Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-03-24][nuasmeninta nutartis byloje][eA-237-602-2016].docx
Bylos nr.: eA-237-602/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 17178019 pareiškėjas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Mokesčių bylos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Aplinkos apsauga
Aplinkos apsauga
Atliekų tvarkymo organizavimas ir planavimas
Atliekų tvarkymo organizavimas ir planavimas
Mokesčių sumokėjimas, grąžinimas ir išieškojimas
Mokesčių sumokėjimas, grąžinimas ir išieškojimas
Mokesčių sumokėjimas, grąžinimas ir išieškojimas
Kiti su mokesčių sumokėjimu, grąžinimu ir išieškojimu susiję klausimai
Kiti su mokesčių sumokėjimu, grąžinimu ir išieškojimu susiję klausimai
Kiti su mokesčių sumokėjimu, grąžinimu ir išieškojimu susiję klausimai
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eA-237-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02278-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. kovo 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui J. K. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“) prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. K. (toliau – ir atsakovas) 805,94 Lt (233,42 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už 2009 trečią, ketvirtą ketvirčius – 2013 metus bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo atsakovas J. K. Pareiškėjas nurodė, jog sutinka, kad atsakovas turi ir valdo kitą nekilnojamą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), už šį turtą rinkliavą moka, tačiau atsakovas nesikreipė įstatymo numatyta tvarka dėl atleidimo nuo rinkliavos per einamuosius metus, tad prašoma priteisti susidariusią skolą. Bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų atsisakė.

Atsakovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi butą ir namą, gyvena bute, namas yra nenaudojamas, už jį jis rinkliavos nemoka, buvo nuėjęs prašyti, kad vietinė rinkliava nebūtų skaičiuojama, tada jam pasakė, kad reikia prieš tai sumokėti skolas, to dokumentais įrodyti negali.

       

II.

 

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu priteisė iš atsakovo J. K. pareiškėjui 805,94 Lt (233,33 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas pažymėjo, kad Telšių rajone privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvesta nuo 2007 m. vasario 15 d. Telšių rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-283 patvirtino Telšių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 9, 10 punktais pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą, o 32 punkte nurodė, kad komunalinių atliekų turėtojai privalo pilnai ir laiku atsiskaityti už atliekų tvarkymą. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T1-063 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punkte nurodyta, kad komunalinių atliekų turėtojai yra fizinis ar juridinis asmuo, turintis komunalinių atliekų, kurių atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti, tai daugiabučių namų butų, individualių namų valdų, sodų ir garažų valdų savininkai, kurių vardu atlikta butų ir valdų teisinė registracija. Vėlesni nuostatų pakeitimai (2010 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. T1-7, 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. T1-236) iš esmės įtvirtino nuostatą, kad pastatų savininkai yra vietinės rinkliavos mokėtojai, ir nuo jos gali būti atleidžiami tik už einamuosius metus, pateikę atitinkamą prašymą su patvirtinančiais dokumentais. Duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis su tokiu prašymu į pareiškėją, byloje nėra.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas J. K. yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas, t. y. nuosavybės teise valdo namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų (galiojanti redakcija) 6 ir 34 punktus privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos matyti, kad atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 805,94 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatuose. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nematė teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėjas sumokėjo advokatui 181,50 Lt už pagalbą  surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau pareiškėjui atsiėmus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jos nepriteistinos.

 

III.

 

Atsakovas J. K. su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad vietinė rinkliava taikytina atliekų turėtojams, jo namas yra nebaigtas statyti, pelno neduoda, todėl vietinė rinkliava neturėjo būti skaičiuojama. Atsakovas nurodo, jog gyvena bute, o namas yra negyvenamas, todėl atsakovas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą moka du kartus. Taip pat atsakovas prašo atsižvelgti į tai, kad gyvena vienas, yra garbaus amžiaus, gauna nedidelę pensiją. Pažymi, kad individualaus konteinerio atliekoms neturi, pareiškėjas realiai jokių paslaugų neteikia, sutartis su pareiškėju dėl atliekų surinkimo nėra sudaryta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. K. 805,94 Lt (233,42 Eur) vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu priteisė iš atsakovo J. K. pareiškėjui 805,94 Lt (233,33 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis laikytinas atliekų turėtoju ir dėl to turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas pažymi, kad moka vietinę rinkliavą už butą, kuriame gyvena, tačiau name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, todėl ir pareiga mokėti vietinę rinkliavą negali atsirasti.

Telšių rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T1-063 patvirtintuose Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose.

Pagal Nuostatus (Tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. T1-063 redakcija) vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, pagal šiuos Nuostatus privalantys mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 5 punktas). Komunalinių atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, turintis komunalinių atliekų, kurių atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti. Tai daugiabučių namų butų, individualių namų valdų, sodų ir garažų valdų savininkai, kurių vardu atlikta butų ir valdų teisinė registracija, jų gyventojai, taip pat įstaigos, organizacijos, įmonės ir kiti ūkiniai subjektai. Pagal Nuostatų (Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T1-7 redakcija) 6 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Nuostatų (Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T1-7 redakcija) 32 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Pagal Nuostatų (Tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-236 redakcija) 6 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Remiantis nagrinėjamoje administracinėje byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nustatyta, kad atsakovui nuo 2008 m. vasario 20 d. priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 63 proc., dujos – nėra, šildymas – nėra, vandentiekis – nėra, nuotekų šalinimas – nėra, bendras plotas – 95,27 kv. m, naudingas plotas – 41,04 kv. m).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įvirtinta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pasisakiusi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų įvertinti, ar atsakovas laikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų Nuostatų prasme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog ginčo gyvenamasis namas bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą, buvo įrengtas ir galėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip gyvenamasis namas. Aptarti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastato baigtumas buvo 63 proc., jam nebuvo teikiamos jokios paslaugos (šildymas, vandentiekis ir pan.), pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų minėtus registro duomenis, atsakovo pateikti duomenys teismo nebuvo įvertinti. Pažymėtina, kad minėti Nekilnojamojo turto registro duomenys gali reikšti, jog buvo įrengta tam tikra gyvenamojo namo dalis ar tik tam tikra patalpa. Todėl byloje nėra aišku, ar gyvenamasis namas ginčo laikotarpiu galėjo būti naudojamas, ar jame buvo įrengtos patalpos, tinkamos gyventi, taip pat neįvertinti atsakovo pateikti duomenys, patvirtinantys elektros energijos suvartojimo kiekį, kurie taip pat nėra pakankami, nes atspindi tik informaciją apie kelis mėnesius, patenkančius į ginčo laikotarpį ir yra paimti iš paties atsakovo užpildytų sąskaitų, nėra jokių institucijų (pvz., akcinės bendrovės LESTO) pateiktų duomenų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės byloje trūko duomenų, kad būtų galima priimti sprendimą ir vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovas turėjo pareigą mokėti ginčo vietinę rinkliavą. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir teisėjų kolegijai iškilus abejonei, ar atsakovas galėjo būti laikomas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme, kolegija sprendžia, kad tai, jog teismas nesurinko pakankamai įrodymų, reikalingų teisingo teismo sprendimo priėmimui (ABTĮ 142 str. 1 d.), yra pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 10 straipsniu, turėtų pasiūlyti tiek pareiškėjui, tiek atsakovui pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius išvadą, ar aptariamu laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos buvo ir galėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, nesurinko visų reikiamų įrodymų, todėl neteisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

 

 

Arūnas Dirvonas

 

 

Veslava Ruskan


Paminėta tekste: