Civilinė byla Nr. 2S-510-440/2017

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00729-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6.5.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.2.6.12.1.; 3.3.1.17. 3.5.14.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-93-767/2017 pagal ieškovės M. A. patikslintą ieškinį atsakovams J. M., M. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turto atidalijimo iš bendros nuosavybės, priteisiant piniginę kompensaciją, bei atsakovo J. M. patikslintą priešieškinį ieškovei M. A. dėl bendro turto išlaikymo išlaidų atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo vykdomajame rašte.
2. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-93-767/2015 dėl 84 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimo ir 516,97 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. M. išieškotojai M. A. (6 t., b. l. 7).
3. 2017 m. kovo 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teisme gautas atsakovo J. M. prašymas, kuriame nurodoma, kad teisėjos V. Š. atliktas procesinis veiksmas – vykdomojo rašto išdavimas – yra neteisėtas. Nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi teisėja V. Š. buvo nušalinta nuo civilinės bylos Nr. 2VP-674-767/2017, todėl ji negalėjo 2017 m. kovo 3 d. išduoti vykdomojo rašto (6 t., b. l. 5–6).

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-93-767/2015 išduotame vykdomajame rašte padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. vietoj „2014 m. vasario 24 d.“ nurodant „2015 m. gruodžio 1 d.“ Nutarė šią nutartį laikyti sudėtine vykdomojo rašto dalimi (6 t., b. l. 9).
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnio 2 dalį teismas gali ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
6. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-93-767/2015 Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame klaidingai nurodyta bylos išnagrinėjimo data 2014 m. vasario 24 d., todėl šis rašymo apsirikimas taisytinas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti 2017 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį, nustatyti kokiu pagrindu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį patvirtino teisėja G. K. (6 t., b. l. 12). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi teisėja V. Š. buvo nušalinta nuo civilinės bylos Nr. 2VP-674-767/2017, todėl ji negalėjo 2017 m. kovo 3 d. išduoti vykdomojo rašto. Tokiu būdu pažeidžiamos jo teisės į teisingą ir nešališką teismą.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė M. A. prašo palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį (6 t., b. l. 26). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas nepateikė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis turėtų būti panaikinta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis bei vykdomasis raštas.
2. Skundžiama nutartis negali pažeisti atsakovo teisės į teisingą ir nešališką teismą, nes ja nėra sprendžiamas teismo sprendimo teisėtumo klausimas.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
   teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-93-767/2015 ieškovės ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovei M. A. asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto – 276/1103 dalis ploto namų valdos bendrame 0,1103 dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis gyvenamojo namo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) –1-1 (15,57 m2), 1-4 (3,84 m2), 1-5 (4,74 m2), 1-6 (18,31 m2), ½ dalis rūsio patalpų R-1 (6,89 m.2) ir R-2 (7,68 m2), viso 57,03 m2 patalpų ir ¼ dalis kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), natūra lygiomis dalimis paliekama bendrai naudotis atsakovams J. M. ir M. M. už tai ieškovei iš atsakovų J. M. ir M. M. solidariai priteisiant 13 099 Eur piniginę kompensaciją. Įpareigojo atsakovus J. M. ir M. M. 13 099 Eur piniginę kompensaciją sumokėti per 2 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį. Iš atsakovų J. M. ir M. M. solidariai priteisė 5 procentų metines palūkanas už priteistą 13 099 Eur sumą nuo teismo nustatyto 2 metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų J. M. ir M. M. lygiomis dalimis priteisė 1 033,94 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. A.. Iš atsakovų J. M. ir M. M. lygiomis dalimis priteisė 45,12 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (5 t., b. l. 60–69).
11. Atsakovas J. M. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu jį skundė apeliacinės instancijos teismui (5 t., b. l. 74–86). Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-268-596/2017 iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažino piniginės kompensacijos dydį iki 6 549,50 Eur (5 t., b. l. 122–129).
12. Atsakovas J. M. nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu, jį skundė kasacine tvarka (5 t., b. l. 145–157). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2016 pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nutarties rezoliucinę dalį nutarė išdėstyti taip: Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei M. A. nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto 276/1103 žemės sklypo dalį 0,1103 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ją natūra paliekant J. M.. Iš J. M. M. A. nutarė priteisti už jam atitenkančią 276/1103 žemės sklypo dalį 0,1103 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1 605 Eur kompensaciją, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metų terminą nuo teismo nutarties priėmimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį. Panaikino Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria atidalyta 1/2 žemės sklypo dalis iš M. A. nuosavybės teise priklausančių 276/1103 žemės sklypo dalių 0,1103 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) M. M. ir priteista kompensacija, šią ieškinio dalį atmetė. Pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalį dėl kompensacijos priteisimo ieškovei M. A. iš atsakovo M. M., kuria priteista 6 549,50 Eur piniginė kompensacija ir šią sumą sumažinti iki 5 747 Eur piniginės kompensacijos už 1/8 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini), įpareigojant ją sumokėti per dvejų metų terminą nuo teismo nutarties priėmimo dienos, jos mokėjimą paskirstant lygiomis dalimis kas mėnesį. Priteisė iš atsakovo J. M. 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (7 352 Eur) nuo teismo nustatyto dvejų metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo M. M. 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5 747 Eur) nuo teismo nustatyto dvejų metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo. Kitas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalis dėl kompensacijos priteisimo iš J. M. už 1/4 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/4 dalies kiemo statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atidalijimo paliko nepakeistas. Priteisė ieškovei M. A. iš atsakovo J. M. 84 (aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme. Priteisė ieškovei M. A. iš atsakovo M. M. 66 (šešiasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme. Priteisė valstybei iš atsakovo J. M. 4,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė valstybei iš atsakovo M. M. 3,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (5 t., b. l. 198–211).
13. Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja V. Š. 2017 m. kovo 3 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-93-767/2015 dėl 84 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimo ir 516,97 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. M. išieškotojai M. A. (6 t., b. l. 7), kuriame nurodoma, kad civilinė byla Radviliškio rajono apylinkės teisme išnagrinėta 2014 m. vasario 24 d.

Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjos V. Š. nušalinimo kitoje byloje

14. Pagrindinis atskirajame skunde keliamas klausimas susijęs su viena tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010).
15. Siekiant užtikrinti, kad bylą nagrinėtų nešališkas teisėjas CPK 64-66 straipsniuose yra įtvirtinti teismo (teisėjo) nušalinimo pagrindai, taigi tik egzistuojant šiuose straipsniuose numatytoms aplinkybėms teisėjas gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo.
16. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovas M. M. 2017 m. sausio 7 d. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydamas priteistos 5 747 Eur sumos ir 66 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo terminą išdėstyti aštuonių metų laikotarpiui, bei pakeisti priteistų penkių procentų metinių palūkanų mokėjimą po nustatyto aštuonių metų kompensacijos sumokėjimo termino pabaigos dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo. Šio prašymo pagrindu Radviliškio rajono apylinkės teisme užvesta nauja civilinė byla, kuri paskirta nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjai V. Š., bylai suteiktas numeris 2VP-674-767/2017. Minėtoje byloje M. M. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, todėl teismo pirmininko 2017 m. kovo 1 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja V. Š. buvo nušalinta nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo ir byla perduota nagrinėti kitam Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjui (civilinė byla Nr. 2VP-674-1029/2017, b. l. 41–42).
17. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėja buvo nušalinta nuo bylos Nr. 2VP-674-1029/2017 (iki nušalinimo civilinės bylos Nr. 2VP-674-767/2017) nagrinėjimo ne dėl ją ir bylos šalis saistančių giminystės ryšių, o dėl to, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl piniginės kompensacijos, kurią nustatė minėta teisė civilinėje byloje Nr. 2-93-767/2015, išdėstymo. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl proceso skaidrumo, užtikrinti objektyvaus ir nešališko sprendimo priėmimą buvo nuspręsta nušalinti teisėją.
18. Nors nagrinėjamu atveju Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja V. Š. buvo nušalinta nuo civilinės bylos Nr. 2VP-674-1029/2017 (iki nušalinimo civilinės bylos Nr. 2VP-674-767/2017) tolimesnio nagrinėjimo, tai nereiškia, kad šis nušalinimas galioja ir kitos bylose, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nušalinimo institutas suteikia teisę nušalinti konkretų teisėją nuo konkrečios bylos nagrinėjimo. Taigi nušalinimas galioja tik konkrečios bylos kontekste ir neturi nieko bendro su kitais tuo pačiu metu vykstančiais procesais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-7/2014). Vien tai, kad teisėjas buvo nušalintas nuo tam tikros civilinės bylos nagrinėjimo, tai savaime nereiškia, kad jis negali nagrinėti ar atlikti procesinių veiksmų kitose bylose.
19. Atsižvelgiant į tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja V. Š. buvo nušalinta nuo konkrečios bylos nagrinėjimo, šiuo atveju nuo civilinės bylos Nr. 2VP-674-1029/2017 nagrinėjimo, todėl ji galėjo kitoje civilinėje byloje atlikti procesinius veiksmus, nors civilinėse bylose Nr. 2-93-767/2015 ir Nr. 2VP-674-1029/2017 dalyvaujantys asmenys (M. A. ir J. M.). Vertintina, kad nušalinimas kitoje byloje, neturėjo įtakos sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo šioje byloje, t.y. nėra pagrindo spręsti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja V. Š. neturėjo teisės spręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą ar ištaisyti rašymo apsirikimą vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr. 2-93-767/2015.

Dėl vykdomojo rašto panaikinimo.

20. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas ginčo vykdomasis raštas, nėra pakeistas ar panaikintas, teismo sprendimas gera valia nebuvo vykdomas, todėl pagal CPK 646 straipsnio 1dalyje nustatytą tvarką, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išduoti vykdomąjį raštą. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, t. y. vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo išduotu dokumentu, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Toks dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. kovo 3 d. išdavė vykdomąjį raštą, nes šioje dalyje teismo sprendimas yra įsiteisėję ir vykdytinas, o civilinėje byloje Nr. 2VP-674-1029/2017 sprendžiamas klausimas dėl kitų teismo sprendimu priteistų piniginių lėšų mokėjimo tvarkos pakeitimo.

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

22. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Iš esmės analogiška teisės norma numatyta CPK 648 straipsnio 6 dalyje, t. y. jeigu išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją suinteresuoto asmens prašymu ištaiso dokumentą išdavusi institucija.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra išaiškinę, jog minėta teisės norma turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus, siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo procesinio sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo procesiniame sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015).
24. Atsižvelgiant į tai, kad teismo išduotame vykdomajame rašte dėl rašymo apsirikimo buvo nurodyta netiksli teismo sprendimo priėmimo data, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ištaisyti šį netikslumą.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad rašymo apsirikimo ištaisymo klausimą vykdomajame rašte reglamentuoja speciali norma, t. y. CPK 648 straipsnio 6 dalis, todėl nepagrįstai pirmos instancijos teismas šį klausimą išsprendė remdamasis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, kadangi tokiu atveju turėjo būti taikoma kita procesinė norma.
26. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės skųsti teismo nutarties, kuria ištaisomas rašymo apsirikimas vykdomajame rašte, todėl toks teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, nes tai neužkerta kelio vykdymo veiksmų atlikimui. Taigi skolininkas neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutarties dėl rašymo klaidų ištaisymo vykdomajame rašte (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1106/2011).
27. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodoma, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turėjo atsisakyti priimti atsakovo J. M. paduotą atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-93-767/2015, nes nutartis ištaisyti rašymo apsirikimą vykdomajame rašte nėra skundžiama atskiruoju skundu. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Dėl kitų skundo argumentų

29. Pažymėtina, kad pagal CPK 290 straipsnio 2 dalį civilinės bylos nagrinėjimo metu kylančius klausimus teismas gali išspręsti rašytine ar žodine nutartimi. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Rašytinės nutarties originalas su jame esančiu procesinį sprendimą priėmusio teisėjo parašu yra įsegamas į bylą, o byloje dalyvaujantiems asmenis siunčiamos procesinio dokumento patvirtintos kopijos.
30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties originalas yra įsegtas į bylą ir jis yra pasirašytas bylą nagrinėjusios teisėjos V. Š. (6 t., b. l. 9), tačiau atsakovui buvo išsiųsta šios nutarties patvirtinta kopija su Radviliškio rajono teismo herbiniu antspaudu bei teisėjos G. K. parašu (6 t., b. l. 13).
31. Remiantis CPK 114 straipsnio 1 dalimi procesinio dokumento kopijas gali patvirtinti teismas, taigi ir teismo funkcijas atliekantis teisėjas. Nors pagal Lietuvos vyriausiasis archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 53 punktą dokumento kopiją būtina pažymėti dokumento tikrumo pažyma (Tikrumo žymą sudaro žodžiai „Kopija tikra“ („Nuorašas (Išrašas) tikras“), dokumento kopijos, nuorašo ar išrašo tikrumą tvirtinančio įstaigos vadovo ar kito tokius įgaliojimus turinčio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas (vardo raidė) ir pavardė), tačiau vien žodžių „Kopija tikra“ nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjos G. K. patvirtinta kopija nėra dokumento kopija. Dėl kitų argumentų, kad galimai teisėjos veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje, požymiai, nepasisakytina, nes šie argumentai nenagrinėtini.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-93-767/2015.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.