Administracinė byla Nr. A-735-442/2025

 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00405-2023-3

                Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

 

.

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja V. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) Panevėžio skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-125978 (toliau – ir Skyriaus sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-3268 (toliau – ir Valdybos sprendimas); įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių perskaičiuoti V. Z. socialinio draudimo senatvės pensijos bazinę dalį, įskaitant į socialinio draudimo stažą darbo laiką inžinieriaus mechaniko kvalifikacijos įgijimo Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), su atostogomis nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d., ir perskaičiuoti individualią dalį, išmokėti įsiskolinimą, įrašyti į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą pareiškėjos visus duomenis nuo 1977 m. rugsėjo 1 d.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Skyriaus sprendimas ir Valdybos sprendimas yra nepagrįsti, nes į pareiškėjos socialinio draudimo stažo darbo laiką turėjo būti įskaičiuotas mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d., su atostogomis nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėja paaiškino, kad laikotarpiu nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. atlikinėjo darbo praktiką, už kurią buvo mokama, ir nuo sumokėto atlyginimo buvo mokami valstybinio socialinio draudimo įnašai (laikotarpiu nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjai buvo suteiktos atostogos), bet šie laikotarpiai nėra įskaityti į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą. Pareiškėja pažymėjo, kad atostogų metu, laikotarpiu nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d., taip pat buvo mokami atostoginiai, nuo kurių buvo mokami valstybinio socialinio draudimo įnašai.

3.       Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius su pareiškėjos skundo reikalavimu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1.                      Pareiškėja skundžia Skyriaus sprendimo dalį, kuria į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. Pareiškėja teisę į socialinio draudimo senatvės pensiją įgijo 2022 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėja prašymą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo pateikė 2022 m. rugpjūčio 9 d., kartu su prašymu buvo pateikta Kauno technologijos universiteto 2022 m. balandžio 27 d. pažyma Nr. DV32-168, kuri patvirtina, jog pareiškėja nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. laikotarpiu studijavo Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute ir įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją, jai išduotas diplomas Nr. ?B 294770.

3.2.                      Skyriaus sprendimu pareiškėjai buvo paskirta 473,76 Eur dydžio senatvės pensija nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. neatsižvelgiant į mokymosi laikotarpį Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute. Prie Panevėžio skyriaus sprendimo pateiktame socialinio draudimo senatvės pensijos paskaičiavime nurodyta, jog laikotarpis nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. neįskaitytas į stažą. Skyriaus sprendimas yra pagrįstas, nes mokymasis (studijos) aukštojoje mokykloje negali būti vertinamas kaip mokymasis kvalifikacijos įgijimo kursuose, kas yra įskaitoma į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

3.3.                      Pareiškėja pradėjo dirbti tik 1982 m. rugsėjo 15 d. metalo dirbinių gamybiniame susivienijime „Nemunas“. Duomenų apie ankstesnius pareiškėjos darbo laikotarpius nėra, todėl įskaityti pareiškėjos atostogų laikotarpį nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. į stažą nėra teisinio pagrindo. Ginčo laikotarpiu pareiškėja nesimokė aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja jos mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpiu ar iki 1982 m. rugsėjo 15 d. dirbo, todėl nurodyti laikotarpiai pagrįstai nevertinti skaičiuojant pareiškėjos stažą.

4.       Atsakovas Valdyba su pareiškėjos skundo reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1.                      Pareiškėja nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. mokėsi tuometinio Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto dieniniame skyriuje. Mokymasis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje nelaikytinas mokymusi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, todėl Valdybos sprendime pagrįstai konstatuota, kad Skyriaus sprendime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 10 straipsnio 7 dalimi ir 2 priedo 2.4 papunkčiu, teisėtai ir pagrįstai neįskaitytas į pareiškėjos stažą pensijai skirti pareiškėjos mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis.

4.2.                      Metalo dirbinių gamybiniame susivienijime ,,Nemunas“ pareiškėja pradėjo dirbti tik nuo 1982 m. rugsėjo 15 d., o ankstesnių pareiškėjos darbo laikotarpių pensijos byloje nėra. Pareiškėjos kasmetinių atostogų laikotarpis nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. negali būti laikomas stažui prilyginamu laikotarpiu Pensijų įstatymo prasme. Valdybos sprendime pagrįstai konstatuota, kad įskaityti į pareiškėjos stažą laikotarpį nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. nėra teisinio pagrindo.

 

II.

 

5.       Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atsakovams Valdybai ir VSDFV Panevėžio skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas nustatė tokias aplinkybes:

6.1.                      Pareiškėja teisę į socialinio draudimo senatvės pensiją įgijo 2022 m. rugsėjo 1 d.

6.2.                      Prašymą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo pareiškėja pateikė 2022 m. rugpjūčio 9 d., kartu su prašymu buvo pateikta Kauno technologijos universiteto 2022 m.
balandžio 27 d. pažyma Nr. DV32-168, kuri patvirtina, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu studijavo Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute ir įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.

6.3.                      Skyriaus sprendimu pareiškėjai buvo paskirta 473,76 Eur dydžio senatvės pensija nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., neatsižvelgiant į mokymosi laikotarpį Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute.

6.4.                      Pareiškėja apskundė Skyriaus sprendimą VSDFV. Pareiškėjos skundas buvo atmestas Valdybos sprendimu. Teismas išdėstė Valdybos sprendime nurodytus argumentus.

7.       Teismas įvertino Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7, 10 straipsnių, 2 priedo 2.4 punkto, Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. A1-422 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 6 punkto nuostatas.

8.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo argumento, kad mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis turi būti įskaitomas į darbo stažą, akcentavo, kad mokymasis minėtame institute akivaizdžiai nėra tapatus mokymuisi aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje (Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 2.4 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo ginčo laikotarpį įskaityti į jos pensijų socialinio draudimo stažą. Teismas akcentavo, kad analogiškų nuostatų laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai, išskyrus Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 punktą, nenumato galimybės įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą mokymosi laikotarpius.

9.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu ji atlikinėjo darbo praktiką, už kurią buvo mokama, ir nuo sumokėto atlyginimo buvo mokami valstybinio socialinio draudimo įnašai, su atostogomis nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m.
rugsėjo 14 d., bet šie laikotarpiai nėra įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą, įvertino Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir Nuostatų 1 priedo 26 punktą. Teismas nurodė, kad į stažą įskaitomas studentų ir moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama. Teismas pažymėjo, kad jokių tai patvirtinančių dokumentų nei VSDFV Panevėžio skyriui, nei VSDFV, nei teismui pareiškėja nepateikė.

10.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pradėjo dirbti tik 1982 m. rugsėjo 15 d. metalo dirbinių gamybiniame susivienijime „Nemunas“, o duomenų apie ankstesnius pareiškėjos darbo laikotarpius nėra, todėl nėra teisinio pagrindo ginčo laikotarpį ir pareiškėjos atostogų laikotarpį nuo 1982 m.
liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. įskaityti į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą.

11.       Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatavo, kad Skyriaus sprendimas ir Valdybos sprendimas yra pagrįsti objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, jie yra teisėti ir pagrįsti, ir nėra pagrindo juos naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.

12.       Teismas nurodė, kad, nustačius, jog Skyriaus sprendimas ir Valdybos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių atlikti veiksmus.

 

III.

 

13.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo patenkinti skundą ir panaikinti Skyriaus sprendimą ir Valdybos sprendimą ir įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjos socialinio draudimo senatvės pensiją, įskaitant į stažą darbo laiką nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d., išmokant įsiskolinimą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.

14.       Pareiškėja nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

14.1.                      Panevėžio skyrius, priimdamas Skyriaus sprendimą, neįvertino pareiškėjos pateiktų dokumentų, kurie patvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu ne tik mokėsi, bet ir dirbo tarnautoja Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute. Tokiu būdu VSDFV Panevėžio skyrius pažeidė pareiškėjos teises į socialines garantijas, į objektyvią, teisingą socialinio draudimo senatvės pensijos išmoką, nes nepagrįstai sumažino pareiškėjos darbo stažą bei apskaičiavo mažesnę pensiją.

14.2.                      Atsakovai ignoravo iki 1990 m. kovo 11 d. galiojusį teisinį reglamentavimą, kurs nustatė, kad visi kvalifikacijos įgijimo laikotarpiai buvo apmokami, t. y. prilygdavo darbo pajamoms ir juo jų buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

14.3.                      VSDFV Panevėžio skyrius, priimdamas Skyriaus sprendimą, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, objektyvumo, pagarbos žmogui, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisinės valstybės pricipus.

14.4.                      Atsakovai nesilaikė teisės aktų, nustatančių, kad asmens kasmetinės atostogos įskaičiuojamos į darbo stažą, ignoravo aktualią teismų praktiką.

14.5.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl jos darbo ginčo laikotarpiu, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjos mokymasis ginčo laikotarpiu Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute, taip pat atostogų laikotarpis nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. nėra įtraukiami į darbo stažą.

14.6.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai apriboja pareiškėjos teises į nuosavybę (pensiją).

15.       Atsakovas Valdyba pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Valdybos atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Valdyba nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateiktų argumentų, kurių pagrindu galėtų būti daroma išvada, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas ar neištyrė įrodymų administracinėje byloje.

16.       Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. VSDFV Panevėžio skyriaus atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktas atsiliepimas. VSDFV Panevėžio skyrius nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės nenurodė jokių naujų argumentų ir aplinkybių, taip pat nepateikė jokių naujų dokumentų, kurie nebūtų vertinti priimant Skyriaus sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėja nepagrindė, dėl ko nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir dėl kokių teisinių priežasčių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

17.       Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė atsikirtimus į atsakovų atsiliepimus bei šių atsikirtimų papildymus. Juose pareiškėja pakartoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjos pilietines teises būti nediskriminuojamai, teisę į teisingą teismą, teisę į nešališką teismą, teisę į teisinį tikrumą, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse byloje
Nr. eA-1203-756/2021, Nr. eA-1459-502/2020.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

18.       Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus sprendimo ir Valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 8 d. pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo ir pridėjo dokumentus, be kita ko, patvirtinančius jos darbo stažą. VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-125978 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo“ pareiškėjai nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. paskirta senatvės pensija, kurią skiriant buvo nustatyta, kad pareiškėja įgijo 38 m. 3 mėn. 2 d. stažą senatvės pensijai gauti. Į pareiškėjos stažą nebuvo įtrauktas laikotarpis nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d., kai pareiškėja mokėsi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute, taip pat atostogų laikotarpis nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus sprendime nurodytu jos įgyto stažo apskaičiavimu, padavė skundą Valdybai, kuri ginčijamu Valdybos sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir įtraukti į jos įgytą stažą pensijai gauti ginčo laikotarpį.

21.       Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad pensijų socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.

22.       Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme (Pensijų įstatymo 10 str. 7 d.).

23.       Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje numatyta, kad asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę laikotarpiai, tarp jų – visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal minėto priedo 2.4 papunktį asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje.

24.       Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 15 punkte numatyta, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede. Nuostatų 1 priedo 32 punkte nurodyta, kad į asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laiką, įskaitytiną į socialinio draudimo stažą, įtraukiamas asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas.

25.       Kaip matyti iš byloje esančios pareiškėjos darbo knygelės kopijos, joje nėra įrašų, kad pareiškėja iki darbo metalo gaminių gamybiniame susivienijime „Nemunas“ pradžios (t. y. iki 1982 m. rugsėjo 15 d.) būtų dirbusi. Kauno technologijos universiteto 2022 m. balandžio 27 d. pažymoje apie studijas Nr. DV32-168 nurodyta, kad pareiškėja nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. dienine studijų forma studijavo Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Mašinų gamybos fakultete ir 1982 m. liepos 2 d. jai buvo suteikta diplomuoto inžinieriaus mechaniko kvalifikacija bei išduotas diplomas. Pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų apie darbą Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute dieninių studijų metu.

26.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, yra pažymėjęs, kad jokie kiti mokymosi laikotarpiai, negu numato Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punktas ir Nuostatų 1 priedo 32 punktas, t. y. mokymasis kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimosi kursuose, bei Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 punktas, t. y. mokymasis aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, į stažą neįskaitomi, o mokymasis (studijos) aukštojoje mokykloje negali būti vertinamas kaip mokymasis kvalifikacijos įgijimo kursuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m.
balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1203-756/2021).

27.       Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad ginčo laikotarpis neturėjo būti įskaitytas į pareiškėjos stažą.

28.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja pradėjo dirbti tik nuo 1982 m. rugsėjo 15 d., kai buvo paskirta dirbti į metalo dirbinių gamybinį susivienijimą „Nemunas“, o duomenų apie ankstesnius pareiškėjos darbo laikotarpius ir jai suteiktas atostogas nėra, todėl atsakovas neturėjo pagrindo įskaityti atostogų laikotarpį nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo14 d. į pareiškėjos stažą.

29.       Nuostatų 2 punktas nustato, kad socialinio draudimo pensijos (toliau – pensijos) ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas (toliau – kompensacija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Nuostatais. Todėl atsakovas Valdybos Panevėžio skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi Pensijų įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, galiojusiu pareiškėjos teisės į senatvės pensiją įgijimo dieną.

30.       Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų administracinių bylų, kuriose priimtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais, kaip teismo precedentais, jos nuomone, turėjo būti remiamasi, aplinkybės nėra tokios pačios arba panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, todėl pareiškėjos nurodytose bylose suformuota teisminė praktika šiai bylai nėra reikšminga.

31.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis pareiškėjos apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjos V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                Artūras Drigotas

 

 

                Jolanta Malijauskienė

 

 

                Dainius Raižys