Baudžiamoji byla Nr.: 1A-2-337/2012

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Evaldo Vanago (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, Editai Marcinkevičienei, Astai Railaitei,

dalyvaujant prokurorui Audriui Leonavičiui, Rimantui  Vagriui, Jolantai Činčikienei,

nuteistajam R. S.,

gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-31 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d. ir jam paskirtas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d., nuspręsta konfiskuoti R. S. turtą už 4578,49 Lt, išieškoti iš R. S. 168,20 Lt teismo proceso išlaidų  valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

R. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2008 m. spalio 1 d., būdamas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) (iki 2007-03-27), o nuo 2007-03-27 d. - (duomenys neskelbtini) (iki 2008-05-01), o nuo 2008-05-01 -(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, o nuo 2006 m. vasaros (tiksli data nenustatyta) adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, vykdydamas tarnybines pareigas - įgyvendinant valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) uždavinius valstybinės priešgaisrinės priežiūros srityje, tyčia, sąmoningai pažeisdamas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d., d. 1-5, 8 p., 15 str. 1 d. 1, 3-5, 9, 11 p. ( 2003-07-04 įstatymo Nr. DC-1694 redakcija), 17 str. 1 d. 2 ir 4 p.( 2002-11-12 įstatymo Nr. IX-1197 redakcija); vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003-04-29 d. įstatymu Nr. DC-1538), 3 str. 1 d., 4-5 d., 9 d. l p., 24 str. 1 d. 1, 3 p.; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1-5 p., 6 str. 1 d. 2, 4, 5 p., ( 2005-07-05 įstatymo Nr. X-316 redakcija), 13 str. 2 d., 14 str. 1 d. ir d.; (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007-02-09 d. įsakymu (numeris neįskaitomas) 3 skyriaus 14 p., 4 skyriaus 15 p. reikalavimus, t. y. privalėdamas tarnybą grįsti įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo skaidrumo atsakomybės principais - gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves bei statymus; nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai; nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia; atlikdamas tarnybines pareigas vadovautis visuomenės interesais, nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; nepriimti pinigų ir paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką einamoms pareigoms; vengti asmeniškumų, deramai atlikti pareigas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, nedalyvauti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje; savo veiksmais ir elgesiu nežeminti (duomenys neskelbtini) pareigūno vardo; būti teisingu ir nešališku; priimti teisėtus ir objektyvius be savanaudiškų paskatų sprendimus, tačiau šių pareigų neatliko, nes neteisėtai, veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal iš anksto sugalvotą planą - įsteigti įmonę, kurios veikla būtų - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra, siekiant iš šios veiklos gauti turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir savo draugams, 2005 m. birželio 14-15 d. pasitelkęs savo pažįstamą - M. J., a/k (duomenys neskelbtini) tam tikslui įkūrė (įsteigė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu - (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Pagrindinė bendrovės veikla - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra), kurios (duomenys neskelbtini) M. J. priklauso 51 procentas bendrovės akcijų, o jo draugei - N. K. - 49 procentai akcijų, nes pats kaip pareigūnas šios bendrovės akcininku būti negali, nors faktinis akcininkas jis ir yra,

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiklą t. y. vykdydamas savo tiesiogines pareigas, teisėtai, atlikdamas Panevėžio mieste ir rajone esančių juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir juose nustatęs trūkumus priešgaisrinės saugos srityje, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)” adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; UAB „(duomenys neskelbtini) Panevėžio filiale adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriuje adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; A. S. patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), Ramygalos m. Panevėžio r.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; V. B. IĮ adresu: (duomenys neskelbtini) Panevėžio r.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini) k. Panevėžio r.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini) k. Panevėžio r.; V. K. firma „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini) k. Panevėžio r.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; G. P. IĮ adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys; Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini) k. Panevėžio r.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kad nėra įrengta apsauginių gaisrinių signalizacijų, šių patalpų savininkams, neteisėtai, rekomenduodavo (siūlė) sudaryti sutartis dėl minėtų signalizacijų įrengimo ir techninės priežiūros tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą. Po to, jis, atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas jau mintų įrengtų priešgaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus šiuose objektuose ir vertino jų tinkamumą eksploatavimui.

Tokiu būdu, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai užtikrino pastovią gamybinę veiklą įrengiant priešgaisrines saugos sistemas (signalizacijas), už tai gaudamas neteisėtą atlygį įvairiomis paslaugomis ir materialinėmis vertybėmis, o būtent: už objektų : UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. S. II, G. P. IĮ UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ prirodymą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) M. J. neteisėtai gavo bendroje sumoje 1450 litų; už UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. B. IĮ ; UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. K. firma „(duomenys neskelbtini)“ ; UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų objektų prirodymą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimui, techninių konsultacijų teikimą apsauginių gaisrinių signalizacijų įvedimo klausimais, neteisėtai, 5-6 kartus neatlygintinai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimomis transporto priemonėmis - BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) ir BMW 520, v/n (duomenys neskelbtini); Gyvenamųjų patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys remontui - neteisėtai, pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktais instaliacijos laidais 300 litų sumai; taip pat, neteisėtai, naudojosi pats, jo šeimos nariai ir draugai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal planą paimtais mobilaus ryšio abonentais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorius): 2006 m. sausio mėnesį - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2006 m. vasario mėnesį - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2006 m. kovo - 2007 m. gegužės mėnesiais - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2007 m. birželio - lapkričio mėnesiais - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2007 m. gruodžio mėnesį - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2008 m. sausio - rugsėjo mėnesiais - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nemokėdamas suteiktų paslaugų PVM mokesčio, o viso per šį laikotarpį nesumokėjo - 1628, 51 Lt.; Taip pat, neteisėtai, lengvatinėmis sąlygomis per UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo du telefono aparatus „Samsung F 300“ bendros 1199, 98 Lt. vertės.             

Tokiais tyčiniais, priešingais tarnybai savo veiksmais diskreditavo (duomenys neskelbtini) pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir jo struktūrinio padalinio (duomenys neskelbtini) autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos autoritetą visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

R. S. skundžia 2009-12-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaudamasis BPK 10 str., 311 - 312 str., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes nuosprendis yra  nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir yra naikintinas.

Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nepagrįstai konstatavo, jog jis tokiais tyčiniais, priešingais tarnybai veiksmais padarė žalą valstybei. Teigia, kad teismas pripažino, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tačiau byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina.

Dėl teismo išvados, jog jis neteisėtai, veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal iš anksto sugalvotą planą - įsteigti įmonę, kurios veikla būtų - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra, siekiant iš šios veiklos gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir savo draugams, 2005 m. birželio 14-15 d. pasitelkęs savo pažįstamą M. J., tam tikslui įkūrė (įsteigė) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė apžiūra, apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės (duomenys neskelbtini) M. J. priklauso 51 procentas bendrovės akcijų, o jo, apelianto, draugei - N. K. - 49 procentai akcijų, tačiau jis pats asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku niekada nebuvo, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigime nedalyvavo, įmonę įsteigė M. J. ir jo draugė N. K., kuri šios įmonės akcininke tapo vien dėl to, jog tokiu būdu būtų užtikrintas M. J. skolos grąžinimas jų faktinei šeimai. Be to, nurodo, jog viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje N. K. jis nenurodė, nes ji nėra artima giminaitė ar oficialios šeimos narys, o netinkamas minėtos deklaracijos užpildymas, nesuponuoja jokios baudžiamosios atsakomybės.

Dėl teismo išvados, jog jis neteisėtai rekomenduodavo, siūlydavo sudaryti sutartis dėl signalizacijų įrengimo ir techninės priežiūros tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą, apeliantas nurodo, kad ši išvada neatitinka faktinių veikos aplinkybių, tai patvirtina liudytojų parodymai. Jis, būdamas (duomenys neskelbtini) pareigūnu ir vykdydamas valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, privalėjo suteikti visišką, išsamią ir konkrečią informaciją apie fizinius ar juridinius asmenis, teikiančius priešgaisrinės saugos paslaugas, ką ir atliko. Kai kurių liudytojų teiginiai, jog jis galėjo minėti tik vieną priešgaisrinės saugos paslaugas teikiančią įmonę yra neteisingi, nes visiems asmenims buvo pateikta informacija apie kelias įmones, užsiimančias analogiška veikla.

Apeliantas, dėl teismo išvados, jog jis atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas įrengtų priešgaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus objektuose ir vertino jų tinkamumą eksploatavimui, nurodo, kad tai buvo viena iš pagrindinių jo darbo funkcijų, kurios atlikimą, t.y. paskyrimą, tiesiogiai nustatydavo jo viršininkas, todėl tame neįžvelgia jokio asmeninio suinteresuotumo ar šališkumo jo priimtų sprendimų, atliekamų veiksmų atžvilgiu.

Apeliantas nurodo, kad jokių pinigų nei iš fizinių, nei iš juridinių asmenų už neteisėtas paslaugas ar veiksmus nėra gavęs, išskyrus M. J. dalimis grąžintą skolą ar N. K. priklausančią pelno dalį, kurią jis perduodavo jam, apeliantui. Apeliantas abejoja, ar liudytojo M. J. parodymus galima laikyti pagrindiniais, patvirtinančiais jo kaltę, nes šis liudytojas byloje buvo įtariamuoju, parodymus keitė.

Apeliantas pripažįsta, jog keletą kartų iš pažįstamo M. J., o ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip konstatavo teismas, skolinosi apie 20 metų senumo transporto priemones. Kurą pylėsi už savo asmenines lėšas, jokios turtinės žalos nei M. J., tuo labiau įmonei, nepadarė.

Dėl gyvenamųjų patalpų remonto, nurodo, kad už elektros instaliacijos laidus jis vėliau sumokėjo grynais pinigais, pagal jam patektą kasos čekį. Dėl jo, jo šeimos narių, draugų naudojimosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobilaus ryšio abonentais bei per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų dvejų telefono aparatų, nurodo, kad teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros patvirtina, kad jis už telefonus, įsigytus su nuolaida, mokėjo ir kas mėnesį moka, jokių nuolaidų ar lengvatų iš mobilaus ryšio operatoriaus nėra gavęs, ką teismo posėdžio metu patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas.

Apeliantas nurodo, jog jis savo veiksmais nesukėlė nei įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei valstybei didelės žalos, kadangi nusikalstamos veikos nepadarė.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus, taip pat atlikus įrodymų tyrimą nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nėra pakankama R. S. pripažinti kaltu pagal BK 228 str. 2 d., t.y. piktnaudžiavus tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Pagal BK 228 str. 2 d. asmuo atsako, jeigu BK 228 str. 1 d. numatytą veiką padaro siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

Iš baudžiamojoje byloje R. S. pareikštų kaltinimų ir apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad  R. S. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (skirtingais laikotarpiais), tyčia, sąmoningai pažeisdamas kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, bei juose nustatytas pareigas, pagal iš anksto sugalvotą planą - įsteigti įmonę, kurios veikla - priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimas ir techninė priežiūra ir siekdamas iš šios veiklos gauti turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir savo draugams, 2005 m. birželio 14-15 d. pasitelkęs savo pažįstamą – M. J., minėtam tikslui įkūrė (įsteigė) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalį akcijų turėjo N. K. - 49 proc., nes R. S., kaip pareigūnas šios bendrovės akcininku būti negalėjo, nors faktinis akcininkas jis ir buvo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. S. teisėtai, atlikdamas Panevėžio mieste ir rajone esančių juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir juose nustatęs trūkumus priešgaisrinės saugos srityje, kaltinime nurodytoms bendrovių ir įmonių įrengta patalpų savininkams neteisėtai, rekomenduodavo (siūlė) sudaryti sutartis dėl signalizacijų įrengimo ir techninės priežiūros tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą, po to, atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas įrengtų priešgaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus šiuose objektuose ir vertino jų tinkamumą eksploatavimui, tokiu būdu neteisėtai užtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastovią gamybinę veiklą įrengiant priešgaisrines saugos sistemas (signalizacijas), už tai gaudamas neteisėtą atlygį – jis 5-6 kartus neatlygintinai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimomis transporto priemonėmis, pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktais instaliacijos laidais 300 litų sumai, taip pat, neteisėtai, naudojosi pats, jo šeimos nariai ir draugai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal planą paimtais mobilaus ryšio abonentais nemokėdamas suteiktų paslaugų PVM mokesčio, viso per šį laikotarpį nesumokėjo - 1628, 51 Lt, taip pat, neteisėtai, lengvatinėmis sąlygomis per UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo du telefono aparatus „Samsung F 300“ bendros 1199, 98 Lt vertės.

Tačiau kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad R. S., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, siekė turtinės bei kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai, su kitu asmeniu įsteigė įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir savo veiksmais, susijusiais su jo tarnybine veikla, užtikrino minėtai bendrovei gamybinę veiklą už tai gaudamas materialinį atlygį – teisę pasinaudoti bendrovės automobiliais, nemokėti PVM už paslaugas mobilaus ryšio paslaugas, 300 Lt vertės laidą bei kelis mobilaus ryšio telefonus.

Visų pirma, kolegija tokią išvadą daro vertindama byloje nustatytų aplinkybių visumą, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimu, iš kurių matyti, kad priešingai nei nustatyta apylinkės teismo, R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsteigė, įmonės veikloje ir valdyme nedalyvavo.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė su N. K.. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė jų abiejų lėšos. Liudytojas nurodė, kad signalizacijų įvedimo verslu jis vertėsi ir anksčiau - nuo 1998 m., pats turėjo nemažą ratą klientų, tuo tarpu su R. S. jokio susitarimo dėl apmokėjimo už užsakovus nebuvo, finansiškai suinteresuota buvo tik N. K.. N. K. jis pinigus duodavo, nes ji buvo įnešusi pinigus kuriant įmonę. R. S. neaiškindavo už ką paduoda pinigus (t.7., b.l. 130-135).

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme M. J. iš esmės analogiškai nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo aplinkybes ir parodė, kad N. K. įmonės steigimui davė 4900 Lt, jis, gaudavęs pelną, pinigus paduodavo R. S., kad šis juos atiduotų N. K., N. K. grąžindavo po 100 ar 200 Lt. Kadangi N. K. skyrė pinigus bendrovės steigimui, jos vardu buvo ir bendrovės akcijos. Parodė, kad tai galima vadinti tiek  skola, tiek akcijomis, tačiau jam suprantama, kad tai buvo pinigai, kuriuos jis ir grąžindavo. M. J. parodė, kad vėliau, atsiskaitęs su N. K., jis iš jos bendrovės akcijas nupirko už 1 litą.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. J. dėl savo parodymų, kuriuos jis davė apklausiamas 2010-10-31 ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b. l.  160-162), parodė, kad jis neneigia, kad padavė 500 Lt sumą R. S., tačiau tai buvo iš N. K. gautų 4900 Lt gražinama dalis. Dėl kitų, 2008-07-16, 2008-07-18, 2008-07-17 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ( t. 4 b. l. 136-141, 142-144, 148-151) liudytojas parodė, kad juos gali patvirtinti tik iš dalies, kadangi kai kurios frazės minėtų apklausų protokoluose užrašytos ne taip, kaip jis parodė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtų apklausų metu M. J. buvo apklausiamas įtariamuoju, jam buvo pareikšti įtarimai dėl BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t.y. 2006-2007 m. apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo  ( t.4., b.l. 135), liudytojas nurodė, kad jo parodymai surašyti ne tiksliai, todėl teismas vadovaujasi M. J. parodymais, duotais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžio metu. Šie jo parodymai iš esmės sutampa su R. S. paaiškinimais bei apeliacinės instancijos teisme apklaustos N. K. parodymais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo ir bendrovės priklausymo aplinkybių, taip pat ir dėl kitų bylos aplinkybių.

Liudytoja N. K. parodė, kad M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimui paskolino savo asmeninius pinigus su sąlyga, kad ji turės 49 procentus akcijų kaip garantiją. Kai jai grąžins pinigus - ji grąžins akcijas. Su R. S. dėl tų pinigų nesitarė, įmonės veikloje R. S. nedalyvavo, R. S. perduodavo jai M. J. grąžintinus pinigus, o kai M. J. grąžino jai pinigus, ji perdavė jam akcijas.

Taigi bylos įrodymai nepatvirtina kaltinimo, kad R. S. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas išankstinį tikslą gauti turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai ir savo draugams, tam pasitelkė savo pažįstamą – M. J., o dalis bendrovės akcijų priklausė N. K. tik dėl to, kad R. S., kaip pareigūnas šios bendrovės akcininku būti negalėjo.

Nors pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. S. kaltu, akcentavo tokias aplinkybes, kaip kad R. S. lankymąsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise bei kad jis bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) M. J., taip pat liudytojo G. B. parodymus apie tai, kad jam yra tekę girdėti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė R. S., taip pat pažymėjo aplinkybes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimo reikšmės, jog „(duomenys neskelbtini)“ yra dviejų vardų (M. J. ir R. S.) trumpinys, tačiau aptarti liudytojų M. J. ir N. K. parodymai patvirtina, kad jie veikė savarankiškai ir nurodė, kad patys įkūrė bendrovę, M. J. signalizacijų įregimo verslą vykdė ir prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimą. Pirmosios instancijos teisme apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę liudytojai V. K., M. M., K. M., G. B., E. K. nurodė, kad R. S. matydavo priduodant objektus, įrengiant sistemas R. S. nedalyvaudavo, jis priiminėdavo atliktą darbą. Šie liudytojai nenurodė jokių duomenų, kad R. S. būtų dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje atlikdamas kokias nors funkcijas, vadovavęs bendrovei ( t. 7., b.l. 84-91). Nors dauguma liudytojų parodė, kad yra matę R. S. kartu su M. J., R. S. yra lankęsis bendrovės ofise, tačiau, aplinkybės, jog jie yra pažįstami niekada neneigė nei R. S., nei M. J.. Kartu kolegija pažymi, kad net ir nustačius, kad bendrovės akcijos  faktiškai priklausė R. S., tai savaime dar nerodo, jo kaltės piktnaudžiavus tarnyba, nes valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui įstatymai nedraudžia turėti bet kokios formos turtą, taip pat ir bendrovių akcijas.

Sprendžiant ar R. S. veiksmai pasireiškė piktnaudžiavimu tarnyba, vertintini konkretūs valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai, taigi ar R. S., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, pasinaudojo savo tarnyba siekdamas turtinės bei kitokios asmeninės naudos sau, savo šeimai, draugams, ar savo veiksmais, nurodytais kaltinime – rekomenduodamas (siūlydamas) įvairių bendrovių atstovams sudaryti sutartis dėl signalizacijų įrengimo ir techninės priežiūros tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei ar jis tokiu būdu užtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinę veiklą ir už tai gavo teisę pasinaudoti bendrovės automobiliais, nemokėti PVM už paslaugas mobilaus ryšio paslaugas, 300 Lt vertės laidą bei kelis mobilaus ryšio telefonus, t.y. materialinį atlygį.

Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad R. S. pripažintas kaltu piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, nes jis teisėtai atlikdamas Panevėžio mieste ir rajone esančių juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir juose nustatęs trūkumus priešgaisrinės saugos srityje, neteisėtai siūlydavo ar rekomenduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl paslaugų pasirinkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybių, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai - G. S.,  J. P., L. G., V. B., V. K., D. J., V. T., A. S., R. M., A. P., A. K., A. V., T. R., V. N. ( t.7., b.l. 84-91; 97-102; 130-135; 143-144; 158-159; 176-177, t.8., b.l. 5-9). Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausti liudytojai V. K., R. M., A. S., G. P.. Šių visų paminėtų liudytojų didžioji dalis iš esmės nurodė, kad apie UAB  „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iš R. S.. Tačiau dalis liudytojų paneigė aplinkybę, jog jie apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo būtent iš R. S.. Liudytojas V. B., nurodė, kad jis bendravo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ( t.7., b.l. 97). Liudytojas A. B. nurodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis galėjo sužinoti iš kitos bendrovės ( t.7., b.l. 98). V. T. nurodė, kad jis pažinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ir dėl to vedė signalizaciją šioje bendrovėje ( t.7., b.l. 99). E. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko, nes jo pažinojo asmenį dirbantį šioje bendrovėje ( t.7., b.l. 143). Liudytojas A. K. parodė, kad UAB  „(duomenys neskelbtini)“ jam rekomendavo kaimynas ( t.7., b.l. 158).

Liudytojai, kurie parodė, jog apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo būtent iš R. S., jie nurodė ir tai, kad jiems buvo nurodyta tik viena įmonė, teikianti priešgaisrinės sistemos įvedimo paslaugas, tai yra būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau išsamiai vertinant šių liudytojų parodymus matyti, kad liudytojai nurodė, jog jokio spaudimo dėl bendrovės pasirinkimo nepatyrė ir patys apsisprendė, ar kreiptis į šią bendrovę, dalis liudytojų nurodė, kad pasirinko bendrovę ir dėl jiems tinkamos paslaugų kainos. Nors dalies liudytojų parodymai patvirtina kaltinimo teiginį, jog R. S. galimiems klientams siūlė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad jie patys teiravosi konkrečios informacijos. Akivaizdu, kad tai liudytojai darė tikėdamiesi, jog priešgaisrinės apsaugos specialistas neabejotinai žinos apie  priešgaisrinių sistemų įrengimo paslaugas teikiančias bendroves.

Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad kaltinime nurodytų juridinių asmenų atstovai turėjo galimybę savarankiškai pasirinkti įmonę priešgaisrinės signalizacijos įrengimui ir priimti sprendimą sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dauguma liudytojų nurodė, kad jie patys teiravosi priešgaisrinės apsaugos (duomenys neskelbtini) ir jo klausė, ar šis galėtų rekomenduoti kokią nors bendrovę dėl priešgaisrinės signalizacijos įrengimo.

Byloje apklaustas liudytojas D. M., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad tarnyba turi informuoti asmenis apie priešgaisrinę saugą, nurodyti įmones, kurios atlieka darbus, tarnyboje yra sąrašas įmonių, kurios atlieka darbus (t.7., b.l. 97-102). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad tarnybos darbuotojams, taigi ir R. S., nebuvo draudimo teikti informaciją apie darbus atliekančias įmones. Tai, kad R. S. savo iniciatyva ar klientų prašymu rekomenduodavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nenustačius fakto, kad jis šią bendrovę protegavo ir už tai gaudavo materialinį atlygį ir to siekė, jo veiksmai pasiūlyti ar rekomenduoti tam tikrą bendrovę nevertintini kaip neteisėti ir, kolegijos nuomone, nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad tokia jo veika būtų vertinama kaip nusikaltimas. Todėl kolegija, vertindama konkrečius R. S. veiksmus, liudytojų nurodytas bendrovės, teikiančios priešgaisrinės apsaugos signalizacijų įrengimo, sužinojimo aplinkybes, negali vienareikšmiškai konstatuoti, kad R. S. tais atvejais, kai jis nurodė tik vieną bendrovę - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip teikiančią priešgaisrinės apsaugos įvedimo paslaugas, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekė asmeninės ir materialinės naudos. Tokią išvadą sustiprina tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojams būtų tiesiogiai nurodyta, ar liudytojai būtų supratę, jog yra būtina kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekiant objektų pridavimo eksploatacijai, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvedė kaltinime nurodytų įmonių ir bendrovių objektuose priešgaisrines sistemas netinkamai, nekokybiškai ir ne pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau tokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai R. S. būtų buvę priimti kaip atitinkantys priešgaisrinę saugą.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad R. S., vykdydamas savo tiesiogines pareigas, atlikdamas kaltinime nurodytų juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus, juose nustatė trūkumus dėl priešgaisrinės apsaugos. Kaltinime nurodytiems objektams priešgaisrines signalizacijas įrengė UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. S. šiuose objektuose įrengtų priešgaisrinių signalizacijos sistemų priėmime eksploatacijai dalyvavo kaip komisijos narys - (duomenys neskelbtini) pareigūnas, taip pat šią bendrovę daliai kaltinime nurodytų bendrovių objektų savininkams rekomendavo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. S. pasiūlė kaltinime nurodytų bendrovių atstovams kreiptis tik į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent dėl to, kad jis apie tai būtų taręsis su R. K. ar ji to būtų prašiusi. Liudytojai M. J. ir N. K., kurie buvo apklausti apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad liudytojo M. J. perduodami pinigai buvo skirti ne R. S., o N. K., kaip gauto pelno ar už paskolą grąžinama dalis, todėl byloje esančios abejonės dėl M. J. perduodamų pinigų R. S. paskirties yra nepašalintos ir vertintinos apelianto naudai, t.y. kad jie buvo perduodami būtent tarp M. J. ir N. K. susiklosčiusių paskolos ir verslo santykių pagrindu.

Tai, kad už mobilaus ryšio paslaugas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. S. atsiskaitė šiai išskaičius PVM, nors šis mokestis jam būtų į paslaugą neabejotinai įskaičiuotas perkant jas tiesiogiai iš tokias paslaugas teikiančio operatoriaus, neduoda jokio pagrindo konstatuoti, kad R. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas tokios naudos. Daryti tokią išvadą neduoda byloje nustatyta aplinkybė, kad R. S. už telefoninio ryšio paslaugas apsimokėdavo ir jų neatlygintinai negavo. Tai nustatyta M. J., R. S., S. J. parodymais.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turimų mobilaus ryšio numerių gavo telekomunikacijos paslaugas teikiančio subjekto pasiūlymą  lengvatinėmis sąlygomis įsigyti mobilaus ryšio telefonus, tad suprantama, kad juos galėjo pasiūlyti ir už dalį paslaugų apsimokančiam R. S.. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobilaus ryšio telefono aparatus gavo už 1 Lt būtent dėl sutarties pratęsimo ir iš to sekančių būsimų pajamų, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad šiuos aparatus R. S. gavo neatlygintinai.

R. S. kaltinimas dėl 300 Lt vertės laidų panaudojimo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo neaptartas. Liudytojo M. J. parodymai, kad tie laidai buvo jo asmeniniai ir jis juos R. S. davė ne kaip pareigūnui, o kaip pažįstamam asmeniui, nepaneigti.

Nors byloje įrodyta, kad R. S. kelis kartus pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais, tačiau byloje duomenų, kad jis automobiliais naudojosi ne dėl susiklosčiusių asmeninių santykių su M. J. ar N. K., o kaip pareigūnas, bei leidžiančių teigti, kad R. S. pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais dėl šios bendrovės pasiūlymo užsakovams, o ne kaip N. K. ar M. J. pažįstamas asmuo, nėra. Todėl pasinaudojimas automobiliais nesietinas su R. S. tarnyba ir nėra pagrindo tokių veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo tarnyba.

Sutiktina, kad R. S. artimai bendravo ir pažinojo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius ar joje dirbančius asmenis, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad R. S. dalyvavimas civiliniuose santykiuose buvo kaip statutinio valstybės tarnautojo ir kad jis gavo ar bent siekė materialinės ar asmeninės naudos iš savo tarnybos.   

Siekimas turtinės naudos piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar panašiais ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos. Byloje nustatytais atvejais, kada R. S., atlikęs objektų juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir juose nustatęs trūkumus priešgaisrinės saugos srityje, pasiūlydavo ar rekomenduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į byloje nustatytas tokių veiksmų aplinkybes, nusistovėjusią tvarką tarnyboje, tai, kad byloje neįrodyta, jog už tokius veiksmus R. S. gavo kaltinime nurodytą materialinę naudą ar kitokią asmeninę naudą, todėl R. S. elgesys, kolegijos manymu, gali būti vertintinas kaip etikos reikalavimų neatitinkantis statutinio valstybės tarnautojo elgesys ar viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas. Kolegija sprendžia, kad nenustačius R. S. tikslo atlikti minėtus veiksmus gaunant kokią nors materialinę ar asmeninę naudą, ar siekiant garantuoti veiklą N. K., M. J. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą nėra pagrindo, todėl esant tokioms aplinkybėms R. S. pagal BK 228 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 p. ).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK  326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. S. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. išteisinti  nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus - kompaktinį diską CD-R „LiveStar“ 700MB Nr. CD-6-520-08(Nr.S8-09-203) su pokalbių garso įrašais (paketas Nr. 1), perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Teisėjai                                                                      Evaldas Vanagas

                                                                      Algirdas Gaputis

                                                                      Eligijus Gladutis