DOK-2542 

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00445-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2024 m. birželio 27 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretminda“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti: priteisti ieškovui iš atsakovės 4946,79 Eur automobilio trūkumų pašalinimo išlaidų ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

1) apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333–6.334 straipsnių pagrindu, tačiau nepagrįstai netyręs CK 6.348 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytų aplinkybių, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia, remdamasis CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, tai jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, kaip profesionali pardavėja, atvykusi apžiūrėti transporto priemonės ir nepareiškusi savo pozicijos bei neteikusi pasiūlymų, buvo pati kalta. Teismas netinkamai aiškino ir taikytė materialiosios teisės normos, ignoruodamas, kad ieškovas, nepranešęs atsakovei apie atsiradusią variklio problemą, pradėjo variklio ardymo darbus, kad atsakovei pranešė tik tada, kai variklis jau buvo išardytas ir surašytas aktas;

2) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos civilinėse bylose Nr. e3K-3-90-403/2022, Nr. e3K-3-505-686/2016, Nr. 3K-3-345-248/2017, Nr. e3K-3-307-1075/2018, kad teismas privalo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, o CPK nustatytais atvejais – sudaryti galimybę pardavėjui pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti kokybiškai atliekant darbus, panaudojant kokybiškas detales ir pan. už mažesnę kainą ir (arba) kitokiu būdu, kad tik dalis darbų ir (ar) panaudotų detalių susiję su trūkumų šalinimu, o kiti darbai ir (ar) detalės panaudoti automobiliui atnaujinti, gerinti ir pan. Atsakovė byloje pateikė UAB „Cargonetas“ sąmatas, kuriose yra pateikiamos ieškovo nurodomų trūkumų šalinimo kainos, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius dokumentus ignoravo ir dėl jų net nepasisakė;

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).