Civilinė byla Nr. 2-106-357/2021

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00170-2019-8

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1;

                                                                                 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.2; 3.2.3.8

                                                                                 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

sekretoriaujant K. R.,

dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovui advokato padėjėjui V. M.,

atsakovės VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovei D. N.,

tretiesiems asmenims  A. B., BTA Baltic In surance Company filialo Lietuvoje atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  J. J. ieškinį atsakovei VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje A. B., BTA Baltic In surance Company filialas Lietuvoje.

Teismas, išnagrinėję bylą,

 n u s t a t ė:

1.       Ieškovė J. J. pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 6 927,18 Eur turtinės žalos ir 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos mamai A. P. buvo suteiktos netinkamai, kas sąlygojo mirtį. A. P. nuo 1973 metų gydėsi (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, skųsdavosi (duomenys neskelbtini), tačiau ją gydžiusi šeimos gydytoja pasikliovė savo žiniomis, ilgą laiką dėl nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių nedavė siuntimo pas kardiologą, nors mama ne kartą prašė, kad jai būtų išduotas siuntimas pas gydytojus specialistus. Pirmas siuntimas pas gydytoją kardiologą buvo duotas tik 2016-09-19, gydytoja dėl savo nepateisinamo aplaidumo net 43 metus nedavė siuntimo pas gydytoją specialistą, t. y. kardiologą. Pavėluotas siuntimas pas gydytojus specialistus, pavėluotas ligos diagnozavimas ir sudėtinga operacija vyresniame amžiuje lėmė tai, kad A. P. mirė, kas ieškovei sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, negrįžtamą praradimą, tuštumą. Šias aplinkybes patvirtina P. P. (turinčio aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, medicinos mokslų daktaro laipsnį, medicinos praktikos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, teismo medicinos gydytojo darbo stažas nuo 1998 m., Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sąraše) teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada. Teismo ekspertas teikė išvadą, kad šeimos gydytoja laiku nedavė siuntimo konsultacijai pas kardiologus 1998 m. nes (duomenys neskelbtini) tai įgimta liga. Nuo 1998 m iki 2016 m šeimos gydytoja privalėjo reguliariai išduoti siuntimus pas kardiologą tiek dėl (duomenys neskelbtini), tiek ir dėl (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytojo išduotas siuntimas pas kardiologą 2016 m. buvo pavėluotas diagnozės nustatymui. A. P. reikėjo siuntimo pas neurologą pagal skundus, kad (duomenys neskelbtini). Buvo neatkreiptas dėmesys į 2007-03/04 mėn. Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) echoskopinį tyrimą, ko pasėkoje turėjo reguliariai būti sekama A. P. dėl (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytojas pagal savo kvalifikaciją galėjo įtarti (duomenys neskelbtini) ir duoti siuntimą kardiologui. Paaiškinimo rašte gyd. A. B. rašo VšĮ Panevėžio raj. savivaldybės poliklinikai, kad ji apie (duomenys neskelbtini) gydymą ir tyrimus Panevėžio apskrities ligoninėje pacientės nebuvo informuota ir išrašo neturėjo, nežinojo, kad pacientei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Teismo ekspertas nerado ligos istorijos išrašų už 6 metus. Poliklinikos ligos istorijoje yra įrašai, kad mama lankėsi su siuntimu pas dermatologus, buvo atlikti profilaktiniai patikrinimai dėl darbo, visur pastabos, kad (duomenys neskelbtini), įrašai, kad geria vaistus (duomenys neskelbtini).

3.       Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai buvo pateikta Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada, tačiau į ją net nebuvo atsižvelgta. Komisija padarė išvadą, kad neva pacientė nepakankamai buvo rūpestinga savo sveikatos atžvilgiu ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 str. nuostatos. Ieškovės vertinimu, poliklinikos šeimos gydytoja neužtikrino maksimalaus atidumo ir rūpestingumo kriterijų, net nesistengė ir nebandė laiku diagnozuoti ligą, duoti reikiamus siuntimus pas gydytojus specialistus. P. P. savo išvadoje nurodė, kad operacija yra ne tokia pavojinga jaunesniame amžiuje, tačiau dėl gydytojos aplaidumo operacija ir tinkamas gydymas buvo paskirtas pavėluotai. Papildomai ieškovė nurodo, kad gydytojo kardiologo l998-06-23 dokumente parašyta „būtina pagalba“ ir paskirtas gydymas, nors tuomet diagnozė buvo nustatyta klaidinga. 1998 metais A. P. buvo 53 metų amžiaus ir jai nustatyta (duomenys neskelbtini), įgimtos (duomenys neskelbtini) ligos nepastebėjo. Vien lingvistinis žodžio įgimta aiškinimas reiškia, kad A. P. gimė su šia liga (patologija).

4.       Nurodo, kad atsakovė klaidingai teigia, neva nuo 2001 m. sausio 17 d. iki 2007 m. balandžio 24 d. pacientė, A. P., visiškai nesilankė ir vaistų nevartojo. Mama darbovietės niekada nekeitė, nuolat sirgo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. pradžios iki 2007-03-08 gydėsi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, net kelis kartus vyko (duomenys neskelbtini) su siuntimu, (duomenys neskelbtini) komplikavosi į (duomenys neskelbtini). Nėra jokios informacijos apie jos gydymą dėl prasidėjusio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Su gydytojo siuntimu vyko pas (duomenys neskelbtini) gydytoją ir padarius nuotrauką, tą pačią dieną buvo paguldyta į ligoninę. 2007 m. balandžio 27 d. A. P. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl (duomenys neskelbtini) problemų po konsultacijos (duomenys neskelbtini), kur nustatyta būklė po (duomenys neskelbtini), tačiau neva šeimos gydytoja apie gydymą nežinojo. Teismo ekspertui P. P., atliekant ir pateikiant konsultacinę išvadą, buvo pateiktos medicininių dokumentų kopijos, tyrimo metu 2019-04-15 surastas dokumentas ambulatorijos knygelėje. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje punktas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad buvo nekreiptas dėmesys į 2007-03/04 Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) tyrimą, ko pasėkoje turėjo reguliariai būti sekama A. P. dėl (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių raštiškų atsisakymų vykti pas gydytojus specialistus, visus siuntimus, kurie buvo duoti, A. P. panaudojo juos tinkamai, t. y. nuvykdavo pas gydytojus specialistus. Tėtis sirgo tik nuo (duomenys neskelbtini) metų, o mama A. P. siuntimų pas gydytojus specialistus negavo nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. beveik 18 metų, todėl atsakovės teiginiai, kad neva mama pati atsisakydavo vykti pas gydytojus specialistus, yra tiesiog siekis išvengti atsakomybės ir visas neigiamas pasekmes permesti pacientui. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. vyras mirė (duomenys neskelbtini), A. P. (duomenys neskelbtini) (metai iki tėčio mirties) Panevėžio kardiologai nustatė (duomenys neskelbtini) ligą, 2016-11-23 A. P. vyko į (duomenys neskelbtini) kliniką kur buvo patvirtinta diagnozė ir aptartas operacijos laikas. Sergantis vyras nebuvo kliūtis lankytis pas specialistus, ne atsisakymas, nenoras ar vyras nulėmė tai, kad mamai buvo per vėlai diagnozuota įgimta (duomenys neskelbtini) liga ir pavėluotai duotas siuntimas operacijai, o būtent atsakovės gydytojų neveikimas, nekompetencija, siuntimų pas reikiamus specialistus nedavimas.

5.       Pažymi, jei mamos sveikata būtų buvusi gera, jos ligos istorijoje nebūtų tiek įrašų apie prastą sveikatą, nusiskundimus. Įrašai kortelėje buvo 1997 m., 1998 m., 2000 m., 2007 m., 2011 m., 2012 m., 2016 m., kad skundžiasi (duomenys neskelbtini), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių siuntimas pas gydytojus specialistus neduotas. Akivaizdu, kad visi nusiskundimai patvirtina, kad mamos sveikata nebuvo gera, ji nuolat turėjo nusiskundimų (priešingai nei teigia atsakovė), tačiau ilgo laiko siuntimo pas reikiamus specialistus nesulaukė, tinkamas gydymas nebuvo pritaikytas. 2017 metais mama konsultavosi (duomenys neskelbtini) klinikoje, svarbu tai, kad ambulatorijos knygelėje yra atsakymai 2017-02-25 ir 2017-10-14. Mama visuomet gerdavo jai paskirtus vaistus, laikėsi gydytojos rekomendacijų, visuomet kraujo tyrimus darydavosi ryte, prieš kraujo tyrimus niekada negerdavo vaistų ir nevalgydavo, vaistus visus gerdavo po pusryčių. Tai nereiškia, kad ji vaistų visai nevartojo ar nesilaikė rekomendacijų.

6.       Atsakovė teigia, kad neva, kaip paaiškėjo vėliau, įgimtos (duomenys neskelbtini) nebuvo - ji neįgimta, o įgyta ir išsivystė (duomenys neskelbtini) pasėkoje, tačiau pati atsakovė nurodo, kad 2016 m. A. P. kardiologo konsultacijos metu buvo nustatyta įgimta (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertas P. P. savo konsultacinėje išvadoje nurodė, kad šeimos gydytojas pagal savo kvalifikaciją galėjo įtarti (duomenys neskelbtini) ir duoti siuntimą kardiologui. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pacientė pati delsė ir operacinio gydymo nesikreipė dar pusantrų metų, A. P. buvo operuota tik 2018 m. balandžio 23 d. Nurodo, kad mama nedelsė atlikti operacijos, operacija buvo atlikta po pakankamai ilgo laiko dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių. 2016-10-07 (duomenys neskelbtini) kardiologė nustatė (duomenys neskelbtini) ligą, buvo duotas siuntimas į (duomenys neskelbtini) klinikas, tuomet pirmą kartą mamai medikai pasakė apie jos ligą, buvo paskirtas naujas gydymas, nauji vaistai. 2016-10-13 (duomenys neskelbtini) kardiologė rašo, kad (duomenys neskelbtini). 2016-11-23 (duomenys neskelbtini) ligoninė rašo, kad įrašyta į eilę, priešoperacinis tyrimo planas duotas. Mama atliko visus reikiamus tyrimus, planuojama operacija buvo 2017 m. kovo mėnesį. 2016 m. kovo 23-25 d. buvo paskambinta ir informuota, kad operacija atidedama dėl gripo epidemijos. Laukti skambučio, nes bus sudaroma nauja eilė, 2017-04-27 operacija atidėta, šeimos gydytoja rašo, kad (duomenys neskelbtini) (naujas vaistų derinys labai padėjo). 

7.       Ieškovės vertinimu svarbu tai, kad A. P. rašytinio atsisakymo niekur nėra, ji atliko visus reikiamus tyrimus ir laukė naujai sudarytos operacijos eilės, nuolat vyko pas (duomenys neskelbtini) kardiologus dėl vaistų išrašymo. Atsakovė nepagrįstai akcentuoja, jog pacientė, t. y. jau žinodama apie (duomenys neskelbtini) operacija būtinybę, savo valia pirmiau pasirinko (duomenys neskelbtini) operaciją. P. P. savo konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad A. P. vertėjo operuoti pradžiai (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) operacija yra nesudėtinga, o po to (duomenys neskelbtini) operacija, kuri yra suderinama ir laukiama eilėje. A. P. (duomenys neskelbtini) operacija buvo planinė. (duomenys neskelbtini) operacijos vėlesnis atlikimas buvo nulemtas objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių, t. y. tokių kaip gripo epidemija. Medicininėje dokumentacijoje niekur nėra duomenų, kad mama atsisakė operacijos arba prašė ją atidėti vėlesniam laikui. Medicininė dokumentacija patvirtina, kad mama nuodugniai ruošėsi operacijai, atliko paskirtus tyrimus, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir didelė eilė kitų tyrimų. Nei poliklinikos kardiologai, nei šeimos gydytoja nepasirūpino, kad ją greičiau įrašytų į eilę. (duomenys neskelbtini) klinikų gydytojai, medicinos audito skyriaus vedėja Č. Š., intensyvios terapijos skyriaus vedėja D. R. ir širdies ir krūtinės chirurgas centro vadovas prof. K. R. patvirtino, kad mama atvyko per vėlai, liga diagnozuota per vėlai.

8.       Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Akivaizdu, kad A. P. kreipdamasi į savo šeimos gydytoją, pilnai pasikliovė ja kaip specialiste, tikėjosi, kad gydytoja parinks tinkamą ir reikalingą gydymo taktiką, tačiau kaip dabar paaiškėjo, tas padaryta nebuvo. Ieškovei buvo padaryta žala (CK 6.249 str.), tiek turtinė, tiek neturtinė. Turtinę žalą sudaro laidojimo paslaugos ir reikmenys - 1252, 20 Eur; lapų sutvarkymo išlaidos - 400 Eur; išlaidos keturnedėliui - 340 Eur; kurui - 342, 90 Eur; tyrimams - 308, 50 Eur; vaistams ir medikamentams - 71,08 Eur. Netektas darbo užmokestis - 221 Eur, eksperto išvada 800 Eur, metinės 500 Eur , paminklas 3000 Eur, viso turtinė žala – 6 927,18 Eur.          

9.       Atsakovė VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika ieškinį prašo atmesti ir nurodo, kad poliklinika ir jos sveikatos priežiūros specialistai nėra ir negali būti atsakingi, nes nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus ar neveikimą poliklinikoje gydant A. P.. Ieškovės tvirtinimas dėl šeimos gydytojos A. B. nepakankamų pastangų gydant pacientę A. P. bei nesiuntimo iki 2016 m. konsultuotis pas gydytoją kardiologą yra nepagrįstas. Siuntimas pas gydytoją kardiologą buvo išrašytas 1998 m., ne tik 2016 m. rugsėjo 19 d., kaip teigia ieškovė. Pirminės (duomenys neskelbtini) diagnozė buvo nustatyta 1997 m., o 1998 m. pacientė nusiųsta gydytojo kardiologo konsultacijai. Nustačius pirminės (duomenys neskelbtini) diagnozę, gydymo tuo metu koreguoti nereikėjo. Nuo 2001 m. sausio 17 d. iki 2007 m. balandžio 24 d. pacientė nesilankė, 2007 m. balandžio 27 d. A. P. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl (duomenys neskelbtini) problemų po konsultacijos (duomenys neskelbtini), vėliau atsisakydavo siuntimų konsultacijoms, motyvuodama slauganti sunkiai sergantį vyrą ir neturinti galimybių lankytis pas specialistus. A. P. šeimos gydytojos buvo nuolat stebima, pagal pacientės būklę skiriamas gydymas, pagal poreikį siunčiama konsultuotis pas specialistus. Skundų dėl (duomenys neskelbtini) A. P. neišsakė, priešingai - skundų neturėjo. Šeimos gydytoja daug kartų rekomendavo vykti kardiologo konsultacijai, tačiau A. P. kaskart griežtai atsisakydavo, ne visada laikėsi šeimos gydytojos nurodymų: reguliariai nevartojo vaistų, nesilaikė dietos, lankėsi nereguliariai, atsisakė siūlomų gydytojo kardiologo konsultacijų, užsiregistravusi vizitui ne visada atvykdavo ir apie neatvykimą nepranešdavo, nepateikdavo ją ambulatoriškai konsultavusių specialistų atsakymų su gydymo rekomendacijomis bei gydymo įstaigų, kuriose gydėsi savo iniciatyva, išrašų. 2010 m. išrašyti vaistai, kitam vizitui ir vaistų išrašymui pacientė atvyko tik 2011 m. kovo 4 d. 2016 m. gegužės 25 d. apsilankymo metu šeimos gydytoja A. B. nurodo, jog pacientė negėrusi (duomenys neskelbtini)  vaistų. 2017 m. apsilankymo metu šeimos gydytoja A. B. pastebėjo pacientę konsultavusis (duomenys neskelbtini) pas gydytojus kardiologus. Išrašo su gydymo planu bei rekomendacijomis A. P. nepateikė. Dėl minėtų priežasčių šeimos gydytoja privalėjo koreguoti gydymą ir koreguodavo kompetentingai. Apie kitose gydymo įstaigose sudarytus tyrimo ir (ar) gydymo planus šeimos gydytoja A. B. nurodo nežinojusi, todėl negalima nustatyti kada ir pas kokius specialistus A. P. savo iniciatyva konsultavosi, koks buvo paskirtas gydymas.

10.       Pažymi, kad reguliariau rūpintis savo sveikata pacientė pradėjo mirus slaugomam vyrui, 2016 m. paskyrus operacinį (duomenys neskelbtini) gydymą, šeimos gydytojai pavyko įtikinti nuvykti kardiologo konsultacijai, paaiškinus, kad dėl (duomenys neskelbtini) ir be kardiologo konsultacijos operacija nebus atliekama. 2016 m. A. P. kardiologo konsultacijos metu buvo nustatyta įgimta (duomenys neskelbtini). Pirmasis gydytojo įrašas (duomenys neskelbtini) ambulatorijos A. P. asmens sveikatos istorijoje 1980 m., kuomet pacientė buvo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, antrasis gydymo epizodas po 10 metų. Todėl šeimos gydytojai A. B. nustatyti ir diagnozuoti įgimtą (duomenys neskelbtini) vaikystėje būtų buvę neįmanoma. Pacientė delsė ir operacinio gydymo nesikreipė dar pusantrų metų, o buvo operuota tik 2018 m. balandžio 23 d., per tą laiką būklė labiausiai ir pablogėjo. Iki 2018 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) sumažėjo 10% (nuo 55 iki 45%). Kritinė (duomenys neskelbtini) išsivystė dėl (duomenys neskelbtini)pakitimų. A. P. sveikatos būklė 2018 m. buvo patenkinama, (duomenys neskelbtini) operuojama tik tuomet, kai (duomenys neskelbtini) pasiekia kritinį laipsnį, jei ir sveikatos būklė būtų buvusi kritinė, operacinis gydymas būtų buvęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nustatyta laiku, (duomenys neskelbtini) buvo operuotina, (duomenys neskelbtini) nebuvo. Pacientė, jau žinodama apie (duomenys neskelbtini) operacijos būtinybę, savo valia pirmiau pasirinko (duomenys neskelbtini) operacijas. Tai patvirtina šeimos gydytojos ir gydytojo kardiologo įrašai, net 1,5 metų pacientė nebuvo operuojama dėl nustatytos (duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų šiam gydymui įgyvendinti. Nėra pagrindo kaltinti šeimos gydytoją neveikimu, kada pacientas pats nesirūpina savo sveikata, neįgyvendina savo kaip paciento pareigų. Pacientė buvo puikiai informuota apie operacinio gydymo būtinybę II ir III lygio gydytojų kardiologų. (duomenys neskelbtini) nustatyta sukakus 71 m. ir tame amžiuje (duomenys neskelbtini) požymių objektyvioje ir subjektyvioje būklėje nebuvo. Poliklinikos gydytojų kardiologų komisija padarė išvadą, jog pacientės delsimas operuotis 2016 metais, per pusantrų metų laikotarpį pablogino pacientės sveikatos būklę. Nėra tiesioginio ryšio tarp pacientės mirties ir kritinės (duomenys neskelbtini) nustatymo laiko. Dėl pacientės mirties poliklinika ir šeimos gydytoja negali būti niekaip atsakingi. Pacientė buvo kardiologo konsultuota 1998 m. su A. B. siuntimu, o po savaitės be siuntimo. Ieškovės mama 2017 m. vasario 25 d. buvo konsultuota (duomenys neskelbtini) klinikoje, be šeimos gydytojo siutimo. Asmens sveikatos istorijoje yra įrašų, kad lankėsi pas konsultantus savo nuožiūra, bet išrašų nepateikdavo. Vaistai (duomenys neskelbtini) ligoms gydyti turėjo būti vartojami pastoviai ir nepertraukiamai, jei kitaip nenurodo gydantis gydytojas, A. P. 2016 m. planuotą operaciją atidėjo 1,5 metų ir tai negali būti pateisinamas dėl gripo epidemijos - ji tiek netruko.

11.       Atsakovų vertinimu, A. P. nuolat nesilaikė savo, kaip pacientės, pareigų, neatvykdavo paskirtu laiku ir kt., aktyviai dirbo bei nuolat slaugė sunkiai sergantį vyrą ir savo sveikata nesirūpino. Byloje esančios Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pooperacinę mirties riziką didina daugybė faktorių, kaip amžius, gretutinės ligos kaip diabetas, (duomenys neskelbtini) ir t. t. (15 punktas). Tiesioginė A. P. mirties priežastis - (duomenys neskelbtini). Argumentas, kad dėl mirties kalta šeimos gydytoja nepagrįstas, nes tarp A. B. veiksmų/neveikimo ir A. P. mirties priežasties nėra priežastinio ryšio. Jei pacientė būtų bendradarbiavusi ir buvusi sistemingai sekama dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kardiologų, operacinis gydymas nebūtų buvęs skirtas anksčiau, t. y. jaunesniame amžiuje, kol nesusiformavo kritinė (duomenys neskelbtini) , nes operacija visuomet yra rizikinga. Taip pat nurodo, kad echoskopinio tyrimo metu negalima buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) priežasties. Mano, kad teismo eksperto išvada dėl nesavalaikio siuntimo 2016 m. yra neteisinga ir nepagrįsta, joks gydymas ir sekimas negalėjo leisti išvengti operacinio (duomenys neskelbtini) gydymo. Anksčiau nei susiformuoja (duomenys neskelbtini), operacinis gydymas netaikomas. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) susiformavimo priežastis ir kardiologo konsultacijos reikalingos jos išreikštoms komplikacijoms gydyti, ne (duomenys neskelbtini) yra operacijos ir išsivysčiusio (duomenys neskelbtini) priežastis. Pacientės ambulatorinis sekimas neturi nieko bendro su tiesiogine mirties priežastimi.

12.       Trečiasis asmuo A. B. ieškinį prašo atmesti ir nurodo, kad ieškiniui yra suėjęs senaties terminas ir jį prašo taikyti reikalavimams, susijusiems su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu iki 2016 m. kovo 12 d. Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą dėl 6 927,18 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo dėl, ieškovės nuomone, poliklinikos darbuotojų netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų jos mamai A. P., sąlygojusių jos mirtį. Palaiko VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos argumentus dėl ieškinio pagrįstumo ir jiems pritaria. Nurodo, kad A. P. dukters J. J. kaltinimai dėl neva jos mamai pavėluoto siuntimo kardiologo konsultacijai ir dėl to pavėluotos (duomenys neskelbtini) operacijos bei teiginiai, kad dėl to pacientė A. P. mirė, kategoriškai neteisingi. A. P. visuomet buvo laisva apsispręsti ir pasirinkti kitą šeimos gydytoją, kai tuo tarpu net įstatymiškai ji tokios galimybės neturėjo ir kaip gydytoja, buvo pažeidžiamesnė šiuo požiūriu nei pacientė. Jei pacientė nepriima rekomendacijų, siuntimų pas specialistus, paciento atsisakyti gydyti negali, turi gerbti jo nuomonę ir dėti visas pastangas valdyti ligą. Tą nuosekliai ir darė - įkalbinėjo pacientę vykti specialistų konsultacijoms ir tyrimams, o atsisakant vykti, koreguodavo gydymą. Eksperto P. P. atsakymai yra šališki, jis yra nekompetentingas. Gali būti, kad turi nepakankamą supratimą apie kardiochirurgiją, kardiologines ligas ir kraštutinai sunkias pooperacines komplikacijas. Teismo ekspertas negali būti visų medicinos sričių žinovas, bet teismo medicinos gydytojo specialybė apibrėžia jo kompetenciją savo specialybės ribose.

13.       Trečiasis asmuo BTA Baltic In surance Company filialas Lietuvoje su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ir nurodo, kad ieškovės teismui pateikti reikalavimai ir nurodomi argumentai yra niekuo nepagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis galima teigti, kad ieškovės reikalaujamos atlyginti 6 927,18 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymu, kuriais būtų galima paneigti ar laikyti nepagrįstomis atsakovo ir kitų gydymo įstaigų gydytojų specialistų padarytas išvadas, remiantis specialistų, gydytojų konsultantų atsakymais. Sveikatos priežiūrą teikusios gydymo įstaigos gydytojų veiksmai buvo teisėti, atlikti vadovaujantis LR teisės aktais ir įstaigos vidaus dokumentais, atsižvelgiant į gydymo standartus, o medicinos paslaugos buvo teiktos labai operatyviai, dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Išvada kuria remiasi ieškovė yra niekuo nepagrįsta ir turi būti vertinama kritiškai.

14.       Trečiajam asmeniui nėra žinoma ieškovės nurodomo specialisto P. P. kompetencija, pagal turimą, viešai prieinamą informaciją, nurodomas ekspertas yra specialistas neurologijos srityje, tačiau nėra jokių duomenų apie jo kaip gydytojo kardiologo, vidaus ligų gydytojo ar chirurgo specializaciją, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo kompetencijos pateikti teisingas ir nedviprasmiškas išvadas šioje byloje. Jo pateiktos išvados yra grindžiamos tik ieškovės pateiktais subjektyviais klausimais ir atliktos taip, kaip ieškovei atrodė teisingai. Specialisto išvada yra subjektyvi ir negali būti vertinama kaip tinkamas rašytinis įrodymas byloje. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje savo nutartyje yra pasisakęs dėl žalos dydžio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos - numatytos Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Palaiko atsakovo argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo ir prašo taikyti ieškinio senatį. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovo įstaigoje ieškovės motinai buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai ir žalos asmens sveikatai padaryta nebuvo. Kadangi nėra konstatuota atsakovo darbuotojų kaltė, bet kokia jos forma teikiant gydymo paslaugas, dėl ko nesant teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo, bet kokio dydžio žalą, prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.       Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovė J. J. 2019 m. kovo 12 d. pateikė skundą VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos dėl mamos A. P. mirties. Vadovaujantis VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausiosios gydytojos 2019 metų kovo 14 dienos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vidaus medicininio audito grupė atliko neplaninį medicininį auditą 2019 m. kovo 13 d. skunde (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių pagrįstumui nustatyti. Auditas įvertino, kad šeimos gydytoja A. B. mirusios pareiškėjos motinai A. P. paslaugas teikė kokybiškai, veikė kaip atidi ir rūpestinga savo srities specialistė. Ieškovė 2019 m. gegužės 13 d. pateikė skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, kuri 2019 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, jog žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje pareiškėjos J. J. mamai A. P., nebuvo padaryta. Komisija nutarė prašymo atlyginti žalą netenkinti. 

16.       Ieškovė byloje pateikė 2019 m. balandžio 15 d. konsultacinę specialisto P. P. išvadą. Byloje atlikta 2020 m. liepos 14 d. deontologinė teismo medicinos ekspertizė. Ieškovės atstovo prašymu, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje 2018 m. balandžio-gegužės mėn. pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir pateikė 2021 m. birželio 14 d. ataskaitą.

17.       Komisijų ir ekspertų išvadose nurodomi duomenys iš asmens sveikatos istorijos ir šeimos gydytojos rašytinių paaiškinimų, kuriais nustatyta, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gydėsi VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos padalinyje (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojo kabinete, buvo prisirašiusi prie šeimos gydytojos A. B. nuo 1990 m. Iki šio termino duomenų apie A. P. lankymąsi (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje nėra. 1997 metais buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, 1998-06-17 (f)25/a išrašytas siuntimas pas gydytoją kardiologą, gydytojas kardiologas pacientę konsultavo du kartus (1998-06-18 ir 1998-06-23), paskyrė gydymą (duomenys neskelbtini) medikamentu bei dieta. Nuo 1998 iki 2016 metų šeimos gydytoja tinkamai atliko pacientės sekimą ir gydymą pagal tuo metu buvusią klinikinę situaciją, nes 1998 metais konstatuota tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakitimų nenustatyta. 

18.       Nuo 2001 m. sausio 17 d. iki 2007 m. balandžio 24 d. A. P. nesilankė pas šeimos gydytoją, 2007 metais konstatuoti (duomenys neskelbtini) pakitimai bei nedetalizuota jo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) buvo normali, o (duomenys neskelbtini)  funkcija buvo sutrikusi minimaliai. Per minėtą laikotarpį (duomenys neskelbtini) ar ritmo sutrikimo požymių nebuvo, pacientė nuturėjo nusiskundimų, būdingų (duomenys neskelbtini). Pagal šeimos gydytojos A. B. paaiškinimą raštu, A. P. neklausė nurodymų, reguliariai nevartojo vaistų, nesilaikė dietos, pas šeimos gydytoją lankėsi nereguliariai. Įrašai Asmens sveikatos istorijoje (f 025/a) patvirtina gydytojos teiginius, A. P. užsiregistruodavo, tačiau vizitui pas šeimos gydytoją neatvykdavo, nereguliariai išsirašydavo vaistus, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), nereguliariai juos gėrė ir kt. 2010-11-22 pacientei vienam mėnesiui išrašyti vaistai, sekančiam vizitui ir vaistų išrašymui pacientė atvyko tik 2011-03-04.

19.       2016-11-23 III lygio gydytojo kardiologo paskirta planinė (duomenys neskelbtini) operacija pagal 2016 m. spalio mėnesį pirmą kartą patvirtintą (duomenys neskelbtini) (Ekspertizės Aktas). Taip pat jame konstatuota, kad A. P. 2016 m. patvirtinta (duomenys neskelbtini) buvo įgyta, nes 1998 metų duomenimis ar ankščiau, jos nebuvo nustatyta. A. P. 2016 metais dėl (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), todėl įrašyta į eilę operacijai. (duomenys neskelbtini) operacija atlikta tik 2018 metais dėl to, kad pacientė suteikė pirmenybę ir operavo (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) klinikų III lygio kardiologas pagal savo kompetenciją ir buvusią klinikinę situaciją pagrįstai nusprendė atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją planine tvarka, paskyrė priešoperacinius tyrimus ir operacijos datą. Per 2016-2018 metų laikotarpį (apie 1,5 metų) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) funkcija neženkliai pablogėjo, atsirado daugiau nusiskundimų. A. P. 2018 metų balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) operacija paskirta neplanine tvarka, nes pablogėjo (duomenys neskelbtini) būklė. Operacijos prognozės buvo susijusios su pacientės amžiumi ir gretutinėmis ligomis. A. P. 2018 m. balandžio 23 d. buvo operuota ir mirė 2018 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) klinikose dėl pooperacinės komplikacijos - sunkaus (duomenys neskelbtini) padarinių.

Dėl byloje gautų rašytinių įrodymų 

20.       2019 m. balandžio 15 d. specialisto P. P. išvadoje nurodoma (tas pačias aplinkybes jis patvirtino 2021.05.12, teismo posėdyje, laikas 10:57), kad šeimos gydytoja ne laiku davė siuntimą konsultacijai pas kardiologus 1998 m., (duomenys neskelbtini) tai įgimta liga. Nuo 1998 m. iki 2016 m. šeimos gydytoja privalėjo reguliariai išduoti siuntimus pas kardiologą tiek dėl (duomenys neskelbtini), tiek ir dėl (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytojos išduotas siuntimas pas kardiologą 2016 m. buvo pavėluotas diagnozės nustatymui. A. P. reikėjo siuntimo pas neurologą, buvo neatkreiptas dėmesys į 2007 m. 03-04 mėn. Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) echoskopinį tyrimą, ko pasėkoje turėjo reguliariai būti sekama A. P. dėl (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytojas pagal savo kvalifikaciją galėjo įtarti (duomenys neskelbtini) ir duoti siuntimą kardiologui. A. P. liga - įgimta (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) turėjo būti nustatytas nuo vaikystės, o kritinė (duomenys neskelbtini) - nustatyta per vėlai.

21.       Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad žala sveikatai, teikiant (duomenys neskelbtini) Įstaigoje, pacientei nebuvo padaryta. Konstatuota, kad poliklinika ir jos sveikatos priežiūros specialistai nėra ir negali būti atsakingi, nes nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus ar neveikimą poliklinikoje gydant A. P.. Pareiškėjos tvirtinimas dėl šeimos gydytojos A. B. nepakankamų pastangų gydant pacientę A. P. bei nesiuntimo iki 2016 m. konsultuotis pas gydytoją kardiologą yra nepagrįstas. Siuntimas pas gydytoją kardiologą buvo išrašytas 1998 m., o ne tik 2016 m rugsėjo 19 d., kaip teigia pareiškėja, pacientė gydytojo kardiologo konsultuota 1998 m. birželio 18 d. Šeimos gydytoja A. B. pareiškėjos mama rūpinosi nuo 1990 m. Pirminės (duomenys neskelbtini) diagnozė buvo nustatyta 1997 m., o 1998 m. pacientė nusiųsta gydytojo kardiologo konsultacijai. Buvo atlikta echokardioskopija, (duomenys neskelbtini) požymių nenustatyta. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Diagnozė buvo patvirtinta, gydymas nekoreguotas. 2001 m. sausio 17 d. ir pakartotinai 2008 m. sausio 16 d. pacientė buvo pasirašytinai supažindinta su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis pacientams, kuriose aiškiai išdėstytos pacientų teisės ir pareigos (bendradarbiauti su gydytoju, laikytis jo nurodymų, informuoti apie sveikatos pasikeitimus ir teikti kitą su sveikata susijusią informaciją). Nuo 2001 m. sausio 17 d. iki 2007 m. balandžio 24 d. pacientė visiškai nesilankė ir vaistų nevartojo, 2007 m. balandžio 27 d. A. P. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl (duomenys neskelbtini) problemų po konsultacijos (duomenys neskelbtini), kur nustatyta būklė po (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) gydymą ir tyrimus Panevėžio apskrities ligoninėje pacientė neinformavo šeimos gydytojos, nepateikė išrašo, todėl apie nustatytą (duomenys neskelbtini) diagnozę šeimos gydytoja nežinojo.

22.       Daug metų kartu su šeimos gydytoja dirbusi slaugytoja nurodė gydytoją dirbus nuoširdžiai, buvus atidžia ir rūpestinga, ligonei viską paaiškindavus aiškiai ir suprantamai. Pacientė A. P. dėl (duomenys neskelbtini) poliklinikoje gydyta tinkamai. A. P. ne visada laikėsi šeimos gydytojos nurodymų: reguliariai nevartojo vaistų, nesilaikė dietos, lankėsi nereguliariai, atsisakė siūlomų gydytojo kardiologo konsultacijų. 2016 m. gegužės 25 d. apsilankymo metu šeimos gydytoja A. B. (f 025/a) nurodo, jog pacientė „negėrusi (duomenys neskelbtini)  vaistų“, 2017 m. balandžio 27 d. apsilankymo metu šeimos gydytoja A. B. (f 025/a) pastebėjo pacientę konsultavusis (duomenys neskelbtini) pas gydytojus kardiologus. Išrašo su gydymo planu bei rekomendacijomis A. P. nepateikė. Dėl minėtų priežasčių šeimos gydytoja privalėjo koreguoti gydymą ir koreguodavo kompetentingai. Skundų dėl (duomenys neskelbtini) A. P. neišsakė. (duomenys neskelbtini) pažymių niekuomet nebuvo, pacientė gerai toleruodavo (duomenys neskelbtini) ir nekreipė dėmesio į šeimos gydytojos daugkartines rekomendacijas vykti kardiologo konsultacijai ir kaskart griežtai atsisakydavo, motyvuodama gera savijauta ir negalėjimu palikti slaugomą sunkiai sergantį vyrą. Pacientė savimi mažai rūpinosi, savęs netausojo, nesilaikė sveiko gyvenimo rekomendacijų ir, būdama pensijinio amžiaus, sunkiai fiziškai dirbo savo versle. Labiau rūpintis savo sveikata pacientė pradėjo mirus slaugomam vyrui. 2016 m. paskyrus operacinį (duomenys neskelbtini) gydymą, šeimos gydytojai pavyko įtikinti nuvykti kardiologo konsultacijai, paaiškinus, kad dėl ir be kardiologo konsultacijos operacija nebus atliekama. Noras gydyti (duomenys neskelbtini) buvo motyvacija ir kardiologo paskirtus vaistus vartoti reguliariai. 2016 m. A. P. kardiologo konsultacijos metu buvo nustatyta įgimta (duomenys neskelbtini).

23.       (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų 2016 m. lapkričio 23 d. konsultacijos aprašyme (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pacientė pati delsė ir operacinio gydymo nesikreipė dar pusantrų metų. A. P. buvo operuota tik 2018 m. balandžio 23 d. Būtent per tą laiką pacientės būklė labiausiai ir pablogėjo. Iki 2018 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) sumažėjo 10% (nuo 55 iki 45%). Kritinė (duomenys neskelbtini) išsivystė dėl (duomenys neskelbtini) pakitimų. Kritinės (duomenys neskelbtini) sąvoka nusako (duomenys neskelbtini) laipsnį, o ne paciento būklę. A. P. sveikatos būklė ir 2018 m. buvo patenkinama. (duomenys neskelbtini) operuojama tik tuomet, kai (duomenys neskelbtini) pasiekia kritinį laipsnį. Jei pacientės sveikatos būklė būtų buvusi kritinė, operacinis gydymas būtų buvęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nustatyta laiku, (duomenys neskelbtini) buvo operuotina, (duomenys neskelbtini) nebuvo.

24.       Komisijos nuomone, pareiškėja, savo pareiškime pateikdama dalį informacijos, klaidina Komisiją (nurodydama mamos mirties laiką pareiškimo 14, 15, 16 dalyse, pateikdama klaidinančią informaciją apie šeimos gydytojos galimai netinkamą darbą, tačiau nenurodydama pačios pacientės nenuvykimo kardiologo konsultacijoms, šeimos gydytojai raginant tai padaryti, priežasčių, neatvykimo į polikliniką nustatytu laiku priežasčių, nenurodo svarbių pareiškimo nagrinėjimui detalių, kaip pačios pacientės delsimas (duomenys neskelbtini), kaip prioritetinę pasirinkus (duomenys neskelbtini) operaciją ir kt.). Komisija sprendė, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje pareiškėjos J. J. mamai A. P., nebuvo padaryta.

25.       Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. birželio 14 d. ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau - ASPP) prieinamumo ir kokybės patikrinimo objektas: pacientės dukra mano, kad mamos mirties priežastis yra neatsakingas ir netinkamas šeimos gydytojos darbas. Pacientei skundžiantis (duomenys neskelbtini), gydytoja neparinko tinkamo gydymo ir nenukreipė pas gydytojus specialistus, todėl įgimta (duomenys neskelbtini) liga buvo diagnozuota per vėlai, gydymas buvo nesavalaikis, pavėluotas, todėl pacientė (duomenys neskelbtini) operacijos metu mirė. Skunde nurodyta, kad pacientė įstaigoje gydėsi nuo 1973 m., gydytoja net 43 metus nedavė siuntimo pas gydytoją specialistą, t. y. kardiologą. VASPVT 2021-04-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai paaiškino, kad VASPVT gali vertinti tik tas ASPP, kurios pacientei teiktos ne seniau nei prieš 3 metus (nuo 2018 m. balandžio mėn.). Pareiškėja 2021-04-30 raštu patikslino, kad prašo atlikti nuo 2018 m. balandžio mėn. iki pacientės mirties datos įstaigoje teiktų ASPP prieinamumo ir kokybės įvertinimą.

26.       ASPP prieinamumo ir kokybės patikrinimo metu vertinta - pacientės asmens sveikatos istorijoje (apsk. f. 025/a) esantys nagrinėjamo laikotarpio įrašai, asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įstaigos direktoriaus įsakymais patvirtinti dokumentai: Šeimos gydytojų skyriaus darbo reglamentas, patvirtintas 2015-03-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje organizavimo tvarka, patvirtinta 2014-06-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Įstaigos asmens sveikatos istorijos pildymo tvarka, patvirtinta 2013-10-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo tvarka, patvirtinta 2014-10-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2011-12-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Pacientų skundų nagrinėjimo tvarka, patvirtinta 2014-03-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Pacientų (jų atstovų) teisių ir pareigų VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje įgyvendinimo tvarka, patvirtinta 2011-01-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pacientei ASPP teikusių sveikatos priežiūros specialistų licencijos, pareigų instrukcijos, šeimos gydytojos 2021-06-07 paaiškinimas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų, sveikatai padarytos, žalos nustatymo komisijos 2019-06-07 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos (toliau - LR) teisės aktai: LR sveikatos sistemos įstatymas, LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, LR medicinos praktikos įstatymas, Šeimos medicinos paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai, kiti teisės aktai, susiję su pacientei teiktų ASPP reglamentavimu.

27.       Pacientės sveikatos istorijoje esančiame diagnozių lape nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) ir t. t. VASPVT konstatavo, kad 2018 m. balandžio-gegužės mėn. skundžiamos pacientės šeimos gydytojo paslaugos pacientei buvo teiktos tik įforminant atliktas skatinamąją ir pagal prevencinių priemonių programą paslaugas, kurioms siuntimą pacientei šeimos gydytoja išdavė 2018-03-28; paskutinės kontaktinės šeimos gydytojo paslaugos pacientei buvo teiktos 2018-03-28, jų metu pacientei buvo išduotas siuntimas gydytojo kardiologo konsultacijai. Įstaigos gydytojas kardiologas pagal išduotą siuntimą pacientei teikė ASPP 2018-03-29,2018-04-04 ir 2018-04-06 - atliko išsamų pacientės būklės vertinimą, užrašė (duomenys neskelbtini), atliko (duomenys neskelbtini) ultragarsinį tyrimą išdavė siuntimus laboratoriniams tyrimams, išrašė receptus (duomenys neskelbtini) vaistiniams preparatams, išdavė siuntimą į (duomenys neskelbtini), t. y. atliko išsamų pacientės paruošimą (duomenys neskelbtini) gydytojo kardiologo konsultacijai dėl operacinio gydymo. 2018 m. gegužės mėn. pacientei (duomenys neskelbtini) įstaigoje teiktos nebuvo. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo išvada: 2018 m. balandžio mėn. pacientei A. P. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

28.       Teismas sprendžia, kad 2021 m. birželio 14 d. ataskaitoje pateiktas vertinimas aktualus tiek, kiek apima ieškinio pagrindo ir dalyko ribas.

29.       2020 m. liepos 14 d. deontologinės teismo medicinos Ekspertizės Akte Nr. (duomenys neskelbtini) be anksčiau (27 punkte) aptartų išvadų konstatuota, kad A. P. diagnozuotos -(duomenys neskelbtini) didele dalimi susiję su gyvenimo būdu (50 procentų žmogaus sveikatą įtakojančių faktorių Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis) bei nemaža dalimi susiję su genetika (20 procentų). (duomenys neskelbtini) bei iš dalies kitos patologijos yra susiję su amžiaus faktoriumi. A. P. mirtį lėmė pooperacinės (operacija — (duomenys neskelbtini) 2018-04-23) komplikacijos: (duomenys neskelbtini). 2016-10-06 atlikus ultragarsinį tyrimą A. P. pirmą kartą patvirtinta (duomenys neskelbtini). Nustačius (duomenys neskelbtini) gydymo planą sudaro gydytojas kardiologas. Medicininiuose dokumentuose nėra įrašų apie A. P. pasirašytus atsisakymus vykti konsultuotis pas gydytojus specialistus, atlikti operaciją.

30.       1998-06-17 šeimos gydytoja A. B. laiku nukreipė pacientę A. P. gydytojo kardiologo konsultacijai. Gydytojas kardiologas pacientę konsultavo du kartus (1998-06-18 ir 1998-06-23). Nuo 1998 iki 2016 metų šeimos gydytoja tinkamai atliko pacientės sekimą ir gydymą pagal tuo metu buvusią klinikinę situaciją. A. P. 2016 patvirtinta (duomenys neskelbtini) buvo įgyta, nes 1998 metų duomenimis ar ankščiau, jos nebuvo nustatyta. Pacientams operacinis gydymas skiriamas kai (duomenys neskelbtini), t. y.: (duomenys neskelbtini). Pradinėse (duomenys neskelbtini) stadijose, kuomet pacientai neturi jokių nusiskundimų, operacija neatliekama dėl galimų pooperacinių komplikacijų.

31.       A. P. 2018 metų balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) operacija paskirta neplanine tvarka, nes pablogėjo (duomenys neskelbtini) būklė. Operacinis kritinės (duomenys neskelbtini) gydymas atliktas laiku, atsižvelgiant į tuo laikotarpiu susiklosčiusias aplinkybes, pacientės apsisprendimą. Operacijos prognozės buvo susijusios su pacientės amžiumi ir gretutinėmis ligomis. 2016 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) klinikų III lygio kardiologas pagal savo kompetenciją ir buvusią klinikinę situaciją pagrįstai nusprendė atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją planine tvarka, paskyrė priešoperacinius tyrimus ir operacijos datą.

32.       Nurodoma, jog specialisto P. P. išvada, kad (duomenys neskelbtini) operaciją vertėjo atlikti pirmiau nei (duomenys neskelbtini) operaciją yra neteisinga, nes (duomenys neskelbtini) patologijų gydymas yra prioritetinis dėl pavojaus gyvybei. Pooperacinio gydymo komplikacijos (dėl kurių mirė A. P. 17 parą po operacijos) nėra susijusios su šeimos gydytojos veiksmais. Jos gali išsivystyti ir operuojantis jaunesniame amžiuje. Sunkus (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) nėra sąlygotas pirminės (duomenys neskelbtini). Ištikus sunkiam (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) mirtingumas siekia apie 50 procentų. Operacijos metu rastos (duomenys neskelbtini) trys ryškiai pakitusios (duomenys neskelbtini). Ankstesnių kardioechoskopijų metu, (duomenys neskelbtini), buvo stebima (duomenys neskelbtini) dėl išreikštų su amžiumi atsiradusių (įgytų) pakitimų bei, dėl tyrimo netobulumo, buvo įtarta buvus (duomenys neskelbtini). Tai buvo nepagrįstai įvertinta kaip įgimta patologija. (duomenys neskelbtini) skaičius bei patologijos kilmė (įgyta/įgimta) šiuo atveju nekeitė operacijos taktikos. A. P. mirtis įvyko dėl progresuojančių ir komplikuotų patologijų, bet ne dėl medikų veiksmų.

Dėl žalos atlyginimo dydį pagrindžiančių rašytinių įrodymų

33.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnyje nustatyta, kad atlyginamos protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Išlaidos, viršijančios būtinas laidojimo išlaidas, laikomos nesusijusiomis priežastiniu ryšiu su kaltininko veiksmais. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, kapo tvarkymo išlaidos. Išlaidos už gedulingus pietus, pagal susiformavusį paprotį tradiciškai rengiamus betarpiškai po laidotuvių, gali būti vertinamos kaip būtinos laidojimo išlaidos, tačiau išlaidos, turėtos ketvirtinėms, metinėms ir kitiems paminėjimams, nepriskiriamos prie laidojimo išlaidų. Sprendžiant apie laidojimo išlaidų būtinumo, teismų praktikoje giminaičių maitinimas nelaikomas laidojimo išlaidomis, be to, tai nėra ir ritualinė paslauga. Atlyginamos įprastos vidutinės išlaidos, o ta dalis, kuri viršija įprastas išlaidas, neatlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2012 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

34.       Atsakovė pagrįstai teigia, kad ieškovė turtinei žalai pagrįsti pateikė dyzelinio kuro čekius, tačiau nepateikė, kokiam automobiliui pirkti degalai, koks buvo kelionių tikslas (nurodyta „važiuota į (duomenys neskelbtini)“, „ūkio reikalų tvarkymas“), t. y. nepaaiškinta, kaip šios kelionės susiję su ieškinio argumentais ir reikalavimais. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 213,3 km., kelionė pirmyn ir atgal sudarytų apie 426 km., pateiktos vienos kelionės išlaidos (2018-05-05 d. - 64,45 Eur, 2018-05-07 - 64,12 Eur) yra per didelės ir nepagrįstos. Ieškovė pateikė mokėjimo už kurą kvitus: 2018 m. spalio 21 d. (23,12 Eur); 2018 m. lapkričio 3 d. (21, 64 Eur); 2018 m. lapkričio 17 d. (67,67 Eur); 2018 m. gruodžio 6 d. (37,83 Eur). Neaišku kaip šios išlaidos susijusios su nagrinėjamos bylos objektu, kodėl prašoma atlyginti šias išlaidas. Kartu su kuru pirkti ir saldumynai, neaišku, kodėl šios išlaidos įskaičiuojamos į prašomos priteisti žalos sumą.

35.       Atsakovės pagrįstai teigia, kad neįrodyta, kokie ūkio reikalai tvarkyti darbo vietoje, atstumas (duomenys neskelbtini) yra apie 70 km, kelionė pirmyn ir atgal sudarytų apie 140 km, todėl 77,75 Eur (2018-05-22 d.) ir 30,90 Eur (2018-05-30 d.) yra akivaizdžiai per didelės, taip pat neaišku, kodėl vieną dieną tokia kelionė kainuoja 30,90 Eur, kitą kartą šiam maršrutui reikia išleisti 77,75 Eur.

36.       Ieškovė pateikė mokėjimo už įvairius medicininius tyrimus dokumentus, ieškinyje nurodytos išlaidos tyrimams - 308,50 Eur. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atlyginti materialinę žalą, privalo pagrįsti visas išlaidas, pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų (tyrimų) būtinumą bei išlaidų ryšį su poliklinikos darbuotojos veiksmais. Ieškovė pateikė 2019 m. kovo 10 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą dėl paminklo ir antkapio pastatymo. Neįrodyta, kad ieškovė apmokėjo šią sumą, ir šios išlaidos patirtos realiai. Pinigų sumokėjimo faktas turi būti patvirtintas įrodymais - mokėjimo nurodymais ar analogiško pobūdžio dokumentais, patvirtinančiais finansų įstaigose atliktas operacijas.

37.       Sutiktina su atsakovės pozicija, jog reikalavimas dėl išlaidų metiniam bei keturių savaičių minėjimams nepagrįstas, nes CK 6.291 straipsnio pagrindu - nukentėjusiojo mirties atveju atlyginamos tik laidojimo išlaidos ir šio pobūdžio išlaidos nepriskiriamos prie būtinųjų laidojimo išlaidų. Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrindė reikalavimo atlyginti 221 Eur netektą darbo užmokestį, nors ieškovė 2019 m. gegužės 11-30 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau neįrodyta, kaip tai susiję su ieškinio dalyku. Byloje nėra pateikta duomenų iš savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus ir VSDF apie išmokas, kurios įskaitomos į ieškovės turėtas išlaidas.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės, už gydytojų veiksmais padarytą žalą, sąlygų

38.       Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laike taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytinas sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 1996 m. spalio 3 d. Nr. I-1562 įstatymo (toliau – PTIŽSAĮ) 3 straipsnyje. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos šiame įstatyme buvo apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). PTIŽSAĮ 24 straipsnyje buvo numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Pagal PTIŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalį, atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala yra pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė.

39.       Taikant galiojusį teisinį reglamentavimą, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl sveikatos priežiūros įstaiga, įrodžius kitas jos civilinės atsakomybės sąlygas, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę turėtų įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, kad šie, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

40.       Kasacinio teismo nurodoma, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, jog ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas pacientui turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

41.       Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinės atsakomybės rūšis; tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą ir ji yra specifinė neteisėtų veiksmų bei kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

42.       Šioje byloje ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad gydžiusi šeimos gydytoja labai ilgą laiką dėl nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių nedavė siuntimo pas kardiologą, nors mama ne kartą prašė, kad jai būtų išduotas siuntimas pas gydytojus specialistus. Ieškovės teigimu, pirmas siuntimas pas gydytoją kardiologą buvo duotas tik 2016-09-19, gydytoja dėl savo nepateisinamo aplaidumo net 43 metus nedavė siuntimo pas gydytoją specialistą, t. y. kardiologą. Pavėluotas siuntimas pas gydytojus specialistus, pavėluotas ligos diagnozavimas ir sudėtinga operacija vyresniame amžiuje lėmė tai, kad A. P. mirė, kas sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, negrįžtamą praradimą, tuštumą. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovė savo mamos mirtį, dėl kurios ji tvirtina patyrusi turtinę bei neturtinę žalą, priežastiniu ryšiu sieja su netinkamu gydymo paslaugų suteikimu nuo 1998 metų.

43.       Teismas vertina, kad šeimos gydytojos veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą bei maksimalių pastangų kriterijų, atsakovės (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjos) veiksmai, diagnozuojant ir skiriant gydymą, nesukėlė tokių padarinių, kuriuos nurodo ieškovė t. y. A. P. mirties.

Dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės klausimą

44.       Šios kategorijos civilinėse bylose galioja bendroji CPK įtvirtinta įrodinėjimo pareigos taisyklė, reiškianti, kad reikalavimą pareiškusiam asmeniui tenka pareiga savo ieškinio faktinį pagrindą ir jame dėstomas faktines aplinkybes pagrįsti leistinais įrodymais – įrodinėjimo priemonėmis, numatytomis CPK. Todėl ieškovei teko procesinė pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovės veiksmų neteisėtumą, patirtą žalą bei jos dydį, įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovei teko pareiga teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės poziciją ir savo darbuotojos kaltę (CPK 12, 178 straipsniai).

45.       Ekspertų, liudytojų parodymai ir sprendimo 26-32 punktuose nurodytų Komisijos išvadų bei ekspertizės Akto turinys leidžia teismui spręsti, kad Komisija ir ekspertizę atlikę ekspertai priėjo vieningos išvados dėl A. P. mirties priežasties, t. y. A. P. mirtis (duomenys neskelbtini) įvyko dėl progresuojančių ir komplikuotų patologijų, bet ne dėl medikų veiksmų.

46.       Vien specialisto P. P. nuomonė dėl A. P. mirties, negali būti pripažinta pakankamu įrodymu, patvirtinančiu byloje ieškovės įrodinėtą aplinkybę, kad ieškovės mamos mirtis yra susijusi būtent su netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis nuo 1973 m. ir 1998 m., 2007 m. laikotarpiu iki 2016 m.

47.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės nagrinėjimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu, šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-469/2020, 34-35 punktai).

48.       Kaip ir minėta, šeimos gydytoja A. B. ieškovės mamą gydė nuo 1990 m., (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 1997 m., o 1998 m. A. P. nusiųsta gydytojo kardiologo konsultacijai ir buvo konsultuota du kartus (17 punktas). Nustačius (duomenys neskelbtini) diagnozę, gydymo tuo metu koreguoti nereikėjo, buvo atlikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) požymių nenustatyta. Diagnozė - (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta, gydymas nekoreguotas. Nuo 2001 m. sausio 17 d. iki 2007 m. balandžio 24 d. A. P. nesilankė pas šeimos gydytoją ir vaistų nevartojo, o kreipėsi 2007 m. balandžio 27 d. dėl (duomenys neskelbtini) problemų po konsultacijos (duomenys neskelbtini), kur nustatyta būklė po pneumonijos. A. P. šeimos gydytojos buvo nuolat stebima, pagal pacientės būklę skiriamas gydymas, pagal poreikį siunčiama konsultuotis pas specialistus.

49.       Skundų dėl (duomenys neskelbtini) A. P. neišsakė, (duomenys neskelbtini) pažymių nebuvo, gerai toleruodavo (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytoja daug kartų rekomendavo vykti kardiologo konsultacijai, tačiau A. P. atsisakydavo, motyvuodama gera savijauta ir negalėjimu palikti slaugomą sunkiai sergantį vyrą. 2010 m. lapkričio 22 d. pacientei mėnesiui išrašyti vaistai, kitam vizitui ir vaistų išrašymui A. P. atvyko tik 2011 m. kovo 4 d.  2016 m. gegužės 25 d. apsilankymo metu šeimos gydytoja A. B. nurodo, jog A. P. negėrusi (duomenys neskelbtini) vaistų, nors (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytojos teigimu, A. P. savimi mažai rūpinosi, nesilaikė sveiko gyvenimo rekomendacijų ir būdama pensinio amžiaus, sunkiai fiziškai dirbo savo versle. 2016 m. paskyrus operacinį (duomenys neskelbtini) gydymą, šeimos gydytojai pavyko įtikinti nuvykti kardiologo konsultacijai, paaiškinus, kad dėl (duomenys neskelbtini) ir be kardiologo konsultacijos operacija nebus atliekama. Gydytojos siuntimas kardiologo konsultacijai 2016 m rugsėjo mėn. buvo savalaikis. Atsakovė pagrįstai atkreipia dėmesį tai, kad pirmasis gydytojo įrašas (duomenys neskelbtini) ambulatorijos A. P. asmens sveikatos istorijoje 1980 m., kuomet pacientė buvo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, antrasis gydymo epizodas po 10 metų. Todėl šeimos gydytojai A. B. nustatyti ir diagnozuoti įgimtą (duomenys neskelbtini) buvo neįmanoma fiziškai. Be to, kaip paaiškėjo vėliau, įgimtos (duomenys neskelbtini) nebuvo - ji neįgimta, o įgyta ir išsivystė (duomenys neskelbtini) pasėkoje. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos 2016 m. lapkričio 23 d. konsultacijos aprašyme nustatyta, jog buvo sudarytas gydymo planas, kuriame numatytas (duomenys neskelbtini), paskirta planinė operacija, įrašyta į eilę. Buvo delsiama dar pusantrų metų, kaip paaiškino ieškovė, dėl epidemijos. A. P. buvo operuota 2018 m. balandžio 23 d. ir per tą laiką būklė ir pablogėjo. Medicininiuose dokumentuose įrašyta, kad iki 2018 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) sumažėjo 10% (nuo 55 iki 45%). Kritinė (duomenys neskelbtini) išsivystė dėl (duomenys neskelbtini) pakitimų. Kritinės (duomenys neskelbtini) sąvoka nusako (duomenys neskelbtini) laipsnį, o ne paciento būklę.

50.       Nepaneigta, kad pacientės valia pirmiau pasirinkta (duomenys neskelbtini) operacija (šeimos gydytojos ir gydytojo kardiologo įrašai f 025/a). A. P. būklė buvo patenkinama, skundų dėl (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl 1,5 metų buvo atidėliojama (duomenys neskelbtini) operacija. A. P. mirė 17-ą parą po operacijos, mirties priežastis buvo po operacijos išsivystęs sunkus (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), o ne pati operacija. Taigi, vertintina, kad nėra tiesioginio ryšio tarp pacientės mirties ir kritinės (duomenys neskelbtini)  nustatymo laikotarpio.

51.       Ieškovė nurodo, kad A. P. sirgo įgimta (duomenys neskelbtini), tačiau ši diagnozė nepasitvirtino - po operacijos 2018 m. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neįgimta, o įgyta ir išsivystė (duomenys neskelbtini) pasėkoje, ieškovė nurodo, kad daugiau nei 17 metų nebuvo duodami siuntimai pas kardiologus. Kaip teigia atsakovė, A. P. kardiologo konsultacijos buvo prieinamos – šeimos gydytojos A. B. siuntimu, 1998 m. birželio 23 d. buvo konsultuota kardiologo, esant skundų, atsiradusių dėl (duomenys neskelbtini), nurodant „būtinoji pagalba“. 1998 m. birželio 27 d. buvo konsultuota pakartotinai.

52.       Ieškovė teigia, kad mama gėrė jai paskirtus vaistus ir nuosekliai vykdė šeimos gydytojos rekomendacijas, tačiau 2016 m. gegužės 25 d. apsilankymo metu šeimos gydytoja A. B. f 025/a įrašė, jog pacientė „negėrusi (duomenys neskelbtini) vaistų“, o (duomenys neskelbtini), nes vaistai lėtinėms ligoms gydyti turi būti vartojami pastoviai ir nepertraukiamai, jei kitaip nenurodo gydantis gydytojas.

53.       Dėl ieškovės pateiktos specialisto išvados teismas pažymi, kad konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog pooperacinę mirties riziką didina daugybė faktorių, kaip amžius, gretutinės ligos kaip diabetas, (duomenys neskelbtini) ir t. t. (15 punktas), (duomenys neskelbtini) klinikos negalėjo naudoti antibiotikų, kuriems A. P. alergiška (23 punktas), antibiotikai galėjo neigiamai paveikti sveikatą po operacijos, jei nuo 04.25 iki 04.29 naudoti du skirtingi (duomenys neskelbtini) grupės vaistai ir t. t. Šios išvados taip pat paneigia šeimos gydytojos kaltę bei priežastinį ryšį tarp A. B. veiksmų/neveikimo ir A. P. mirties.

54.       Pažymėtina, kad atitinkamų sričių gydytojai specialistai, įvertinę jiems pateiktus medicininius dokumentus, patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) operuojama tik tuomet, kai (duomenys neskelbtini) pasiekia kritinį laipsnį. Jei A. P. sveikatos būklė būtų buvusi kritinė, operacinis gydymas būtų buvęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nustatyta laiku, (duomenys neskelbtini) buvo operuotina, (duomenys neskelbtini) nebuvo (Sprendimo 21 -24, 29 - 32 punktai).

55.       2019 m. gegužės 13 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija konstatavo, jog PTŽSAĮ 12 straipsnyje numatytos pacientų pareigos, kurių laikymasis svarbus sėkmingam savalaikio ligų diagnozavimo ir gydymo rezultatui, vadovaujantis to paties straipsnio 7 dalimi, pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba šio įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų, pacientas privalo informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą.

56.       Atsakovės įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančias šeimos gydytojos veiksmų atitikimą profesionalo elgesio standartui, patvirtina byloje apklausti ekspertai ir liudytojai medikai. Byloje apklaustas ekspertas J. R. (2021.05.12 teismo posėdis, laikas 11:17), byloje atlikęs ekspertizę, teismo posėdyje nurodė, kad A. P. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija buvo sunki, išsivystė komplikacijos, mirtis nesusijusi su šeimos gydytojos veiksmais, nes tokios komplikacijos gali būti bet kuriame amžiuje. Ankstesnių tyrimų metu buvo įtarta (duomenys neskelbtini) patologija, tačiau tai paneigta operacijos metu. (duomenys neskelbtini) skaičius bei patologijos kilmė (įgyta/įgimta) šiuo atveju neturėjo reikšmės dėl operacijos taktikos. Ekspertas kardiologas Doc. A. G. teismo posėdyje nurodė, kad diagnozavus (duomenys neskelbtini), galima situacija, kai nereikia operuotis. A. P. turėjo operuotis 2016 metais, o atvyko po pusantrų metų, kai situacija buvo kritinė. Pagal medicininius duomenis, nuo 1998 metų turėjo gydyti (duomenys neskelbtini), būklė nebuvo sudėtinga, nuo 2007 m. iki 2016 m. buvo stebima, (duomenys neskelbtini) gydoma, todėl vertina, kad nuo 1998 metų, 2007 metais A. P. buvo tinkamai gydoma. Liudytoja (duomenys neskelbtini) klinikų kardiologė Dr. R. J. Č. teismo posėdyje nurodė, kad 2007 m. A. P. būklė nebuvo kritinės situacijos, pakako vaistų nuo (duomenys neskelbtini)  ir vieną kartą per metus konsultuotis pas kardiologą, sveikata pablogėjo per 9 metus, 2016 metais reikėjo skubiai kreiptis dėl operacijos, arba pusmečiu anksčiau, tada situacija būtų geriausia operacijai. Liudytoja kardiologė V. J. teismo posėdyje nurodė, kad dirba atsakovo poliklinikoje kardiologe, 1998 metais šeimos gydytoja galėjo ir neįtarti (duomenys neskelbtini) ligos, nes (duomenys neskelbtini) nebūtinai ją parodo, o (duomenys neskelbtini) buvo gydoma. A. P. 2016 metais turėjo skambinti į (duomenys neskelbtini) kliniką ir pati rūpintis sveikata. Jos vertinimu, 2011-02-11 kortelėje nurodytas priepuolis nesusijęs su (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti ir (duomenys neskelbtini) požymis, reikėjo (duomenys neskelbtini) konsultacijos (2021.08.31 teismo posėdis, laikas 9:43 – 11:00).

57.       Vertinant 2020 m. liepos 14 d. deontologinės teismo medicinos ekspertizės, 2019 m. gegužės 13 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadas, ekspertų, liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę konstatuotina, kad medicinos srities specialistai padarė vieningą išvadą apie tai, kad A. P. mirtis įvyko ne dėl ieškovės nurodomų medikų veiksmų. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų, įskaitytinai ir medicininių dokumentų visuma, taip pat atitinkamos medicinos srities specialistų (gydytojų) nuomonė, jokiais kitais tokios pačios arba didesnės įrodomosios galios duomenimis šioje byloje nebuvo paneigta. Civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitytinai ir priežastinio ryšio, įrodinėjimo našta tenka ieškovei, ir konkrečiu atveju byloje nepakanka duomenų konstatuoti priežastinio ryšio buvimą tarp ieškovės nurodomų veiksmų / neveikimo ir jos mamos mirties. Taigi, aptarti duomenys paneigia ieškovės nurodytus teiginius, kad A. P. mirtis įvyko dėl medikų veiksmų, bet ne dėl objektyvių biologinių progresuojančių procesų. Ieškovės nurodyti veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su A. P. mirtimi ir padariniai konkrečiu atveju yra pernelyg nutolę nuo atsakovės darbuotojos veiksmų. Leistinų tokioje situacijoje įrodymų paneigiančių Komisijos ir ekspertų padarytų išvadų ir leidžiančių susieti atsiradusius padarinius su teiktomis medicinos paslaugomis, byloje nėra (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, atmestinas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nesant pareigos atlyginti žalos, nėra aktualus jos dydis.

Dėl ieškinio senaties taikymo

58.       Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos skaičiuojamas terminas yra naikinamasis, t. y. pacientas netenka teisės kreiptis su skundu pasibaigus šiam terminui.

59.       Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimus kildina iš įvykių, tai yra apsilankymų poliklinikoje nuo 1973 metų, taip pat fakto, kad šeimos gydytoja ne laiku davė siuntimą konsultacijai pas kardiologus 1998 m., bei fakto, jog buvo neatkreiptas dėmesys į 2007-03/04mėn. Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) echoskopinį tyrimą, ko pasėkoje turėjo reguliariai būti sekama A. P. dėl (duomenys neskelbtini).

60.       Ieškovė skundu kreipėsi į VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės polikliniką 2019 m. kovo 12 d., ieškinį pareiškė 2019 m. liepos 5 d. Atsakovė prašo ieškovės reikalavimams taikyti įstatyme nustatytą sutrumpintą 3 metų senaties terminą, t. y. dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nuo 2016 m. kovo 12 d.

61.       CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai taikomi tik tiems konkrečių rūšių reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams atlyginti padarytą žalą, taikytinas taip pat ir reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškinio senaties instituto tikslas - sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – galėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

62.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Ieškovės reikalavimai šioje byloje atmetami kaip nepagrįsti, todėl taikyti ieškinio senaties nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senatį reglamentuojančios materialiosios teisės normos neturi įtakos, todėl nespręstina dėl senaties termino taikymo ar jo atnaujinimo.

Bylinėjimosi išlaidos

63.       Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos.

64.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

65.       Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės J. J. ieškinį, jos naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika byloje patyrė 1000 Eur išlaidas už deontologinę ekspertizę, todėl šios išlaidos atsakovės naudai priteistinos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

          Ieškovės J. J. ieškinį atsakovei VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai (juridinio asmens kodas 302705738) 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                              Rasa Bartašienė