Civilinė byla Nr. e2A-1310-1070/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06639-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.7.1.; 14.1.; 18.3.; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dalios Trumpulienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „STKA service“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „STKA service“ ieškinį atsakovui P. M. (P. M.) dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62(3) straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
2. Atsakovas P. M. (P. M.) padavė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – ir DGK) pareiškimą, kuriuo prašė išieškoti iš darbdavės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „STKA service“ 2815,77 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2024 m. lapkričio, gruodžio, 2025 m. sausio ir vasario mėnesius, proporcingai kiekvieną mėnesį dirbtam laikui, išeitinę išmoką pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 59 straipsnį, delspinigius už neišmokėtą darbo užmokestį bei išeitinės išmokos dalį. 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu DGK patenkino atsakovo prašymą, priteisdama iš šios bylos ieškovės MB „STKA service“ atsakovui P. M. 8447,34 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2024 m. lapkričio, gruodžio ir 2025 m. sausio mėnesius, 22 404,46 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2025 m. vasario mėn., išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 22 838,55 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas.
3. Ieškovė MB „STKA service“, nesutikdama su 2025 m. gegužės 29 d. DGK sprendimu, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė atmesti visus atsakovo P. M. reikalavimus, pateiktus DGK, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Ieškovė nurodė savo procesiniuose dokumentuose, kad jos pagrindinė veikla yra įvairių įrengimų remonto darbai, o uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „STKA technika“ – laivų atsarginių metalinių dalių gamyba, pirkimai ir pardavimai. Abi įmonės vykdo veiklą tuo pačiu adresu Klaipėdoje, Šilutės pl. 107K3-7, ieškovė nuomoja patalpas iš UAB „STKA technika“. Iki 2022 m. liepos mėn. atsakovas P. M. per Ispanijoje turėtą įmonę vykdė komercinę veiklą su UAB „STKA technika“, vėliau pradėjo teikti šiai įmonei tarpininkavimo paslaugas kaip Ispanijoje individualią veiklą vykdantis asmuo. Atsakovas pradėjo dirbti pas ieškovę (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), nustatant jo darbo vietą (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje šalys susitarė, kad atsakovui bus mokamas 1400 Eur mėnesinis bruto darbo užmokestis proporcingai dirbtam laikui. Atsakovas aptarnavo tik vieną ieškovės klientą NOREBO AFRICA, S.L.U. (nuo 2024 m. – LA CASA DE JUREL). Nuo 2024 m. kovo 1 d. šalių sutarimu atsakovo darbo užmokestis padidintas iki 1550 Eur. Atsakovas nepasirašė šio sutarties pakeitimo, bet nuo 2024 m. kovo mėn. ieškovė mokėjo atsakovui 1550 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovas gaudavo informaciją apie darbo užmokestį iš ieškovės buhalterės, matydavo gautas lėšas savo banko sąskaitoje ir iki 2024 m. pabaigos nereiškė pretenzijų. 2024 m. vasaros pradžioje vykusiame susitikime atsakovas informavo darbdavės vadovą S. B. bei UAB „STKA technika“ vadovą S. K. apie savo planus įsigyti namą (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jam bus reikalingi duomenys bankui apie dideles gaunamas pajamas. Susitikime buvo sutarta, jog atsakovas dės visas pastangas gauti dar vieną papildomą didelį užsakymą iš minėto kliento, o ieškovė skirs laikiną premiją, kuri pagerins atsakovo finansinius duomenis. Atsakovas įvykdė savo įsipareigojimą, o ieškovė kartu su darbo užmokesčiu laikotarpiu nuo 2024 m. birželio iki spalio mėnesio mokėjo atsakovui 4897 Eur (neatskaičius mokesčių) premiją per mėnesį. Vieną 3707,02 Eur įmoką atsakovui sumokėjo UAB „STKA technika“ pagal atsakovo buhalterei nurodytus duomenis. Minėtas mokėjimas buvo paskutinis už atsakovo tarpininkavimo (brokerio) paslaugas, teiktas UAB „STKA technika“. Atsakovas buvo informuotas trumpąja žinute, kad jam vėl bus mokamas 1550 Eur mėnesinis bruto darbo užmokestis. Nuo 2024 m. lapkričio mėnesio atsakovui nevykdžius aktyvių darbo funkcijų, nevykus į komandiruotes ir nesutikus nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, 2025 m. vasario 14 d. darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 59 straipsnio 1 dalį (darbdavės valia). Per visą atsakovo darbo pas ieškovę laiką pagal darbo sutartį atsakovui buvo priskaičiuota ir išmokėta 29 132,57 Eur. Atsakovui už darbo laikotarpį susikaupė kasmetinių atostogų, todėl buvo apskaičiuota ir išmokėta 1962,92 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovė atsiskaitė su atsakovu jo paskutinę darbo dieną, todėl nėra pagrindo mokėti atsakovui netesybas.
5. Atsakovas P. M. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. atsakovui buvo nustatytas 1550 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis per mėnesį ir nebuvo sudaryta kitų susitarimų dėl premijavimo. Pasak atsakovo, laikotarpiu nuo 2024 m. birželio iki spalio mėnesio ieškovė skaičiavo 6447 Eur darbo užmokestį. Atsakovo vertinimu, DGK padarė pagrįstą išvadą, jog šalys susitarė dėl 6447 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinio darbo užmokesčio, kadangi tokio užmokesčio mokėjimas penkis mėnesius laikytinas pakankamai ilgu, leidžiančiu spręsti apie tokį sulygtą darbo užmokestį. Ieškovė nevykdė pareigos teikti informaciją apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, be to, mokėjo darbo užmokestį į atsakovo sąskaitą, nurodydama mokėjimo paskirtyje „atlyginimas“, o ne premija. Todėl DGK pagrįstai sprendė, jog nuo 2024 m. lapkričio ieškovė nemokėjo atsakovui žodžiu sutarto darbo užmokesčio, o vienašališkai jį sumažindama veikė nesąžiningai. Nustačius, kad atsakovui nepagrįstai buvo sumažintas darbo užmokestis, buvo perskaičiuotos ir jam priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos bei netesybos. Atsakovo vertinimu, ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, todėl ji turi pareigą sumokėti atsakovui DGK priteistas išmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė ieškovės MB „STKA service“ ieškinį ir priteisė atsakovui P. M. iš ieškovės 8447,34 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2024 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2025 m. sausio mėn., 22 404,46 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2025 m. vasario mėn., išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotos atostogas, 39 950,82 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas; pripažino, kad atsakovo draudžiamosios pajamos sudaro: už 2024 m. lapkričio mėn. – 6447 Eur, gruodžio mėn. – 6447 Eur, 2025 m. sausio mėn. – 6447 Eur, vasario mėn. – 51 307,17 Eur, ir įpareigojo ieškovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) patikslintus duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas.
7. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo ir šalių atstovų žodiniais paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, DGK medžiaga, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas P. M. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas MB „STKA service“ pagal 2023 m. spalio 30 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį. Darbo sutarties 1.1. punkte nustatyta, kad darbo vieta – (duomenys neskelbtini); 1.3. punkte nustatyta, kad mėnesinis bruto darbo užmokestis proporcingai dirbtam laikui yra 1400 Eur, mokant du kartus per mėnesį iki einamo mėnesio 25 dienos ir iki kito mėnesio 15 dienos, darbuotojo prašymu mokamas vieną kartą per mėnesį. Nuo 2024 m. kovo 1 d. pakeistas Darbo sutarties 1.3. punktas, nustatant mėnesio 1550 Eur bruto darbo užmokestį. Papildomas susitarimas dėl darbo užmokesčio pakeitimo darbuotojo nepasirašytas. 2025 m. vasario 14 d. Darbo sutartis nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbdavės valia) pagal ieškovės direktoriaus 2025 m. vasario 10 d. įsakymą, atsakovui išmokant šešių mėnesių VDU. Iš VSDFV duomenų teismas nustatė, kad deklaruotos draudžiamosios atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėn. iki 2024 m. spalio mėn. buvo 6447 Eur per mėn., nuo 2024 m. lapkričio mėn. iki 2025 m. sausio mėn. – 1550 Eur per mėn., 2025 m. vasario mėn. – 12 342,90 Eur. Ieškovė išmokėjo atsakovui už 2024 m. birželio mėn. 2057,73 Eur, liepos mėn. – 2172,79 Eur, rugpjūčio mėn. – 3303,18 Eur, rugsėjo mėn. – 3707,03 Eur, spalio mėn. – 3707,03 Eur, lapkričio mėn. – 891,25 Eur, gruodžio mėn. – 891,25 Eur; už 2025 m. sausio mėn. – 891,25 Eur, už 2025 m. vasario mėn. – 7097,17 Eur darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę kompensaciją. Pagal 2025 m. balandžio 25 d. pažymą ieškovė išmokėjo atsakovui nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2025 m. vasario 14 d. iš viso 29 132,57 Eur darbo užmokesčio, nurodė, jog darbuotojo VDU sudarė 1600,83 Eur.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėjo aplinkybes dėl premijų mokėjimo savo įsakymais dėl premijos skyrimo ir atsiskaitymo lapeliais. Įsakymuose dėl premijų skyrimo nurodyta, kad atsakovui už 2024 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius skiriama 4897 Eur premiją, atlikus ypač svarbias įmonės veiklai užduotis, susijusias su užsakymų MB „STKA service“ veiklai paieška ir darbo apimčių derinimu, siekiant sudaryti sutartį dėl įrangos remonto darbų atlikimo su užsakove – kompanija La Casa de Jurel S.L.U. Nurodyta, kad premija išmokama kartu su to mėnesio darbo užmokesčiu. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo supažindintas su šiais įsakymais DK nustatyta tvarka. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad apie tokių įsakymų priėmimą jis nebuvo informuotas.
9. Teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovė pateikė į bylą atsiskaitymo lapelius, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. birželio – spalio mėnesiais atsakovui mokamas 1550 Eur darbo užmokestis bei 4897 Eur premija, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog vykdė pareigą perduoti juos atsakovui, aiškiai jį informuojant apie tai, kokios išmokos, už ką jam išmokamos, kokie daromi atskaitymai iš jo darbo užmokesčio. Teismas nustatė, kad bankinių pavedimų mokėjimų paskirtyse buvo nurodomas „atlyginimas“, o ieškovė paaiškino, jog mokėdama premijas mokėjimų paskirties turinio nekeitė. Pasak teismo, vertindamas šias aplinkybes atsakovas neturėjo pagrindo spręsti, kad jam buvo mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir premija. Aplinkybė, kad atsakovas matydavo, kokią piniginių lėšų sumą gauna į savo banko sąskaitą, negali būti vertinama kaip patvirtinanti, jog atsakovas žinojo apie jam paskirtą premiją ir dėl sumažėjusios gaunamų pinigų sumos turėjo suprasti, kad jam nebemokama premija. Šiai informacijai pagrįsti ieškovė turėjo pateikti atsakovui papildomus duomenis, kurių pagal bylos medžiagą neteikė atsakovui.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė įrodinėjo aplinkybę, jog atsakovui buvo mokama premija taip pat tuo, kad atsakovo iniciatyva buvo sutarta, jog jis dės visas pastangas gauti dar vieną papildomą didelį užsakymą, o ieškovė jam mokės premiją, reikalingą finansiniams duomenims pagerinti, siekiant banko finansavimo namo (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Teismo posėdyje liudytojai S. K. ir E. P. patvirtino šias aplinkybes; atsakovas neneigė aplinkybės, kad jis planavo pirkti namą (duomenys neskelbtini). Teismas vertino šias aplinkybes kaip nepakankamas konstatuoti egzistavus šalių susitarimą dėl premijos atsakovui skyrimo.
11. Teismo teigimu, svarbu tai, kad ieškovė nurodė ir tai, jog atsakovo darbo apimtys aptariamu laikotarpiu iš esmės nepasikeitė, atsakovas, gavęs premiją, nustojo dėti pastangas klientų paieškai, nebevyko į komandiruotes, nebuvo suinteresuotas dirbti. Teismo vertinimu, ieškovė nurodė prieštaringas aplinkybes, iš kurių neaišku, už ką konkrečiai ieškovė skyrė atsakovui naujas premijas, kodėl nenutraukė jų mokėjimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai ar aplaidžiai atliko savo darbo funkcijas. Atsakovas yra darbuotojas, kuris negali priimti sprendimo vykti į komandiruotę, nes sprendimą siųsti darbuotoją į komandiruotę priima darbdavė. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovui informaciją, susijusią su jo darbu MB „STKA service“, pateikė ne atsakovo darbdavės MB „STKA service“ vadovas, o UAB „STKA technika“ vadovas, patvirtina, kad sprendimus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, priėmė ne MB „STKA service“ vadovas, o UAB „STKA technika“ vadovas. Pasak pirmosios instancijos teismo, šioje byloje nėra sprendžiami klausimai dėl šalių pareigų, kylančių iš P. M. susitarimo su UAB „STKA technika“ dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, vykdymo. Todėl byloje vertinamos tik tos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos siekiant nustatyti tikrąjį šalių susitarimo dėl išmokų pagal darbo sutartį atsakovui mokėjimo turinį.
12. Teismas nustatė iš lėšų pervedimo nurodymų, kad MB „STKA service“ pervesdama pinigus atsakovui nurodydavo, jog pervedamas atlyginimas už konkretų mėnesį; 3707,02 Eur mokėjimas 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo atliktas į banko sąskaitą, kurios numeris nesutampa su kituose mokėjimo nurodymuose nurodytos banko sąskaitos numeriu; į atsakovo banko sąskaitą
2024 m. rugsėjo 18 d. iš UAB „STKA technika“ banko sąskaitos buvo pervesta 3707,02 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pagal sutartį“; mokėjimas atliktas pagal P. M. išrašytą sąskaitą faktūrą už tarpininkavimo tarifą. Pasak ieškovės, atlikus 3707,02 Eur mokėjimą iš UAB „STKA technika“ banko sąskaitos, buvo visiškai įvykdytas darbdavės ir atsakovo susitarimas dėl premijos jam mokėjimo ir atsakovui toliau buvo mokamas darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, priėjo išvadą, kad yra prielaidos vertinti, jog šalys nurodė ne visas jų žodinio susitarimo dėl darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybes, nes jos gali būti susijusios su susitarimų dėl atsakovo tarpininkavimo paslaugų UAB „STKA technika“ teikimo vykdymu. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį ir tai, kad darbuotojas yra laikomas silpnesniąja sutarties šalimi, kuri negalėjo daryti įtakos ieškovės priimamų sprendimų turiniui, visus byloje kylančius neaiškumus ir neatitiktis vertino darbdavės nenaudai.
13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, tai, kad ginčą nagrinėjant DGK paaiškėjo, jog 2024 m. gruodžio 2 d. ieškovė buvo deklaravusi 6447 Eur dydžio atsakovo draudžiamąsias pajamas už 2024 m. lapkričio mėnesį, kuriuos patikslino 2025 m. sausio 13 d., nurodydama 1550 Eur sumą, sudaro pagrindą išvadai, kad darbdavė galėjo priimti įsakymus dėl premijų skyrimo po to, kai šalims nepavyko susitarti dėl atsakovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio, siekdama sumažinti mokėtiną darbo užmokestį ir kompensacijos dydį. Tai, kad atsakovui nebuvo siunčiami dokumentai (įsakymai, atsiskaitymo lapeliai), teismo vertinimu, neleidžia patikrinti juose nurodytų aplinkybių teisingumo ir už tai yra atsakinga ieškovė. Teismas sprendė, kad buhalterės klaida, deklaruojant atsakovo pajamas, neturėjo atsirasti, nes, kaip nurodė pati ieškovė, premija atsakovui buvo mokama pagal darbdavės vadovo įsakymus. Teismas vertino vėlesnį pajamų sumažinimą ieškovės vienašališkais veiksmais, neatitinkančiais šalių susitarimo dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepatvirtino ieškovės atstovų teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, jog lapkričio ir gruodžio mėnesiais jam buvo mokamas darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis, jog jis su tuo sutiko, nereiškė pretenzijų. Atsakovas teigė, kad darbdavė nutraukė su juo darbo sutartį dėl to, jog jiems nepavyko susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio. Teismo nuomone, tai, kad atsakovas kreipėsi į DGK prašydamas priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį, taip pat patvirtina jo nesutikimą su ieškovės veiksmais, apskaičiuojant darbo užmokestį ir kompensaciją. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu ieškovė mokėjo atsakovui pagal šalių žodinį susitarimą darbo užmokestį, o ne premijas; tarp šalių nebuvo sudaryta susitarimų dėl premijų mokėjimo, atsakovas nebuvo supažindintas su vadovo įsakymais dėl premijų skyrimo, o mokėjimų paskirtyse nuosekliai buvo nurodoma „atlyginimas“. Todėl teismas priėjo išvadą, kad nuo 2024 m. birželio iki spalio mėnesio atsakovui mokėta 4897 Eur per mėnesį suma buvo darbo užmokestis, atsakovas turėjo pagrįstą lūkestį ir toliau gauti nurodyto dydžio darbo užmokestį.
15. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs pirmiau nurodytą išvadą, sprendė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. vasario 14 d. ieškovė turėjo mokėti atsakovui 6447 Eur per mėnesį darbo užmokestį, tačiau nepagrįstai sumažino nuo 2024 m. lapkričio mėnesio mokėtas išmokas. Todėl teismas nusprendė priteisti atsakovui iš ieškovės darbo užmokesčio nepriemoką: 8447,34 Eur (atskaičius mokesčius) už 2024 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2025 m. sausio mėn. (3707,03 Eur (darbo užmokestis, atskaičius mokesčius) × 3 mėn. – 2673,75 Eur išmokėta suma); 1258,49 Eur už 2025 m. vasario mėn. (1853,51 Eur (darbo užmokestis, atskaičius mokesčius) – 595,02 Eur išmokėta suma).
16. Teismas, vadovaudamasis DK 59 straipsnio 1 dalimi, netenkino ieškovės reikalavimo nepriteisti išeitinės išmokos nepriemokos, priteisdamas atsakovui 39 950,82 Eur išeitinę išmoką (6658,47 Eur VDU × 6 mėn.). Teismas, nustatęs, kad atsakovas nepasinaudojo savo teise į kasmetines atostogas, sprendė, kad jam priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas už 25,65 darbo dienas, t. y. 8132,85 Eur dydžio suma (317,07 Eur vidutinė dienos darbo užmokesčio suma, apskaičiuota, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu pripažįstama atsakovo teisė į didesnį nei ieškovės nurodytas darbo užmokestį × 25,65 darbo dienų). Todėl teismas laikė nepagrįstu ieškovės reikalavimą neskaičiuoti nepanaudotų atostogų nepriemokos, priteisė atsakovui iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 8447,34 Eur (atskaičius mokesčius) už 2024 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2025 m. sausio mėn.; 22 404,46 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio kartu su išeitine išmoka bei kompensacija už nepanaudotas atostogas už 2025 m. vasario mėn. Teismas sprendė, kad ieškovei nepagrįstai sumažinus atsakovui mokėtinas išmokas, ji pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną, todėl priteisė atsakovui ir 39 950,82 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (6658,47 Eur VDU×6 mėn.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
17. Ieškovė MB „STKA service“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 4897 Eur išmoka laikytina darbo užmokesčio dalimi. Ši išmoka buvo darbdavės iniciatyva mokama laikina premija, susijusi su specifiniu tikslu – sudaryti atsakovui galimybę tam tikrą laikotarpį deklaruoti didesnes pajamas bankui. Teismas neįvertino viso šalių ekonominio santykių konteksto, įskaitant atsakovo gaunamas pajamas iš UAB „STKA technika“ ir jų sumažėjimą tuo laikotarpiu, kai ieškovė pradėjo mokėti ginčo išmokas. Teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų parodymus, patvirtinančius, kad pats atsakovas inicijavo tokius mokėjimus. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovas. Atsiskaitymo lapeliuose buvo aiškiai atskirtas darbo užmokestis bei premija, ir nors teismas tai pripažino, tačiau visgi perkvalifikavo jas į darbo užmokestį, o tai, apeliantės teigimu, rodo prieštaringą ir nelogišką įrodymų vertinimą.
17.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išmokos kvalifikavimą kaip darbo užmokesčio padidinimą galima grįsti vien tuo, jog banko pavedimuose nurodyta „atlyginimas“, jog atsakovui neva nebuvo aiškiai paaiškinta apie premiją. Darbo užmokestis yra esminė darbo sutarties sąlyga, kuri gali būti keičiama tik aiškiu ir nedviprasmišku šalių susitarimu, paprastai – raštu, o tokio susitarimo šalys nesudarė. Darbo apmokėjimo sąlygas, kaip vieną iš būtinųjų darbo sutarties nuostatų, galima pakeisti darbdavio iniciatyva tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024). Nagrinėjamu atveju nebuvo nei rašytinio, nei žodinio susitarimo; tokio susitarimo buvimo nepatvirtino nei liudytojai, nei kiti įrodymai. Pasak apeliantės, teismas konstatuodamas darbo užmokesčio padidinimą nukrypo nuo minėtos kasacinio teismo praktikos.
17.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 142 straipsnį, reglamentuojantį premijas, klaidingai vertino, jog premijai reikalingas šalių susitarimas. Teismas nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas teisines kategorijas: darbdavio iniciatyva mokamas skatinamąsias išmokas ir darbo sutarties sąlygų pakeitimą. Apeliantės vertinimu, pagal minėtą straipsnį darbdavio iniciatyva skiriama premija gali būti mokama vienašališkai, todėl jos buvimui nereikia darbuotojo sutikimo ar atskiro susitarimo. Byloje buvo pateikti konkretūs įsakymai dėl premijų, kuriais darbdavė skyrė šias išmokas. Tik esant aiškiai nustatytiems darbo užmokesčio priedo apskaičiavimo ir mokėjimo rodikliams galima šį priedą laikyti sudėtine darbo užmokesčio dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-1075/2022). Nagrinėjamu atveju premijos mokėjimas Darbo sutartyje nebuvo numatytas, todėl, nesant aiškių premijos skyrimo rodiklių ir sąlygų, teismui nebuvo pagrindo ieškovės mokėtą premiją kvalifikuoti kaip darbo užmokesčio dalį ar kaip pakeistą darbo užmokestį.
17.4. Teismo sprendimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes juo sukuriama nauja darbo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys nebuvo susitarusios, teismo sprendimas iškreipia šalių sutarties laisvės principą darbo santykiuose. Teismas iš esmės sukūrė naują sutarties sąlygą, prilygindamas laikinai mokėtas premijas nuolatinei darbuotojo algai. Teismas, apeliantės vertinimu, peržengė savo kompetencijos ribas, retrospektyviai pakeisdamas šalių susitarimą. Tai pažeidžia materialiosios teisės nuostatą, kad sutarties sąlygas gali nustatyti tik pačios šalys, o ne teismas. Be to, teismo sprendimas pažeidžia šalių teisėtų lūkesčių pusiausvyrą ir sukuria neproporcingą rezultatą: darbuotojui suteikiamos nepagrįstos finansinės naudos, o darbdavei tenka neadekvati finansinė našta. Toks rezultatas neatitinka protingo interesų balanso, nes darbuotojui suteikiamos teisės, kurių jis anksčiau neturėjo (teisė reikalauti nuolat mokėti 6447 Eur atlyginimą ir gauti labai dideles kompensacijas), o darbdavė praranda teisę vadovautis formaliuoju susitarimu, darbo sutarties būtinųjų sąlygų pakeitimu.
17.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišsamiai ir šališkai įvertino bylos įrodymus, ignoravo esminius ieškovės pateiktus įrodymus apie realiai mokėtą algą, liudytojų parodymus apie premijų pobūdį, o kilusius neaiškumus nepagrįstai aiškino išimtinai atsakovo naudai, neatsižvelgdamas į visų įrodymų visumą. Teismas nepagrįstai vadovavosi prielaidomis ir darbuotojo subjektyviu suvokimu apie gaunamas išmokas, nepagrįstai suteikė didelę reikšmę bankinio pavedimo paskirčiai, neįvertindamas tos paskirties kitų įrodymų visumoje. Apeliantės vertinimu, mokėjimo paskirtis yra tik techninis bankinės operacijos rekvizitas, kuris byloje negalėjo būti lemiamu, esant priešingiems rašytiniams įrodymams (premijų įsakymams, atsiskaitymo lapeliams), patvirtinusiems, kad atsakovui buvo mokamos premijos, kad jam buvo žinomas darbo užmokesčio paskaičiavimas ir jo dydis, nes jis niekada nekėlė dėl to pretenzijų. Teismo prielaida, kad atsakovui nebuvo siunčiami premijų įsakymai ir atsiskaitymo lapeliai ir dėl to jis negalėjo suprasti, jog jo gaunamos įmokos nėra darbo užmokestis, neatitinka įrodymų pakankamumo ir logiškumo reikalavimų. Šiuo atveju netinkamas įrodymų vertinimas tiesiogiai lėmė neteisėtą sprendimą.
17.6. Pirmosios instancijos teismo motyvacinė dalis nėra pakankamai išsami, teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių atmetė vienus įrodymus ir vadovavosi kitais. Teismo sprendime nepaaiškinta, kodėl nesivadovauta ieškovės liudytojų parodymais, patvirtinančiais premijos mokėjimo tikslą. Teismas nenurodė aiškių motyvų apie konkrečių įrodymų visumą, kuri jam leido neabejotinai nustatyti, jog buvo susitarta būtent dėl 6447 Eur darbo užmokesčio, o ne premijų. Teismo sprendime neaptartos priežastys, dėl kurių netaikytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos normos (pvz., teismas neįvertino rašytinio susitarimo nebuvimo reikšmės). Nemotyvuotas ar nepakankamai motyvuotas teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio reikalavimų ir gali būti panaikinamas. Be to, skundžiamo teismo sprendimo argumentai iš esmės sutampa su DGK sprendimu, todėl kyla abejonių, ar teismas pakankamai savarankiškai įvertino bylos aplinkybes.
17.7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, netinkamai pritaikęs „silpnesnės šalies“ principą įrodinėjimo pareigos kontekste. Teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovas buvo ne eilinis ieškovės darbuotojas, bet teikė paslaugas su atsakovu susijusiai UAB „STKA technika“ pagal individualios veiklos pažymą, kad jis iš esmės veikė su ieškove kaip lygiavertis verslininkas. Dėl to nebuvo galima bet kokį neaiškumą savaime vertinti atsakovo kaip silpnesnės šalies naudai. Atsakovas, reikalavęs priteisti didesnį darbo užmokestį, turėjo įrodyti, kad buvo susitarimas dėl 6447 Eur atlyginimo. Atsakovas nepateikė į bylą tokių įrodymų, o teismas iš esmės nepagrįstai perkėlė šią naštą ieškovei. Tai galėjo lemti įrodymų vertinimo šališkumą ir neteisingą bylos išsprendimą.
17.8. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs darbo užmokestį, padarė nepagrįstą išvadą, kad nuo 2024 m. lapkričio mėnesio darbdavė nepagrįstai sumažino išmokas, todėl susidarė darbo užmokesčio nepriemoka. Teismas nepagrįstai vėliau šią prielaidą panaudojo ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms (vidutiniam darbo užmokesčiui, išeitinei išmokai, netesyboms) nustatyti. Teisingai kvalifikavus, kad ginčo išmokos yra premijos, visos šios išvestinės sumos turėtų būti perskaičiuotos pagal darbo sutartyje nustatytą 1550 Eur atlyginimą.
17.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl netesybų skyrimo, todėl priteisė netesybas, kurių suma yra neproporcingai didelė ir neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Darbdavė veikė sąžiningai ir buvo įsitikinusi, kad yra visiškai atsiskaičiusi pagal darbo sutartį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje esminis ginčas kilo dėl skirtingo darbo užmokesčio dydžio vertinimo. Apeliantės nuomone, toks jos nubaudimas taikant DK 147 straipsnio 2 dalį visa apimtimi dėl formalaus pažeidimo, kuris darbuotojui nesukėlė neigiamų pasekmių, yra neproporcinga priemonė, galinti lemti įmonės nemokumą ir visų darbo vietų praradimą. Apeliantės vertinimu, net tuo atveju, jei sprendimas nebūtų panaikintas, netesybos turėtų būti sumažintos iki proporcingo dydžio, jų skaičiavimui naudojant šalių sutarto darbo užmokesčio dydį (1550 Eur).
18. Atsakovas P. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas detaliai aptarė šalių nurodytus ginčo argumentus ir teisingai konstatavo, kad ieškovė nurodė prieštaringas aplinkybes, iš kurių nėra aišku, už ką konkrečiai ieškovė skyrė atsakovui naujas premijas, kodėl nenutraukė jų mokėjimo, jeigu atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigų ir neieškojo naujų klientų.
18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vėlesnis pajamų sumažinimas laikytinas ieškovės vienašališkais veiksmais, neatitinkančiais faktinio šalių susitarimo dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui. Ieškovė mokėjo atsakovui pagal šalių žodinį susitarimą darbo užmokestį, o ne premijas. Šalys susitarė dėl 6447 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinio darbo užmokesčio, nes tokio užmokesčio mokėjimas penkis mėnesius laikytinas pakankamai ilgu, leidžiančiu spręsti apie tokį sulygtą darbo užmokestį. Susitarimas dėl premijos nebuvo sudarytas, ir ieškovė nevykdė pareigos teikti informaciją apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Be to, darbo užmokestis mokėtas mokėjimo paskirtyje nurodant „atlyginimas“, o ne „premija“.
18.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį ir tai, kad šioje byloje yra sprendžiamas darbdavės ir darbuotojo ginčas, kuriame darbuotojas yra laikomas silpnesniąja sutarties šalimi (DK 6 straipsnio 2 dalis), o atsakovas negalėjo daryti įtakos ieškovės priimamų sprendimų turiniui, pagrįstai visus šioje byloje kylančius neaiškumus ir neatitiktis vertino darbdavės, t. y. ieškovės, nenaudai.
18.4. Nagrinėjamu atveju buvo visos įstatymo numatytos sąlygos netesybų taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas jas priteisė pagrįstai. Nėra įrodymų, kad netesybų, už kurių atsiradimą yra atsakinga tik apeliantė, priteisimas galėtų nulemti jos nemokumą bei visų darbo vietų praradimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo priteisti darbuotojui iš darbdavės darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriemokas ir netesybas teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
21. Byloje atsakovo P. M., liudytojo S. K. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas bendradarbiavo su UAB „STKA technika“ nuo 2018 m. per jo vadovautą UAB „Arnoma“, vėliau – teikdamas tarpininkavimo paslaugas pagal žodinę sutartį. UAB „STKA technika“ yra su ieškove MB „STKA service“ susijusi bendrovė: jos vykdo veiklą vienu buveinės adresu, UAB „STKA technika“ užsiima laivų įrenginių, detalių gaminimu, pirkimu-pardavimu, MB „STKA service“ – teikia laivų remonto paslaugas.
22. Iš Nuotolinio darbo sutarties Nr. 5 nustatyta, kad ieškovę MB „STKA service“ ir atsakovą sutartiniai darbo santykiai siejo nuo (duomenys neskelbtini) pagal sutartį, kurioje buvo nustatyta, kad atsakovas P. M. priimamas dirbti MB „STKA service“ (duomenys neskelbtini) už 1303 Eur mėnesio darbo užmokestį proporcingai dirbtam laikui ((duomenys neskelbtini) Nuotolinio darbo sutartis Nr. 5). Ši darbo sutartis buvo pakeista nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatant darbuotojui 1400 Eur mėnesio atlyginimą, o (duomenys neskelbtini) ši sutartis buvo nutraukta darbuotojo, t. y. atsakovo, iniciatyva pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.
23. Šalims nutrauktus minėtą Nuotolinio darbo sutartį Nr. 5, tarp jų 2023 m. spalio 30 d. buvo sudaryta nauja Nuotolinio darbo sutartis Nr. 11, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti į MB „STKA service“ (duomenys neskelbtini) pareigas iš esmės tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir pagal 2022 m. Nuotolinio darbo sutartį Nr. 5. Naujoje Nuotolinio darbo sutartyje Nr. 11 taip pat buvo nustatyta kaip būtina darbo sutarties sąlyga – 1400 Eur mėnesinis bruto darbo užmokestis proporcingai dirbtam laikui. Nuo 2024 m. kovo 1 d. atsakovui buvo mokamas 1550 Eur darbo užmokestis pagal vienašališkai ieškovės vadovo pasirašytą priedą prie Darbo sutarties Nr. 11, kuriuo buvo pakeistas Darbo sutarties 1.3 punktas, nustatant darbuotojui 1550 Eur mokėtiną darbo užmokestį.
24. Byloje pateikti įrodymai (UAB „STKA technika“ atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis) patvirtina, kad atsakovas teikė savo paslaugas per UAB „Arnoma“ su ieškove susijusiai bendrovei nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2022 m. liepos 18 d. Nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d. atsakovas P. M. teikė tarpininkavimo paslaugas UAB „STKA technika“ pagal žodinę tarpininkavimo paslaugų sutartį. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. gruodžio mėnesio atsakovas P. M. lygiagrečiai gaudavo pajamas ir iš ieškovės, ir iš su ja susijusios UAB „STKA technika“. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo kaip paslaugos teikėjo išrašytos UAB „STKA technika“ sąskaitos faktūros. 2024 m. sausio 2 d. atsakovas išrašė sąskaitą faktūrą dėl 14 800 Eur tarpininko tarifo. 2024 m. gruodžio 17 d. atsakovas išrašė UAB „STKA technika“ sąskaitą faktūrą dėl 6300 Eur tarpininko tarifo už 2024 m. balandžio mėn.; 2024 m. gruodžio 27 d. sąskaitą faktūrą dėl 3707,02 Eur tarpininko tarifo už 2024 m. rugsėjo mėn. (byloje pateikto mokėjimo nurodymo duomenimis, ši suma buvo sumokėta atsakovui UAB „STKA technika“ 2024 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal sutartį“ į sąskaitą Nr. IBAN (duomenys neskelbtini)6208); 2024 m. gruodžio 27 d. sąskaitą faktūrą dėl 500 Eur tarpininko tarifo už 2024 m. gegužės mėn., 2024 m. gruodžio 27 d. sąskaitą faktūrą dėl 5000 Eur tarpininko tarifo už 2024 m. kovo mėn.; 2024 m. gruodžio 27 d. sąskaitą faktūrą dėl 2000 Eur tarpininko tarifo už 2024 m. liepos mėn.
25. 2024 m. rugsėjo 12 d. pažymoje, pasirašytoje ieškovės vadovo S. B., buvo nurodyta, kad 2024 m. birželio – rugpjūčio mėn. atsakovo darbo užmokestis yra 6447 Eur per mėn., nenurodant kito pobūdžio išmokų (ligos pašalpų, atostoginių, kitų išmokų). Šią pažymą atsakovas gavo iš UAB „STKA technika“ elektroninio pašto.
26. 2024 m. rugsėjo 14 d. atsakovas elektroniniu paštu išsiuntė UAB „STKA technika“ raštelį, kuriame buvo nurodyta jo sąskaitos numeris Nr. IBAN (duomenys neskelbtini). Nuo tos dienos visi mokėjimai iš UAB „STKA technika“ ir MB „STKA service“ buvo gaunami į šią atsakovo sąskaitą. 2024 m. rugsėjo 16 d. atsakovas išsiuntė UAB „STKA technika“ elektroniniu paštu 2024 m. rugsėjo 5 d. sutartį dėl atsarginių dalių, techninių išteklių, įrangos tiekimo, remonto, techninio aptarnavimo darbų ir paslaugų, pasirašytą La Casa de Jurel su MB „STKA service“.
27. Narinėjamam ginčui reikšmingi atsakovo paaiškinimai apie tai, kad vykdamas į komandiruotes, kurios jam buvo apmokamo darbdavės MB „STKA service“, jis iš esmės vykdė ir pareigas pagal žodinę tarpininkavimo sutartį su UAB „STKA technika“, nes šios bendrovės buvo susijusios. Pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovės veikla buvo glaudžiai susijusi su UAB „STKA technika“, kuriai atsakovas teikė tarpininkavimo paslaugas, veikla (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
28. 2024 m. gruodžio 5 d. pažymoje, nepasirašytoje ieškovės vadovo, nurodyta, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo mėn. iki lapkričio mėn. buvo priskaičiuotas 6447 Eur dydžio darbo užmokestis, nenurodant kito pobūdžio išmokų (ligos pašalpų, atostoginių, kitų išmokų). Be to, šios pažymos duomenimis, darbo užmokestis už 2024 m. lapkričio mėn. nebuvo sumokėtas. VSDFV taip pat buvo pateikti darbdavės duomenys apie tai, kad 2024 m. lapkričio mėn. atsakovo darbo užmokestis buvo 6447 Eur. Ieškovės pateikta VSDFV informacija apie atsakovo darbo pajamas 2024 m. lapkričio mėn. buvo pakoreguota 2025 m. sausio 14 d. (šalių darbo santykių metu), nurodant, kad 2024 m. lapkričio mėn. atsakovo draudžiamos pajamos buvo 1550 Eur.
29. Ieškovės direktorius surašė 2024 m. birželio 25 d., liepos 29 d., rugpjūčio 28 d., rugsėjo 29 d., spalio 28 d. įsakymus dėl 4879 Eur premijos skyrimo atsakovui P. M. kiekvieną nurodytą mėnesį už atliktas ypač svarbias bendrijos veiklai užduotis, susijusias su užsakymų ieškovei paieška, darbo apimčių derinimu, siekiant sudaryti sutartį dėl įrangos remonto darbų su užsakove La Casa de Jurel. Atsakovas nebuvo pasirašytinai supažindintas su šiais įsakymais. Be to, ieškovės klientė Norebo Africa S.L.U pakeitė savo pavadinimą į La Casa de Jurel 2024 m. rugpjūčio 30 d., informavo apie tai savo klientus 2024 m. rugsėjo 5 d. pranešimu.
30. 2025 m. balandžio 25 d. Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas pagrindu nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo darbo santykių pagal Nuotolinio darbo sutartį Nr. 11 pradžios ((duomenys neskelbtini)) iki šios sutarties nutraukimo (2025 m. vasario) mokėjo atsakovui kaip darbo užmokestį sumas, svyruojančias nuo 1400 Eur iki 1857,86 Eur, išskyrus 2025 m. vasario mėn., kai buvo paskaičiuotas 775 Eur darbo užmokestis proporcingai dirbtam laikui. Laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėn. iki spalio mėn. (t. y. 5 mėn.) ieškovui kas mėnesį buvo skaičiuojama ir 4897 Eur premija. Minėta 4897 Eur suma buvo žymima atsakovo algalapiuose kaip premija nuo 2024 m. birželio mėn. iki 2024 m. spalio mėn. (įskaitytinai), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su šiais algalapiais. Pagal pateiktą 2025 m. balandžio 25 d. pažymą, byloje esančius mokėjimų nurodymus, didesnės, nei Darbo sutartyje numatytas 1550 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius), išmokos (ieškovės pažymoje nurodytos kaip premijos) buvo sumokėtos atsakovui, atskaičius mokesčius, 2024 m. liepos 1, 31 d., rugpjūčio 30 d., rugsėjo 30 d., spalio 30 d. mokėjimų nurodymais. Iš šios pažymos taip pat nustatyta, kad tam tikru laikotarpiu (nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki rugpjūčio) iš atsakovui apskaičiuotų pajamų, susijusių su darbo santykiais, buvo daromos išskaitos pagal vykdomuosius raštus. Dėl to nuo 2023 m. lapkričio iki 2024 m. rugpjūčio mėn. kiekvieną mėnesį į atsakovo sąskaitą buvo mokama skirtinga su darbo santykiais susijusių išmokų suma. Iš ieškovės mokėjimo nurodymų dėl lėšų pervedimo į atsakovo sąskaitas nustatyta, kad mokėjimų nurodymų paskirtyse ieškovė visuomet nurodydavo „atlyginimas“ už konkretų mėn., nepriklausomai nuo to, kad tam tikrais mėnesiais pervesdavo ženkliai didesnes sumas, nei raštu sutartas darbo užmokestis.
31. Iš 2024 m. gruodžio 11 d. UAB „STKA technika“ vadovo S. K. ir atsakovo susirašinėjimo elektroninėje erdvėje nustatyta, kad S. K. buvo nurodęs: „Pagal tavo atlyginimą! Kaip ir buvome susitarę, praėjo šeši mėnesiai, viską grąžinu“. Atsakovas, atsakydamas į šią žinutę nurodė: „Ten dar buvo punktai“; „Na, ir žinoma, atlyginimo aš negavau“. UAB „STKA technika“ vadovas S. K. paklausė: „Punktai?“ Atsakovas neatsakė į minėtą paklausimą nieko konkretaus, susirašinėjimo pabaigoje S. K. nurodė: „Dėl punktų laukiu atsakymo“. Vertinant atsakovo atsakymą dėl atlyginimo negavimo 2024 m. gruodžio mėn., reikšminga tai, jog ieškovės pateiktais į bylą duomenimis, atsakovui atlyginimas už 2024 m. lapkričio ir gruodžio mėn. buvo sumokėtas tik 2025 m. sausio 31 d.
32. Ieškovės ir UAB „STKA technika“ 2024 m. gruodžio mėn. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto duomenimis, UAB „STKA technika“ debitoriniai reikalavimai MB „STKA service“ buvo 537 719 Eur dydžio, iš jų – 143 500 Eur prievolė susiformavo 2024 m. gruodžio mėn.
33. Atsakovas P. M. buvo atleistas darbdavės MB „STKA service“ nuo 2025 m. vasario 14 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovės vadovui priėmus 2025 m. vasario 10 d. įsakymą, kuriame taip pat buvo nurodyta sumokėti atleidžiamam darbuotojui 6 mėnesių VDU išeitinę išmoką. 2025 m. vasario 14 d. ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 891,25 Eur atlyginimą už 2025 m. sausio mėn., 7097,16 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtyje – atlyginimas už 2 mėn., išeitinė kompensacija bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Byloje pateikto algalapio už 2025 m. vasario mėn. duomenimis, apskaičiuotas 775 Eur darbo užmokestis už vasario mėn. dirbtas 10 d. d., 1962 Eur kompensacija už atostogas ir 9604,98 Eur išeitinė išmoka, iš viso – 12 342,90 Eur, išskaičiuoti 5245,73 Eur dydžio mokesčiai (GPM, PSD, įmoka į pensijų fondą).
34. Kilus šalių darbo ginčui, ieškovė apskaičiavo, kad atsakovo VDU buvo 1600,83 Eur, atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. lapkričio – 2025 m. sausio mėn. jam buvo priskaičiuotas 1550 Eur darbo užmokestis per mėnesį, atsakovas dirbo iš viso minėtu laikotarpiu 61 d. d., o vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius – 21 d. d.
35. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šį sprendimą, nepagrįstai vertino jos kaip darbdavės valią terminuotą laikotarpį padidinti darbuotojo (atsakovo) darbo pajamas jo prašymu kaip susitarimą su darbuotoju dėl darbo sutarties pakeitimo, padidinant Darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, aiškindamas Darbo sutarties šalių valią, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą bei nepakankamai motyvavo savo sprendimą, nepasisakydamas dėl dalies įrodymų ir reikšmingų bylos aplinkybių.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovė mokėjo atsakovui tam tikrą laiką ženkliai didesnes su darbo santykiais susijusias išmokas, nei buvo susitarta raštu Darbo sutartyje, mano, jog šiuo atveju tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie minėtų pajamų paskirtį šalių darbo santykių kontekste.
Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie ieškovės (darbdavės) tam tikrą laiką mokėtų išmokų atsakovui (darbuotojui) paskirtį
37. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, konstatavo, kad ji, mokėdama atsakovui laikotarpiu nuo 2024 m. birželio iki 2024 m. spalio mėn. padidintas su darbo santykiais susijusias išmokas, tokiu būdu iš esmės vykdė pakeistą Darbo sutarties sąlygą dėl atsakovo darbo užmokesčio, padidindama fiksuotą darbo užmokestį nuo 1550 Eur per mėn. iki 6447 Eur per mėn.
38. Pagal DK 34 straipsnio 3 dalį darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.
39. Pagal DK 139 straipsnio 2 dalį darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
40. DK 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus.
41. Kasacinis teismas, aiškindamas darbo užmokesčio sąvoką, yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Taigi darbo užmokestis apima ir pagrindinį darbo užmokestį, ir premijas, kurios nurodytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. Tokiu atveju darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją mokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019, 81 punktas).
42. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalomasis premijos už atliktą darbą požymis yra aiškių jos dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo rodiklių nustatymas. Nesant aiškių rodiklių, apskritai nėra pagrindo premijos kvalifikuoti kaip darbo užmokesčio dalies. Toks požymis nėra būtinas skatinamajai premijai kvalifikuoti. Kita vertus, tai nepaneigia to, kad skatinamoji premija taip pat gali būti apibrėžta remiantis aiškiais jos apskaičiavimo ir mokėjimo rodikliais. Darbdavio diskrecija nustatyti ir išmokėti skatinamąją premiją lemia ir jo teisę apsispręsti dėl jos dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-1075/2022, 34 punktas).
43. Darbuotojo skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-523/2009).
44. Vadovaujantis DK 45 straipsnio 1 dalimi, pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas (tarp jų – susitarimą dėl darbo apmokėjimo, DK 34 straipsnio 1 dalis) darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
45. DK 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai DK ar kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakymas patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo. Pagal šio straipsnio 4 dalį, darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui su juo sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą.
46. Pagal DK įtvirtintą teisinį reguliavimą, darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 6 straipsnio 1 dalis). Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis). DK 2 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kitų, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo principais. DK 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta civilinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir civilinės teisės principų taikymo darbo santykiams galimybė tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei.
47. Sutarties aiškinimas suponuoja būtinybę nustatyti jos sąlygų turinį – ją sudariusių šalių valią. Pirmiau nurodytose DK 2, 6 straipsnių normose įtvirtinta, kokius principus turi atitikti sutarties turinio aiškinimo rezultatas, tačiau nėra taisyklių, taikytinų nustatant darbo santykius reglamentuojančių sutarčių šalių valią. Šiems santykiams taikytinos CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės ir jas aiškinanti teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-684/2025, 50 punktas).
48. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas – sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą). Tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28 punktą; 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-684/2025, 51 punktas).
49. Vertinant bylos įrodymus, nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 36 punktą).
50. Darbo sutarties šalys yra laisvos inicijuoti jau sudarytos darbo sutarties sąlygų keitimą (DK 45, 46 straipsniai). Tokia vienos ar abiejų šalių iniciatyva gali atsirasti keičiantis darbo organizavimui, iškilus būtinybei atlikti papildomas funkcijas ar jų atsisakyti, reaguojant į išorės pokyčius, kaip antai padidėjusią ūkio subjektų konkurenciją, darbo užmokesčio dinamiką darbo rinkoje, pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir pan.
51. Nustatyta, kad atsakovas P. M. įrodinėjo savo poziciją dėl fiksuoto darbo užmokesčio padidinimo jam išduotomis ieškovės pažymomis apie darbo užmokestį (žr. šio sprendimo 25, 28 punktus) bei savo paaiškinimais apie tai, kad ieškovė žadėjo padidinti jam atlyginimą, kad nuo 2024 m. rugsėjo mėn. jo darbo apimtys padidėjo dėl didesnio klientų srauto bei poreikio rengti ieškovės dokumentus sertifikavimui, kad jis negaudavo iš darbdavės algalapių bei įsakymų dėl premijų skyrimo. Esant byloje pateiktiems šiems darbuotojo įrodymams, darbdavė turėjo pateikti į bylą įrodymus, kurie paneigtų darbuotojo nurodomas aplinkybes ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl darbo santykių šalių susitarimo padidinti fiksuotą darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį. Ieškovė, įrodinėdama savo poziciją dėl laikino atsakovo pajamų, susijusių su darbo santykiais, padidinimo skatinamosiomis premijomis, prašė apklausti byloje liudytojais asmenis, kurie dalyvavo pokalbyje su atsakovu dėl su darbo santykiais susijusių pajamų padidinimo, teikė į bylą įsakymus ir atsakovo algalapius, su kuriais šis nebuvo supažindintas darbo santykių metu, atsakovo ir su ieškove susijusios įmonės UAB „STKA technika“ darbuotojo susirašinėjimą elektroninėje programėlėje, mokėjimų nurodymus, patvirtinančius ieškovės ir UAB „STKA technika“ lėšų pervedimus į atsakovo sąskaitą, UAB „STKA technika“, UAB „STKA technika“ atsiskaitymo su kreditoriumi P. M. pagal tarpininkavimo sutartį žiniaraštį.
52. Teisėjų kolegija, nustačiusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu bei jį aiškinančia teismų praktika (žr. šio sprendimo 49 punktą) privalėjo įvertinti abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, nesuteikdamas nė vienam įrodymui iš anksto nustatytos galios, vadovaudamasis įrodymų lygybės principu.
53. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu teismo sprendimu, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl to, ar tarp šalių buvo susitarimas dėl fiksuoto darbo užmokesčio padidinimo nuo 1550 Eur per mėn. iki 6447 Eur mėn., vadovavosi iš esmės tik DK 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino dalies byloje reikšmingų įrodymų (liudytojų S. K. ir E. P. parodymų, paties atsakovo paaiškinimų, duomenų apie atsakovo gautas pajamas iš UAB „STKA technika“ ir ieškovės ginčo šalių darbo santykių metu) bei aplinkybių (atsakovo sutartinių santykių su UAB „STKA technika“ įtakos jo darbo santykiams su ieškove), nepagrįstai sureikšmino ieškovės mokėjimų pavedimuose nurodytą tų mokėjimų paskirtį. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino ginčo šalių suderintos valios jų darbo santykiuose, ieškovei tam tikru laikotarpiu mokant atsakovui padidintas su darbo santykiais susijusias pajamas.
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien su darbo santykiais susijusių atsakovo gautų pajamų padidinimas tam tikrą laikotarpį (šiuo atveju 5 mėnesius), savaime negali būti vertinamas kaip fiksuoto darbo užmokesčio padidinimas. Juolab kad byloje buvo duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo informuotas apie padidintų išmokų sustabdymą, atsižvelgiant į suėjusį terminą (žr. šio sprendimo 31 punktą). Teisėjų kolegijos nuomone, esminės reikšmės neturi ta aplinkybė, jog apie padidintų išmokų sustabdymą atsakovą informavo ne darbdavės vadovas S. B., bet su ja susijusios UAB „STKA technika“ vadovas S. K.. Teisėjų kolegija prieina prie šios išvados, įvertinusi tai, kad ieškovė, vadovaujama S. B., nustojo mokėti atsakovui padidintas su darbo santykiais susijusias išmokas nuo 2024 m. lapkričio mėn. Susitarimas dėl padidintų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo į atsakovo sąskaitą tam tikrą laikotarpį buvo pasiektas tarp ieškovės, atsakovo ir UAB „STKA technika“ (liudytojų S. K. ir E. P. parodymai). Ieškovė, pareiškusi ieškinį teisme, iš esmės patvirtino S. K. žinutėje pateiktą informaciją apie jos valią stabdyti padidintų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą į atsakovo nurodytą sąskaitą.
55. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad atsakovas, tvirtindamas, jog darbo užmokestis jam buvo padidintas darbdavės keturis kartus (t. y. nuo 1550 Eur iki 6447 Eur per mėn.), pirmosios instancijos teismui kaip šios darbo sutarties sąlygos pakeitimo priežastį nurodė – nuo rudens padidėjusį darbo krūvį, jo darbą rengiant dokumentus sertifikatų gavimui (100 lapų). Atsakovas nepateikė į bylą šias jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovės į bylą pateiktuose atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atsakovo darbo laiko režimas buvo įprastas (8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę, išskyrus dienas, kai jis buvo komandiruotėse, todėl dirbo ir savaitgaliais, pvz., 2024 m. birželio mėn. 25-30 d., liepos 23-31 d.), tačiau nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. vasario 14 d. jo darbo grafikas buvo įprastas (8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę). Liudytoju apklaustas UAB „STKA technika“ (duomenys neskelbtini) E. P. parodė, kad jis užbaigė ieškovės sertifikato rengimo darbus, perėmęs juos iš atsakovo, kuris perdavė jam apie 15 lapų informacijos, kurią kaupė pati ieškovė, t. y. ji nebuvo sukurta atsakovo asmeniškai. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šalių darbo santykiams turėjo reikšmės ir atsakovo santykiai su UAB „STKA technika“, iš esmės nenustatė, kokią įtaką ginčo šalių darbo santykiams turėjo atsakovo ir UAB „STKA technika“ susitarimai pagal žodinę tarpininkavimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo kitų byloje esančių įrodymų kontekste pasisakyti dėl liudytojų S. K. ir E. P. parodymų bei atsakovo paaiškinimų, kurie iš esmės šalino byloje kilusias abejones, kurias teismas nepagrįstai aiškino darbuotojo naudai (žr. šio sprendimo 49 punktą).
56. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visų faktinių aplinkybių kontekste tai, kad atsakovas patvirtino, jog nuo 2024 m. gegužės mėn. UAB „STKA technika“ mokėjo jam mažesnį mokestį pagal tarpininkavimo sutartį, kad jis ketino pirkti namą (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas ir banko kreditavimo paslaugomis, o bankas prašė iš jo duomenų apie gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visų faktinių aplinkybių kontekste ir tai, kad abu liudytojais apklausti UAB „STKA technika“ darbuotojai ((duomenys neskelbtini) S. K. ir (duomenys neskelbtini) E. P.) patvirtino, jog UAB „STKA technika“ buvo glaudžiai susijusi su ieškove MB „STKA service“, kad pokalbio su UAB „STKA technika“ direktoriumi S. K., MB „STKA service“ direktoriumi S. B. metu atsakovas prašė padidinti į jo sąskaitą pervestinas pajamas, šiam siekiant įsigyti namą (duomenys neskelbtini), kad buvo susitarta dėl pajamų padidinimo premijomis.
57. Šiuo atveju svarbu tai, kad su darbo santykiais susijusios išmokos atsakovui buvo padidintos nuo 2024 m. birželio mėn., bet ne nuo 2024 m. rugsėjo mėn., kai, pasak atsakovo, padidėjo darbo apimtys ieškovės bendrijoje. Beveik tuo pačiu metu, atsakovo paaiškinimais ir byloje esančio UAB „STKA technika“ atsiskaitymo su klientais žiniaraščio duomenimis, ženkliai sumažėjo atsakovo pajamos, gautos iš UAB „STKA technika“ pagal tarpininkavimo sutartį. UAB „STKA technika“ atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. gegužės mėn. atsakovas gaudavo iš UAB „STKA technika“ jo suteiktų paslaugų atlyginimą kiekvieną mėnesį; atsakovo mėnesio pajamos, gautos iš UAB „STKA technika“ minėtu laikotarpiu svyravo nuo 3000 Eur iki 14 500 Eur per mėn. Nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2024 m. gruodžio mėn. UAB „STKA technika“ pervesdavo į atsakovo sąskaitą ženkliai mažesnes sumas ir ne kiekvieną mėn. (2024 m. gegužės 9 d. – 500 Eur, birželį, rugpjūčio mėn. nebuvo pervesta lėšų į atsakovo sąskaitą, 2024 m. liepą pervesta iš viso 2000 Eur, 2024 m. rugsėjo 18 d. – 3707,02 Eur, 2024 m. spalį, lapkritį, gruodį UAB „STKA technika“ neatliko mokėjimų į atsakovo sąskaitą). Ieškovės atsakovui mokėtos išmokos, susijusios su darbo santykiais, padidėjo nuo 1550 Eur iki 6447 Eur, t. y. daugiau, nei keturis kartus, o atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo darbo funkcijos ieškovės bendrijoje tapo platesnės, arba kad buvo išorinių pokyčių, nulėmusių darbo užmokesčio padidinimą, kad jis dirbo žymiai daugiau nuo 2024 m. birželio mėn. Be to, kaip minėta, byloje pateiktas atsakovo susirašinėjimas su UAB „STKA technika“ vadovu S. K., kurio duomenimis, atsakovui buvo pranešta apie didesnių išmokų mokėjimo stabdymą, atsižvelgiant į suėjusį terminą. Atsakovui paminėjus apie papildomus punktus bei S. K. paprašius paaiškinti, kokius punktus atsakovas turi omenyje, šis nepatikslino savo atsakyme nurodyto teiginio.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą laikyti patikimais ieškovės liudytojų paaiškinimus apie jos pažadą padidinti atsakovui mokėtinas su darbo santykiais susijusias pajamas, ne didinant kas mėnesį mokėtiną fiksuotą darbo užmokestį (DK 139 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bet mokant tam tikrą atsakovo prašytą laikotarpį (6 mėnesius) darbo užmokesčio priedą – premiją (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas), tuo pačiu sumažinant atsakovui mokėtiną UAB „STKA technika“ atlyginimą pagal žodinę tarpininkavimo sutartį (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Toks ginčo šalių valios aiškinimas atitinka CK 6.193-6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, kadangi pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tikruosius ginčo šalių ir UAB „STKA technika“ ketinimus dėl tam tikru laikotarpiu atsakovo pajamų, gautinų iš UAB „STKA technika“ (atsakovo paslaugų gavėjos), sumažinimo bei pajamų, gautinų iš MB „STKA service“ (atsakovo darbdavės), padidinimo, atsižvelgiant į atsakovo poreikį pagrįsti bankui savo turtinę padėtį bei gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų dydį tam tikrą laikotarpį. Toks susitarimas buvo pasiektas, ieškovei ir UAB „STKA technika“ siekiant padėti atsakovui įsigyti namą (duomenys neskelbtini), o ne dėl to, kad padidėjo atsakovo darbo apimtys ir išsiplėtė jo vykdomos funkcijos. Tai, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl laikino atsakovo darbo pajamų padidinimo, patvirtina ir paties atsakovo nurodomas faktas, kad darbo santykiai nutrūko būtent dėl to, jog šalims taip ir nepavyko pasiekti susitarimo dėl fiksuoto darbo užmokesčio padidinimo. Tai suponuoja išvadą, kad ginčo šalys tik derėjosi dėl didesnio fiksuoto atlyginimo nustatymo atsakovui, bet tas susitarimas nebuvo pasiektas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovas teismui nebuvo nurodęs bei įrodęs, jog kreipėsi į ieškovę dėl atliginimo padidinimo raštu, kad ginčo šalys raštu įtvirtino susitarimą dėl fiksuoto darbo užmokesčio padidinimo. Liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad atsakovui neturėjo reikšmės pagrindas, kuriam esant tam tikrą laikotarpį šiam būtų mokamos padidintos pajamos į jo sąskaitą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas iškėlė klausimą dėl padidinto fiksuoto darbo užmokesčio iš esmės tik po to, kai pasibaigė šalių darbo santykiai. Šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo šalių darbo santykių metu nebuvo aiškaus bei konkretaus ieškovės ir atsakovo susitarimo dėl fiksuoto darbo užmokesčio padidinimo nuo 1550 Eur per mėn. iki 6447 Eur per mėn. (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui netinkamai išaiškinus šalių pasiektą susitarimą dėl didesnių su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo atsakovui tam tikrą laikotarpį, toks aiškinimas iš esmės reiškė nesąžiningumą darbdavės, kuri siekė padėti savo darbuotojui įsigyti nekilnojamąjį turtą, atžvilgiu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi objektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, konstatuoja, kad atsižvelgiant į susitarimo prasmę, kurią tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, nėra pagrindo išvadai, jog darbdavė sutiktų neterminuotai padidinti fiksuotą darbo užmokestį iki 6447 Eur darbuotojui už tas pačias funkcijas, kurias jis sutiko atlikti už 1550 Eur mėnesio darbo užmokestį mažiau nei prieš metus iki tariamo darbo užmokesčio padidinimo. Toks aiškinimas neatitiktų ir darbo teisėje galiojančių teisėtų lūkesčių apsaugos bei darbo santykių stabilumo principų, kai vieniems ieškovės darbuotojams darbo užmokestis buvo didinamas periodiškai 11-19 proc., o vieninteliam atsakovui – 315 proc. (DK 2 straipsnis). Teisėjų kolegija prieina šią išvadą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus ieškovės duomenis apie jos darbuotojų atlyginimų dinamiką 2024 metais.
60. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė įsipareigojo padidinti atsakovo pajamas terminuotai, mokėdama jam darbo užmokesčio priedą skatinamosios premijos forma tam tikrą laikotarpį, nurodo, kad šios išvados nepaneigia nei tai, jog mokėjimų pavedimų paskirtyje ieškovė nurodydavo tik atlyginimą, nei tai, kad įsakymai dėl premijų galėjo būti surašyti atgaline data. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad pagal DK 139 straipsnio 1 dalį atlyginimas už darbą – tai darbo užmokestis, o darbo užmokestį pagal DK 139 straipsnio 2 dalį sudaro ne tik bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (DK 139 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bet ir kiti pastovūs ar terminuoti priedai, tarp jų – neprivalomos premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (žr. DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktą, šio sprendimo 39-41 punktus). Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovė mokėjo atsakovui premijas už jo darbą su klientu La Casa de Jurel, į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovo pastangomis ieškovė sudarė naują sutartį su šia kliente 2024 m. rugsėjo mėn. Šios aplinkybės bei tai, kad atsakovui buvo ženkliai sumažintas ar apskritai nemokėtas UAB „STKA technika“ atlyginimas už jo teiktas tarpininkavimo paslaugas 2024 m. gegužės – lapkričio mėn., sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė turėjo pagrindą mokėti atsakovui papildomas su darbo santykiais susijusias pajamas kaip premiją (DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juolab kad abi įmonės buvo susijusios taip glaudžiai, jog atsakovas (jo pateiktais paaiškinimais) vykdamas į komandiruotes ieškovės pavedimu vykdė ir savo prievoles pagal žodinę tarpininkavimo sutartį su UAB „STKA technika“. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais šio sprendimo 42, 43 punktuose, taip pat nurodo, kad ieškovės pažadas mokėti atsakovui padidintas pajamas skatinamųjų premijų forma savaime negali būti vertinamas kaip jos privalomas įsipareigojimas darbuotojui 6 mėnesius mokėti skatinamąsias premijas. Juolab kad byloje yra duomenų, jog 2024 m. rugsėjo mėn. atsakovas gavo 3707,02 Eur sumą ne tik iš ieškovės, bet ir iš su ja susijusios UAB „STKA technika“.
61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi UAB „STKA technika“ direktoriaus S. K. žinute atsakovui, pirminiais VSDFV ieškovės pateiktais duomenimis apie atsakovo draudžiamas pajamas 2024 m. lapkričio mėn., pačios ieškovės 2024 m. gruodžio 5 d. pažymos apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį, duomenimis, konstatuoja, kad ieškovė žadėjo mokėti atsakovui 6 mėnesių padidintas su darbo santykiais susijusias išmokas, t. y. iki 2024 m. lapkričio mėn. įskaitytinai. Bylos duomenimis, paskutinį žadėtų padidintų išmokų mėnesį (t. y. 2024 m. lapkritį) į atsakovo sąskaitą nebuvo pervesta lėšų. Byloje esančių UAB „STKA technika“ ir ieškovės mokėjimų nurodymų į atsakovo sąskaitas duomenimis, ieškovės ir UAB „STKA technika“ pažadas sumokėti atsakovui didesnes pajamas už 6 mėnesius iš esmės buvo įvykdytas, 2024 m. rugsėjo 18 d. UAB „STKA technika“ pervedant į atsakovo nurodytą sąskaitą 3707 Eur pagal tarpininkavimo sutartį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui buvo skirta ieškovės skatinamoji premija ir už 2024 m. lapkričio mėn., kad tokia premija privalėjo būti apskaičiuota ir sumokėta atsakovui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė ieškovės pareigą patikslinti duomenis VSDFV apie atsakovo gautas pajamas 2024 m. lapkričio mėn., nes minėtą mėnesį jis negavo iš ieškovės padidintų pajamų premijos forma. Tai savaime nereiškia, jog ieškovė neįvykdė savo pažado dėl didesnių su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo atsakovui, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ir su ja susijusios įmonės UAB „STKA technika“ dėka laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėn. iki 2024 m. spalio mėn. dokumentuose, susijusiuose su atsakovo turtinės padėties fiksavimu (pažymose dėl darbo užmokesčio, banko sąskaitų išrašuose), buvo nurodyta, jog atsakovui (antstoliams, vykdžiusiems išieškojimą iš jo) per penkis mėn. buvo sumokėtos pajamos, viršijančios 22 200 Eur (3700 Eur×6 mėn.).
62. Teisėjų kolegija, priėjusi išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog 2024 m. lapkričio – 2025 m. vasario mėn. ieškovė privalėjo mokėti atsakovui 6447 Eur dydžio fiksuotą darbo užmokestį, konstatuoja, jog nebuvo pagrindo perskaičiuoti ir VDU, nuo kurio turėjo būti skaičiuojamos atsakovui mokėtinos išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas atostogas (DK 139 straipsnio 4 dalis). Ieškovės į bylą pateikti duomenys apie atsakovo VDU 2025 m. vasario mėn. buvo teisingi, nes ji, skaičiuodama atsakovo VDU, pagrįstai neįtraukė į jo paskutinių trijų mėnesių gautas pajamas skatinamojo pobūdžio premijų už 2024 m. birželio-spalio mėn. (žr. šio sprendimo 34 punktą, DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 4 dalis). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš ieškovės atsakovui ne tik darbo užmokesčio, bet ir išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriemokas, neteisingai nustatęs, jog tarp ginčo šalių nuo 2024 m. birželio mėn. įsigaliojo susitarimas dėl atsakovo fiksuoto darbo užmokesčio padidinimo nuo 1550 Eur per mėn. iki 6447 Eur per mėn.
Dėl procesinės bylos baigties
63. Teisėjų kolegija, apibendrinama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai nepritaikė visų aktualių šalių ginčui materialinės teisės nuostatų (CK 6.193-6.195 straipsniai, DK 4, 45, 46 straipsniai, 139, 142 straipsniai), dėl to tinkamai neišaiškino šalių darbo santykių metu galiojusių susitarimų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakydamas dėl liudytojų E. P. ir S. K. parodymų atsietai nuo visų byloje esančių įrodymų ir jų pagrindų nustatytų faktinių aplinkybių, bei taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tinkamai ginčo šalių sutartinių santykių turinio jų santykių su UAB „STKA technika“ kontekste, priėjo nepagrįstą išvadą, jog ieškovė įsipareigojo neterminuotai padidinti atsakovo fiksuotą darbo užmokestį nuo 1550 Eur per mėn. iki 6447 Eur per mėn. Dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog 2024 m. lapkričio – 2025 m. vasario mėn. ieškovė mokėjo atsakovui ne visą sutartą darbo užmokestį, nurodydamas, jog ginčo šalių darbo santykių pasibaigimo dieną ieškovė nebuvo tinkamai atsiskaičiusi su atsakovu.
64. Teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovė mokėjo atsakovui penkis mėnesius padidintas su darbo santykiais susijusias išmokas neprivalomų skatinamųjų premijų forma, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir nepanaudotų atostogų kompensacijos nepriemokų priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, patenkinus ieškovės apeliacinį skundą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pagrindinių atsakovo reikalavimų, naikintina ir skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išvestinių reikalavimų (netesybų priteisimo, ieškovės įpareigojimo informuoti VSDFV apie didesnes atsakovo pajamas tam tikrais mėnesiais). Teisėjų kolegija, nustačiusi pirmiau nurodytas aplinkybes, panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, priima naują sprendimą patenkinti ieškovės ieškinį, atmetant atsakovo reikalavimus dėl darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
65. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad panaikinta ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išvestinio reikalavimo (netesybų) priteisimo, plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su netesybų neproporcingumu, kaip teisiškai nereikšmingo šios bylos rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
66. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
67. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
68. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą ieškovės naudai, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1031 Eur žyminio mokesčio ir 3775,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su ieškinio, prašymo prijungti įrodymus parengimu ir ieškovės atstovavimu trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo 4,5 val. Ieškovės išlaidos, turėtos dėl advokato teisinės pagalbos šioje byloje, neviršija maksimalių Rekomendacijose numatytų konkrečių advokato atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. II ketvirčio VDU buvo 2196,40 Eur (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktai). Todėl priėmus procesinį sprendimą ieškovės naudai, iš atsakovo jai priteisiama 4806,20 Eur (1031+3775,20) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovo bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, neatlyginamos, kaip bylą pralaimėjusios šalies.
69. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 100 Eur žyminio mokesčio ir 2323,20 Eur advokato teisinės pagalbos, šiam rengiant apeliacinį skundą, išlaidas. Ieškovės išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, neviršija maksimalios pagal Rekomendacijų 7, 8.9 punktus atlygintinos sumos, atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. III ketv. VDU buvo 2237,90 Eur. Todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1, 3 dalimis, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama ir 2423,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovo bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, priėmus procesinį sprendimą ne jo naudai.
70. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 931 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas (CPK 84 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad darbuotojai darbo bylose yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patenkinusi ieškovės apeliacinį skundą, nepriteisia iš atsakovo į valstybės biudžetą ieškovei atidėtą 931 Eur žyminį mokestį (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, 98 straipsnio 1, 3 dalimis,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškovės mažosios bendrijos „STKA service“ apeliacinį skundą.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Patenkinti ieškovės mažosios bendrijos „STKA service“ ieškinį atsakovui P. M. (P. M.).
Atmesti atsakovo P. M. reikalavimus ieškovei mažajai bendrijai „STKA service“ dėl darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir nepanaudotų atostogų kompensacijos nepriemokų priteisimo.
Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „STKA service“, juridinio asmens kodas 306136743, 4806,20 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų šešių Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, ir 2423,20 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt trijų Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Šis sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Svetlana Panina
Dalia Trumpulienė