Civilinė byla Nr. e2-57-329/2021

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01248-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2.8.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.3.; 31.7.4.; 3.1.7.11.

3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.

M A R I J A M P O L Ė S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 18 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

sekretoriaujant Eglei Valinčienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S.K.“ atstovams direktoriui V. K. ir advokatui A. B.,

atsakovei B. T. ir jos atstovui advokato padėjėjui K. Ž.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. K.“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei B. T. dėl turtinė žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 7635 Eur turtinę žalą, kurią sudaro sugadinto stogo atstatymo darbų vertė, ir 8821,94 Eur nuostolius (negautas pajamas), iš viso – 16456,94 Eur, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, jog naktį iš 2020 m. kovo 13 d. į kovo 14 d. Marijampolėje praūžus audrai, ant ieškovei priklausančio gamybinio pastato stogo užgriuvo gretimo pastato, priklausančio atsakovei, stogo nuolaužos, dėl ko buvo pažeistas ieškovės pastato sandarumas, į gamybines patalpas pradėjo tekėti vanduo. Ieškovė patirtą žalą prilygino prieš keletą metų šį stogą uždengusio statybos darbų rangovo pateiktai remonto darbų sąmatos vertei – 7635 Eur. Ieškovė faktiškai stogo remontą atliko savo jėgomis, nes sąmatą sudaręs rangovas sutiko remonto darbus pradėti tik po dviejų savaičių, o tai būtų atnešę dar didesnius nuostolius dėl prastovų. Ieškovo įmonė dėl technologinio proceso dirba be sustojimų dviem pamainomis po 12 val. – nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro ir nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto. Kiekviena pamaina turi savo gamybines užduotis, kurių rezultatus pagal technologinį procesą dažnai turi perimti kita pamaina, ir, jei pirmoji neprigamina pakankamai pusgaminių, gali trikti ne tik sekančios pamainos darbas, bet visas technologinis procesas. Ypač dideli nuostoliai tampa tuomet, jeigu neužbaigti procesai neatnaujinami per tam tikrą technologiškai nustatytą laiką (dažniausiai iki 3 dienų), nes tuomet beveik visa nebaigta gamyba tampa atliekomis. Dėl šios priežasties ieškovė negalėjo laukti profesionalių rangovų ir stogą susiremontavo savo jėgomis, naudodama savo darbuotojų darbą ir kai kurias sandėlyje turėtas medžiagas (medieną, pagalbines medžiagas ir pan.). Apskaičiuoti tikslią remonto darbų savikainą būtų sudėtinga ir nėra tikslo, nes vien iš įsigytų medžiagų vertės jau aišku, kad pateikta profesionalaus rangovo sąmata yra reali ir nėra abejonės, kad savo srities profesionalas darbus atlieka ir kokybiškiau, ir pigiau. Ieškovė elgėsi apdairiai, sąžiningai, kiek įmanoma mažindamas galimus nuostolius.

Ieškovės atstovai teismo posėdyje nurodė, jog palaiko ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymą Nr. 870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, Lietuvos žemyninėje teritorijoje maksimalaus vėjo greičio, paskaičiuoto dešimties metrų aukštyje, kritinė riba – 28-30 m/s. Atskaitinis vėjo greitis matuojamas dešimties metrų aukštyje. Skaičiuojant ribinį kritinį vėjo greitį, greitis turi būti mažinamas 0,75 koeficientu, atsižvelgiant į vėjo ir pastatų aukštį. Nagrinėjamu atveju pastatų aukštis –  3,78 metrai. Vėjas meteorologijos stotyse matuojamas taip pat dešimties metrų aukštyje, todėl šį skaičių reikia mažinti 0,75 koeficientu. Jei vėjo greičio rodiklis pagal meteorologijos rodmenis yra 20-21 m/s,  tai įvedus pataisą greitis būtų 15/16 m/s. Boforto skalė gali egzistuoti ten, kur nėra meteorologijos stočių, fiksuojančių konkrečioje vietovėje esantį vėjo greitį. Iš Kauno meteorologijos pažymos matyti, jog rodikliai panašūs į atsakovės pateiktus rodmenis. Rodmenys užfiksuoti 10 metrų aukštyje, o einant žemyn vėjo greitis mažėja. Vėjas pats savaime negali būti vadinamas nenugalima jėga. Šis pastatas yra 100 metrų ilgio, tai yra 50 metrų pastato priklauso ieškovei, o kita  50 metrų pastato dalis – atsakovei B. T.. Stogas nuplėštas nuo B. T. priklausančios pastato dalies. Iš foto nuotraukų matyti, jog buvo nuplėšta  stogo konstrukcijos su visa stogo danga. Stogas susideda ne iš vieno sluoksnio, jį sudaro pastato konstrukcijos, stogo konstrukcijos ir tik tuomet stogo danga. Šiuo atveju visa stogo danga ir konstrukcija buvo nunešta ant ieškovei priklausančio pastato stogo ir pievos. Įmonės direktorius teigia, jog sąžiningai atliko stogo remonto darbus, laiku sustabdė gamybą vien dėl darbų saugos. Tą dieną lijo ir snigo. Vanduo lijo ant įrenginių. Tai vyko šeštadienį ir sekmadienį, nebuvo galima prisikviesti skubios pagalbos, todėl buvo priimtas sprendimas stabdyti darbus, kad neįvyktų didesnė nelaimė. Stogo skylė yra virš elektros įrangos. Jei įranga būtų stovėjusi po atviru dangumi bent savaitę, ieškinio dydis būtų gerokai didesnis. Siekiant nedelsti, stogas buvo sutvarkytas per dvi dienas, pašalintos kliūtys tam, kad nebėgtų vanduo. Ieškovės atstovas V. K. aiškino, jog buvo atėjęs pas atsakovę ir klausė, kaip ji tvarkys šią situaciją, tačiau atsakovė  kategoriškai teigė, kad tai ne jos kaltė. Dėl prastovos ieškovė patyrė beveik 8821 Eur nuostolių, kadangi darbai stovėjo 51 valandą. Nurodo, kad ieškovės patirtą žalą įrodo pateiktas planas dėl stogo matavimo ir sąmata, sąskaitos faktūros. Pagal 2020 m. kovo 19 d. sąskaitą, kurios suma – 627 Eur, remonto darbams buvo panaudoti visi 70 lakštų. Papildomai buvo panaudoti anksčiau įsigyti šiferio lapai, išrašyti pagal ankstesnę 2008 metų sąskaita faktūrą, tai yra 14 lapų likutis. Iš viso po audros suniokotam stogui atstatyti buvo panaudoti 84 lapai. Sandėlio dalyje po audros buvo pažeistas tik vienas stogo lakštas, o visi stogo lakštai pažeisti  būtent gamybinėje pastato dalyje. Yra šešios vietos, kuriose padaryti pažeidimai ir po to atliktas remontas. Ieškovės atstovai teismo posėdyje nurodė, jog kai ieškovė remontavosi stogą dar iki 2020 m. kovo 13–14 d. įvykių, siūlė atsakovei kartu remontuoti ir jai priklausantį pastato dalies stogą, tačiau atsakovė atsisakė, remontą darė savo jėgomis, todėl stogas nebuvo tinkamai ir tvirtai pritvirtintas. Nurodė, kad ieškovė elgiasi sąžiningai, kadangi neprašo priteisti nei už prastovą darbuotojams išmokėtų nuostolių, nei didesnių išlaidų. Remontą atliko minimaliomis sąnaudomis. Jei būtų remontą atlikusi statybų bendrovė, būtų papildomos sumos. Pasisakydami dėl ekonominės ekspertizės išvadų, ieškovės atstovai nurodė, kad, jų manymu,  ekspertė viršijo savo kompetenciją, atsakydama į daugiau klausimų, negu jai buvo užduota, ekspertė nepagrįstai pasisakė išvadoje apie pelną, kuris iš esmės yra komercinė paslaptis. Ekspertė iš esmės nepasisakė, kiek prarasta pajamų. Ekspertė labiau pasisakė apie kelių dienų gamybos apimtis ir taip nustatė, kokios pajamos galėjo būti gaunamos. Atstovai nurodė, kad sutinka su ta ekspertizės išvados dalimi, kurioje kalbama apie tai, jog per 51 valandą įmonė dėl prastovos negavo 8821,94 Eur pajamų.  

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka, nes ieškovės patirta žala atsirado ne dėl atsakovės veiksmų. Atsakovės manymu, vien aplinkybė, jog atsakovė kartu su ieškove šios pasiūlymu neatliko stogo remonto darbų, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė mano, kad ieškovės pateiktos dvi sąskaitos faktūros neįrodo ieškovės patirtos žalos dydžio. Atsakovė remiasi Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento pažyma, iš kurios matosi, kad 2020 m. kovo 13 d. didžiausias vėjo greitis Patašinės kaime buvo 21 m/s. Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 21 m/s, yra stipri audra (stiprumas – 9 balai). Pagal šią skalę, esant tokiam vėjui, sąlygos sausumoje – lengvi statinių pažeidimai, pasireiškiantys lengvu konstrukcijų apgadinimu (pvz. stogų nuplėšimu). Šia pažyma paneigiamas ieškovės teigimas, jog žala buvo padaryta ir dėl lietaus. Atsakovė įsitikinusi, kad jos pateikta Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento pažyma apie 2020 m. kovo 13 d. didžiausią vėjo greitį Patašinės kaime įrodo, kad žala ieškovei atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o dėl nenugalimos jėgos – stiprios audros, kurios stiprumas pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtintą Boforto skalę – 9 balai.

Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, jog 2020 m. kovo 14 d. anksti ryte atvažiavusi į darbą rado nuplėštą jai priklausančio pastato stogą, apverstą melžimo aikštelę. Dalis stogo buvo nublokšta ant pastato bendraturtės ieškovės stogo, šiferio lakštai, stogo šiltinimo vata mėtėsi ant žemės. Apverstą melžimo aikštelę jos darbuotojas V. R. atvertė su traktoriumi, jam padėjo melžėja A. R., nes melžimo aikštelė yra sunki, rankomis jos nepakelsi. Kadangi buvo labai anksti ir nedarbo diena (šeštadienis), atsakovė apie pusę devynių paskambino ieškovės direktoriui V. K. ir pasakė, jog vėjo nuneštas jos pastato dalies stogas, apgadintas ir ieškovės pastato stogas. Lietaus nebuvo, buvo pasnigta, bet nedaug. Nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. atsakovė pastate dirbo iki 18 val. Būdama namie išgirdusi, jog kyla didelis vėjas, apie 21 val. nuvažiavo iki savo pastato Patašinės kaime, kuriame įrengtas tvartas, ir uždarė visas duris ir langus. Namo išvažiavo apie 22 val., stogas dar nebuvo nuplėštas. Tuo metu ieškovei priklausančioje pastato dalyje vyko gamyba, degė šviesa, dirba staklės. Atsakovė nurodė, kad dėl audros padarinių ieškovė pakeitė ne 84, o 51 stogo lakštą. Tai yra užfiksuota faktinių aplinkybių protokole, kurį surašė jos kviestas antstolis. Atsakovė teigė, kad ieškovė dėl audros padarinių nebuvo sustabdžiusi savo gamybos, nes ji 2020 m. kovo 14–16 dienomis dirbo savo pastato dalyje ir matė, jog ieškovės gamykloje dirbo darbininkai, ryte po audros į pamainą buvo atvažiavęs ieškovės darbuotojas G., kuris pakeitė naktį dirbusį darbuotoją. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad atsakovė turi būti atleista nuo žalos atlyginimo, nes žala ir nuostoliai ieškovei atsidaro dėl force majeure, nes nustatyta, jog vėjo greitis buvo devynių balų pagal Boforto skalę. Šioje skalėje rašoma, jog esant tokiam vėjo greičiui, gali būti nulaužiami stogai, sugadinami statiniai. Iš pateiktų nuotraukų matosi, jog gamybinės patalpos pažeistos nebuvo. Pasisakydami dėl ekonominės ekspertizės, nurodė, kad ekspertė rėmėsi ta pačia suplanuotos gaminti ir nepagamintos produkcijos lentele, kuri buvo pateikta patikslintame ieškinyje, patvirtindama tų duomenų teisingumą. Ekspertė rėmėsi žiniaraščio išrašu, kuriame pateiktas tik šešių iš dvidešimties darbuotojų darbo laikas. Pastebėjo, jog darbuotojų prastovos užfiksuotos ir iki įvykio, ekspertė neprašė pateikti darbo sutarčių.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiškino, jog dirba ieškovės įmonėje gamybos vadovu. 2020 m. kovo 14 d. ryte gavo pranešimą iš darbuotojo L. K., jog stoge atsirado skylė ir matosi dangus. Gamyba buvo sustabdyta šiek tiek po 5.00 val. Apie 8.00–8.30 val. jis ir direktorius atvyko į gamyklą, padarė foto nuotraukas ir įsakymu įformino gamybos sustabdymą. Buvo šeštadienis, tuo metu niekas kitas negalėjo atlikti remonto darbų, todėl stogo remontą atliko pačios įmonės darbuotojai. Gamyba buvo atnaujinta pirmadienio rytą. Liudytojas paaiškino, kad plėvelių gamybos cechas dirba nepertraukiamai dviem pamainomis nuo 8.00 val. ryto iki 20.00 val. ir nuo 20 val. iki 8 val. Naktinėje pamainoje dirba vienas darbuotojas, dieninėje – apie 20 darbuotojų. Naktinėje pamainoje vyksta įrangos prižiūrėjimo darbas. Nurodė, jog, kai gavo informaciją apie stoge atsiradusią skylę ir esančią drėgmę, pasakė darbuotojui, jog įrangą laikinai išjungtų, bet temperatūra patalpoje liko įjungta. Paaiškino, kad įrangos negalima bet kada išjunti ir įjungti. Tam, kad įranga pasiruoštų darbui, reikalingos keturios – penkios valandos po jų įjungimo. Atvykęs į gamybines patalpas kovo 14 d. rytą ir viską patikrinęs, nutarė, jog reikia pilnai viską išjungti. Dėl stogo remonto įmonės direktorius kreipėsi į statybos darbus vykdančią bendrovę, jos vadovą iškvietė ieškovės direktorius. Buvo suskaičiuoti būtini pakeisti šiferio lakštai, nurodo, kad liudytojas taip pat dalyvavo šiferio lakštų skaičiavime. Visi 84 lakštai sulaužyti stovi ieškovės pakrovimo aikštelėje, esančioje kitame pastato gale. Nurodo, kad kai vyko faktinis aplinkybių konstatavimas, inicijuotas atsakovės, buvo apžiūrėta tik vidinė kiemo dalis, o išorinė pusė apžiūrėta nebuvo. Būtent išorinėje pusėje matėsi numuštos šachtos, kurias užfiksavo ieškovės iniciatyva kviestas antstolis. Nurodo, kad ieškovės pastate atsivėrė keturios ar penkios skylės. Kai atvyko į patalpas 2020 m. kovo 14 d. ryte, buvo sniego, nelijo. Gamybos patalpose buvo aukšta temperatūra, todėl sniegas nuo lubų pradėjo tirpti, o sniego tirpsmo vanduo pateko į vidų. Nurodė, kad dėl sustabdytos gamybos neteko virš 8000 Eur pajamų. 

Liudytojas A. A. teismo posėdyje paaiškino, jog 2020 m. kovo 14 d. apie 9.00 val. ieškovės direktorius V. K. jam paskambino ir pasakė, jog reikia vykti į gamyklą, nes ten kažkas nutiko stogui. Atvykęs pamatė, jog patalpų stogai nuplėšti, pievose daug stogo šiltinimo vatos. Buvo pasnigę, slidu. Kadangi jis pat yra statybininkas ir vadovauja statybos įmonei UAB „S.“, ieškovės direktoriaus pavedimu viską apžiūrėjo, pamatavo ir sudarė preliminarią darbų sąmatą kiek galėtų kainuoti ieškovei jos pastato apgadinto stogo remontas. Po preliminarios sąmatos sudarymo pas ieškovą nedirbo, nes tuo metu turėjo kitų darbų, galėjo ieškovei stogą remontuoti ne anksčiau, kaip po dviejų savaičių. Prisimena, kad ieškovės direktorius teigė, jog negali tiek ilgai laukti ir stogo remontą atliks savo jėgomis. Buvo šiek tiek pasnigę, kai lipo ant stogo. Į vidų užėjus, matėsi dangus pro stogą. Viduje pastato ar buvo drėgmės, nelabai atkreipė dėmesį, tik pamena, jog sniegas buvo pradėjęs tirpti. Nurodė, kad surašydamas sąmatą suskaičiavau šiferio lapus, viena šachta buvo visai nuversta, kita tik pažeista. Jas reikėjo atstatyti, apskardinti. Sąmatą ir skaičiavimus pateikė kovo 16 d. Ar visos medžiagos, paskaičiuotos pagal sąmatą, buvo panaudotos stogo remontui, nežino.

Liudytoja A. R. teismo posėdyje paaiškino, jog 2020 m. kovo 14 d. ryte apie 6.00 val. kartu su atsakove, kuri yra jos mama, atvažiavo į fermą ir pamatė, kad melžimo aikštelė apversta, guli ant kelio. Pamatė, jog nėra stogo, po visą fermą mėtosi vata. Norėjo skambinti ieškovės direktoriui, bet buvo labai ankstus rytas, nutarė šiek tiek palaukti. Per tą laiką tvarkė aplinką. Apie 8.40 val. paskambino ieškovės direktoriui ir pranešė, jog atsakovės pastato stogas užkrito ant ieškovės pastato. Liudytoja nurodė, kad tuo metu matė, jog ieškovo pastato pusėje staklės dirbo, gamykloje darbas vyko. Stogo tvarkymas vyko tą patį savaitgalį, o kitą savaitgalį pabaigė darbus. 2020 m. kovo 13 d. buvo labai vėjuota, o kovo 14 d. ryte buvo šiek tiek sniego. Atsakovės pastato stogą pradėjo tvarkyti tik po mėnesio, visą tą mėnesį nelijo. Teigė, kad audra gamyklos darbų nesustabdė, darbininkai pastoviai dirbo ir keitėsi pamainomis. Tokią išvadą liudytoja padarė iš to, jog gamykloje degė šviesos, ūžė staklės, o gamyklos įranga matosi pro atsakovės pastato langus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys ir patikslintas ieškinys netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos ir nuostolių, atsiradusių atsakovės pastato stogui užkritus ant kaimyninio ieškovės pastato stogo, atlyginimo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad naktį iš 2020 m. kovo 13 d. į 2020 m. kovo 14 d. praūžus audrai ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užgriuvo atsakovei B. T. priklausančios gretimo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies stogo nuolaužos, dėl ko buvo pažeistas ieškovei priklausantis pastatas. Pastatas – ferma, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklauso ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „S. K.“ ir atsakovei B. T.. Ieškovei priklausantis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra gamybinio pobūdžio. Ieškovė yra nepertraukiamą gamybą vykdanti įmonė, kurios didžiąją dalį produkcijos sudaro plastikinės pakuotės. Dėl stogo remonto ieškovė patyrė turtinę žalą, dėl sustabdytų gamybos darbų – nuostolius (negautas pajamas).

Dėl statinių savininko atsakomybės aiškinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įrodinėjimo našta, kad buvo CK 6.270 straipsnyje nurodytos aplinkybės, tenka atsakovei.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aiškinimo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 840 ,,Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 1 punktu, ,,Force majeure“  –  tai nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Nutarimo 2.1 bei 2.3 punktuose numatyta, jog pagrindas atleisti nuo atsakomybės yra tuomet, kai šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji  nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties arba sugeba įrodyti, kad ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Nutarimo 3.2 punkte numatyta, jog viena iš kliūčių grupių – tai stichinės nelaimės, tokios kaip smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai

Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Pastatai projektuojami ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose jiems nustatomi reikalavimai, atsižvelgiant į būtiną pastatų atsparumą tam tikro Lietuvoje įprasto stiprumo vėjui. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Nagrinėjamu atveju sprendžiant nenugalimos jėgos egzistavimo klausimą, teismas turi įvertinti, ar atsakovės pastato stogą nukėlęs vėjas gali būti laikomas nenugalima jėga ir ar atsakovė galėjo tokio stiprumo vėjo tikėtis bei imtis priemonių nuo jo apsisaugoti. Tam, kad būtų atsakyta į šiuos klausimus, būtina išaiškinti stiprios audros sąvoką nenugalimos jėgos kontekste, taip pat ekstremalios situacijos ar ekstremalaus įvykio ryšį ir tapatumą su force majeure (nenugalima jėga). 

Vadovaujantis Vyriausybės nutarime Nr. 241 „Dėl Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytais ekstremalių įvykių kriterijais, viena iš ekstremalių įvykių grupių – tai stichinis meteorologinis reiškinys, toks kaip labai smarki audra, viesulas, škvalas, kurio metu maksimalus vėjo greitis gali siekti 28 – 32 m/s. Pagal šį nutarimą labai smarkią audrą konstatuoti galima tik tuomet, kai vėjo greitis siekia 28 m/s ir neviršija 32 m/s. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme numatyta, jog ekstremali situacija – tai padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Ekstremalios situacijos pavyzdys – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuomet paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl sausros. Taigi ekstremali situacija / įvykis ir nenugalima jėga nėra laikytinos tapačiomis sąvokomis.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, kokio stiprumo ir tipo Marijampolės apskrityje, (duomenys neskelbtini), kilo audra, būtina tiksliai atskirti „stiprios audros“  terminą nuo „labai smarkios audros, viesulo, škvalo“. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro 2020 m. ataskaitoje, prieinamoje viešoje erdvėje, ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenyse, esančiuose internetiniame tinklalapyje „http://www.meteo.lt“, paaiškinti vėjų pavadinimai, priklausomai nuo jų stiprumo ir formos. Taigi audra – tai reiškinys, kai vėjo greitis viršija 20,8 m/s; vėjas plėšia šiferio lakštus, kaminų stogelius, lengvi daiktai pastumiami iš vietos, lūžta didelės medžių šakos, kartais lūžta medžiai, kiti išraunami su šaknimis. Škvalas – tai staigus vėjo sustiprėjimas iki 8 m/s ir daugiau per trumpą, ne didesnį kaip 2 min. laiko tarpą; škvalo metu vėjo greitis gali siekti 20 – 30 m/s, o trukmė didesnė negu 1 min. Viesulas – tai stiprus oro sūkurys, susidarantis po greitai išsivysčiusiais kamuoliniais lietaus debesimis; skersmuo apie 150 metrų, dažniausiai vertikalios formos, Lietuvoje pasirodo rugpjūčio mėnesiais. Teismas pažymi, jog audros stiprumo nustatymas svarbus vertinant aplinkybę, ar buvo force majeure, ar ne.

Byloje pateikta Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento pažyma patvirtina, jog 2020 m. kovo 13 d. didžiausias vėjo greitis Marijampolės savivaldybėje buvo 21 m/s. Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale (Boforto skalė – tai empirinė vėjo intensyvumo skalė, sukurta 1805 m. airių mokslininko, admirolo Sero Francis Beaufort), kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 20,8 – 24,4 m/s, laikomas stipria audra, jo stiprumas – 9 balai. Pagal šią skalę, esant tokiam vėjui, sąlygos sausumoje – lengvi statinių pažeidimai, pasireiškiantys lengvu konstrukcijų apgadinimu (pvz. stogų nuplėšimas). Iš pateiktos skalės matyti, jog kritulių 2020 m. kovo 13 d. nebuvo, audra 2020 m. kovo 13 – 16 dienomis išliko panašaus stiprumo. Teismui savo iniciatyva patikrinus viešai prieinamą informaciją, nustatyta, jog apie tai, kad 2020 m. kovo 13 d. naktį Lietuvoje kils stipri audra, buvo pranešta per visuomenės žiniasklaidos priemones, taip pat matyti, jog audros padariniai visoje Lietuvos teritorijoje buvo stiprūs (išversti medžiai, nuplėšti stogai, užstatyti keliai) (tai patvirtinta kasdieniuose internetiniuose portaluose viešai skelbiama informacija).

Nors nagrinėjamu atveju vėjo greitis nustatytas 21 m/s, tai yra nesiekia 28 m/s greičio, teismas sprendžia, jog vėjo stiprumas, nustatytas 2020 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini), vertintinas kaip atitinkantis ekstremalių įvykių kriterijus, kadangi šiems pakanka nustatyti 9 balus pagal Boforto skalę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA-433-629/2019). 

Iš byloje pateiktos MB „E. B.“ 2020 m. rugsėjo 18 d. Eksperto konsultacijos Nr. EK 20/09/18 matyti, kad ekspertas nustatė, jog nagrinėjamu atveju Boforto skalė negalėjo būti naudojama stogo griūties priežastims pagrįsti; stogo griūties priežastis nėra vėjo apkrovos viršijimas nuo skaičiuotų apkrovų į stogo konstrukciją; įvykio aplinkybės negali būti priskirtos nenugalimos jėgos force majeure aplinkybėms, stogo konstrukcijos griūtis matomai įvyko dėl kitų priežasčių; vėjo greitis pagal atitinkamus paskaičiavimus į pastatą veikė 16 m/s greičiu.

Pažymėtina, jog konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

Šiuo atveju teismas, vertindamas Eksperto konsultacijos Nr. EK 20/09/18 pateiktą išvadą, atkreipia dėmesį į tai, jog ekspertas neigia tiek force majeure egzistavimą, tiek galimybę remtis Boforto skale, taip pat teigia, jog vėjo greitis minėtų patalpų teritorijose buvo 16 m/s. Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog eksperto teiginius, kad Boforto skalė nenaudojama statybinių konstrukcijų skaičiavimo metodikoje, paneigia teismų praktika, kurioje matyti, jog Boforto skalė plačiai naudojama ir ja vadovaujamasi priimant procesinius sprendimus bei nutartis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-3065-575/2016; 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-433-629/2019; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-858-2765-12; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-552-2084/2013; 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-2227/2012), tuo tarpu eksperto nustatytą ir paskaičiuotą vėjo greitį bei force majeure (nenugalimos jėgos) netaikymą paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

Pažymėtina, jog eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

Teismas pažymi, jog šiame kontekste dėl nenugalimos jėgos egzistavimo ypatingą reikšmę turi ir pastato savininko elgesys, tai yra ar buvo pasitelktos vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens pastangos žalai išvengti.

Atsakovė, būdama atsakinga už jai tenkančios pastato dalies techninę priežiūrą, vykdydama jo būklės stebėseną, privalėjo užtikrinti, kad minėta patalpa ir jos stogas nekeltų grėsmės kitiems asmenims ir jų turtui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės stogas iki 2020 m. kovo 13 d. įvykusios audros buvo kritinės būklės ar neatitiko pastatui keliamų būtinųjų saugos reikalavimų. Ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių, jog atsakovės stogas buvo netvirtas ar netinkamai pritvirtintas, tai motyvuoja deklaratyviais teiginiais ir asmenine nuomone. Teismo manymu, vien aplinkybė, jog atsakovė dar iki 2020 m. kovo 13-14 d. įvykių nesutiko kartu su ieškove remontuoti jiems po ½ priklausančio pastato stogo ir pastato stogą kiekvienas iš bendraturčių remontavo atskirai, neįrodo, jog atsakovės stogas buvo suremontuotas prasčiau nei ieškovės. Byloje nėra duomenų, jog iki stichinės nelaimės ieškovei trukdė ar kliudė ant atsakovės pastato esantis stogas, taip pat nėra duomenų, jog ieškovė iki šio įvykio būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl atsakovės galimai netinkamo, nekokybiško ar aplinkai keliančio grėsmę stogo. Audra įvyko pavasarį, tai yra praėjus lietingam ir vėjuotam rudens bei žiemos laikotarpiui, kurių metu galėjo netrūkti stipraus ir atšiauraus vėjo, todėl tuo atveju, jei stogas būtų buvęs netvirtas, jį būtų galėję apgadinti ar sugadinti net ir menkesnio greičio vėjas, tačiau stogas buvo nuplėštas būtent nuo 2020 m. kovo 13 d. užfiksuotos stipraus vėjo jėgos. Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, jog atsakovės pastato dalies stogas buvo netvirtas, turėjo silpnesnes konstrukcijas ar mažesnį atsparumą vėjui. Be to, atsakovės kaip rūpestingo ir atsakingo asmens elgesį patvirtina byloje pateikti paaiškinimai, jog atsakovė į fermą kasdien eina po tris – penkis kartus, visuomet prižiūri pastatą bei jo aplinką. Audros išvakarėse atsakovė, pamačiusi stiprėjantį vėją, dar tą patį vakarą nuvažiavo iki fermos, uždarė langus ir duris, siekdama užsandarinti pastatą tam, kad nebūtų padaryta žala nei jos, nei kitų asmenų turtui, kas tik įrodo, jog atsakovė, artėjant audrai, ėmėsi visų reikalingiausių priemonių dėl jos ir kitų asmenų saugumo užtikrinimo.

Vadovaujantis Nutarimo dėl force majeure (nenugalimos jėgos) 5 dalimi, šalis, prašanti atleisti ją nuo civilinės atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Teismo posėdžio metu atsakovė bei liudytoja A. R. patvirtino, jog 2020 m. kovo 14 d. rytą, atvykusi į fermą ir pamačiusi audros nusiaubtus statinius, pradėjo tvarkyti vietovę ir iš apie tai pranešė ieškovės direktoriui V. K.. Šios aplinkybės nėra nuginčytos, todėl laikytina, jog atsakovė kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo nesiekė išvengti galimos atsakomybės.

Teismas, atsižvelgęs į Hidrometeorologijos tarnybos pažymą ir joje nurodytus duomenis, kad 2020 m. kovo 13 d. didžiausias vėjo greitis Patašinės kaime buvo 21 m/s (pagal Boforto skalę stiprumas – 9 balai), ir paaiškinimus, jog po audros buvo nuneštas ne tik atsakovės stogas, bet ir lauke stovėjusi melžimo aikštelė, kurią dėl sunkaus svorio pakelti gali tik traktorius, padarė išvadą, kad 2020 m. kovo 13 d. naktį kilusi audra buvo neišvengiama ir ypatingai neįprasto stiprumo vėjo, sąlygojusio atsakovės pastato stogo nuplėšimą ir ieškovės pastatui padarytą žalą, todėl konstatuojama, jog ieškovei žala padaryta dėl force majeure (nenugalimos jėgos).

Dėl žalos ir nuostolių priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7635 Eur turtinę žalą, kurią sudaro sugadinto stogo atstatymo darbų vertė, ir 8821,94 Eur nuostolius (negautas pajamas), viso – 16456,94 Eur.

Pagal CK 6.249 straipsnį žalos dydį privalo įrodyti ieškovė. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Ieškovė žalą įrodinėjo byloje pateiktomis 2008 m. liepos 14 d. bei 2020 m. kovo 19 d. PVM sąskaitomis – faktūromis, kuriose matyti, jog ieškovė pirko lakštus ir padėklus, skirtus stogo remonto darbams, taip pat lokaline sąmata, statinių išdėstymo planu bei foto nuotraukomis. Dėl 2020 m. kovo 19 d. sąskaitos, kurios suma – 627 Eur, remonto darbams buvo panaudoti visi 70 lakštų, papildomai buvo panaudoti anksčiau įsigyti lakštai, išrašyti pagal ankstesnę 2008 metų sąskaita – faktūrą, tai yra 14 lapų likutis. Iš viso po audros suniokotam stogui atstatyti buvo panaudoti 84 lapai.

Tuo tarpu nuostolius  (negautas pajamas) ieškovė įrodinėja pateikdama 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą, suvestinių duomenų apie vienkartinę pakuotę išrašą, dalimi ekonominės ekspertizės išvada, kurioje pasisakoma dėl apie tai, jog per 51 valandą įmonė dėl prastovos negavo 8821,94 Eur pajamų. Ieškovė negautas pajamas motyvavo tuo, jog ieškovė yra nepertraukiamą gamybą vykdanti įmonė, kurios didžiąją dalį produkcijos sudaro plastikinės pakuotės, o dėl įvykusios audros sukeltų padarinių gamybos procesas buvo sustabdytas, dėl ko darbų prastova truko 51 val. Prastovos metu ieškovė nepagamino užsakytos produkcijos už 8821,94 Eur sumą.

Iš antstolio Artūro Auglio byloje pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo, pradėto ieškovės iniciatyva, protokolo matyti, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra be stogo. Ieškovės žalą sudaro sulaužytos ventiliacijos šachtos, stogo skardinimas, stogo danga, užteršta aplinka nuolaužomis ir mineraline vata. Ieškovės direktoriaus teigimu, stogo remontui buvo panaudoti 84 šiferio lakštai.

Iš antstolės Svajonės Žukaitienės byloje pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo, pradėto atsakovės iniciatyva, protokolo matyti, jog ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo pakeistas 51 šiferio lapas.

Įvertinus aplinkybę, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos skirtingos aplinkybės, teismas daro išvadą, jog priteistinos žalos dydis gali būti netikslus, todėl jį reikėtų vertinti atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus.

Sutinkamai su CK 6.212 straipsniu, pagal kurį atsakovė atleista nuo civilinės atsakomybės už ieškovės patirtą turtinę žalą bei nuostolius nustačius force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybę, teismas nuodugniai dėl žalos ir nuostolių nepasisako ir jų pagrįstumo nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys netenkinamas visiškai, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 650 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 650 Eur išlaidos už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą. Advokato padėjėjo atsakovei teiktas teisines paslaugas įrodo atstovavimo sutartis, o teisinių paslaugų išlaidas įrodo byloje pateiktos 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. sąskaitos (sąskaita Nr.20/05/19, sąskaita Nr. 20/05/19/3) bei 2021 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sudarančios 13,07 Eur, priteisiamos iš ieškovės  valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 264 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. K.“, juridinio asmens kodas 151150227, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 13,07 Eur (trylika eurų 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytas sumas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja                                                                                                                Virginija Šeškuvienė