Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-365-1017/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00144-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.12; 19.10 |
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. vasario 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,
sekretoriaujant Gretai Sankūnei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį,
n u s t a t ė:
G. M. 2017 m. gruodžio 3 d., apie 11.40 val., Vilniuje, Jeruzalės g., ties namu, pažymėtu Nr. 45, perėjo gatvę neleistinoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, be to, nevykdė statutinio valstybės tarnautojo, t. y. uniformuoto pareigūno, teisėtų nurodymų bei reikalavimų sustoti po padaryto Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, tam, kad būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių KET 48.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus 428 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdžio metu G. M. nurodė, kad iš dalies pripažįsta nusižengimą. Tądien išėjo pasivaikščioti. Matė toliau esantį šviesoforą, degė šviesoforo raudona šviesa, todėl jis ėjo per gatvę ne pėsčiųjų perėjos vietoje. Ėjo nuo miško link namų, t. y. nuo Jeruzalės g. link Mokyklos g. Perėjęs pusę gatvės, pamatė pareigūnus ir suprato, kad daro nusižengimą, todėl parodęs su ranka, kad neis toliau, grįžo atgal link Jeruzalės, Žaliųjų ežerų g.; norėjo eiti per kiemus iki kitos sankryžos. Buvo išsigandęs. Iš pradžių jis ėjo, vėliau šiek tiek pabėgėjo, kad pareigūnai jo nematytų. Ne tiek bijojo baudos už pažeidimą, kiek nenorėjo turėti reikalų su policija. Ką pareigūnai rengiasi daryti, nesuprato, nes, pamačius pareigūnus, jie nuvažiavo su tarnybiniu automobiliu, o jis grįžo atgal ir nuėjo. Ar pareigūnai buvo įsijungę švyturėlius, ar sakė kažką per garsiakalbį, negirdėjo, jie gal tikėjosi, kad jis eis link jų, jie gal suprato, kad jis dėl to kažką jiems rodė, bet jis tiesiog rodė, kad suprato, jog negerai daro eidamas per gatvę ne vietoje. Pareigūnai jį pradėjo vytis, sakė, kad jis bėgo. Kai išgirdo, jog pareigūnas bėga, sustojo. Pasiviję pareigūnai jį iškratė, liepė ant mašinos kapoto dėti rankas, surakino ir išsivežė. Jis nesipriešino, tiesiog nesuprato jų signalo. Negalvojo, kad padarė baisų nusižengimą, nesitikėjo, kad jie vysis kaip žvėrys. Pareigūnai elgėsi negražiai, jei norėjo jį pargriauti – koks jo bėgimas, jo amžius ne tas.
Teismo posėdžio metu liudytojas pareigūnas E. K. (E. K.) nurodė, kad labai gerai prisimena aptariamą įvykį. Jo tikslios datos pasakyti negali, įvykis buvo Jeruzalės gatvėje. Jie važiavo nuo Santariškių link centro, kai pastebėjo Jeruzalės gatvėje pilietį, kuris perėjo gatvę neleistinoje vietoje, per skiriamą juostą. Jie sustojo, įjungė švyturėlius, pasakė per garsiakalbį, kad prašo sustoti. Asmuo pažiūrėjo į juos, numojo ranka ir pradėjo tolti nuo jų į kairę pusę, į Žaliųjų ežerų pusę. Asmuo ėjo greitu tempu. Jie apsisuko, stebėjo jį, įsuko į kiemus. Jis pamatė pareigūnus ir pradėjo bėgti. Jie per garsiakalbį liepė jam sustoti, tuomet išlipo iš tarnybinio automobilio, pradėjo bėgti rėkdamas „Sustoti, policija“, o jis vis per petį pasižiūrėdavo ir bėgo toliau. Buvo dar žmonių, jie rodė pirštu, kur jis bėga. Kolega tuo metu norėjo apvažiuoti automobiliu bet jis jį sugavo, vedėsi prie automobilio, žmonės pakvietė jo kolegą. Sulaikytajam uždėjo atrankus. Jis iš pradžių atsisakė aiškinti, paskui pripažino kaltę, kad nematė pažeidimo, sakė, kad ta gatve seniai vaikšto, eina saugiai. Tikriausiai nenorėjo atsakomybes, todėl ir šalinosi, jie klausė, kodėl šalinosi, bet jis neatsakė. Komisariate, kai bendravo, jis pripažino kaltę, pripažino, kad bėgo, sakė, kad jaučiasi pažemintas, nes yra sulaikytas ir pristatytas į komisariatą.
Teismo posėdžio metu liudytojas pareigūnas V. G. (Gotovecki) nurodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas, aplinkybes atsimena. Paaiškino, jog įvykio dieną patruliavo, važiavo Jeruzalės gatve link centro ir pastebėjo neleistinoje vietoje einantį asmenį. Įjungė švyturėlius ir per garsiakalbį pasakė, kad jis prie jų prieitų, tačiau asmuo numojo ranka, pasisuko ir pradėjo šalintis. Jie apsisuko paskui jį, pasakė per garsiakalbį sustoti, bet jis pradėjo bėgti per kiemus. Jis vairavo, o asmuo bėgo per kiemus. Kadangi ten nebuvo galimybės privažiuoti, porininkas iššoko ir pradėjo bėgti paskui jį, o jis bandė iš kitos pusės privažiuoti. Buvo gyventojų, kurie parodė, kur porininkas sulaikė tą asmenį. Sulaikytasis paaiškino, kad išsigando pareigūnų, pripažino, kad bėgo, taip pat tai, kad ėjo per gatvę neleistinoje vietoje, dėl savo veiksmų gailėjosi. Pretenzijų dėl pareigūnų elgesio neturėjo, jam buvo uždėti antrankiai ir jie jį pristatė į policijos komisariatą.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių E. K. ir V. G. 2017 m. gruodžio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 3 d., 11.40 val., Vilniuje, Jeruzalės g. 45, važiuodami tarnybiniu automobiliu pastebėjo pėsčiąjį vyrą, kuris perėjo gatvę neleistinoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja. Jie įjungė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir sustojo kelkraštyje. Jiems sustojus, įjungus tarnybinio automobilio šviesas ir garso signalus bei per garsiakalbį pareikalavus asmens sustoti, minėtas pilietis, žiūrėdamas į juos, numojo ranka ir pradėjo bėgte šalintis į kiemus link Jeruzalės g. 27 namo. Jie su tarnybiniu automobiliu nusivijo pažeidėją. Pareigūnas, bėgdamas paskui minėtą asmenį, daug kartų kartojo „Policija, stok“, bet asmuo tik atsisukdavo ir toliau bėgo, taip nevykdydamas uniformuoto policijos pareigūno teisėtų reikalavimų. Asmuo buvo sulaikytas prie Jeruzalės g. 29 namo. Patikrinimo metu nustatyta, kad tai G. M., kuris paaiškino, kad išsigando pareigūnų ir nenorėjo gauti baudos, todėl nuo jų norėjo pabėgti. Jam buvo pasakyta, kad jis yra sulaikytas ir bus pristatytas į policijos komisariatą. G. M. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK protokolui surašyti. Pristatymo metu dėl saugumo buvo panaudota spec. priemonė antrankiai.
Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. nurodė, kad jis palaukė, kol matomumo zonoje užsidegs šviesoforo signalas, ir ėjo per gatvę, perėjus pusę gatvės pamatė policijos automobilį ir grįžo atgal į tą pačią gatvės pusę.
Iš aukščiau nurodytų įrodymų visumos nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. įvykio metu matė savo matomumo zonoje toliau esančią pėsčiųjų perėją, reguliuojamą šviesoforo, ir vietoj to, kad prieitų ją bei pereitų gatvę pėstiesiems skirtoje vietoje, jis, pamatęs, kad paminėtame šviesofore dega raudonas signalas, t. y. automobiliams draudžiama važiuoti, ėjo per gatvę neleistinoje vietoje. Šias aplinkybes nurodė pats G. M., tai patvirtino teisme liudytojais apklausti pareigūnai E. K. ir V. G., kurių paaiškinimai teisme sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis 2017 m. gruodžio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose. Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad G. M., pereidamas gatvę neleistinoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, nesilaikė KET 48.1 punkto reikalavimų, kurie draudžia eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas), ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą 428 straipsnio 1 dalyje.
Be to, aukščiau išvardintų įrodymų visuma įrodo ir tai, kad G. M. nagrinėjamo įvykio metu nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų sustoti po padaryto KET pažeidimo, tam, kad būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų paaiškinimų teisme nustatyta, kad G. M., perėjęs pusę gatvės neleistinoje vietoje, pamatė pareigūnus ir apsisukęs grįžo atgal. Pats G. M. teigia, jog jis, pakėlęs ranką, taip šiuo gestu norėjo parodyti pareigūnams, kad suprato, jog netinkamai elgiasi, ir grįžo atgal, iš esmės teigia negirdėjęs pareigūnų reikalavimų sustoti ir nesupratęs, jog jį siekiama sulaikyti administracinio protokolo surašymui. Tuo tarpu pareigūnai tiek tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai aiškino, jog jie, pamatę neleistinoje vietoje per kelią einantį G. M., įsijungė šviesos ir garso signalus, sustabdė tarnybinį automobilį, sustojo šalikėje bei per garsiakalbį pareikalavo, jog G. M. sustotų, tačiau pastarasis pradėjo šalintis. Nepaisant to, kad G. M. teigia, jog jis, iš karto, t. y. kai pamatė pareigūnus, nesuprato, kad pareigūnai jį norėjo sulaikyti protokolo surašymui, teismo vertinimu, kitos bylos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, jog G. M. sąmoningai bėgo nuo pareigūnų ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų sustoti. Tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir pareigūnai teigė, kad iš pradžių G. M. pradėjo šalintis nuo jų greitu žingsniu, vėliau ėmė bėgti, jis šalinosi ne link Mokyklos g., kurioje gyvena, bet į priešingą pusę, be to, jam bėgant ne kartą pareigūnai reikalavo sustoti, bet G. M., vis atsisukdamas ir matydamas, kad jį vejasi pareigūnai, toliau nuo jų bėgo iki buvo sulaikytas. Šiais savo veiksmais, teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė išvengti administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; be to, teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas savo funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.
Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. neabejotinai suprato, jog jį vejasi pareigūnai, kurie reikalauja jo sustoti dėl ką tik įvykdyto KET pažeidimo, tačiau tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, bėgo nuo pareigūnų ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų sustoti, šiais savo veiksmais padarytas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (tyčia padaryti du nusižengimai, vienas kurių susijęs su KET reikalavimų nevykdymu, kitas – su viešąja ir valdymo tvarka, nevykdytas teisėtas pareigūnų reikalavimas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės), į tai, kad nustatyta G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 1 dalyje (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus baudas, artimas ANK 428 straipsnio dalies ir 506 straipsnio 4 dalies sankcijose nustatytam baudų minimumui. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Pripažinti G. M. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 25 (dvidešimt penkių) eurų baudą.
Pripažinti G. M. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir G. M. paskirti galutinę 100 (vieno šimto) eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17073580007 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėja Giedrė Norvilienė