Baudž. byla Nr. 1-155-530/2016

Proceso Nr. 1-01-1-00431-2015-9 procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.2; 1.1.9.4; 1.2.4.2.8; 2.3.6.4.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nukentėjusiajam T. J. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Dobilui, kaltinamajam S. K. ir jo gynėjai advokatei L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S.K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis,  vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), darbo biržoje neregistruotas, neteistas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

nustatė:

S. K. 2015-01-01, apie 02. 30 val., prie parduotuvės „Šilas“, esančios (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie nukentėjusiojo T. J., tyčia, peiliu smogė ne mažiau kaip tris kartus T. J. į kairės rankos dilbį, kairės kojos blauzdą ir kairę juosmens pusę, tuo padarydamas durtines pjautines kairio dilbio, kairės blauzdos ir kairio juosmens su tuščiosios žarnos pažeidimu žaizdas, tai yra sunkiai sužalojo T. J., nes dėl durtinės pjautinės juosmens žaizdos su žarnos pažeidimu T. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

S. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jo namuose kartu su kitais draugais buvo švenčiamos Naujųjų metų iš 2014 į 2015 metus, sutiktuvės. Pritrūkus alkoholio, būdamas visiškai blaivus pasisiūlė nueiti į naktinę parduotuvę parnešti degtinės. Su juo kartu ėjo ir draugas N. Nupirko butelį degtinės ir ėjo atgal. Prasilenkė su keliomis merginomis, keliais vaikinais ir už jų ėjo dar du vaikinai, kaip vėliau sužinojo T. su K.. Beeidami su vienu iš jų susitrenkė pečiais, atsisuko vieni į kitus ir  K. pasakė, kad jį pažįsta. Priėjo per kelis žingsnius ir jis lyg jam pasirodė nepažįstamas, todėl tai garsiai pasakė. K. sakė, kad neišsidirbinėk, nes jis jį pažįsta. Jis atsakė K. „ką čia pažinčių ieškai, aš tavęs nepažįstu“. Žodis po žodžio ir gavosi konfliktas. Jis stovėjo prieš T. ir K., o N. toliau stovėjo ir su kitu vaikinu kalbėjo. Jis bandė raminti T. ir K., tuomet K.jį pastūmė, jis atšoko ir pasiūlė apsiraminti. Tuo metu pajautė smūgį per pakaušį. Nukrito ant žemės ir pajuto, kaip yra spardomas į šonus, jis susigūžė, girdėjo riksmus: „užmušiu“, „asile“, „pamatysi kas dabar bus“.  Jautė smūgius į šonus ir į galvą. Bandant atsikelti, pastebėjo ant žemės, tiesiai prieš jį gulintį peilį. Išsigandęs griebė už to peilio, pasukęs galvą pamatė, kad stovi žmogus, griebė už kojos ir porą kartų įdūrė. Peilį iš karto numetė. Kai atsistojo, T atsitraukė nuo jo. Pribėgo N prie jo, uždėjo ranką ant peties ir paklausė „ ar viskas gerai“. Greitai pribėgo merginos ir pradėjo ant jo rėkti „debile, ką tu padarei, tu asile“, nesuprato kodėl ant jo rėkia. Pasukęs galvą pamatė, kad T buvo perėjęs gatvę ir buvo sukniubęs. Jis su N priėjo prie jo, T buvo susiėmęs už rankos. Jis su N pasilenkė paklausti, kas jam yra ir tuomet su Tbuvę draugai pradėjo rėkti ant jo. Pasukęs galvą pamatė merginą kaip dabar žino K vardu, kuri papurškė dujų, jis susiėmė už veido ir nuėjo namo pas mamą. Buvo sumuštas, buvo ryte sunku atsikelti iš lovos. Pirmą dieną jis dar niekur nesikreipė, o antrą dieną nuėjo į policijos komisariatą ir pasakė, kad jį sumušė prie naktinės parduotuvės Naujųjų metų naktį. Policijos pareigūnas pasiūlė kreiptis pas daktarus, nes matėsi  mėlynė ir nosis buvo kreiva. Mokėsi vienoje mokykloje su nukentėjusiuoju, T mokėsi žemiau viena klase nei jis, tačiau jį pastarasis visaip engdavo, šaipydavosi. Kodėl apklausti liudytojai nurodė, kad jis yra „šustresnis“ už T, paaiškinti negali, mano kad siekia palaikyti T. Nukentėjo T, nes jis buvo agresyviau nusiteikęs, pastarasis grasino, kad užmuš. Užsienyje yra baustas už vairavimą išgėrus. Prieš kelis metus sporto metu jam buvo sulaužyti nosies kaulai. O po šio įvykio medikai taip pat jam nustatė nosies kaulų lūžimą. Su ieškiniu nesutinka, nes mano esant jį per didelį. Po įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo. Mano jog teisinga ir sąžininga suma būtų 4000 Eur. Turtinę žalą 160 Eur pripažįsta, su ja sutinka. Nukentėjusiam jis pervedė 1000 Eur, ligonių kasai atlygino žalą pilnai. Kieno buvo peilis jis nežino, kur jis dingo, taip pat nežino. Teigia jog buvo išprovokuotas taip elgtis nukentėjusio ir jo draugo.

Kaltinamojo S. K. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina teisme ištirta bei įvertinta ši medžiaga:

Nukentėjusysis T. J. teisme parodė, kad su draugais šventė naujųjų metų sutiktuves iš 2014 į 2015 metus, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 3 valandą nakties draugės O ir K pasakė, kad nori eiti į namus ir jis kartu su draugais K, D ir G jas išlydėjo į namus. Einant gatve D, G, O ir K paėjo į priekį, o jis su K nuo jų atsiliko. Priėję parduotuvę „Šilas“ pamatė, kad priešais ateina du vaikinai. K, O, D ir G prasilenkė su jais. Praeinant jį užkabino S. K. ir pasakė „ką žiūri“, jis atsakė, kad nereikia jokių problemų ir iškėlė rankas į viršų. K ištiesė ranką S. K. ir norėjo pasveikinti su naujais metais, nes kaip suprato pažinojo jį. S. K. jam kelis kartus pasakė, kad „ką ieškai pažinčių“. S. K. pradėjo eiti link K, K jį nustūmė ir tada S išsitraukė peilį. Jis tai matydamas puolė S, abu su K pargriovė ant žemės. Pamatė, kad peilis ant žemės guli, bandė nuspirti peilį, nepataikė, S griebė jo koją, kita sugriebė peilį ir dūrė jam. Pirmiausia į koją smogė, po to ranką kiaurai perdūrė ir dūrė į pilvą. Padarė tris sužalojimus. Jis pajuto skausmus, pajuto, kad rankai karšta ir atsiraukė nuo jo. Puolė skambinti mamai, kad kviestų greitąją pagalbą. Iškvietė greitąją, kurios laukdamas jautė silpnumą.Medikai jį nuvežė į ligoninę, susiuvo žaizdas ir paleido namo. Gydytojai liepė gerti vaistus nuo skausmo, bet net ir padvigubinus normą, skausmas nepraėjo. Nuvežė atgal į ligoninę kur operavo, penkias dienas gydėsi ligoninėje, o dvi savaites namuose gulėjo lovoje, nei dirbti, nei valgyti negalėjo. Ieškinį palaiko ir prašo priteisti prašomas sumas: turtinė žala 160 Eur, nes drabužiai buvo visiškai sugadinti, suplėšyti, sukarpyti. Dūriai buvo užsifiksavę jo drabužiuose. Neturtinė žala - 15000 Eur, todėl kad nei dirbti, nei valgyti, nei sportuoti negalėjo. Visa tai ką patyrė buvo baisu, galvojo jog mirs. Pasekmė to, pašliję nervai, liko randai. Šiuo metu jis sportuoja „M. T.“, tailandiečių sportą.

Liudytoja R. J. nurodė, kad ji yra nukentėjusio T. J. mama. 2015-01-01, apie 2.00 val. naktį jai paskambino sūnus, pasakė kad yra pripjautas ir, paprašė iškviesti greitąją, po ko ryšys nutrūko. Ji labai pasimetė, galvojo gal jis meluoja, skambino atgal, bet jis nekėlė ragelio, tada kvietė greitąją iš savo namų. Nežinojo adreso, tiesiog nurodė K pr., nes žinojo kur sūnus švenčia Naujuosius metus. Įsėdo į mašiną ir iš T telefono paskambino kažkoks vaikinas, sakė nesinervuokit, atvažiavo greitoji. Sakė, kad randasi prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Kai atvažiavo, sūnus buvo greitojoje. Medikai dar leido būti, bet pradėjus apžiūrinėti, pasakė, kad turi kviesti antrą ekipažą ir jai liepė išlipti. Atvažiavo kitas ekipažas ir visi išvažiavo į klinikas. Klinikose laikė jį labai ilgai, susiuvo ir išleido. Prieš išleidžiant pasakė, kad jeigu prasidėtų skausmai, tai nieko nedelsti ir grįžti atgal. Grįžo apie 8.00 val. ryto, kurį laiką buvo namuose, bet skausmas stiprėjo, nepadėjo nuskausminamieji vaistai ir vėl buvo išvežtas į klinikas. Iš ryto gydytojas pranešė, kad darys operaciją. Su sūnumi apie įvykius pasikalbėjo tik po operacijos, nes iki operacijos jam buvo dideli skausmai, jis stengėsi nekalbėti. Sakė, kad su draugais ėjo pas kitus draugus ir prieš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę pamatė ateidinėjančius vaikinus. Tas vaikinas pradėjo kabinėtis ne prie T , bet prie draugo. T sakęs, kad apsieisim ir be konfliktų, bet paskui susiėmė ir tuo metu jį sužalojo peiliu. Sužalojimai buvo viso keturi: du rankose, pilve ir kojoje. Sūnui gydymas taikomas ištisai, nes jis negali normaliai maitintis, jaučia skausmus, pilvą pučia. Gydytojas sakė, kad taip būna, kai paliečiamos žarnos. Po šių įvykių sūnus pasidarė labiau užsidaręs, nori labiau vienas būti.

Liudytojas K. M. parodė, kad 2015 sausio 1 d., apie 3.00 val. nakties, jis su T. J., G. L., D. Ž., K. J. bei O , kurios pavardės nepamena ėjo iki O namų. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve pro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Iš naktinio baro išėjo S ir N su kuriais prasilenkė, ir pastebėjo  kaip S su T pečiais susidūrė. Jis atpažino N ir S , draugiškai pasveikino su Naujais metais. S priėjo arčiau prie jo  ir pasakė: „tu čia pažinčių ieškai“. Jis nekreipė dėmesio, todėl pastarasis pakartojo antrą kartą. Jis atsakė, kad neieško ir kadangi S ėjo link jo, jis jį nustūmė nuo savęs. T. S. išsitraukė peilį iš striukės kišenės. Jis su T norėjo atimti tą peilį ir taip gavosi, kad S pargriovė. Kai S. K. krito su peiliu, iškrito jam peilis iš rankų, jie bandė peilį nuspirti. Bet S. K. peilį sugraibė ir tada staiga T dūrė į koją. Net nepastebėjo, kaip T įdūrė į koją ir į pilvą. T ant vienos kojos šokinėdamas link kelio nubėgo. S atsistojo ir pasakė jam, kad „einam vienas ant vieno“. Matė, kaip S peilį atgal įsikišo į kišenę, bet jam tai nebuvo svarbu, jis bėgo link T , matė kaip draugės nusivedę jį buvo. Pamatė žaizdas,  diržu suveržė. Priėjęs prie jų S paprašė nekviesti policijos. Jis S nustūmė ir pastarasis nubėgo į (duomenys neskelbtini) g. takelį. Atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė T . Mano, kad šis konfliktas prasidėjo dėl to, kad netyčia susikabino pečiais. Bandydami išspirti peilį galėjo pataikyti ir kaltinamajam, nes buvo išsigandę, galėjo nesąmoningai pataikyti. N visą laiką stovėjo nuošalyje, tiesiog nekonfliktavo. S buvo pakankamai išgėręs, neblaivus. Kai S. K. išsitraukė peilį, jį atstatęs artėjo link jo. Todėl jausdamas pavojų gyvybei, bandė  nuginkluoti, atimti peilį. Tado būklė buvo sunki, kadangi stipriai kraujavo, tai jis užveržė ranką.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2015 m. sausio 1 d. naktį, apie 2.00 val. nakties, ėjo pas draugę. Jų buvo aštuoni- jis, T , K , G , O , K ir susitiko S su N . K norėjo pasveikinti S ir jo draugą su Naujais metais, o S šaukė K „ar ieškai pažinčių“. Jis atsisuko ir pamatė S. K. išsitraukiantį peilį, matė kaip T ir K griovė S ant žemės ir bandė išmušti peilį, bet jo neišmušė.  S sėdėjo ant žemės, pačiupo peilį, matė kaip jis apsikabino T koją ir pradėjo peiliu ją badyti ties blauzda.  S pavyko atsistoti ir apsikabinti rankomis T ir matė, kaip badė peiliu T į šoną. Viskas vyko greitai, tačiau dūrius matė. Įvykį stebėjo maždaug 5-7 metrų atstumu. K kažką šaukė, merginos pradėjo rėkti taip pat. Kol S buvo apsikabinęs T , K tarp jų nelindo, stovėjo šone. Naglis balsu ramino S , sakydamas „nereikia“. Įvykio vieta buvo pakankamai apšviesta ir viską matė aiškiai, kaip peilį iš kišenės išsitraukė S . Nei K , nei T peilio neturėjo. Jie tik gynėsi, bandė nuspirti peilį, kad juo nesužalotų. T nuėjo link aikštelės, buvo išsitraukęs savo mobilų ir skambino mamai, sakė, kad jį padūrė. Tuo metu S su N ir K tarpusavyje kažką aiškinosi, ką kalbėjo, nežino. Mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad pats S paprasčiausiai ieškojo prie ko prisikabinti, o K su T   tikrai buvo linksmi ir nenusiteikę agresyviai.

Liudytojas G. L. teisme parodė, kad buvo Naujųjų metų sutiktuvės, po kurių su draugais D , K ir T   išėjo palydėti drauges į namus. Jis buvo blaivus, ėjo priekyje, truputį toliau nuo visos grupės. Gatvėje, jis prasilenkė su S ir jo draugu. Kilo triukšmas, susitumdymas ir atsisukęs pamatė, kaip S pargriuvo ant žemės, matė jo rankose peilį, K ir T bandė peilį nuspirti, bet nepavyko. Matė, kaip S peiliu dūrė T į koją, o paskui į pilvą. Tuo metu buvo tamsus paros metas, bet teritorija buvo apšviesta. Tadas suriko. Po viso to buvo išgąstis, panika. Tadas kraujavo. Akivaizdžiai matėsi kraujas, ant sniego matėsi kraujo balų. Tadas pradėjo eiti gatve, nepamena kas jį pasitiko, pasodino ant žemės ir iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu su T nekalbėjo, nes taip pat buvo šokiruotas, išsigandęs. Po įvykio S matė, tačiau jokių sužalojimo žymių nesimatė. Mano jog nebuvo jokios priežasties konfliktui tarp T ir S . Niekas iš jų grupelės neturėjo peilio. Buvo tik vienas peilis, kurį turėjo S . Po įvykio nebuvo klausimų kieno peilis, nes buvo ir taip aišku kieno tas peilis.

Liudytoja K. J. teisme parodė, kad pas U šventė naujųjų metų sutiktuves, išgėrė šiek tiek šampano, o po to nutarė eiti pas O . Ėjo kartu su G , K , T , O ir D , kai prie naktinės parduotuvės sutiko S ir N , einančius priešais juos. Prasilenkiant K užkalbino S , pastarasis kažkodėl supyko ir pasakė: „ieškai pažinčių“ ir po to viskas prasidėjo. Matė kaip  S priėjo arčiau K , pradėjo jį stumti savo krūtine eidamas link jo vis artyn. Matėsi, kad S provokuoja K konfliktui. K atstūmė S rankomis nuo savęs. Pamatė kaip S iš savo striukės kišenės išsitraukė peilį, matė peilio geležtę. S pradėjo mosikuoti peiliu prieš abu vaikinus, t.y. prieš K ir T , bet jis nepataikė, mosikavo peiliu prieš pat juos. Suprato, kad jis stengėsi juos sužaloti. O suriko „peilis, peilis“. T su K bandė atsitraukti ir išmušti S peilį iš rankos, ir vienu metu, ar tai S pats nukrito, ar tai jį T su K parvertė, bet matė, kad S jau sėdi ant žemės apsikabinęs T koją. Matė kaip S , net nežino kiek kartų, tačiau tikrai ne vieną, dūrė T. J. į koją. S atsistojęs tuo pačiu peiliu subadė Tadui ranką, pilvą, nugarą. Kuomet T susilenkė nuo skausmo, S atsitraukė. N. V. stovėjo šalimais, jis tik žodžiais ramino S , sakydamas „nereikia, nereikia“, tačiau pats nedarė nieko, nesiėmė jokių veiksmų konfliktui užkirsti. Matydama, kad T eina susilenkęs ir iš jo bėgo kraujas, nusekė iš paskos. Tadas išėjęs į V. K. pr. važiuojamą dalį šalimais bortelio nukrito. Tada kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Mano, kad S buvo neblaivus, nes blaivus taip nesielgtų. S sužalotas nebuvo. T yra įdomus žmogus, bet jis nėra toks koks S . Tadas ramesnis, pats nesiveltų į tokius dalykus, muštynes, tuo tarpu S yra vienas iš „šustresnių“.

Liudytoja O. V. teisme parodė, kad 2015 naujųjų metų naktį grįžo iš U kartu su K , Gilvinu, D , K ir T . Paėjus pėsčiųjų takeliu ir jau esant ties parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo durimis, iš priekio, daugiau iš dešinės pusės, pastebėjo link jų einančius du vaikinus. Ji, K , G ir D ėjo pirmiau, o K. M. ir T. J. ėjo paskui, gal kokia 5-10 metrų atstumu. Prasilenkiant su minėtais dviem vaikinais, ji iš pradžių dėmesio į juos neatkreipė ir net gerai nepasižiūrėjo, kas pro juos praėjo. Prasilenkus ir jau beveik praėjus parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, išgirdo frazę „ar ieškai pažinčių?“. Išgirdus tą frazę, ji atsisuko. Jie visi kartu ėję atsisuko ir stabtelėjo. Tada pamatė, kad vienas iš prasilenkusių su jais vaikinų, yra vardu S , kurį žino  kaip buvusį mokinį iš V. K. mokyklos. Pamatė kaip S pradėjo eiti artyn link K. M., matė, kad jis užgauliais žodžiais ir kūno judesiais norėjo prisikabinti prie K ir T . T nieko nedarė, o K nuo savęs rankomis atstūmė S . T. S. iš savo striukės kišenės išsitraukė peilį ir jį laikydamas rankoje nukrito ant sniego. Prie S priėjo T su K , jie norėjo iš S išspirti peilį. Matė, kaip T koja bandė pataikyti į laikomą peilį, tačiau peilio išspirti jam nepavyko. Pastebėjo kaip S , būdamas ant žemės pusiau sėdomis, apsikabino T koją ir turimu rankoje peiliu pradėjo badyti T .  Matė kaip S dūrė T į koją, buvo ne vienas dūris ir jai pasidarė baisu.   Kitas vaikinas, buvęs su S , bandė raminti S . Po S dūrių T , T suklupo. D. Ž. sparčiu žingsniu priėjo prie T ir tada iš paskos link T atėjo jie visi. S sakė, kad jie nekviestų policijos. Visi labai susinervino dėl įvykio. Kuomet prie jų priėjo Steimintas,  niekas jokių dujų nepurškė ir nenaudojo. Tos nakties įvykiai sutrikdė rimtį, gerą laiką. Ji jautrus žmogus, ir jai buvo nemalonu matyti kraują, sužeistą Tadą. Kaltinamąjį matė nueinantį, jo eisena buvo stabili, normali. Nesimatė, kad būtų sužalotas. Tokiam S elgesiui nebuvo jokios priežasties.

Liudytojas N. V. teisme parodė, kad šventė su draugais Naujuosius metus pas S ir pritrūko alkoholio. Buvo apie 2.00-3.00 val. nakties, jis su S nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės ir grįždami iš parduotuvės pamatė grupelę neblaivių jaunuolių. Praeinant  vaikinams, vienas iš jų S agresyviai užkabino pečiu. Pastebėjo, kad tie vaikinai iš matymo pažįstami. Pradėjo šnekėti su K gyvenimo temomis. S paėjęs toliau šnekėjosi su kitu vaikinu, kuris netrukus ėmė garsiai sakyti: „ką tu čia man aiškini, kas tu čia toks esi, kad nežinai kas aš, kad užmušiu“. Tuo metu tarp jų nebuvo jokio kontakto, tik šūkavimai iš jų pusės. S tylėjo. Besikalbant su K , pamatė kaip S su nukentėjusiuoju guli ant žemės, tas vaikinas užkritęs ant S ir smūgiai į visas puses, bet iš pradžių jie buvo dviese. Po to pribėgo nukentėjusiojo draugas, bet tikrai ne K ir pradėjo S spardyti į šonus. Kiek kartų spyrė nežino, bet ne vieną kartą. Jis išsigando ir pamatė, kaip nukentėjusysis keliasi ir susiėmęs už rankos eina link gatvės. Jis pribėgo prie S , pastarasis tuo metu atsikėlė irgi streso būsenoje, pasiūlė nueiti pažiūrėti kas buvo tam vaikinui. Vaikinas buvo perėjęs gatvę į kitą pusę ir priklupęs ant šaligatvio. Priėję, paklausė kas nutiko, jis pasakė, kad perpjovė ranką. Paprašė, kad kažkuris išsitrauktų diržą, suteiktų pirmąją pagalbą. Visi buvo susirinkę prie to vaikino ir tada visi pradėjo kabinėtis prie S , rėkauti ant jo, stumdyti. Pats S  stovėjo pasimetęs ir tada jam papurškė dujų į akis. Gavęs dujų S susilenkė ir nuėjo sau, nieko nesakydamas. Sulaukęs kol atvažiavo greitoji, jis nuėjo namo. S tą vakarą buvo išgėręs gal stiklinę šampano, bet stipriųjų gėrimų negėrė. Jis tą vakarą jautėsi apgirtęs. S yra draugiškas, neagresyvus, nėra geriantis, ramus vaikinas. Negali pasakyti ar specialiai susitrenkė S su nukentėjusiuoju pečiais. Vietos prasilenkti užteko. Prasilenkiant nebuvo kažkokių grasinimų. Jis nematė, kad dujas būtų papurškusi kažkuri iš merginų.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad įvykis buvo 2015-01-01. Pas S namuose šventė naujųjų metų sutiktuves, žaidė žaidimus, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 3.00 val. ryto pritrūkus degtinės S su N išėjo parnešti, bet negrįžo. Palaukė valandą laiko, dar bandė skambinti, bet nei vienas neatsakė, todėl išėjo į namus. Kitą rytą su A. P. nuėjo pas S , rado jį su mėlyne po akim, šonkauliai buvo pamėlę, dėl nosies sumušimo ar dujų papurškimo, nieko nesakė. Sakė, kad vyko konfliktas su T ir jam tai neatrodė keista, nes T. S. nemėgo, jį užkabinėdavo. Tą naktį S išgėrė gal šampano taurę.

Liudytojas A. P. teisme patvirtino, kad įvykio naktį pas S namuose šventė Naujuosius metus. Buvo pas jį namuose, buvo linksma. Apie 2 val., nuėjo miegoti, kažkas jį pažadino ir jis kartu su R , V ir L išėjo į namus. Tuo metu S namuose nebuvo, liko tik pastarojo draugė U . Po įvykio, kitą dieną su V. B. nuėjo pas S pažiūrėti ar pastarasis grįžęs. Atėję pas jį, rado S gulintį lovoje, klausė kas buvo, nes matėsi, kad buvo sumuštas, matėsi, pabrozdintas, mėlynė buvo. Nieko nepasakojo, sakė, kad buvo įvykis, bet nenori skelbtis. Aptvarkė namus ir išėjo.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad įvykio naktį jis švęsdamas naujuosius metus su draugais buvo išgėręs alkoholio ir pamena tai, kad pritrūkus alkoholio N ir S išėjo parnešti ir negrįžo. Po kelių dienų sutikęs draugus sužinojo, kad N su S grįžtant iš naktinės parduotuvės, juos užkabino T su K , įžeidinėjo, patys pradėjo kibti, stumdytis, lysti ir taip susistumdė. S pargriovė ant žemės, sumušė, ir S rado peilį ant žemės, kuriuo T dūrė į ranką. S ant veido matėsi mėlynės, sakė, kad ir šonus jam skauda.

Liudytoja M. K. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Naujųjų metų naktį sūnus atbėgo pas ją. Jis buvo šoke, sumuštas, visas drebėjo. Sūnus gyvena atskirai su drauge. Ji jį apžiūrėjo, pasakė, kad kviečia greitąją pagalbą, tačiau sūnus nesutiko. Davė atsigerti vandens, valerijonų ir apsiramino. Jis buvo blaivus. Su rankšluosčiu nuvalė kraują nuo veido, nosis buvo ištinus, kreiva. Akis pamušta.  Kas jį sumušė, jis nesakė. Palydėjo namo, palaukė prie laiptinės, įsitikino, kad grįžo ir apsisukusi grįžo į namus. Nosis prieš 6-7 metus buvo sulaužyta. Tą naktį sūnų nufotografavo, bet tyrėjai nuotraukų neperdavė. Ji medikų ir policijos nekvietė.

Liudytoja U. B. parodė, kad šventė Naujuosius metus su draugu S ir jo draugais: A , R , V , L ir jos drauge U . Pritrūkus alkoholio S su N išėjo iki naktinės parduotuvės.  Jie ilgą laiką negrįžo, todėl svečiai išėjo namo, o ji liko namuose laukti S . Po kurio laiko grįžo sumuštas S , kuriam po akim buvo mėlynė, nosis buvo patinusi, skaudėjo šonus. Matėsi, kad kreiva nosis, kraujas bėgo iš nosies. S jai pasakė, kad jį užpuolė ir viskas, nieko daugiau nesakė. Policijos ir medikų nekvietė, nes S atsisakė. Nei tą įvykio naktį, nei po įvykio normaliai apie tai nesikalbėjo, nes jis nėra linkęs pasakoti apie tai, o ji nenorėjo nervuoti.

Liudytoja R. S. teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos antrojo skyriaus vyriausioji tyrėja ir ji atliko  ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Ji apklausinėjo liudytojus, kaltinamojo mamą. Atliekant ikiteisminį tyrimą jai nebuvo žinoma apie jokias nuotraukas susijusias su įvykiu. Jeigu tokias aplinkybes apie nuotraukas būtų žinojusi, tai būtų nurodžiusi protokole ir prijungusi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apie tai nenurodė ir įtariamasis. Visi apklausti liudytojai skaitė savo parodymus, buvo supažindinti. Išsamiai perskaitė ir pasirašė po savo duotais parodymais.

Rašytinė medžiaga:

          2015-04-08 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pridėtos fotolentelės su nuotraukomis ( 1 t., 2-4; 18-23 b.l. ).

          Iš 2015-01-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiojo drabužiai- kelnaitės, vyriški marškiniai, marškinėliai, aprašyti drabužių sugadinimai, fiksuotos raudonos spalvos  (kraujo) dėmės  ( 1 t., 14-17  b.l. ).

          Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimo laikas yra 2015-01-01 02. 49 val.. Nurodoma, kad subadė pažįstamas asmuo, nustatytos pilvo, kairio dilbio ir kairės blauzdos žaizdos ( 1 t., 29-31 b.l.).

          Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. 496/15(02) matyti, kad T. J. konstatuotos durtinės pjautinės kairio dilbio, kairės blauzdos ir kairio juosmens žaizdos  su tuščiosios žarnos pažeidimu . Sužalojimai padaryti duriančiu pjaunančiu įrankiu ar daiktu, kuo galėjo būti ir peilis, trijų trauminių poveikių pasekoje.  Durtinė pjautinė juosmens žaizda su žarnos pažeidimu vertinama kaip sunkus  sveikatos sutrikdymas. Kitos dvi  durtinės pjautinės žaizdos vertinamos kaip nežymus  sveikatos sutrikdymas ( 1 t., 51 b.l.)

          2015-04-08/10 nukentėjusiojo T. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad  nukentėjusysis patvirtino savo parodymus įvykio vietoje, parodė vietą, kurioje buvo sužalotas. Parodymų patikrinimas įvykio vietoje nufilmuotas ( 1 t., 62-65 b.l. ).

          2015-04-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad T. J. atpažino S. K. kaip asmenį, sužalojusį jį peiliu 2015-01-01 prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ( 1 t., 66-69 b.l. ). 2015-11-30 akistatos protokole, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis T. J. buvo suvestas į akistatą su įtariamuoju S. K., kurios metu nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, bei patvirtino, kad būtent šis asmuo, be jokios priežasties, 2015-01-01 apie 02.00-03.00 val. jį sužalojo peiliu ( 1 t., 70-73 b.l.).

         2015-11-25 akistatos protokolu iš kurio matyti, kad įtariamasis S. K. buvo suvestas į akistatą su liudytoju K. M. ir liudytojas įtariamojo akivaizdoje patvirtino savo parodymus ( 1 t., 74-78 b.l.)

          2015-03-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas K. M. atpažino S. K. kaip asmenį, kuris 2015-01-01 V. K. pr. sužalojo T. J.. (1 t., 101-104 b.l. )

          2015-03-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad  liudytojas K. M. atpažino N. V. kaip asmenį,  įvykio metu buvusį kartu su įtariamuoju S. K. ( 1 t., 105-108 b.l. ).

          Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1500/15(02) nurodoma, kad  S. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nosies sumušimas, padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulų lūžis rentgenologiškai nepatvirtintas. S. K. nosies kaulų lūžis buvo nustatytas 2011-06-20, dėl kurio nosis vėliau buvo operuota. Šis lūžis su 2015-01-01 įvykiu nesiejamas ( 1 t., 190-192 b.l.).

          Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje 2015-07-03 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad S. K. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų. Įtariamajam skirti  teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. Įtariamasis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ( 1 t., 194 b.l. ).

Taigi aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu T. J. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. S. K. pripažino kelis kartus peiliu smogęs T. J., todėl jo veiksmai kvalifikuoti pagal sukeltas pasekmes, tai yra LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kvalifikacija teisinga.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015).

Šioje byloje leistinais ir pakankamais įrodymais nustatyta, kad įvykis buvo viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) ir nors buvo nakties metas, tačiau šį įvykį matė ir kiti pašaliniai asmenys: O. V., K. J., D. Ž., G. Ž., N. V., K. M.. Visi jie teigė, jog naujametinė naktis ir gera nuotaika buvo sugadinta, jie visi patyrė išgąstį, baimę, buvo sukrėsti dėl kilusių pasekmių. Šios nusikalstamos veikos paskatos buvo menkavertės, kaip nurodė teisme apklausti liudytojais O. V., K. J., D. Ž., G. Ž., K. M. kaltinamasis S. K. prasilenkiant su nukentėjusiuoju T. J. susilietė pečiais, po ko K. M. matydamas, kad asmenys iš tos pačios mokyklos, bandė draugiškai pasveikinti su Naujais metais, o S. K. atsakas į tai buvo kelis kartus pakartojimas „ ką, ieškai pažinčių“ ir agresyvus ėjimas link jo. K. M. stumtelėjus S. K. nuo savęs, pastarasis išsitraukė iš kišenės peilį ir demonstruodamas ėjo link jo. Nusikalstamos veikos pradžia nustatyta asmenų parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Šių asmenų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs, konkretūs ir sutampantys su nukentėjusiojo parodymais bei rašytiniais įrodymais esančiais byloje, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti. Šie veiksmai rodo, kad S. K. neturėjo jokios aiškios motyvacijos pykti, elgtis agresyviai, išsitraukti peilį ir jį demonstruojant artėti link K. M. ir T. J., rodyti aiškų negerbimą visuomenės, ignoruoti nustatytas geros moralės taisykles. Šie veiksmai rodo, kad jo paskatos nusikalsti buvo chuliganiškos. Vėlesni K. M. ir T. J. veiksmai bandymas atimti peilį, išspiriant jį S. K. iš rankų, buvo siekis išvengti sunkių pasekmių, nes tuo metu buvo kilusi reali grėsmė abiejų asmenų sveikatai ir gyvybei. Nepavykus atimti, tuo pačiu peiliu S. K. sudavė smūgius T. J. į koją, ranką ir pilvą, taip pastarajam padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Tyčia suduodamas smūgius peiliu S. K. suprato, kad toks jo veiksmas yra pavojingas kito žmogaus gyvybei ir sveikatai, ir nors nesiekė konkrečių pasekmių, tačiau leido sunkioms pasekmėms kilti, taigi kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, jį tenkino bet kokie padariniai. Todėl teisingai jo veika kvalifikuota pagal sukeltas pasekmes. Tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių- sveikatos sutrikdymo pakankamais ir objektyviais įrodymais nustatytas juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys, taigi nukentėjusio T. J. sveikatos sutrikdymas yra dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko S. K. veikos padarinys. S. K. teisme tvirtino, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes jį užpuolė T. J. ir K. M., pakritusį ant žemės spardė kojomis, mušė rankomis, todėl atsitiktinai pastebėjęs ant žemės numestą peilį, jį pagriebė ir gynėsi. Tačiau teismas tokiais kaltinamojo paaiškinimais netiki, kadangi jo šių teiginių nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai. S. K. draugas buvęs įvykio metu N. V. teisme nurodė, kad jis įvykio vakarą buvo vartojęs alkoholio. Be to jo duoti parodymai teisme, ne tik nesutampa su kitų teisme apklaustų liudytojų parodymais, bet ir pačio kaltinamojo duotais paaiškinimais teisme. Kaltinamasis teisme teigė, kad jį spardė T ir K ( t.2.b.l. 109), tuo tarpu N. V. teisme teigė, kad jis stovėjo ir kalbėjosi su K , o T ir pastarojo draugas mušė S ( t.2. b.l.90,92), kas visiškai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Tuo tarpu  įvykio vietoje buvę ir gerai įvykį matę O. V., K. J., D. Ž., G. Ž. teigia, kad K. M. ir T. J. bandė atimti peilį iš S. K., išspirti iš jo rankų, bet nepavyko ir dėl to T. J. buvo sužalotas peiliu į koją, po to į ranką ir pilvą. Teismas atkreipia dėmesį, kad S. K. nelogiškas paaiškinimas ir dėl peilio atsiradimo įvykyje atsitiktinumo, nes aukščiau nurodyti asmenys apklausti liudytojais aiškiai įvardijo matę, kaip peilį iš kišenės išsitraukė S. K., o ne atsitiktinai surado peilį  ant žemės. Be to liudytojas K. M. teisme patvirtino, kad po sužalojimo S. K. peilį atgal įsidėjo į kišenę ir jis tai gerai matė. Tiek nukentėjusiojo, tiek apklaustų liudytojų O. V., K. J., D. Ž., G. Ž. bei K. M. parodai dėl esminių aplinkybių sutampa, papildant  konkretesnėmis matytomis įvykio detalėmis, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo netikėti šių jaunų žmonių buvusių įvykio vietoje parodymais.  S. K. veide rastų sužalojimų pobūdis rodo, jog jam išties buvo konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nosies sumušimas, padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Tuo tarpu nosies kaulų lūžiai nėra siejami su 2015-01-01 įvykiu ( t.1 b.l. 191). Net ir esant rašytiniam įrodymui, kad S. K. nėra konstatuotas nosies kaulų lūžis, jis teisme teigė, jog įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis, o apklausiama jo mama M. K., draugė U. B. teisme teigė jog po įvykio nosis buvo sužalota, kreiva. Šiuos jų parodymus paneigia medicininiai duomenys, kuriuose fiksuota, kad apžiūros metu 2015-01-02 LOR gydytojas nurodė- nosies ašis tiesi, krepitacijos nesijaučia, diagnozė- nosies paviršinis sumušimas( t.1, b.l. 190). Tai kad ir jam buvo padaryti nežymūs sužalojimai, siekiant atimti įrankį- peilį, neneigė nei vienas iš aukščiau apklaustų liudytojų. Tačiau tai, nedaro jokios įtakos S. K. veiksmų kvalifikavimui.  Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų  manyti, jog S. K. buvo užpultas T. J., todėl S. K. teiginiai, kad jis gynėsi nuo jį užpuolusių asmenų neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsti įrodymais bei vertintini kaip siekis pateisinti savo nusikalstamą elgesį įvykio metu. Įvertinus įrodymų visumą, taip pat nėra jokių duomenų, kad kas nors įvykio naktį S. K. būtų purškęs ašarinėmis dujomis, nes tuo metu, kai T. J. buvo sužalotas ir laukė pagalbos, jokios grėsmės S. K. niekam nebekėlė. Liudytojo N. V. parodymai taip pat vertintini kritiškai, kaip asmens įvykio metu buvusio pakankamai neblaivaus, pats teigė jog prieš tai vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, todėl jo parodymai daugiau sąlygoti kitų asmenų pasakojimo ir taip siekiant draugui palankesnio procesinio sprendimo. Nėra byloje jokių duomenų, kad T. J. būtų elgęsis provokuojančiai ar rizikingai ir taip išprovokavęs S. K. nusikalstamus veiksmus jo atžvilgiu. 

Taigi nustatytos sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybės faktiškai patvirtina, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl menkavertės dingsties, siekiant išreikšti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, pademonstruoti pranašumą ir save priešpastatyti jam. Būtent tai parodo, kad nuteistasis tokiais veiksmais demonstravo aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Taigi nėra pagrindo teigti, kad kaltininko viešoje vietoje padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kurios paneigtų chuliganiškų paskatų buvimą kaltininko veikoje. Įrodymų visuma patvirtina S. K. nebuvus konfliktiniuose santykiuose su T. J., jie buvo pažįstami tik iš matymo, įvykio naktį vienas kitą pažinojo tik iš matymo, nežinojo nei vardų nei pavardžių ir tai patvirtina ligoninės priėmimo skyriuje jo paties nurodytos aplinkybės medikams, kad jį subadė ne konkretus asmuo, o apsiribojant žodžiu pažįstamas( t.1.b.l. 29-31). Teismas vertina ir tai, kad S. K. bendraamžių buvo apibūdintas kaip siekiantis save pademonstruoti prieš kitus, siekiantis dėmesio, jis mokėsi aukštesnėje klasėje nei nukentėjusysis, todėl tai rodo, kad jis veikė dėl chuliganiškų , o ne kitokių paskatų, už ką ir privalo atsakyti. Teismas atmeta gynybos nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs. Neabejotina, kad tyrėjos pasirinktas apklausos laikas- prieš pat operaciją, nebuvo tinkamas apklausai, tačiau jau ir tuo metu nukentėjusysis bendrais bruožais nurodė esmines įvykio aplinkybes, nurodė jį sužalojusio vaikino ištartus žodžius- „ieškai pažinčių“, apibūdino abu jaunuolius( t.1.b.l. 56). Tai tik patvirtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo pažįstami iš matymo, tačiau vardų ir pavardžių nežinojo, todėl jų nesiejo ir artimesni ryšiai ar asmeniniai konfliktai, kaip buvo teigiama teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad S. K. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už ką jis ir privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. 

Civiliniai ieškiniai.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. J. pareiškė civilinį ieškinį 160 eurų turtinei žalai atlyginti ir 15000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t.2,b.l. 64-65).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį palaikė ir prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Jis nurodė, kad jis švęsdamas naujųjų metų sutiktuves buvo apsirengęs rūbais, kurie įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti: buvo nauji džinsai kurių vertė 50 eurų, marškiniai kurie kainavo 30 eurų, striukė – 70 eurų ir apatiniai marškinėliai 10 eurų vertės. Kadangi jis patyrė tiesioginę materialinę žalą, prašo ją priteisti iš kalto asmens. Neturtinę žalą įvertino 15000 eurų suma, kadangi jam teko išgyventi didžiulius skausmus, mirties baimę, jam buvo perdurta žarna, buvo atliekama operacija, po kurios dar teko gydytis dvi savaites. Ir šiuo metu jaučia skausmus, ilgą laiką teko susilaikyti nuo aktyvaus gyvenimo būdo, sportavimo ir darbo. Tik kelios savaitės, kaip jis vėl pradėjo lankyti Tailandiečių sportą( t.2.b.l. 70-72).

Kaltinamasis S. K. turtinę žalą pripažįsta, mano jog ji turėtų būti tenkinta, tuo tarpu neturtinė žala yra per didelė, mano jog sąžininga suma turėtų būti apie 4 000 eurų, atsižvelgiant į tai, kad jis 1000 eurų pervedė nukentėjusiajam( t.2.b.l.110).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamajame procese gali būti atlyginama turtinė ir neturtinė žala.

LR CK 6.263 str. numatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. O jeigu žala atsiranda ir ji būna padaryta asmeniui, jo turtui ar neturtiniams interesams, ją privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir priteisdamas žalos atlyginimą, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.

Šioje byloje nesant ginčo dėl turtinės žalos dydžio, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo S. K. nukentėjusiojo T. J. naudai priteistina 160 eurų turtinės žalos, patirtos nusikalstamos veikos padarymo metu sugadinus jo asmeninius rūbus.

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Šiuo konkrečiu atveju neabejotinai padaryta žala nukentėjusiojo T. J. sveikatai, to pasekmė- sunkus sveikatos sutrikdymas. Pasekmės sukeltos tyčiniais kaltinamojo S. K. veiksmais. S. K. mokosi, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog jis turi nekilnojamojo turto( t.1, b.l. 164), nuo 2014 metų dirba( t.2.b.l. 113, t.1.b.l. 163), gauna pajamas. Turtinės žalos dydis nedidelis -160 eurų. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo turėjo iškęsti didelį skausmą, patirti nepatogumus, vartoti vaistus, apriboti judėjimo galimybes, atsisakyti kurį laiką darbo, aktyvaus judėjimo. T. J. motinos parodymais nustatyta, kad sūnus Tadas ir šiuo metu jaučia nepatogumus, nes tenka reguliuoti mitybą, priešingu atveju ima trikti virškinimas, pūsti pilvą. Tačiau vertintina ir tai, kad T. J. gydėsi ligoninėje ir namuose apie tris savaites laiko, duomenų kad jis tebetęsia gydymąsi, nėra. Nepateikė įrodymų, dėl dabartinės jo sveikatos būklės ir perspektyvos į ateitį. Iš jo parodymų matyti, kad jis jau šiuo metu pradėjo lankyti sporto treniruotes ( tailandietišką „M. T.“). Byloje nukentėjusiojo turtinę padėtį ir jo sveikatos būklę šiuo metu oficialių, patvirtinančių duomenų nėra, todėl atsižvelgiant į tai, mažintina prašoma priteisti neturtinė žala, įvertinant  panašaus pobūdžio bylose priteistų neturtinių žalų dydį. Bylose, kuriose yra sunkiai sutrikdoma asmens sveikata priteisiamos sumos svyruoja nuo kelių tūkstančių iki keliolikos tūkstančių eurų atsižvelgiant į liekamuosius reiškinius, pavyzdžiui: „Šiaulių apygardos teismo nutartis baudž. byloje Nr. 1A-218-519/2016 – 6000 Eur, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-172-942/2016 – 8600 Eur, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudž. byloje Nr. 1-71-255/2016 m.-6000 Eur (nuk. sužaloti pilvo organai); Kauno apygardos teismo nutartis baudž. bylos Nr. 1A-24-317/2016- 4000 Eur, Šiaulių apygardos teismo nutartis Baudž. byla Nr. N1-30-519/2016 – 5000 Eur. Todėl teismo vertinimu ir atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus iš kaltinamojo S. K. nukentėjusiojo T. J. naudai priteistina 6000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau tūkstantis eurų žalos atlyginimo yra sumokėta ir tą patvirtino pats nukentėjusysis teisme, tai neturtinė žala šia suma mažintina ir priteistina – 5000 eurų neturtinės žalos.

Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi S. K. 494,27 eurų civilinį ieškinį už T. J. gydymą. S. K. teismo posėdžio metu pateikė duomenis, kad žalą ieškovui atlygino. Kauno teritorinė ligonių kasa telefonu patikino, kad žala atlyginta. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio gautas nėra, todėl ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 3 d., 113 str. 2 d., 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo išlaidos 1300 eurų advokato paslaugoms apmokėti pripažįstamos proceso išlaidomis  ir priteistinos iš kaltinamojo S. K. dalinai, t. y. 1000 eurų, atsižvelgiant į kaltinamojo pasirinktą gynybos taktiką, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą ir bylos sudėtingumą ( BPK 106 str. ).

Bausmės skyrimas.

Teismas kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį ir dalį žalos atlygino nukentėjusiajam ( BK 59str.1d.3p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir, kad būtent tokia jo būsena lėmė nusikalstamos veikos padarymą.

S. K. praeityje neteistas ( t.1.b.l.152). S. K. Lietuvoje administracine tvarka baustas 2012 metais, duomenų kad nuobauda galioja, nėra. Baustas užsienyje ( Didžioji Britanija) už automobilio vairavimą esant neblaiviam, tačiau taip pat nėra duomenų ar nuobauda galiojanti( t.1.b.l 153-159). Darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. K. apibūdina, kaip sąžiningą, kruopštų darbuotoją. Kolektyvo narių vertinimu, jis yra draugiškas, nekonfliktiškas, ramaus būdo žmogus( t.1. b.l. 102). Kauno statybininkų rengimo centro, transporto ir metalo skyriaus charakteristikoje S. K. apibūdinamas, kaip draugiškas, ramaus būdo, komunikabilus,  paslaugus moksleivis( t.2.b.l. 114). Panašiai S. K. apibūdinamas ir buvusios mokymo įstaigos – V. K. pagrindinės mokyklos klasės auklėtojos ( b.l. 115, t.2). Pateikė teismui duomenis, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo T. J. 2015-06-04 siųstoje žinutėje, prašė pateikti sąskaitą į kurią galėtų pervesti pinigus ( t.2.b.l. 118-119).   S. K. praeityje konsultuotas psichiatro dėl elgesio – padidinto nervingumo, tačiau jam nenustatyti jokie lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai( t.1.b.l. 194).

                 Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, o BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. Kaltinamajam taikyti BK 62 str. negalima, nes nėra tam numatyto ir būtino pagrindo bei aplinkybių. Tačiau teismas apsvarstęs klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo - BK 54 str. 3d. numatančios švelnesnės nei numatyta įstatymo bausmės skyrimą, taikymo mano, jog ši galimybė šioje baudžiamojoje byloje yra.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos  išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-382/2012).

BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusio kaltinamojo asmenybę, kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 54 str. 3 d. taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. S. K. niekada anksčiau nebuvo teistas, po nusikaltimo padarymo jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, atlygino civilinio ieškovo patirtą žalą- nukentėjusiojo gydymo išlaidas, dalį žalos atlygino nukentėjusiajam, nukentėjusio atsiprašė, iš siųstos žinutės nukentėjusiajam T. J. akivaizdu, jog jis gailėjosi tokio savo poelgio, pripažino sužalojęs nukentėjusį peiliu. Savo kaltės dėl pačio fakto neneigė. Įvykis buvo labiau spontaniškas, jis užtruko tik kelias minutes. Be to  po suduotų smūgių, jis priėjo prie nukentėjusio ir jo draugų, nes tikėtina, kad jau tuo metu suprato savo veiksmų neteisėtumą, bandė kalbinti, o vėliau išgyveno dėl tokio savo poelgio, nepasakodamas artimiesiems apie šį įvykį. Tai, kad vėliau buvo pasirinkta tokia gynybinė taktika, lėmė ir jo artimųjų įtaka jam kaip jaunam asmeniui, neturinčiam kriminalinės praeities. Vertintinas ir nukentėjusiojo bei jo atstovo advokato teisme, baigiamosiose kalbose išreikštas prašymas esant galimybei bausti S. K. kuo švelniau, prašė teismą atsižvelgti į S. K. jauną amžių ir kriminalinės praeities nebuvimą. Įvertinus jau aptartas aplinkybes, apibūdinančias S. K. asmenybę, yra pagrindas padaryti išvadą, kad kaltinamojo  padarytas nusikaltimas tikrai nebuvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė.

Įvertinęs  aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad S. K. paskyrus net ir minimalią BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų ir teisingumo principui, ir BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai, o bausmės tikslai ir nukentėjusiojo interesai dėl kuo greitesnio žalos atlyginimo nebūtų pasiekti S. K. izoliavus nuo visuomenės. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant S. K. švelnesnės negu numatyta BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijoje rūšies bausmę - laisvės apribojimą. Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė ir BK 48 str. 6 d. 1,2 ir5 p. numatyti teismo įpareigojimai leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajam S. K. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti S. K. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Dėl jau aptartų aplinkybių skiriant bausmę kaltinamajam pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., taikant BK 54 str. 3 d., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis  padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl taikant BK 54 str. 3 d., skiriama švelnesnės rūšies bausmė - laisvės apribojimas, tačiau jos terminas nustatomas artimesnis maksimaliam dydžiui. S. K. skiriama tokio dydžio bausmė, kuri, teismo nuomone, būtų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltinamojo asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Kartu pažymėtina tai, kad teismas priimdamas šį nuosprendį, kaltinamajam suteikia galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas  BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nepageidauja susigrąžinti jam priklausančių daiktų: vyriškus marškinėlius, kelnaites, marškinius saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus  sunaikintini ( BPK 94 str.1d.4p.).

S. K. 2015-04-17 Kauno apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo tarnybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. S. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas -  paimta LR Asmens tapatybės kortelė. Iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis S. K. paliktina kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendį pradėjus vykdyti – kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas. Kardomoji priemonė dokumento - asmens tapatybės paėmimas naikintinas, dokumentą grąžinant S. K..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

n u s p r e n d ė:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir pritaikius Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį nuteisti  laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 5 punktais, įpareigoti S. K. per pirmuosius bausmės - laisvės apribojimo metus nuo 23 iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir atlyginti nukentėjusiajam T. J. padarytą turtinę žalą;  per visą bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 ( šimtą ) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos. 

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Kardomąją priemonę – asmens dokumento paėmimą- panaikinti, asmens tapatybės kortelę grąžinti S. K..

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 494,27 Eur priteisimo iš kaltinamojo S. K., atmesti.

Nukentėjusiojo T. J. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam T. J. iš kaltinamojo S. K. 160 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. J. patirtas atstovavimo išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą – 1000 eurų pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo S. K. nukentėjusiojo T. J. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus T. J. drabužius: marškinius, marškinėlius ir kelnaites kaip menkaverčius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                     Danutė Giačaitė