietomis pažeistas, siekiant jį apsaugoti – būtinas dekoratyvinis tinkas (VI t., e. b. l. 40–41). Ekspertas (liudytojas T. M.), rengęs ataskaitą, paaiškino, kad tinkas turi būti apsaugotas dekoratyviniu sluoksniu – dažais ar kitaip. Ataskaitoje jis nurodė apsaugojimo būdą – dekoratyvinį tinką, pagal projektą arba pagal ieškovę, tai tipinė apdaila, dažniausiai naudojamas dekoras, jo užduotis nebuvo išnagrinėti alternatyvius variantus. Dažymas kaip dekoro sluoksnis gali būti pigesnis, bet estetiškai išvaizda prastesnė (2022 m. lapkričio 23 d. garso įrašas: nuo 17 min. 16 sek. – 35 min. 00 sek.). Teismo ekspertas nurodė, kad dalis ataskaitoje nurodytų kaip būtinų atlikti darbų – fasado rustuotų paviršių (t. y. fasado apdailos dekoratyvinės plokštės, imituojančios stambius blokus ar plytų mūrą) remontas neatitinka faktinių aplinkybių, nes namo fasade nėra rustuotų paviršių (VII t., e. b. l. 183). Atsižvelgiant į tai, kad namo fasado paviršius buvo lygus, be rustuotų paviršių, ataskaitoje nurodytas kaip vienas iš fasado darbų – fasado rustuotų paviršių remontas (VI t., e. b. l. 9), nelaikytinas atitinkančiu būtinumo kriterijų. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad dalis ataskaitoje nurodytų kaip būtinų atlikti darbų – 15 m2 ploto dengimas tinkavimo mase nebūtinas, tai gali būti atlikta, 0,15 m2 dengiant cementiniu glaistu, be to, dengiant didesnį plotą, gali būti pakenkta pastatui (išvados 5 punktas) (VII t., e. b. l. 183, 184). Atsižvelgiant į tai, kad namo fasado paviršiaus lokalinius pažeidimus buvo galima sutvarkyti, dengiant mažesnį plotą cementiniu glaistu, ką patvirtino ir liudytojas T. M. (2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 23 min. 10 sek. – 25 min. 00 sek.), toks fasado remonto darbas (pertinkuojant iš naujo tris sienas, o ne tvarkant lokalius pažeidimus) nelaikytinas atitinkančiu būtinumo ir protingumo kriterijų. Įvertinus tai, kad teismo ekspertas padarė išvadą, jog nors cementinis glaistas yra atsparus aplinkos poveikiui, o namo stogui esant su iškištais karnizais, galbūt esančios lokalios cementinio glaisto pažaidos gyvenamojo namo saugumui, patvarumui ir ilgaamžiškumui neigiamos įtakos padaryti negalėjo (išvados 3 punktas), tačiau nurodė, jog pastato laikymo be apdailinio – apsauginio dekoratyvinio sluoksnio įprastas protingas laikotarpis yra 3 mėnesiai, arba rudens, žiemos 6-7 mėnesių laikotarpis (išvados 6 punktas) (VII t., e. b. l. 184, 185), darytina išvada, kad atlikti namo fasado darbai atitiko būtinumo kriterijų, išskyrus prieš tai minėtus darbus – trijų sienų pertinkavimą, o ne lokalių vietų tinkavimą, ir rustuotų paviršių tvarkymą. Įvertinus tai, kad liudytojas T. M. nurodė, kad fasado apdaila galėjo būti atlikta pigesniu būdu – dažymu, kad teismo ekspertas nurodė, jog namo patvarumą ir ilgaamžiškumą ir gyvenamojo namo fasado saugumą turi užtikrinti kuo greičiau atliktini baigiamieji fasadų apdailos įrengimo darbai (išvados 4 punktas) (VII t., e. b. l. 184), tačiau nenurodė konkretaus apdailos įrengimo būdo, į tai, kad namo techniniame projekte nurodyta, jog fasado apdaila yra numatyta iš tinko ir dailylenčių (2023 m. balandžio 25 d. gautas dokumentas Nr. DOK-51970), teismas daro išvadą, kad ieškovės pasirinktas būdas – dekoratyvinis tinkas, esant pigesniam apdailos (dažymo) būdui, esant statybos leidimo aiškinamajame rašte nurodytam ir kitam apdailos būdui (dailylentės) neatitinka protingumo kriterijaus. Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad dėl fasado darbų patirtos išlaidos neatitinka namo išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų CK 4.76 straipsnio prasme, nes neatitinka protingumo kriterijaus, o dalis darbų – ir būtinumo kriterijaus. Todėl ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

27.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės dalį išlaidų, patirtų tvarkant name esantį objektą – krosnelės duris ir kaminą, proporcingai atsakovės turto daliai CK 4.76 straipsnio pagrindu. Atsakovė sutinka atlyginti ieškovei 50,00 Eur už krosnelės stiklo pakeitimą ir kamino įdėklo įsigijimo ir montavimo darbus, jeigu bus pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, pripažįsta, kad šiuos darbus buvo būtina atlikti, siekiant užtikrinti pastato eksploatavimo saugumą.

28.       Ieškovė nurodė, kad atliko kamino montavimo darbus, keitė krosnelės stiklą, kuris buvo įskilęs. Tarp šalių nesant ginčo dėl šių darbų būtinumo, įvertinus ataskaitoje pateiktus duomenis (VI t., e. b. l. 41, 42, 53), teismas daro išvadą, kad kamino keitimas ir krosnelės stiklo keitimas pripažintini atitinkančiais būtinumo kriterijų.

29.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kamino montavimo darbai ir medžiagos kainavo 363,00 Eur (kaina, pridėjus PVM) (IV t., e. b. l. 50–52). Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovė yra sumokėjusi už krosnelės ir kamino išvalymą, už krosnelės stiklo pakeitimą 60,50 Eur (IV t., e. b. l. 143–162). Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (IV t., e. b. l. 167–170). Teismo vertinimu, daugiau byloje įrodymų, patvirtinančių ieškovės patirtas išlaidas dėl namo kamino ir (ar) krosnelės tvarkymo darbų, byloje nėra.

30.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė, jog dėl namo kamino tvarkymo darbų patyrė 423,50 Eur išlaidų, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 2/5 dalys turto, ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų dalies priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 169,40 Eur turėtų išlaidų (CK 4.75, 4.76 straipsniai). 

31.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaidas, patirtas dėl tvoros remonto ir dažymo darbų. Ataskaitoje nurodyti šie tvoros remonto darbai kaip būtini ir neatidėliotini: anksčiau dažyto medinio aptaisymo nuvalymas (kaina 144,09 Eur), medinių atskirų detalių ir atskirų vietų nutepimas dažais du kartus, nudažymo paviršius 120 m2 (kaina 231,95 Eur), vartelių lankstų (vyrių) keitimas (kaina 119,41 Eur) (VI t., e. b. l. 9). Ataskaitoje nurodytus tvoros trūkumus, buvusius iki jos tvarkymo, patvirtina byloje esančios nuotraukos. Ataskaitoje nurodyta, kad dėl nusidėvėjusio dažų (apsauginio) sluoksnio tvoros, vartų ir vartelių lentos ima pūti ir šis procesas bėgant laikui vis spartės, todėl reikalingas senų dažų pašalinimas, naujų apsauginių dažų padengimas, vartelių lankstų tvirtinimas atsilaisvinęs, deformuotas (sulankstytas) ir varstymo eiga netolygi, juntamas laisvumas, reikalingas vartelių lankstų keitimas (VI t., e. b. l. 41). 

32.       Ieškovė atliko šiuos darbus: su kampainiais sutvirtino atšokusias lentas, nudažė tvorą, nupirko šlifuoklį, su kuriuo prieš dažymą nuvalė tvorą, nupirko tvorai dažus, kampainius, varžtus (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 26 min. 30 sek. – 34 min. 35 sek.). Dėl to ieškovė patyrė šias išlaidas: įsigijo keturis kampų tvirtinimo elementus už 4,54 Eur, šešis litrus rudos spalvos dažų už 34,16 Eur ir du teptukus už 8,38 Eur, viso 47,08 Eur (IV t., e. b. l. 48). 

33.       Turto išlaikymo ir išsaugojimo darbų išlaidų būtinumas, be kita ko, turėtų būti vertinamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, savininko (lot. bonus pater familias) standartą. Rūpestingas ir atidus savininkas, siekdamas išsaugoti turtą, neturi laukti, kol jis supus, ims griūti, pasieks avarinę būklę ar jo nebebus galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį dėl kitų priežasčių (pvz., įsimetęs pelėsis kels pavojų žmonių sveikatai). Siekdamas išsaugoti ir tinkamai išlaikyti turtą, rūpestingas, atidus ir racionalaus savininkas priemonių gyvenamajam namui išlaikyti ir išsaugoti turėtų imtis dar iki tol, kol jis ims kelti realią grėsmę jame gyvenantiems ar aplinkiniams, dar iki tol, kol kyla grėsmė namui sugriūti ar pasiekti tokią būklę, kai jo remontas, siekiant jį išsaugoti, būtų nebeprotingas (pvz., dėl išaugusių remonto kaštų) (Klaipėdos apygardos teismo 2021 balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-368-1092/2021).

34.       Įvertinus ataskaitoje pateiktus duomenis, kad tvoros dažai buvo pradėję luptis, tai gali turėti įtakos puvimo procesui, kad buvo būtina tvarkyti išsikreipusius tvoros elementus, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atlikti tvoros remonto darbai buvo būtini. Palyginus ieškovės išlaidas tvoros tvarkymui su ataskaitoje nurodytomis preliminariomis tvarkymo kainomis, laikytina, kad patirtos išlaidos atitinka protingumo kriterijų.

35.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė, jog dėl tvoros tvarkymo darbų patyrė 47,08 Eur išlaidų, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 2/5 dalys turto, ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų dalies priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 18,83 Eur turėtų išlaidų (CK 4.75, 4.76 straipsniai).

36.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaidas, patirtas dėl santechnikos įrengimo darbų. Ieškovė atliko šiuos darbus: įdėjo kontrolinius skaitliukus, išvedė per tvarkomą fasadą du kranus, nuvedė vandentiekį į antrą aukštą, įleido į grindis, pakeitė pirmo aukšto alkūnes (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 26 min. 30 sek. – 34 min. 35 sek.). Dėl to ieškovė patyrė 1 537,08 Eur išlaidų (1 900,08 – 363,00 (suma už kamino įdėklo keitimą su PVM) (IV t., e. b. l. 50–52). Ataskaitoje nėra nurodyti santechnikos darbai kaip būtini ir neatidėliotini. Ataskaitoje šie darbai nurodyti dalyje, kurioje pateikiami sprendiniai dėl turto atidalijimo (VI t., e. b. l. 54). Pati ieškovė patvirtino, kad santechnikos darbai atlikti dėl turto atidalijimo galimybių. Būtinybę atlikti santechnikos darbus ieškovė taip pat motyvavo tuo, kad prieš atliekant fasado darbus buvo būtina įvesti į namą santechniką tam, kad vėliau nereikėtų gadinti fasado (2022 m. spalio 18 d. I garso įrašas: 2 val. 00 min. 12 sek. – 2 val. 5 min. 13 sek.). Tačiau liudytojas T. M. nurodė, kad santechnikos darbai gali būti atliekamai ne įrengiant įvadus pro fasadą, bet pro vidų (2022 m. lapkričio 23 d. garso įrašas: 36 min. 00 sek. – 40 min. 50 sek.). Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė būtinumo atlikti santechnikos darbus. Todėl dėl šių darbų patirtos išlaidos laikytinos neatitinkančiomis namo išlaikymo ir išsaugojimo išlaidomis CK 4.76 straipsnio prasme, nes neatitinka būtinumo kriterijaus. Todėl ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

37.       Ieškovė nurodo, kad patyrė 347,01 Eur kelionės išlaidų dėl vykimo iš Vokietijos Į Lietuvą, kad užtikrinti darbų vykdymą. Todėl prašo priteisti iš atsakovės dalį šių išlaidų, proporcingų jos turo daliai. Nustatyta, kad ieškovė nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 22 d. patyrė 347,01 Eur kelionės išlaidų (IV t., e. b. l. 63–66). Ieškovė prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovės, nes ieškovė tikėjosi, jog atsakovė organizuos remonto darbus, buvo įgaliojusi darbų vadovą, tačiau atsakovė atsisakė vykdyti ieškovės pavedimus, todėl ieškovė pati vyko į Lietuvą užtikrinti remonto darbų vykdymą. Nustatyta, kad ieškovė į Lietuvą grįžo ne tik dėl remonto darbų, bet ir dėl apsilankymo pas tyrėją (IV t., e. b. l. 92). Įvertintina tai, kad kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas, nukentėjusysis asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo vertinimu, ieškovė privalėjo 2021 m. vasaros antroje pusėje grįžti į Lietuvą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Tokią pareigą ieškovė turėjo, nepriklausomai nuo to, ar ketino vykdyti kokius nors namo remonto darbus. Taigi, ieškovė būtų patyrusi nurodytas išlaidas, net jei ir nebūtų vykdžiusi jokių remonto darbų. Todėl, teismo vertinimu, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų išlaidų ir atsakovės veikimo ar neveikimo. Be to, kaip minėta, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta pavedimo ar jungtinės veiklos sutartis, todėl atsakovei nekilo pareiga vykdyti ieškovės pavedimus, dėl ko negalima konstatuoti ir atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Atsižvelgiant į tai, nėra atsakovės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės reikalavimas dėl dalies kelionės išlaidų priteisimo atmestinas.

38.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės dalį išlaidų, patirtų už ataskaitos parengimą. Nustatyta, kad ieškovė dėl kilusio su atsakove konflikto kreipėsi į ekspertą, kuris parengtų ataskaitą. Ekspertas parengė ataskaitą, kuri susideda iš keturių dalių: nagrinėjami atliktini (nedelsiant) darbai; reikiami darbai pastato atskyrimui (padalijimui dvejoms savininkėms); atlikti pagerinimo darbai, investicijos; 1 kv. m. gyvenamojo namo rinkos kaina (VI t., e. b. l. 37–55). Ieškovė už visa ataskaitą sumokėjo 1 200,00 Eur (IV t., e. b. l. 66–68). Teismo vertinimu, tik dalis ataskaitos yra susijusi su nagrinėjama byla – nagrinėjami atliktini (nedelsiant) darbai ir atlikti pagerinimo darbai, investicijos. Likusios ataskaitos dalys nėra susijusios su nagrinėjama byla. Ekspertas paaiškino, kad dalies ataskaitos parengimo kainos nurodyti negali, nes darbas yra kompleksinis, todėl pasiūlė kiekvieną ataskaitos dalį vertinti po lygiai (2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 38 sek. – 53 min. 00 sek.). Atsižvelgiant į tai, kad dvi ataskaitos dalys laikytinos susijusiomis su nagrinėtina byla, dvi dalys – ne, ekspertui negalint išskirti kiekvienos dalies parengimo kainos, teismas daro išvadą, kad ataskaitos dalies, kuri susijusi su nagrinėjama byla, vertė yra 600,00 Eur. Todėl likusi suma – 600,00 Eur už ataskaitos dalį, nesusijusią su nagrinėjama byla, nėra išlaidos, patirtos dėl nagrinėjamos bylos dalyko. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti šių išlaidų dalį atmestinas kaip nepagrįstas.

39.       Kaip minėta, ieškovė patyrė 600,00 Eur išlaidų dėl ataskaitos dalies, kuri susijusi su nagrinėjama byla, parengimo. Šiose dalyse buvo nurodyti 7 neatidėliotini darbai ir 3 atlikti darbai, iš kurių su dviem susijęs reikalavimai buvo pareikšti ir yra tenkinami šiuo sprendimu (tvoros, vartelių remontas bei kamino, krosnelės remontas). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad būtinos, protingos ir pagrįstos išlaidos dėl ataskaitos parengimo sudaro 120,00 Eur (600,00 / 10 x 2). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų dalies priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 48,00 Eur turėtų išlaidų (120,00 / 5 x 2) (CK 4.75, 4.76 straipsniai).

 

Dėl ūkinio pastato remonto, atstatymo ir tvoros dažymo išlaidų

 

40.       Ieškovė nurodo, kad 2017 m. antroje pusėje atlikti ūkinių pastatų remonto/ atstatymo, tvoros dažymo darbai, kuriems ji išleido 4 489,89 Eur. Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės dalį šių išlaidų – 1 795,96 Eur proporcingai atsakovės turto daliai (2/5). Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ji su šiais darbais nesutiko, ieškovė jos neprašė prisidėti finansiškai, jos sutikimo neklausė (I t., e. b. l. 30–32).

41.       Nustatyta, kad iškovė 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. spalio 19 d. pervedė meistrui G. R. po 1 000,00 Eur, iš viso – 3 000,00 Eur, už ūkinio pastato remonto ir atstatymo darbus (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 10). Atsakovė neginčijo, kad buvo atliekami vienos ūkinio pastato dalies remonto darbai ir vienos ūkinio pastato dalies atstatymo darbai, kad darbus vykdė meistras G. R.. Tai patvirtina ir tarp šalių vykęs susirašinėjimas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nuotraukos (nesuskaitmeninti dokumentai – ieškinio CBP-22053 priedai Nr. 13, 14, 17). Ieškovė taip pat pervedė 2017 m. spalio 9 d., 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d. atsakovei 1 400,00 Eur dėl darbų, susijusių su ūkinio pastato remontu ir atstatymu, kad atsakovė pirktų medžiagas, sumokėtų meistrui (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 17). Ieškovė 2017 m. liepos 23 d. pirko ekcentrinį šlifuoklį sklypo tvoros dažymui už 89,89 Eur (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedai Nr. 12). Taigi ieškovė įrodė, kad dėl ūkinio pastato remonto, atstatymo ir tvoros dažymo patyrė 4 489,89 Eur išlaidų. Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės dalį šių išlaidų – 1 795,96 Eur proporcingai atsakovės turto daliai (2/5), vadovaujantis CK 4.76 straipsniu.

42.       Ieškovė nurodė, kad ūkinio pastato dvi dalys buvo atstatytos dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, iš kurių vienai daliai po dovanojimo sutarties atlikti šie remonto darbai: pastogės pakalimas, stogo apšiltinimas, USB plokštės prisukimas (IV t., e. b. l. 4–6). Kodėl šie darbai buvo būtini, ar jie turėjo įtakos ūkinio pastato dalies, atstatytos iki dovanojimo sutarties sudarymo, išsaugojimui nuo žuvimo, palaikymui jo naudingų ir vertingų savybių, neleido turtui labai pablogėti, ieškovė nenurodė ir į bylą tokių duomenų neteikė. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kokios būklės buvo remontuota ūkinio pastato dalis iki darbų atlikimo. Atsakovė nurodė, kad dėl šių darbų ji nesutiko. Tai patvirtino ir liudytojas R. P.. Įvertinus tai, darytina išvada, kad šiuos darbu ieškovė atliko be atsakovės sutikimo, ieškovė neįrodė, kad patirtos išlaidos atitinka būtinumo kriterijų.

43.       Nustatyta, kad dalis išlaidų buvo patirtos trečios ūkinio pastato dalies atstatymui. Iki atstatymo toje vietoje pastato išlikusio nebuvo, buvo tik atramos ir brezentas (2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. 00 sek. – 1 val. 39 min. 2 sek.). Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos.

44.       Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo dėl išlaidų bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju atliekant šiuos darbus buvo ne išsaugojamas esamas bendrojo naudojimo objektas (trečia ūkinio pastato dalis) nuo žuvimo, palaikomos jo naudingos ir vertingos savybės, o sukurtas iš esmės naujas (atstatytas sugriuvęs) objektas. Darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už trečios ūkinio pastato dalies atstatymą nėra susijusios su jo išsaugojimui ir išlaikymui skirtomis išlaidomis CK 4.76 straipsnio prasme.

45.       Ieškovė pateikė duomenis, kad pirko ekcentrinį šlifuoklį už 89,89 Eur, paaiškino, kad pirko kaip įrankį, kuriuo paruošiama tvora dažymui, nes atsakovė atsisakė tvorą šveisti rankomis. Nustatyta, kad ekcentrinis šlifuoklis pirktas 2017 m. liepos 23 d. (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedai Nr. 12). Atsakovė pateikė duomenis, kad ji taip pat yra įsigijusi ekcentrinį šlifuoklį 2016 m. birželio 22 d. (nesuskaitmeninti dokumentai – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedai Nr. 16–17). 2017 m. liepos 30 d. atsakovės sutuoktinis informavo ieškovę, jog jie turi ekcentrinį šlifuoklį (nesuskaitmenintas dokumentas – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedas Nr. 18). Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė savo iniciatyva nupirko ekcentrinį šlifuoklį, neišsiaiškinusi, ar atsakovė tokio prietaiso neturi, remdamasi tik atsakovės pareiškimu, kad ji tvoros rankomis nešveis, įvertinus tai, kad šį darbą galima atlikti pigesnėmis sąnaudomis – rankomis, šias išlaidas vertina neatitinkančiomis protingumo kriterijaus. 

46.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad dėl ūkinio pastato remonto, atstatymo ir tvoros dažymui pirkto prietaiso ieškovės patirtos išlaidos neatitinka ūkinio pastato ir tvoros išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų CK 4.76 straipsnio prasme. Ieškovės reikalavimas dėl 1 795,96 Eur patirtų išlaidų už ūkinio pastato remontą, atstatymą ir tvoros dažymą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

 

Dėl skolos už interneto paslaugas priteisimo

 

47.       Nustatyta, kad ieškovė 2013 m. kovo 6 d. sudarė su AB „TEO LT“ (šiuo metu pavadinimas AB „Telia Lietuva“) sutartį dėl interneto paslaugų tiekimo į namą, adresu Kranto 7-oji g. 11, Kaunas (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 24). Ieškovė už interneto paslaugas laikotarpiais nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. spalio 31 d., nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 17 d. sumokėjo interneto tiekėjui 286,51 Eur (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 24; IV t., e. b. l. 18–29).

48.       Ieškovė nurodo, kad ji minėtais laikotarpiais gyveno Vokietijoje, interneto paslaugomis naudojosi tik atsakovės šeima, todėl CK 4.76 straipsnio pagrindu ir pagal susitarimą atsakovė turi kompensuoti ieškovei 286,51 Eur patirtų išlaidų. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad atsakovė neprašė ir nesitarė dėl ieškovės iniciatyva sudarytos interneto tiekimo sutarties, nuo 2019 m. spalio 7 d. naudojasi internetu, dėl kurio tiekimo sudarė sutartį savo vardu.

49.       Nustatyta, kad nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d. už interneto paslaugas AB „Telia Lietuva“ mokėjo atsakovė (nesuskaitmenintas dokumentas – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedas Nr. 28). 2019 m. birželio 30 d. ieškovė informavo atsakovę, kad internetas yra jos vardu, o atsakovė turi pasidaryti sutartį savo vardu atskirai (nesuskaitmenintas dokumentas – dubliko priedas Nr. 20). 2019 m. spalio 7 d. atsakovė sudarė interneto paslaugų tiekimo sutartį su AB „Telia Lietuva“, pagal šią sutartį internetu naudojosi mėnesį laiko (nesuskaitmetintas dokumentas – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedas Nr. 30). 2019 m. lapkričio 14 d. atsakovė sudarė interneto paslaugų tiekimo sutartį su UAB „Bitė Lietuva“, pagal šią sutartį internetu naudojosi nuo sutarties sudarymo (IV t., e. b. l. 149–150;). Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. liepos 28 d. atsakovė kas mėnesį mokėjo UAB „Bitė Lietuva“ įmokas (nesuskaitmenintas dokumentas – atsiliepimo į ieškinį DOK-150865 priedas Nr. 32; IV t., e. b. l. 149–150, 163–166). Į bylą pateiktoje filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad ieškovė atsakovei nurodo, jog ieškovė nori naudotis internetu pagal seną sutartį, o atsakovės interneto čia (name) nėra (2022 m. rugpjūčio 5 d. pateiktoje USB laikmenoje Nr. DOK-100184 (prie bylos esančiame priede) esantis failas Nr. 5(2)). Ieškovė nurodė, kad internetas buvo įvestas jos inciatyva, ji atsakovei buvo atskleidusi slaptažodį, būtiną interneto naudojimui, vėliau jį pakeitė ir atsakovei neatskleidė, su atsakove nebuvo susitarę dėl atsakovės naudojimosi internetu ir dėl atsakovės pareigos mokėti už internetą. Po slaptažodžio pakeitimo interneto paslaugos tiekimą reguliariai sustabdo (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 1 val. 45 min. 00 sek. – 2 val. 00 min. 12 sek.; 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 24 min. 15 sek. – 26 min. 30 sek.). Atsakovė patvirtino, kad su ieškove jos nebuvo susitarę dėl atsakovės pareigos mokėti už internetą. Atsakovė atsikrausčiusi į namą ieškovės internetu naudojosi, vėliau buvo pakeistas slaptažodis, po to ji sudarė savo vardu sutartį su interneto tiekėju (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 47 min. 10 sek. – 50 min. 27 sek.).

50.       Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus nustatyta, kad ieškovė sutartį su interneto tiekėju sudarė savo iniciatyva ir savo reikmėms, iki dovanojimo sutarties sudarymo ir iki atsakovės apsigyvenimo name. Atsakovė, apsigyvenusi name, naudojo ieškovės internetą, už jį mokėjo nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Nuo 2019 m. spalio 7 d. atsakovė naudoja internetą pagal savo vardu sudarytą sutartį dėl interneto paslaugos tiekimo. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kada buvo pakeistas jos interneto slaptažodis ir taip apribota atsakovės galimybė naudotis ieškovės internetu. Atsakovė paaiškino, jog, kol ji turėjo ieškovės interneto slaptažodį, su juo jungdavosi prie savitarnos, kur peržiūrėdavo sąskaitas ir sumokėdavo už internetą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nustojo mokėti už ieškovės internetą po 2019 m. birželio 30 d., į tai, kad po trumpo laiko tarpo ji sudarė sutartį su interneto tiekėju savo vardu, darytina išvada, kad atsakovė įrodė, jog ji po 2019 m. birželio 30 d. ieškovės internetu nesinaudojo.

51.       Atsižvelgiant į tai, kad interneto paslaugas užsakė ieškovė savo iniciatyva, kad atsakovė neišreiškė pageidavimo, jog ieškovė jos naudai sudarytų interneto paslaugų teikimo sutartį, kad šalys nesitarė dėl atsakovės pareigos mokėti už internetą, kad atsakovė įrodė, jog ji po 2019 m. birželio 30 d. ieškovės internetu nesinaudojo, darytina išvada, kad atsakovė neturėjo pareigos už šias paslaugas mokėti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 286,51 Eur patirtų išlaidų už interneto paslaugas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

 

Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją

 

52.       Ieškovė nurodo, kad ji ilgą laiką negali sutvarkyti elektros instaliacijos name, nes atsakovė trukdo tai atlikti, tai kelia pavojų turto ir asmenų saugumui. Ataskaitoje yra konstatuota, kad elektros instaliacija name neatitinka saugos reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė geranoriškai nevyko pareigų, susijusių su elektros instaliacijos tinkamos būklės užtikrinimu, neleidžia tuo pasirūpinti ieškovei, prašo įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją gyvenamajame name taip, kad elektros instaliacija atitiktų saugos reikalavimus. Atsakovė sutinka, kad elektros instaliaciją sutvarkyti būtina, bet nesutinka su tuo, kad tai turi atlikti ji (IV t., e. b. l. 160; 2022 m. lapkričio 23 d. garso įrašas: 34 min. 30 sek. – 35 min. 55 sek.).

53.       P. E. linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309, reikalavimus, laidai turi būti pravesti tam tikromis zonomis, tam tikrais atstumais nuo sienų/lubų kraštų bei degios izoliacijos laidai tvirtinant prie degių medžiagų (medienos) turi būti nedegūs ir/arba sumontuoti į nedegius apvalkalus. Nustatyta, kad namo I-ame aukšte elektros kabelių sumontavimo darbų rezultatas neatitinka šių saugos reikalavimų (VI t., e. b. l. 43, 53, 71–72; 2022 m. lapkričio 23 d. garso įrašas: 36 min. 00 sek. – 38 min. 33 sek.). Byloje kilo ginčas, ar atsakovė turi atlikti elektros instaliacijos tvarkymo darbus ieškovė reikalavimu.

54.       Nustatyta, kad elektros instaliacija name buvo įrengta iki dovanojimo sutarties sudarymo ieškovės iniciatyva (IV t., e. b. l. 160–161). Po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė siekė sutvarkyti elektros instaliaciją, surado specialistą, tačiau ieškovė turėjo grįžti į Vokietiją, dėl ko negalėjo įleisti specialisto į namą ir užtikrinti jam tinkamų darbų atlikimo sąlygų (IV t., e. b. l. 13; 2022 m. spalio 18 d. I garso įrašas: 1 val. 7 min. 00 sek. – 1 val. 9 min. 14 sek.). 2023 m. vasario 13 d. ieškovė įgaliojo trečiąjį asmenį atstovauti ją, tikslu sutvarkyti elektros instaliaciją (VII t., e. b. l. 172, 177).

55.       Ieškovė reikalavimą įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją kildina iš to, kad, ieškovės teigimu, atsakovė trukdo meistrams sutvarkyti elektros instaliaciją. Taigi ieškovė reiškia negatorinį reikalavimą.

56.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą, savininkas gali pažeistas teises ginti, reikšdamas negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Aiškindamas šio straipsnio taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas, antra, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

57.       Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/5 dalys namo. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė pirmą sąlygą, jog ji yra turto bendrasavininkė.

58.       Ieškovė taip pat turi įrodyti egzistuojant antrąją sąlygą – ieškovės teisių pažeidimą. Ieškovė nurodo, kad ji neturi galimybės būti Lietuvoje tiek laiko, kiek reikia meistrams sutvarkyti elektros instaliaciją, todėl neturi galimybės jų įleisti į namą, būti name, kol jie vykdo darbus. Ieškovės teigimu, atsakovė nesudaro sąlygų meistrams tvarkyti elektros instaliacijos, jų neįleidžia, jiems esant name, filmuoja.

59.       Teismo vertinimu, ieškovė siekia, kad atsakovė įvykdytų jos nurodymus – įleistų meistrus į namą, sudarytų tinkamas sąlygas darbams atlikti. Bendraturčiai savo tarpusavio santykius individualizuoja jungtinės veiklos sutartimi (CK 6.969 straipsnis). Kartais bendraturčiai savo santykius sureguliuoja tik tam tikru konkrečiu klausimu, pavyzdžiui, bendraturčiai tarpusavyje sudaro pavedimo sutartį (CK 6.756 straipsnio 1 dalis), kuria įgalioja vieną iš bendraturčių atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su bendro daikto naudojimu ar disponavimu. Nagrinėjamu atveju, šalys nėra sudariusios jungtinės veiklos ar pavedimo sutarties dėl elektros instaliacijos tvarkymo darbų. Taigi atsakovė nėra įsipareigojusi vykdyti ieškovės pavedimų, įskaitant ieškovės nurodytu laiku įleisti į namą nurodytus asmenis. Tai, kad ieškovė gyvena užsienyje, dėl ko pati negali sudarytų sąlygų tinkamam savo sumanymų įgyvendinimui, o atsakovė atsisako vykdyti ieškovės pavedimus, negali būti laikoma ieškovės teisių pažeidimu. Be to, nustatyta, kad ieškovė inicijavo elektros instaliacijos tvarkymo darbus, kuriuos prašo įpareigoti atlikti ir atsakovę – įgaliojo trečiąjį asmenį atstovauti ją, tikslu sutvarkyti elektros instaliaciją (VII t., e. b. l. 172, 177). Byloje nėra duomenų, kad 2023 m. vasario 13 d. ieškovės įgaliotam asmeniui nesudaromos sąlygos patekti į namą ar kitaip trukdoma šiuos darbus atlikti (VII t., e. b. l. 172, 177). Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė antrosios sąlygos – jos teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sutvarkyti elektros instaliaciją netenkintinas.

 

Dėl priešieškinio reikalavimų

 

60.       Turto dalį atsakovė įgijo 2014 m. rugsėjo 9 d. dovanojimo sutartimi (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio priedas Nr. 8). Atsakovės teigimu, ieškovė ir atsakovė, sudarydamos dovanojimo sutartį, tarpusavyje susitarė dėl kitokių dovanojimo sandorio įvykdymo sąlygų. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė dovanoja atsakovei turtą be jokių įsipareigojimų, o kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ asmeniškai padengs ieškovė. Todėl atsakovės sumokėtos piniginės lėšos kreditui padengti, yra sumokėtos nepagrįstai ir turi būti priteistos iš ieškovės. Teismo yra prašoma patvirtinti, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. dovanojimo sutartimi ieškovė ir atsakovė tarpusavyje susitarė, kad kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) asmeniškai padengti įsipareigojo ieškovė. Prašo patvirtinus, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. rugsėjo 9 d. susitarė, kad ieškovė kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ padengs asmeniškai, iš ieškovės priteisti atsakovės nepagrįstai atliktas įmokas. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovė sumokėjo 8 548,64 Eur kredito, atsakovė – 5 530,50 Eur kredito, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. birželio 15 d. atsakovė sumokėjo dar 2 045,53 Eur paskolos. Atsakovė prašo, įvertinus tai, kad ieškovė savo kredito dalies padengimui buvo pervedusi atsakovei 2 500,00 Eur, priteisti iš ieškovės 5 076,03 Eur (5 530,50 + 2 045,53 – 2 500,00). Atsakovė su tuo nesutiko, prašė priešieškinį atmesti.

61.       Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sutarė, kad ieškovė padovanos atsakovei dalį turto. Tarp ieškovės ir AB „Swedbank“ buvo sudarytas hipotekos sandoris, pagal kurį minėtu turtu buvo užtikrinta ieškovės prievolės AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 6). AB „Swedbank“ sutiko duoti leidimą sudaryti dovanojimo sutartį, jei atsakovė taps bendraskole. Todėl 2014 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės, atsakovės ir AB „Swedbank“ buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo pakeistos kredito sutartys (duomenys neskelbtini) – į prievoles, kylančias iš nurodytų kredito sutarčių, įstojo nauja kredito gavėja – atsakovė. Prievolės dydis susitarimo pasirašymo dieną sudarė 16 436,16 Eur sumą (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 7). Šalių prievolė bankui buvo solidari (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 7 (13 punktas)). Po to 2014 m. rugsėjo 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 1-5136, kuria ieškovė padovanojo atsakovei 2/5 dalis minėto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (nesuskaitmenintas dokumentas – ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 8). 

62.       Šalys nesutaria, ar tarp jų buvo tarpusavio susitarimas, kad šalių solidarią prievolę pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bankui vykdys ieškovė asmeniškai.

63.       CK 6.193 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012).

64.       Šalys susitarė sudaryti dovanojimo sutartį. Tačiau AB ,,Swedbank”, kuri buvo hipotekos turėtoja, nesutiko duoti ieškovei leidimo padovanoti dalį turo. Todėl 2014 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės, atsakovės ir AB „Swedbank“ buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo pakeistos kredito sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) – į prievoles, kylančias iš nurodytų kredito sutarčių, įstojo nauja kredito gavėja ir bendraskolė – atsakovė. Šalys prieš banką tapo solidariai atsakingos. Prieš susitarimo su banku sudarymą šalys vyko kartu į banką derinti paskolos dalies grąžinimo prieš terminą klausimus, kartu vyko pas notarę du kartus – pirmą kartą aiškintis dovanojimo sąlygų, pasekmių, antrą kartą pasirašyti dovanojimo sutarties. Atsakovė nurodė, kad banke ji klausė, ar turės mokėti paskolą, jai pasakė, kad jei ieškovei kažkas atsitiks, ji turės mokėti paskolą. Dovanojimo sutarties 4.2.3. punktu, atsakovė patvirtino, kad jai yra žinoma, kad nekilnojamasis turtas įkeistas AB „Swedbank“ hipoteka, ji buvo susipažinusi su 2014 m. rugpjūčio 24 d. AB „Swedbank“ sutikimu dėl leidimo padovanoti turtą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo susipažinusi su prievolių, kylančių iš kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) , dydžiu, mokėjimo sąlygomis, jai buvo žinoma, kad santykiuose tarp šalių ir banko ji kartu su ieškove yra solidariai atsakinga bankui. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove nebuvo aptarta dėl paskolos mokėjimo (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 36 min. 30 sek. – 59 min. 00 sek.). Ieškovė taip pat patvirtino, kad sudarant dovanojimo sutartį su atsakove apie kredito grąžinimą nieko nediskutavo (2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 31 sek. – 1 val. 43 min. 00 sek.).

65.       Nustatyta, kad po susitarimo su banku ir dovanojimo sutarties sudarymo šalys, kilus konfliktams tarp jų, skaičiavo, derino, kiek kuriai priklauso sumokėti paskolos (nesuskaitmeninti dokumentai – atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 1, 2; dubliko priedai Nr. 2, 5; tripliko priedai Nr. 6, 9). 2019 m. gruodį atsakovė ieškovei nurodė, kad skolą (kredito dalį) atiduos, kai turės iš ko; kadangi namo dalis ir paskola yra jos, o ne bendras šeimos turtas, tai bet kokias skolas atiduosi iš savo pajamų (nesuskaitmeninti dokumentai – atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2; dubliko priedas Nr. 5). Atsakovė, ieškovei iškėlus klausimą, ar pakanka lėšų paskolai dengti, nurodė, kad atsakovė yra įnešusi daug pinigų (nesuskaitmenintas dokumentas – dubliko priedas Nr. 13). Ieškovė, skaičiuodama kiekvienos iš šalių mokėtinas kredito dalis, nurodo, kad padengė dalį kredito prieš terminą, taip sutaupė palūkanų, nurodo atsakovei, kad tokiu būdu sutaupė ir jai palūkanų (nesuskaitmenintas dokumentas – dubliko priedas Nr. 2). Atsakovė mokėjo AB ,,Swedbank” kredito įmokas, dėl to ieškovei pretenzijų nereiškė (nesuskaitmeninti dokumentai – ieškinio priedai Nr. 9(1), 11). Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. sudarant susitarimą tarp ieškovės, atsakovės ir AB „Swedbank“, ji suvokė, kad tampa bendraskole, kad ieškovei negalint mokėti kredito, ji privalės tą daryti, taip pat nurodė, kad nebuvo aptarta, kad ji turės mokėti paskolą, tačiau nebuvo visiškai kalbėta dėl paskolos grąžinimo (2022 m. spalio 18 d. II garso įrašas: 43 min. 05 sek. – 45 min. 47 sek.).

66.       Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, šalių elgesys prieš sudarant dovanojimo sutartį ir po jos sudarymo paneigia atsakovės argumentus, kad šalys tarpusavyje buvo susitarusios, jog kreditą bankui mokės ieškovė asmeniškai. Atsakovės paaiškinimas, kad nebuvo visiškai kalbėta dėl paskolos grąžinimo, patvirtina, jog šalys tokio susitarimo nederino, prieš sudarant dovanojimo sutartį. Vėlesnis šalių elgesys (mokėtinų sumų dydžių derinimas, atsakovės nurodymas, kad skola yra jos asmeninė, o ne šeimos, kad ji skolą grąžins, kai turės iš ko ir kt.) patvirtina, jog šalys nelaikė, jog bankui pagal kredito sutartis yra atsakinga tik ieškovė.

67.       Teismo vertinimu, ieškovės elgesys, kai ji po dovanojimo sutarties sudarymo viena mokėjo kreditą, kol buvo padengta kiek daugiau nei 60 procentų kredito, buvo įtakotas ne šalių susitarimo apie tarpusavio pareigas dengti kreditą, tačiau ieškovės nežinojimo. Ieškovė patvirtino, kad kai jai advokatas paaiškino apie prievolės pobūdį, ji nustojo mokėti kreditą, nes buvo padengusi daugiau nei 60 procentų kredito. Darytina išvada, kad ieškovės elgesys, įtakotas žinių stokos apie šalių pareigas vykdant solidarią prievolę, nepatvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl ieškovės įsipareigojimo asmeniškai vykdyti prievolę bankui.

68.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad šalys tarpusavyje sudarė susitarimą, jog prievoles pagal kredito sutartis bankui vykdys ieškovė asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinio reikalavimas patvirtinti tarp šalių sudarytą susitarimą atmestinas. Atsižvelgiant į tai, įvertinus, kad abi šalys turėjo pareigą vykdyti solidarią prievolę bankui, laikytina, kad atsakovė pagrįstai sumokėjo bankui dalį kredito. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 5 076,03 Eur atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 2 500,00 Eur kaip negrąžintą paskolą arba nepagrįsto praturtėjimo pagrindu

 

69.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė penkiais bankiniais pavedimais pervedė atsakovei 2 500,00 Eur. Tą ieškovė nurodė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu. Su šia aplinkybe sutiko atsakovė. Ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pinigus panaudojo ieškovės interesais.

70.       Nustatyta, kad ieškovė

2016 m. rugsėjo 7 d., 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. vasario 7 d. pervedė atsakovei po 500,00 Eur, viso – 1 500,00 Eur, tuo tikslu, kad ieškovė taupytų, o atsakovė pasaugotų santaupas naujo ieškovės automobilio pirkimui (IV t., e. b. l. 3; ieškinio CBP-22053 priedas Nr. 11). Ieškovė 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. birželio 11 d. pervedė bankiniais pavedimais atsakovei po 500,00 Eur, viso 1 000,00 Eur, tuo tikslu, kad atsakovė sumokėtų už ieškovę kreditą pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) . Ieškovė nurodo, kad atsakovė šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms, galimai savo paskolos dalies AB „Swedbank“ grąžinimui, todėl prašo juos priteisti iš atsakovės.

71.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį šios skolos neneigė, ją pripažino, tik nurodė, kad neturi galimybės šią skolą grąžinti iš karto (I t., e. b. l. 28–30). Atsakovė triplike nurodė, kad atidalijus turtą, nustačius naudojimosi tvarką, ieškovė turės padengti atsakovei jos patirtas išlaidas, investuotas į namą, tokiu būdu sumas bus galima sudengti (I t., e. b. l. 95). Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad prašo vadovautis ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, papildomai nurodė, kad

pagal susitarimą ieškovė viena turėjo mokėti kreditus pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) . Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl 2 500,00 Eur, skirtų jos kreditoriniams įsipareigojimams padengti, priteisimo iš atsakovės (IV t., e. b. l. 145–149), tenkinus priešieškinį, ši suma turėtų būti įskaityta į atsakovei iš ieškovės priteistiną sumą.

72.       Atmetus priešieškinio reikalavimus, atsakovei nepareiškus priešieškiniu reikalavimų dėl triplike minimų sudengtinų sumų, atsakovės argumentai dėl 2 500,00 Eur sumos nepriteisimo iš jos atmestini kaip nepagrįsti.

73.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 500,00 Eur kaip paskolą arba kaip nepagrįstą praturtėjimą.

74.       CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovei 1 500,00 Eur, tuo tikslu, kad ieškovė taupytų, o atsakovė pasaugotų santaupas naujo ieškovės automobilio pirkimui, o 1 000,00 Eur – kad atsakovė sumokėtų už ieškovę kreditą pagal kredito sutartis. Ieškovė perdavė atsakovei pinigus ne atsakovės nuosavybėn, bet dėl ieškovės poreikių įgyvendinimo. Ši pinigų suma liko ieškovės nuosavybė, bet buvo atsakovės žinioje. Atsakovė, perimdama pinigus, neturėjo pareigos jų grąžinti, o turėjo juos panaudoti ieškovės nurodymu dėl ieškovės poreikių patenkinimo. Teismo posėdžių metu šalys patvirtino, kad šių pinigų perdavimas nebuvo paskolos suteikimas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad tarp šalių teisiniai paskolos santykiai nesusiklostė.

75.       CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalis nustato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

76.       Teismų praktikoje nustatyta, kad nepagrįsto praturtėjimo konstatavimui turi būti nustatomos šios prielaidos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti, pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

77.       Nustatyta, kad atsakovė, gavusi 2 500,00 Eur sumą, nurodyta suma praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, nes nurodytą pinigų sumą atsakovei pervedė ieškovė. Atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, nes 2 500,00 Eur pinigų suma priklausė ieškovei ir buvo pervesta iš ieškovės sąskaitos. Ieškovei atlikus bankinius pavedimus, ieškovės turtas sumažėjo 2 500,00 Eur suma, o atsakovės turtas atitinkamai padidėjo. Atsakovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties, ir kt.), nes ieškovė šią sumą pervedė atsakovei konkrečiu tikslu, tačiau pinigai tam tikslui nebuvo panaudoti. Ieškinio pareiškimo teisme dieną atsakovė 2 500,00 Eur sumos ieškovei nebuvo sugrąžinusi, todėl nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja ieškinio pareiškimo teisme metu. Ieškovė nėra prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Ieškovė savo pažeistos teisės negali apginti kitais teisių gynybos būdais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė ankstesnėje pastraipoje nurodytas nepagrįsto praturtėjimo prielaidas. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 2 500,00 Eur sumos priteisimo laikytinas pagrįstu ir yra tenkinamas.

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

 

78.       Iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

79.       Atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį, apimtį bei pobūdį (patenkinta 28 proc. patikslinto ieškinio turtinio reikalavimo, netenkintas neturtinis reikalavimas (patenkina 0 proc.), netenkinti priešieškinio reikalavimai (patenkinta 0 proc.)), teismas daro išvadą, kad teismo sprendimu byloje patenkinta 14 proc. patikslinto ieškinio ((28 proc. + 0 proc.) / 2) ir 0 proc. priešieškinio. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė laimėjo bylą 57 proc. apimtimi ((14 proc. patenkinta ieškinio + 100 proc. atmesta priešieškinio reikalavimų)/2), o atsakovė laimėjo bylą 43 proc. apimtimi ((86 proc. atmesta ieškinio reikalavimų + 0 proc. patenkinta priešieškinio reikalavimų)/2).

80.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 310,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir patikslintą ieškinį (ieškinio priedas Nr. 26, patikslinto ieškinio priedai Nr. 24(1) ir Nr. 24(2)), 54,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2023 m. kovo 15 d. prašymo Nr. DOK-32629 priedas), taip pat išlaidos už teisinę pagalbą ir kitos patirtos bylinėjimosi išlaidos (III t., e. b. l. 1–67; 2023 m. kovo 15 d. prašymo Nr. DOK-32629 priedas).

80.1.                      Dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų 659,00 Eur sudaro išlaidos, susijusios su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (54,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 605,00 Eur išlaidos, sumokėtos atstovui už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą (2023 m. kovo 15 d. prašymo Nr. DOK-32629 priedai). Įvertintina tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo patenkintas. Be to, ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikė duomenų, kad sumokėjo atstovui už prašymo parengimą pagal pateiktą sąskaitą 605,00 Eur sumai, todėl šios bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių šios bylinėjimosi išlaidos susidarė, į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo patenkintas, į tai, kad dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų nelaikytinos pagrįstomis, šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ieškovei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalis).

80.2.                       Dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 395,50 Eur) sudaro išlaidos, išimtinai susijusios su ieškinio ir patikslinto ieškinio pateikimu: 310,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir patikslintą ieškinį (ieškinio priedas Nr. 26, patikslinto ieškinio priedai Nr. 24(1) ir Nr. 24(2)), 1 391,50 Eur, sumokėtų atstovui už ieškinio parengimą (III t., e. b. l. 1 – 4, 8-10, 22-24), 1 694,00 Eur, sumokėtų atstovui už dubliko parengimą (III t., e. b. l. 1 – 4, 30-32). Įvertintina tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies 14 proc. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių šios bylinėjimosi išlaidos susidarė, į tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 475,37 Eur (3 395,50 Eur x 14 proc.) proporcingai patenkintiems patikslinto ieškinio reikalavimams (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

80.3.                       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas 846,01 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl atvykimo į Lietuvą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, transporto priemonės stovėjimo aikštelės išlaidų, trumpalaikės buto nuomos (III t., e. b. l. 1-4 (prašymo 4, 5, 7, 8 eilutės), 11-16, 18-20). Byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad ieškovė į Lietuvą vyko būtent tik dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kad neturėjo galimybės pasirinkti ekonomiškesnio savo teisių gynimo būdo (pvz. įgalioti atstovą atlikti šiuos veiksmus), ieškovė nepateikia duomenų, kodėl, turėdama nuosavybės teise būstą (3/5 namo Kauno mieste), nuomojasi būstą, kodėl nuosavybės teise turint žemės sklypo dalį Kauno mieste, naudojamasi mokama automobilio parkavimo paslauga. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė šių išlaidų būtinumo. Todėl šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

80.4.                       Likusi ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis – 6 775,38 Eur, sumokėtų atstovui už teisinę pagalbą (šią sumą sudaro išlaidos, nurodytos III t., e. b. l. 1-4 esančio prašymo 1, 2, 10, 13, 15-18, 20, 21, 24-29, 31-33 eilutėse, pridėjus 21 proc. PVM (viso su PVM 5 717,25 Eur), ir 6, 9, 19, 22, 23, 30 eilutėse, nepridėjus PVM (viso 1 058,13 Eur)), vertintina kaip susijusi su bylos visuma, todėl paskirstytina, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis. Kaip minėta 79 punkte, laikytina, kad ieškovė laimėjo bylą 57 proc., o atsakovė – 43 proc. Atsižvelgiant į tai, priteistina ieškovei iš atsakovės 3 861,97 Eur (6 775,38 x 57 proc.) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

80.5.                       Taigi ieškovei iš viso priteistina iš atsakovės 4 337,34 Eur (475,37 + 3 861,97). Teismas pažymi, kad sprendimo 80.2, 80.4 punktuose nurodytos ieškovės patirtos išlaidos atitinka Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas dydžius. Teismui pateikti ieškovės atlikti mokėjimų nurodymai, iš kurių nustatyta, kad ji šias išlaidas patyrė. Šios išlaidos pripažintinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis.

80.6.                       Ieškovė 2023 m. birželio 19 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-76318). Pažymėtina, kad dalis 2023 m. birželio 19 d. prašyme DOK-76318 nurodytų išlaidų kartojasi ir jų atlyginimo klausimas išspręstas ankstesniuose sprendimo punktuose. Dėl naujai pateiktų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kaip minėta ieškovė prašymą ir įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas pateikė 2023 m. birželio 19 d. t. y., po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2023 m. birželio 12 d. pabaigos, teismui išėjus priimti sprendimo (nutarties). 2023 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, prieš baigiant bylą nagrinėti iš esmės, ieškovė nurodė, kad prašymų neturi, padaryti pertraukos ar atidėti teismo posėdį, kad šiuos duomenis galėtų pateikti, neprašė, Todėl išlaidos, kurios nurodytos 2023 m. birželio 19 d. prašyme DOK- 76318 ir nebuvo dėl jų teikti duomenys į bylą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepriteistinos.

81.       Atsakovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 314,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (IV t., e. b. l. 186), 100,00 Eur sumokėtas avansas už liudytojo iškvietimą (DOK-139192), 1 000,00 Eur sumokėtas avansas už ekspertizės atlikimą (DOK-158827), 5 910,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2021 m. lapkričio 11 d. dokumentas Nr. DOK-143243, 2023 m. birželio 12 d. dokumentai Nr. DOK-73545 ir Nr. DOK-73596).

81.1.                       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės sumokėtas 100,00 Eur avansas už liudytojo iškvietimą nebuvo išmokėtas liudytojui, ši suma grąžintina atsakovei (CPK 91, 93 straipsniai).

81.2.                       Dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 350,00 Eur) sudaro išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu: 1 000,00 Eur, sumokėtų už ekspertizės atlikimą (DOK-158827), 140,00 Eur, sumokėtų už atstovo dalyvavimą objekto apžiūroje vietoje su ekspertu (2023 m. vasario 2 d. sąskaita Nr. PV21110547(12)-09), 210,00 Eur, sumokėtų už prašymų, susijusių su ekspertizės atlikimu, rengimą (2022 m. lapkričio 21 d. sąskaitos Nr. PV21110547(10)-103 ir Nr. PV21110547(10)-106). Įvertintina tai, kad šios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl ekspertizės atlikimo, ekspertizės atlikimu atsakovė siekė paneigti ieškovės argumentus, susijusius su reikalavimu dėl gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų priteisimo, kad minėtas reikalavimas šiuo sprendimu netenkinamas, remiantis ir ekspertizės aktu. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių šios bylinėjimosi išlaidos susidarė, į tai, kad remiantis be kita ko ir ekspertizės aktu, ieškovės reikalavimas buvo atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

81.3.                       Dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (559,00 Eur) sudaro išlaidos, išimtinai susijusios su priešieškinio pateikimu: 314,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį (IV t., e. b. l. 186), 245,00 Eur, sumokėtų atstovui už priešieškinio parengimą (2022 m. rugpjūčio 9 d. sąskaita Nr. PV21110547(7)-67). Įvertintina tai, kad priešieškinis atmestas, t. y. atsakovė bylą šioje dalyje pralaimėjo. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių šios bylinėjimosi išlaidos susidarė, į tai, kad priešieškinis atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

81.4.                      Dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 770,00 Eur) sudaro išlaidos, išimtinai susijusios su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (mokėta atstovams už atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir tripliko parengimą) (2021 m. lapkričio 11 d. dokumentas Nr. DOK-143243; 2022 m. rugpjūčio 3 d. sąskaita Nr. PV21110547(6)-66). Įvertintina tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas 14 proc. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių šios bylinėjimosi išlaidos susidarė, į patikslinto ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, šių bylinėjimosi išlaidų dalis 1 522,20 Eur (proporcingai atmestai patikslinto ieškinio daliai (86 proc.)) priteistina atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

81.5.                       Dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sudaro 140,00 Eur už dalyvavimą 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje (2023 m. balandžio 25 d. sąskaita Nr. PV21110547(14)-37), kuris neįvyko. Duomenų, kad ši suma buvo panaudota vėlesnėms sąskaitoms padengti, byloje nėra. Pažymėtina, kad taip pat buvo mokėta 210,00 Eur už dalyvavimą 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdyje, kuris neįvyko (2022 m. balandžio 11 d. sąskaita Nr. PV21110547(4)-32), tačiau ši suma buvo panaudota kitos sąskaitos padengimui (2022 m. spalio 18 d. sąskaita Nr. PV21110547(9)-91). Atsakovės išlaidos 140,00 Eur už dalyvavimą 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje laikytinos neatitinkančiomis būtinumo kriterijaus. Todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

81.6.                       Dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (280,00 Eur) sudaro išlaidos, sumokėtos atstovui už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą parengimą (2023 m. kovo 24 d. sąskaita Nr. PV21110547(13)-26). Įvertintina tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių šios bylinėjimosi išlaidos susidarė, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

81.7.                       Likusi atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis – 3 125,00 Eur, sumokėtų atstovui už teisinę pagalbą (už pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą juose, procesinių dokumentų rengimą, konsultacijas ir kt.) (2023 m. birželio 12 d. dokumentai Nr. DOK-73545 ir Nr. DOK-73596), vertintina kaip susijusi su bylos visuma, todėl paskirstytina, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis. Kaip minėta 79 punkte, laikytina, kad ieškovė laimėjo bylą 57 proc., o atsakovė – 43 proc. Atsižvelgiant į tai, priteistina atsakovei iš ieškovės 1 343,75 Eur (3 125 x 43 proc.) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

81.8.                       Taigi atsakovei iš viso priteistina iš ieškovės 4 495,95 Eur (1 350 + 280 + 1 522,20 + 1 343,75). Teismas pažymi, kad sprendimo 81.2–81.7 punktuose nurodytos atsakovės patirtos išlaidos atitinka Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas dydžius. Teismui pateikti atsakovės atlikti mokėjimų nurodymai, iš kurių nustatyta, kad atsakovė šias išlaidas patyrė. Šios išlaidos pripažintinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis, išskyrus sprendimo 81.5 punkte numatytas 140,00 Eur išlaidas, kurios nepripažintos būtinomis.

82.       Vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu yra taikytinas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas ir iš ieškovės atsakovės naudai yra priteistina iš viso 158,61 Eur (4 495,95-4 337,34) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

83.       Valstybės turėtos 47,66 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimu daliai: iš atsakovės valstybei yra priteistina 27,17 Eur, o iš ieškovės – 20,49 Eur (CPK 96 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. V. (W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 736,23 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis eurus 23 ct) išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 736,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. V. (W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 158,61 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio nepanaudotą avansą už liudytojo iškvietimą, kuris 2022 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymu buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą (mokėtoja J. P., atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti valstybei iš ieškovės I. V. (W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,49 Eur (dvidešimties eurų 49 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,17 Eur (dvidešimt septynių eurų 17 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

 

 

Teisėja                                                            Raminta Liubinienė