Civilinė byla Nr. 2S-1620-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00475-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.2.1.1.; 3.4.2.6.1.; 3.4.2.7.4.; 3.3.2.5.;

(S)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-10-445/2017 pagal pareiškėjo R. K. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo suinteresuotiems asmenims (kreditoriams) antstolių A. M., B. P., J. J., A. N. kontoroms, BIGBANK AS filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimui“, AB DNB bankui, daugiabučio namo savininkų bendrijai „Pušelė“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos šiluma“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, V. J., V. J., BnP Finance, AB, uždarajai akcinei bendrovei „Finverta“.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą.
2. Pareiškėjas nurodė, jog dėl sunkios materialinės padėties, nebeturi galimybės tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams. Nemokumo priežastimis nurodė nuo 2003 metų kilusias sveikatos problemas dėl akių ligų, dėl ko jam buvo suteiktas neįgalumas, sumažėjo darbingumo lygis. Be to, susipažinęs su buvusia sugyventine V. J., su kuria pradėjo gyventi kartu, kurti šeimą, sudarė kredito sutartį, siekiant įsigyti būstą. Nuosavybės teise įgijo 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyveno su sugyventine, su kuria 2008 m. gegužės 4 d. susilaukė sūnaus. Norėdamas pagerinti gyvenimo sąlygas, paėmė būsto kreditą ir greitąjį vartojimo kreditą būsto remontui. Pinigų būsto remontui nepakako, todėl reikėjo imti dar kitą kreditą. Gyvenant su buvusia sugyventine įsipareigojimus vykdė abu, vėliau jų santykiams suprastėjus, įsipareigojimus pradėjo mokėti vienas. Prasidėjus finansinei krizei neužteko pajamų įsipareigojimams dengti, trūko lėšų, todėl buvo priverstas sudaryti naujas kredito sutartis. Buvusiai sugyventinei nutraukus santykius ir palikus šeimą, jis liko gyventi vienas su nepilnamečiu sūnumi. Finansinė padėtis laikui bėgant vis labiau prastėjo, ką apsunkino ir turimas neįgalumas – dėl sveikatos problemų, t. y. akių ligų, jam buvo nustatytas 90 procentų neįgalumas iki 2046 m. gegužės 6 d. Pareiškėjo turimų pajamų, atskaičius reikalingas išlaidas būtiniausiems poreikiams, neužtenka įsipareigojimams dengti, todėl jis tapo nemokus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui R. K..
4. Teismas sprendė, kad R. K. pradelstų įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, ir nurodė, kad nei vienas iš byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų taip pat nepareiškė, kad ši aplinkybė neatitinka tikrovės, ir ginčo byloje dėl to nekilo. Tačiau teismas pažymėjo, kad nepaisant to, pradelstų skolų suma nėra vienintelis kriterijus, lemiantis fizinio asmens nemokumą.
5. Teismas nustatė, kad R. K. objektyviai per protingą laikotarpį (pagal jo amžių (35 metai) turint realią galimybę dalyvauti darbo rinkoje ar savarankiškai organizuojant paslaugų teikimą) turi galimybę padengti esamas skolas. Ši situacija egzistuoja 2017 m. kovo 30 dienai, t. y. pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu, kaip tai numatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs pareiškėjo gaunamas pajamas: 336,00 Eur už neįgalumą ir apie 500,00 Eur iš verslo liudijimo už masažavimo paslaugų teikimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjui bankroto byla negali būti keliama, kadangi nebuvo nustatyta būtinoji sąlyga – nemokumas, t. y. esant objektyviai galimybei per protingą laikotarpį turimus įsipareigojimus įvykdyti.
6. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas yra mokus, sprendė, kad vien šios sąlygos buvimas sudaro pagrindą neiškelti fizinio asmens bankroto bylos, todėl teismas šiuo atveju tik preliminariai pasisakė dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų buvimo ar nebuvimo, o būtent nurodė, jog nėra duomenų apie pareiškėjo piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimais, apie tai, kad pareiškėjui buvo iškelta ir pabaigta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, nėra duomenų apie iškeltą neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra pareiškėjas, bankroto bylą, pareiškėjas nėra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose ir jo teistumas nėra išnykęs.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo R. K. sandoriai ir kitas elgesys turėjo įtakos jo įrodinėjamam nemokumui susidaryti, tuo tarpu FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų, tačiau, nagrinėjamoje byloje nenustatytas pareiškėjo R. K. nemokumas – būtinoji fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlyga. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikdamas informaciją, buvo nesąžiningas, pareiškėjo kreditoriai taip pat nenurodė jokios informacijos, kurią pareiškėjas nuslėpė (bandė nuslėpti) nuo teismo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, jog padaryta pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo gebėjimo objektyviai per protingą laiką įvykdyti visus turimus įsipareigojimus yra nepagrįsta, kadangi nebuvo atlikta jo turtinės padėties analizė, susidariusių įsiskolinimų dydis, neatsižvelgta į jo turimų įsiskolinimų dydį nepilnamečiam vaikui išlaikyti, sveikatos būklė. Nurodo, kad jo sveikata yra prasta, todėl iš esmės turint tokį mažą darbingumo laipsnį – objektyviai šiuo metu dirbti daugiau ir/ar gauti pakankamas pajamas jis negali. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir nepasisakė, kokios būtinosios išlaidos skirtinos jo paties išlaikymui ir nepilnamečio vaikui sūnaus išlaikymui.
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelta fizinio asmens bankroto bylą, nenustačius būtinosios, Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nemokumo sąlygos, t. y. esant objektyviai galimybei per protingą laikotarpį turimus įsipareigojimus įvykdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
13. FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai viršija įstatyme nustatytą sumą, tačiau keliamas klausimas, ar pareiškėjo finansinė padėtis yra tokia, kad jis yra objektyviai nepajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams.
14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Kita vertus, vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu jų neužteks jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).
15. Plėtojant šios nutarties 14 punkte nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz. per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo, galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išvadą, kad apeliantas, gaudamas pajamas už neįgalumą ir iš verslo liudijimo už masažavimo paslaugų teikimą, turi galimybes per protingą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais, padarė įvertindamas jo turimų įsipareigojimų dydį, esamą amžių, nustatyto darbingumo lygį (10 procentų) ir apelianto gaunamų pajamų dydį (jo gaunamo neįgalumo išmokų ir pajamų iš verslo liudijimo už masažavimo paslaugų teikimą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentavimas nagrinėjamu atveju yra pernelyg abstraktus. Priimtame sprendime nėra nurodyta, kiek laiko galėtų trukti toks skolų padengimas (t. y. kokį laikotarpį pirmosios instancijos teismas laiko protingu atsiskaityti su kreditoriais), nepagrįsta skaičiavimais, kaip keisis skoliniai įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu vykdant prievoles kreditoriams, mokant pagal sutartis skaičiuojamas palūkanas, netesybas, nenurodyta ir neįvertinta, kokia apelianto pajamų suma, atskaičius iš jos sumas, būtinas įsipareigojimams skoliniams vykdyti, užtikrintų būtiniausių paties apelianto poreikių patenkinimą, neatsižvelgta į paties apelianto realias galimybės, turint omenyje jo darbingumo lygį, ir toliau išlikti darbo santykių dalyviu bei gauti pajamų. Taigi, spręstina, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimo teismo sprendime daromas išvadas pagrįsti konkrečių įrodymų vertinimu, todėl pripažintinos nepagrįstomis.
17. Pažymėtina ir tai, kad siekiant nustatyti, ar asmuo yra nemokus, būtina tiksliai nustatyti pastarojo turimo turto vertę. Turtas turėtų būti suprantamas plačiai, ne tik kaip asmens turimas materialus (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas), bet ir kaip nematerialus turtas (lėšos sąskaitose, finansinis turtas, reikalavimo teisės ir pan.), taip pat ne tik asmeninės nuosavybės, bet ir bendrosios nuosavybės teise turimas turtas. Nustatant turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų būti atsižvelgta į turimo turto likvidumą ir realumą bei galimybes šį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Antai, vien nelikvidaus turto, kuris negali būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, turėjimas nepagrindžia skolininko mokumo. Be to, būtina įvertinti ir pareiškėjo gaunamų pajamų formą, ar tai būtų pastovus atlyginimas darbo užmokesčio forma, ar nepastovios (nefiksuotos) pajamos iš individualios ar ūkinės veiklos arba iš investicinės veiklos, o taip pat asmens šeiminę padėtį, t. y. ar asmuo, siekiantis atkurti savo mokumą, yra sudaręs santuoką, ar turi nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, ar turi kitų išlaikytinių. Įprastai gyvenantis vienas asmuo patiria mažiau išlaidų negu gyvenantis šeimoje. Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose bei į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto (ne) mokumo padarytos detaliai neišanalizavus visų faktinių bylos aplinkybių ir nepagrindžiant jų konkrečių įrodymų vertinimu.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su apelianto (ne) mokumu, liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, o dėl to galėjo būti nepagrįstai atsisakyta iškelti apeliantui R. K. bankroto bylą. Esant šioms priežastims Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo, tai šiam teismui paliktinas spręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas