Civilinė byla Nr. 2-1476/2011
Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Plienmetas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. B2-4214-516/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plienmetas“ akcininko D. F. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plienmetas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Plienmetas“ akcininkas D. F. ieškiniu prašė teismo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Plienmetas“, bankroto administratoriumi paskirti A. A.. Nurodė, kad pagal 2009-01-01 – 2009-12-31 balanso duomenis atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 103 943 Lt, įmonė su jais neatsiskaito, nes yra nemoki. Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viso atsakovo turto areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl atsakovo turto arešto patenkino, t. y. areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, sustabdė areštuoto turto realizavimą ir išieškojimą vykdymo procese. Nutartis motyvuojama tuo, kad ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas suteikia teismui teisę, esant pagrindui, taikyti tokias priemones, o ieškovo nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą taikyti nurodytas jas ginant visų kreditorių interesus, užtikrinant būsimo teismo procesinio sprendimo privalomumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Plienmetas“ prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos motyvus:
- Teismas neįvertino, kad ieškovo prašymas nėra pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais įmonės sunkią finansinę padėtį, galimą grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti, tuo tarpu jis pateikė teismui įrodymus, kad įmonė yra moki ir įsipareigojimus vykdo tinkamai.
- Teismo taikytos priemonės, ypač piniginių lėšų areštas, neatitinka ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principų, trukdo įmonės veiklai, todėl įmonė gali tapti nemoki.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Plienmetas“ akcininkas D. F. prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
- Teismas teisingai sprendė, jog yra grėsmė galimam teismo sprendimui įvykdyti, nes atsakovo direktorius įsteigė kitą įmonę UAB „Plienmetas Plius“, todėl tikėtina, kad atsakovo veikla gali būti perkelta į naująją įmonę, o su esamais kreditoriais neatsiskaityta.
- Tikėtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes auditas nustatė pažeidimus, įmonė neatsiskaito su kreditoriais, atsakovas neleidžia atlikti turto inventorizacijos.
- Taikytomis priemonėmis teismas užtikrino viešojo intereso gynimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog teismas teisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, CPK 144, 145 straipsnius, todėl pagrįstai ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.
Kaip žinoma, šia norma siekiama apsaugoti ne tiek ieškovo, siūlančio iškelti įmonei bankroto bylą, bet įmonės, kuri gali būti pripažinta nemokia, visų kreditorių teises, šiomis priemonėmis yra užtikrinama, kad esama įmonės turtinė padėtis išliks nepakitusi ir bus sudarytos sąlygos visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto tuo atveju, jeigu bus iškelta bankroto byla. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, minėtos priemonės gali būti taikomos visa apimtimi, t. y. kilnojamiesiems ir nekilnojamiesiems daiktams, taip pat piniginėms lėšoms (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.), jei yra pateikti įrodymai, kurie pagrindžia galimą atsakovo nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2009-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-663/2009; 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009 ir kt.). Pažymėtina tai, kad teismas, spręsdamas šį klausimą, vertina tik galimą grėsmę, bet nesprendžia dėl įmonės mokumo.
Kaip matyti, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ieškovo, kuris yra atsakovo akcininkas, turintis 50 proc. akcijų, kartu su ieškiniu pateiktais įmonės finansinę padėtį patvirtinančiais dokumentais iš Juridinių asmenų registro, D. T. audito įmonės 2009-11-08 patikrinimo ataskaita už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-08-31, įvertino ir kito atsakovo akcininko ir direktoriaus teismui pateiktus rašytinius įrodymus ir tik tuomet sprendė, jog siekiant užtikrinti visų įmonės kreditorių interesus, šios priemonės taikytinos. Dėl to apelianto argumentai, kad nutartis priimta remiantis tik ieškovo prielaidomis, nesant jokių įrodymų, atmestini (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija nevertina apelianto motyvų, susijusių su ieškovo reiškiamo reikalavimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pagrįstumu, nes šios aplinkybės vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai taip pat nepatvirtina, kad teismas pažeidė ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principus, nes nėra pateikti įrodymai, dėl kurių atsakovo turto areštas neturėtų būti taikomas visa apimtimi (CPK 306, 338 str.). Pažymėtina, kad priešingu atveju atsakovas turėtų galimybę vykdyti įsipareigojimus, kurių vykdymas nėra būtinas, o tuo iš esmės galėtų būtų pažeistas visų įmonės kreditorių lygiateisiškumas.
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).
Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog yra svarbu pažymėti, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt. tik po to, kai įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismas 2011-04-26 nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą, panaikino laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė šią nutarties dalį vykdyti skubiai. Teismo nutartis iki šiol neįsiteisėjo, nes dėl jos yra paduotas atskirasis skundas, o tai reiškia, kad klausimo dėl įmonės mokumo nagrinėjimas užsitęsė.
Esant tokiai situacijai, kolegija pabrėžia tai, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovui kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 145, 146 str.). Apelianto teigimu bendrovė vykdo ūkinę – komercinę veiklą, tačiau su atskiruoju skundu nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių veikiančios bendrovės būtinumą atsiskaityti su biudžetais, darbuotojais ir kt. (CPK 178 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė
Kazys Kailiūnas
Gintaras Pečiulis