Administracinė byla Nr. P-77-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04637-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017 pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. P2-1127    „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P2-1469 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“; 2) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. K3-313 „Dėl T. P. atleidimo iš pareigų“; 3) grąžinti pareiškėją į iki atleidimo iš darbo eitas pareigas; 4) įskaičiuoti darbo stažą į valstybės tarnybos stažą dėl neteisėto atleidimo nuo atleidimo dienos   iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį dėl priverstinės pravaikštos atleidus neteisėtai iš darbo nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos 5 000 Eur neturtinės žalos; 7) priteisti 2 000 Eur sumą iš Trakų rajono savivaldybės administracijos už visų procesinių veiksmų atlikimą, pripažįstant ją kaip neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. birželio 12 d. pradėjo dirbti Trakų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriuje vyriausiuoju specialistu (A lygio 10 kategorija). 2013 m. spalio–lapkričio mėnesį buvo priimta dar viena valstybės tarnautoja (A lygio 9 kategorija), o pareigybės aprašyme buvo nustatytos tiek teisinės, tiek su personalo tvarkymo reikalais susijusios funkcijos. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. S1-37 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ 1.4 punkte numatyta vietoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių; taip skyrius buvo reorganizuotas ir prie skyriaus buvusių funkcijų pridėtos viešųjų pirkimų funkcijos, o į skyrių perkelti du buvusio Strateginio planavimo, investicijų ir ūkio plėtros skyriaus vyriausieji specialistai, atsakingi už viešuosius pirkimus, taip pat visiems darbuotojams buvo įteikti įspėjimai dėl jų pareigybių naikinimo ar keitimo ir jie, jei nebus siūlomos naujos pareigybės arba su siūlomomis pareigybėmis nesutiks, bus atleisti iš darbo, kol nepatvirtintas naujas pareigybių ir darbuotojų sąrašas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. lapkričio–gruodžio mėnesį buvo priimta dar viena darbuotoja – vyriausioji specialistė, skyriuje dirbanti pagal darbo sutartį, kuriai iš esmės pavestos tos pačios funkcijos, kaip ir 2013 m. spalio–lapkričio mėnesį priimtai darbuotojai, nes ši darbuotoja buvo išleista tikslinių atostogų. Tačiau naujai priimtos darbuotojos pareigybės aprašymas buvo nepatvirtintas ir yra nepatvirtintas iki šiol, nors pareigybė atitinka specialųjį reikalavimą – turėti socialinių mokslų studijų srities teisės krypties aukštąjį išsilavinimą ir pagal faktines aplinkybes priimta nauja darbuotoja pagal darbo sutartį yra teisininkė, jai pavedami analogiško pobūdžio darbai, kaip ir kitiems skyriuje dirbantiems teisininkams. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P2-1469 patvirtintas Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. Jame numatyta steigti naują – skyriaus vedėjo pavaduotojo – pareigybę (A lygio 11 kategorija). Įsteigus naują pavaduotojo pareigybę, dalis esminių funkcijų iš pareiškėjo pareigybės aprašymo, pavyzdžiui, korupcijos prevencija, teisės aktų derinimas, skyriaus vedėjo pavadavimas jo kasmetinių atostogų ar nedarbingumo metu ir kt., buvo panaikintos ir priskirtos naujai įsteigtai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei, nors visos minėtos funkcijos tinkamai jo buvo atliekamos apie 2 metus, o jo paties prašymų sumažinti darbo krūvį naikinant funkcijas nebuvo.

Pareiškėjas pabrėžė, kad paminėtu 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu buvo naujai įsteigta Teisės, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus pavaduotojo pareigybė, skyriuje nebuvo paskelbtas joks konkursas valstybės tarnautojui į šią pareigybę priimti, ir taip pareiškėjui, karjeros valstybės tarnautojui, dirbančiam skyriuje daugiau nei 3,5 metų ir siekiančiam karjeros, buvo užkirsta galimybė dalyvauti konkurse jo net neskelbus. Todėl nors pareigybė ir buvo patvirtinta, bet į šias pareigas nebuvo priimtas joks asmuo. 2016 m. liepos mėnesį buvo priimta pakaitinė valstybės tarnautoja, formaliai dėl 2015 m. lapkričio–gruodžio mėnesį išleistos į tikslines atostogas valstybės tarnautojos, ir jai priskirtos darbuotojos darbo funkcijos pagal pareigybės aprašymą. Dėl šios priežasties naujai priimtos darbuotojos ir darbuotojos, priimtos pagal darbo sutartį 2015 m. lapkričio–gruodžio mėnesį, funkcijos ėmė dubliuotis, be to, darbuotojai, priimtai pagal darbo sutartį, nors ir nėra jos pareigybės aprašymo, buvo ir yra pavedamos teisinio pobūdžio užduotys.

Pareiškėjas nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. P2-1127 1.1.2 punkte numatyta panaikinti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorija) teisės krypties pareigybę, 2.2 punkte numatyta panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 patvirtintą Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorija) pareigybės aprašymą. Įsakymo 1.1.1 punkte taip pat nurodoma, kad nuo 2016 m. gruodžio 30 d. panaikinama Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio 11 kategorija) pareigybė, o įsakymo 1.2 punkte nurodoma, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. steigiama Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimo skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio 11 kategorija) pareigybė. Taigi pareiškėjo pareigybė, nurodyta įsakymo 1.1.2 punkte, šio įsakymo pagrindu buvo panaikinta. Nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d. įsakymo pagrindas buvo A. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame teigiama, jog, pasikeitus Lietuvos Respublikos statybos įstatymui ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui bei savivaldybei parengus bendruosius ir specialiuosius teritorijų planavimo planus, sumažėjo civilinių ir administracinių bylų nurodytų įstatymų taikymo klausimais, be to, sumažėjo bylų dėl iškeldinimo iš savivaldybės būsto ir savivaldybės butų privatizavimo, mažėja gyventojų, besikreipiančių į savivaldybės administraciją dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau šios hipotetinės prielaidos tarnybiniame pranešime neįrodo, kad darbo krūvis ateityje nedidės. Be to, pareiškėjo atleidimo laikotarpiu yra likę 14 bylų, kurių jis nesuspėjo pabaigti, o pareiškėjų, kurie kreipėsi dėl pirminės teisinės pagalbos, bendras skaičius sudaro 176. 2016 m. spalio 27 d. pareiškėjas gavo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įspėjimą Nr. K8-41, kad jeigu iki 2016 m. gruodžio 30 d. jis nebus paskirtas į kitas pareigas, bus atleistas iš einamų pareigų. 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas gavo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. K3-313, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo valstybės tarnyboje Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pareigų nuo gruodžio 30 d.

Pareiškėjas pabrėžė, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. K3-313 ir 2016 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. P2-1127 dėl pirminio įsakymo pakeitimo yra neteisėti ir nepagrįsti. Jais siekiama ne optimizuoti Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus darbą, o prisidengiant formaliomis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) nuostatomis atleisti jį iš teisėtai einamų valstybės tarnautojo pareigų. Iš skyriuje dirbančių darbuotojų panaikinta tiktai vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos), t. y. jo pareigybė, ir tuo pagrindu jis atleistas iš darbo. Visos pareiškėjo naikinamos pareigybės vykdomos funkcijos darbovietėje išlieka, tačiau perkeliamos naujai numatytai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei, kurios visus specialiuosius reikalavimus jis atitinka ir joks asmuo į jas  nėra paskirtas. Mažinant darbuotojų skaičių pareiškėjui turėjo būti suteikta pirmenybė likti darbe, kadangi pareiškėjo kategorija yra aukštesnė už kitų skyriaus darbuotojų. Šiuo atveju neaiški atsakovo pozicija, kodėl buvo priimti darbuotojai per paskutinius metus, žinant, kad bus vykdoma optimizacija. Be to, pareiškėjui nebuvo palikta galimybė likti pareigose dalyvaujant vidiniame konkurse – į tai jis turėjo teisę, nes atitinka nustatytos vedėjo pavaduotojo pareigybės specialiuosius reikalavimus.

Pareiškėjas pažymėjo, jog jo pareigybė pradėta naikinti nuosekliai dviem etapais – iš pradžių po vykusios reorganizacijos atimtos vykdytos funkcijos, užimančios daug laiko, t. y. korupcijos prevencija ir teisės aktų derinimas, fiktyviai priskirta viena funkcija – buvimas administracinės komisijos sekretoriumi, nors jis sekretoriumi buvo ir kitose komisijose. Naujai įsteigtoje skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybėje jo buvusi funkcija – korupcijos prevencija – praplėsta į tris naujas funkcijas, kurios ir taip egzistavo korupcijos prevencijos funkcijos apibrėžtyje ir kurias jis vykdė. Viešųjų pirkimų funkcijas jis irgi vykdė, nes derino su viešaisiais pirkimais susijusius dokumentus (sutartis, jų projektus, kitus dokumentus pavaduodamas skyriaus vedėją), kadangi jie naujoje pareigybėje yra išskirti – taip susiaurinamas visas derinimo procesas. Pareigybės naikinimas ir valstybės tarnautojo atleidimas nagrinėjamu atveju būtų pateisinamas tik tuo atveju, jei apskritai nebelieka funkcijų, kurias darbuotojas atliko, tos funkcijos tapo nebereikalingos, jų įgyvendinti darbovietėje ar jos struktūriniame padalinyje nebereikia, jos išnyksta iš darbovietės įgyvendinamų uždavinių ir funkcijų apskritai. Tačiau šiuo atveju jo pareigybėje nustatytos funkcijos darbovietėje lieka, jos perduodamos dar neįsteigtai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei. Taigi tai įrodo, kad pareigybė, į kurią pareiškėjas buvo priimtas, naikinama neteisėtai. Darbovietėje nevyko struktūrinis pertvarkymas ir dėl to panaikinta pareiškėjo pareigybė. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, panaikindamas pareigybę, peržengė diskrecijos ribas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi panaikinimas atliktas be kompetentingo organo, t. y. savivaldybės tarybos, sprendimo. Be to, siekdamas realaus, o ne fiktyvaus optimizavimo veiksmų įgyvendinimo, darbdavys galėjo nepriimti naujų darbuotojų, o perskirstyti funkcijas esamiems darbuotojams.

Pareiškėjas pažymėjo, kad naujai steigiamos pareigybės funkcijos yra siauresnės, nei pareiškėjo prieš tai vykdytos, tuo aspektu, jog naujai numatomoje steigti pareigybėje nustatytos funkcijos, susijusios išimtinai su viešaisiais pirkimais. Į prieš tai vykdytas funkcijas įėjo visų kitų dokumentų ir teisės aktų derinimas, o ne tik dokumentų, susijusių su viešaisiais pirkimais, derinimas. Taigi pareiškėjo atliekamos funkcijos buvo dar platesnės nei numatomos steigti naujos pareigybės aprašyme, tačiau numatoma naujos pareigybės kategorija yra aukštesnė, t. y. A lygio 11 kategorija (jo turėta buvo A lygio 10 kategorija). Taigi darbdavys piktnaudžiauja jam suteikta diskrecijos teise, nes pareiškėjui buvo užkirstas kelias pretenduoti į naujas pareigas (pavaduotojo), kadangi šioms pareigoms nustatyta aukštesnė kategorija, nors faktiškai atliekamos tos pačios darbo funkcijos ir netgi siauresnės. Šiuo atveju buvo tyčia siekiama, kad pareiškėjas tarnybinėse pareigose neliktų.

Pareiškėjo teigimu, jis atitinka visus naujos pareigybės specialiuosius reikalavimus, todėl su turima patirtimi visas numatytas funkcijas galėtų atlikti. Be to, naujai steigiama pareigybė parengta nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais, kadangi iš esmės skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas gali eiti ir asmuo, turintis A lygio 10 kategoriją, o tarp numatytų kategorijų mažiausios ir didžiausios pasirinkimas – įstaigos vadovo diskrecijos teisė. Taigi Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše numatytos tam tikrų skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybės yra A lygio 10 kategorijos, taip pat atsižvelgiant į naujai steigiamos pareigybės aprašymą numatyta vienerių metų teisinio darbo patirtis, kurią jis atitiktų.

Pareiškėjas pabrėžė, kad šioje situacijoje akivaizdu, jog darbdavys nesiekia įstaigos optimizavimo ar įstaigai naudingų tikslų įgyvendinimo, nes šie veiksmai neturi nieko bendro nei su biudžeto lėšų taupymu, nei su valstybės tarnybos interesų įgyvendinimu. Darbdavys tyčia siekia pareiškėją atleisti iš darbo, iš teisėtai einamų pareigų naikindamas jo pareigybę ir įsteigdamas kitą pareigybę ir jai perduodamas pareiškėjo vykdomas pareigas ir funkcijas. Šiuos teiginius įrodo tai, kad per paskutinius 1,5 metų pareiškėjas sulaukė 4 tarnybinių patikrinimų. Taigi tai yra tęstiniai darbdavio veiksmai siekiant sudaryti kuo nepalankesnes sąlygas ir atleisti iš darbo, neatsižvelgiant nei į pareiškėjo kompetenciją, nei į rezultatus. Dėl galimo A. Č. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pareiškėjas buvo kreipęsis į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių su motyvuotu tarnybiniu pranešimu, tačiau pareiškėjo pateikta informacija nebuvo tiriama ar vertinama. Taigi tai rodo, kad egzistuoja diskriminacija pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjo tvirtinimu, dėl siekio atleisti jį iš darbo valstybės tarnyboje patyrė didelę priespaudą, nuolatinį pažeminimą, prieš jį buvo naudojami itin brutalūs metodai, nors darbas buvo puikus, vertinant visus pasiektus rezultatus teisminėse bylose. Taigi apie prieš pareiškėją vykdytus tendencingus veiksmus privalo būti informuota prokuratūra ir iškeltos baudžiamosios bylos, nes dėl nuolatinių ir neteisėtų vykdomų tarnybinių patikrinimų pareiškėjas patyrė didžiulę žalą. Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinė sąjunga davė sutikimą dėl jo tik po to, kai jau buvo aišku, kad jis bus atleistas. Taigi tai rodo fiktyvius ir neteisėtus profesinės sąjungos veiksmus. Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė paniekinimą ir pažeminimą, pablogėjo tiek psichinė, tiek fizinė sveikata. Tokie atsakovo veiksmai pareiškėjui yra nesuprantami, kadangi visą laiką dirbdamas elgėsi teisingai, teisėtai ir sąžiningai. Savo pareigas pareiškėjas vykdė atsakingai, atsiribodamas nuo bet kokių politinių interesų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. P. skundą.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, teismas turi įvertinti, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas.

Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jo pareigybės panaikinimas atliktas be kompetentingo organo, t. y. savivaldybės tarybos, sprendimo, nurodė, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 buvo nuspręsta įvykdyti struktūrinius pertvarkymus Trakų rajono savivaldybės administracijoje. Šio sprendimo 1.4 punkte buvo nuspręsta įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių. Sprendimo 3 punktu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti teisinius ir organizacinius veiksmus sprendimo 1 punkto nuostatoms įgyvendinti. Teismas sprendė, jog Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu suteikė administracijos direktoriui diskrecijos teisę organizuoti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus veiklą bei tvirtinti darbuotojų pareigybės aprašymus, ir tai visiškai atitiko įstatymų numatytą reguliavimą. 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P2-1127 buvo nuspręsta panaikinti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pareigybę. Teismas konstatavo, kad priimdamas ginčijamą įsakymą administracijos direktorius įgyvendino jam 2015 m. rugpjūčio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu suteiktą diskrecijos teisę organizuoti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus veiklą, atsižvelgiant į darbuotojų poreikį šiame skyriuje. Šis įsakymo priėmimas laikytinas 2015 m. struktūrinio pertvarkymo įgyvendinimo sudėtine dalimi, todėl papildomas savivaldybės tarybos sprendimas nebuvo reikalingas.

Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jo pareigybės panaikinimas ir atleidimas iš pareigų būtų pateisinamas tik tuomet, jei darbovietėje apskritai nebeliktų jo atliktų funkcijų, jos taptų nebereikalingos, o šiuo atveju jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos išlieka, jos perduodamos dar neįsteigtai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei, todėl jo pareigybė naikinama neteisėtai, nurodė, jog, palyginus Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 patvirtintą Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P2-1127 patvirtintą Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą, matyti, kad į Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą   yra perkeltos kai kurios, tačiau ne visos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme taip pat yra ir tų funkcijų, kurių nebuvo vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, t. y. įgyvendindamas Korupcijos prevencijos įstatymo įstaigai keliamus reikalavimus, atlieka su korupcijos prevencija ir kontrolės priemonių įgyvendinimu susijusias funkcijas (7.5 p.); rengia kovos su korupcija programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektus (7.6 p.); padeda rengti skyriaus specialistams, atsakingiems už viešuosius pirkimus, planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais supaprastintų viešųjų pirkimų planą (7.7 p.); peržiūri viešųjų pirkimų planą kiekvieną einamųjų kalendorinių metų ketvirtį ir, esant poreikiui, jį tikslina (7.8 p.); rengia prekių, paslaugų ar paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių projektus ir derina juos nustatyta tvarka (7.9 p.); padeda skyriaus specialistams, atsakingiems už viešuosius pirkimus, susirašinėti su tiekėjais, rengti atsakymus į tiekėjų klausimus, prašymus, pretenzijas, skundus, užtikrina teikiamos informacijos teisingumą (7.10 p.); atstovauja administracijai visų instancijų teismuose bylose, susietose su viešaisiais pirkimais (7.11 p.); kaupia informaciją apie viešųjų pirkimų bylas, kuriose dalyvauja skyrius, analizuoja ir apibendrina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų klausimais (7.12 p.); rengia savivaldybės institucijų teisės aktų projektus (7.14 p.); pavaduoja skyriaus vedėją jo atostogų, komandiruočių, laikinojo nedarbingumo ir kitais jo nebuvimo darbe atvejais (7.19 p.). Taigi matyti, kad Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas yra platesnis nei šio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas. Be to, vedėjo pavaduotojo pareigybės kategorija yra 11, o vyriausiojo specialisto – 10. Teismas pabrėžė, jog nors išliko dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų, tačiau negalima išvada, kad išliko pareiškėjo pareigybė. Įvertinus šios naujos pareigybės funkcijų apimtį ir paskirtį matyti, jog buvo įsteigta kokybiškai nauja skyriaus pavaduotojo pareigybė. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo realus, teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad, mažinant darbuotojų skaičių, jam turėjo būti suteikta pirmenybės teisė likti darbe arba suteikta galimybė likti pareigose vykdant vidinį konkursą, nes jis atitinka vedėjo pavaduotojo pareigybei keliamus reikalavimus, nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo panaikinta tik pareiškėjo pareigybė, todėl jam pirmenybės garantija negalėjo būti taikoma. Taip pat atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad jam privalėjo būti suteikta galimybė likti pareigose vykdant vidinį konkursą, nes jis atitinka vedėjo pavaduotojo pareigybei keliamus reikalavimus, be to, konkursas nebuvo vykdomas.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog 2016 m. gruodžio 22 d. informaciniu pranešimu Nr. K8-43 atsakovas pareiškėją informavo apie esančias laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigybes. Įgyvendinant VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantijas, abi šalys – darbdavys ir darbuotojas – turi bendradarbiauti ir sąžiningai naudotis savo teisėmis bei vykdyti nustatytas pareigas. Tik nustačius aplinkybes, kurias būtų galima pripažinti iš esmės pažeidžiančiomis atleidžiamo iš tarnybos darbuotojo teises pasinaudoti VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantija pasirinkti pareigas ir būti paskirtam į tas pareigas, būtų pagrindas pripažinti atleidimą iš tarnybos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą neteisėtu. Šio ginčo atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo posėdyje pažymėjo, jog neketino rinktis bei eiti kitų pareigų, nes norėjo likti esamose pareigose arba eiti skyriaus pavaduotojo pareigas (A lygio 11 kategorija), nors pareiškėjo užimamos pareigos buvo A lygio 10 kategorija.

Teismas pabrėžė, jog nauji darbuotojai buvo priimami iki 2016 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinti pareiškėjo pareigybę ir atleisti jį iš darbo, todėl aplinkybė, kad iki pareiškėjo pareigybės panaikinimo buvo priimami nauji darbuotojai, nagrinėjamos bylos atveju neturi reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad profesinė sąjunga davė sutikimą dėl jo pareigybės panaikinimo tik po to, kai jau buvo aišku, jog jis bus atleistas, pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnis nustato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pareiškėjas buvo Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos narys, jis nebuvo išrinktas nei į atstovaujamąjį, nei į valdymo organą, todėl, remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu, išankstinio profesinės sąjungos sutikimo norint atleisti jį iš einamų pareigų nereikėjo. Teismas taip pat nenustatė Trakų rajono savivaldybės administracijos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl pareiškėjo reikalavimo kreiptis į prokuratūrą netenkino. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pateikė garso įrašą, kuriame galbūt užfiksuota, kaip A. Č. elgiasi neteisėtai, tačiau toks garso įrašas nelaikytinas įrodymu byloje, be to, jis nesusijęs su ginčo dalyku.

Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti jam patirtą žalą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė Trakų rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, kurie šiuo atveju yra viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą atmetė.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad ginčijami įsakymai yra teisėti bei pagrįsti, ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, jog byloje iš esmės keliamas klausimas, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo pareigybę ir jį atleido iš užimamų pareigų. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą nenustatęs ginčijamų aktų neteisėtumo pagrindų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl jo sprendimas turėtų būti panaikintas. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su tokiu pareiškėjo vertinimu.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 nusprendė atlikti Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros pertvarkymus, be kita ko, vietoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių (1.4 punktas), taip pat patvirtinti naują Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros redakciją (2 punktas). Minėto savivaldybės tarybos sprendimo 3 punktu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti teisinius ir organizacinius veiksmus šio sprendimo 1 punkto nuostatoms įgyvendinti. Teismas atkreipė dėmesį į faktinę aplinkybę, jog pirmiau minėto sprendimo 2 punktu patvirtinta savivaldybės administracijos struktūra yra detalizuota skyriaus lygmeniu, t. y. joje nurodyti konkretūs struktūriniai ir teritoriniai padaliniai (konkretūs skyriai ir seniūnijos), tačiau konkrečios pareigybės, jų skaičius padaliniuose nenurodyti.

Teismas taip pat nurodė, kad paminėto savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200, be kita ko, patvirtino Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus nuostatus (1.9 punktas) ir šio skyriaus tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus, pareiginius nuostatus ir pareigybių skaičių (2.9 punktas). Be to, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P2-1469 patvirtino savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą (1 punktas). Iš paminėtų Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų matyti, kad administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriuje buvo patvirtintos skyriaus vedėjo (A13); skyriaus vedėjo pavaduotojo (A11); vyriausiojo specialisto (A11); dvi vyriausiojo specialisto (A10) ir dvi vyriausiojo specialisto (A9) pareigybės.

Teismas nustatė, kad ginčijamu 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P2-1127 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, be kita ko, nuo 2016 m. gruodžio 30 d. panaikino Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybę (1.1.2 punktas). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad panaikindamas minėtą vyriausiojo specialisto pareigybę savivaldybės administracijos direktorius veikė ultra vires (lot. k. viršijant įgaliojimus), teismas nepritarė tokiam vertinimui. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigybes savivaldybės administracijoje tvirtina administracijos direktorius. Byloje vertinamu atveju vienos pareigybės panaikinimas nesukėlė poreikio keisti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 patvirtintą Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūrą, kadangi joje konkretus pareigybių skaičius konkrečiame struktūriniame padalinyje nėra detalizuotas. Dėl šios priežasties prieš priimant ginčijamą 2016 m. spalio 26 d. įsakymą nebuvo būtinybės keisti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. S1-37, o savivaldybės administracijos direktorius, neviršydamas savivaldybės tarybos nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, turėjo kompetenciją panaikinti ginčo pareigybę.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atmetė pareiškėjo argumentą, jog pareigybė Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu gali būti panaikinta tik tuomet, kai tam tikroje institucijoje apskritai nebelieka funkcijų, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas, kai jos išnyksta. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 patvirtintas Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P2-1127 patvirtintas Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas nėra identiški. Į Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą yra įtraukta dalis, tačiau ne visos, minėtame vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme taip pat yra ir funkcijų, kurių nėra vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme. Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas yra reikšmingai platesnis, nei šio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis funkcijų buvo įtrauktos ir į savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 patvirtintą Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą. Ši pareigybė buvo įsteigta įgyvendinant struktūros pertvarkymus, patvirtintus Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37.

Teismo vertinimu, dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė buvo įsteigta vien siekiant fiktyviai panaikinti pareiškėjo pareigybę, juo labiau kad, kaip minėta, ji buvo įsteigta Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200, dalis joje nurodytų funkcijų, susijusių su viešaisiais pirkimais, tiesiogiai sietinos su faktine aplinkybe, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 vietoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus buvo nuspręsta įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių. Vien faktinė aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu į šią pareigybę nebuvo priimtas valstybės tarnautojas (nepaskelbtas konkursas), savaime neleidžia teigti, jog ši pareigybė įsteigta fiktyviai.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyta kita valstybės tarnautojo pareigybė (A lygis, 9 kategorija) buvo įsteigta iki 2015 m. vykdytų struktūrinių pertvarkymų, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. P2-729, o valstybės tarnautoja į šias pareigas buvo paskirta nuo 2013 m. spalio 8 d. Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (pagal darbo sutartį) buvo įsteigta 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. P2-897, taigi taip pat iki minėtų struktūrinių pakeitimų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo laikotarpiu atsakovas būtų įsteigęs kitą tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigybę, į kurią būtų priimtas asmuo, atliekantis funkcijas, kurios iš esmės būtų analogiškos pareiškėjo vykdytoms. Be to, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą ir pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose iš esmės pripažįsta, kad dalį pareiškėjo funkcijų atlieka likę Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojai. Nors pareiškėjas teikė argumentus, susijusius su likusiomis neišnagrinėtomis bylomis, kuriose jis atstovavo atsakovui, ir kitais nuolatinio pobūdžio darbais, teismas pažymėjo, kad šių darbų tolesnio atlikimo organizavimas yra atsakovo kompetencija.

Teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje tiriamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo pareigybės panaikinimas nebuvo realus, kad jis yra fiktyvus. Įvertinus atliktus vidinius struktūrinius pertvarkymus, nėra pagrindo teigti, kad skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės įsteigimas buvo fiktyvus, be to, nėra ginčo dėl to, jog šiuo metu aptariamas funkcijas atlieka likę skyriaus darbuotojai, taigi realiai tam tikras funkcijas gali atlikti mažiau žmonių, nei iki ginčo pareigybės panaikinimo, o ši faktinė aplinkybė, nevertinant priimto sprendimo tikslingumo ir pagrįstumo, taip pat patvirtina pertvarkos realumą.

Nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose teigė, kad jo pareigybės panaikinimas yra fiktyvus, nes sietinas vien tik su pareiškėjo konfliktu su mere ir administracijos direktoriumi, teismas nepritarė tokiam vertinimui. Viena vertus, apskritai neatmestina, kad tokio pobūdžio aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareigybės panaikinimo fiktyvumo. Vis dėlto pirmiau įvardytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad byloje vertinamu atveju panaikindamas pareiškėjo pareigybę atsakovas iš esmės optimizavo skyriaus darbą. Įvertinus byloje pateiktą garso įrašą, neatmestina tikimybė, kad tarp pareiškėjo ir jo nurodytų asmenų buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. Tačiau pareiškėjas iš esmės teikė argumentus dėl konflikto su skyriaus vedėju, mere, o pareiškėjo ginčijamus teisės aktus priėmė administracijos direktorius. Todėl dėl pirmiau minėtų priežasčių vien šios konfliktinės situacijos buvimas byloje vertinamu atveju nesudarė pagrindo traktuoti pareiškėjo pareigybės panaikinimo kaip fiktyvios valstybės tarnybos santykių reguliavimo požiūriu. Todėl šį apeliacinio skundo argumentą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 26 d. raštu Nr. K8-41 buvo įspėtas apie tai, jog 2016 m. gruodžio 30 d. bus panaikinta jo pareigybė, o jei jis nebus paskirtas į kitas pareigas – 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas bus atleistas iš einamų pareigų. Taip pat nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog atsakovas 2016 m. gruodžio 22 d. informaciniu pranešimu Nr. K8-43 informavo pareiškėją apie tuo metu buvusias laisvas pareigybes Trakų rajono savivaldybės administracijoje. Iš šio pranešimo turinio matyti, pareiškėjas šios faktinės aplinkybės neginčijo, jog buvusios laisvos pareigybės buvo aukštesnės už pareiškėjo turėtąsias (A12 ir A11), o laisvai žemesnei kategorijai (Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto, A9) buvo nustatytas specialusis išsilavinimo reikalavimas – turėti aukštąjį biomedicinos mokslo studijų srities visuomenės sveikatos, veterinarinės medicinos srities išsilavinimą, kurio pareiškėjas neturėjo. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija siejama su kitomis to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigomis, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – su žemesnės kategorijos pareigomis. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis atitiko Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojui keliamus reikalavimus, todėl turėjo pirmenybę būti paskirtas į jas, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ši pareigybė buvo A11 kategorijos, taigi paminėtos 43 straipsnio 1 dalies garantijos šiuo atveju netaikytinos.

Nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jis turėjo 3,5 metų darbo stažą, todėl turėjo pirmenybę būti paliktas tuo metu Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriuje dirbusio pakaitinio valstybės tarnautojo, pagal darbo sutartį dirbusio darbuotojo atžvilgiu, teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu formuoja praktiką, kad pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, Valstybės tarnybos įstatymo normomis nėra reglamentuota, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK) (135 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad, atleidžiant asmenį pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl pareigybės panaikinimo, darbdavys nėra saistomas pareigos tokiam asmeniui siūlyti užimti laisvų ar steigiamų pagal darbo sutartis pareigų (žr., pvz., 2014 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1453/2014, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012). Atsižvelgdamas į pakaitinio darbuotojo specifinį teisinį statusą (VTĮ 2 str. 10 d., 14 str. 2 d., 44 str. 1 d. 6 p.), teismas analogiškai vertino ir pareiškėjo argumentus dėl jo pirmenybės likti darbe pakaitinio darbuotojo atžvilgiu. Pareiškėjo nurodoma pareigybė ginčui aktualiu metu buvo užimta: į ją paskirta valstybės tarnautoja, kuriai 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki 2018 m. vasario 16 d. Be to, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, apskritai negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nebent valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas nepatenka nei į vieną asmenų, nurodytų DK 135 straipsnio 1 dalyje, kategoriją. Dėl pirmiau minėtų priežasčių pareiškėjo argumentai dėl netinkamai taikytų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir DK 135 straipsnio nuostatų buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad priimdamas ginčijamus sprendimus atsakovas pažeidė teisės normas, reguliuojančias tokio pobūdžio sprendimų derinimą su profesinėmis sąjungomis. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas ginčui aktualiu metu nebuvo profsąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariu, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokio profesinės sąjungos sutikimo nereikėjo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi (darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais), teismo vertinimu, tai yra bendro pobūdžio nuostata, kuri nustato imperatyvą derinti normoje nurodytus klausimus „įstatymų nustatytais atvejais“. Šiuo atveju įstatymo 21 straipsnio 1 dalis traktuotina kaip specialioji teisės norma, nes ji skirta sureguliuoti būtent su darbdavio pareiga gauti profsąjungos sutikimą atleidžiant darbuotoją susijusius santykius. Taigi nebuvo pagrindo teigti, kad atsakovo pareiga byloje vertinamu atveju kilo iš Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies. Galiausiai pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2016 m. spalio 25 d. valdybos posėdyje pritarė byloje vertinamam pareigybės panaikinimui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teikė argumentus, susijusius su Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinės sąjungos įtraukimu atsakovu šioje byloje. Pareiškėjui 2017 m. kovo 27 d. pirmosios instancijos teismui pateikus patikslintą skundą, teismas 2017 m. kovo 28 d. posėdžio metu protokoline nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl šios profsąjungos įtraukimo atsakovu atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą gautas 2017 m. sausio 23 d., pareiškėjas 2017 m. vasario 28 d. raštu patvirtino, kad apie visus byloje atliktus procesinius veiksmus, įskaitant paskirtą bylos nagrinėjimo datą, jam yra žinoma. Patikslintas skundas, kaip minėta, buvo pateiktas 2017 m. kovo 27 d., taigi praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 50 straipsnyje nurodytą terminą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas šios skundo dalies priėmimui nepritarė, taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai šios skundo dalies nepriėmė. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti neturtinę žalą. Šią neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš, jo teigimu, neteisėto jo atleidimo iš valstybės tarnybos. Šiuo aspektu teismas visų pirma pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos, faktinėms bylos aplinkybėms taikytinos ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio, o 6.250 straipsnio normos (analogiškai žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2401/2013). Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios     dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Nagrinėjamu atveju taikomas DK 250 straipsnis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Pareiškėjas, teigdamas, jog patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovo sprendimo bei veiksmų, turėjo šioje byloje įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą (CK 6.246 str.), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovo sprendimo (veiksmų) ir patirtos žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Vis dėlto vertindamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog šioje byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo panaikinant ginčo pareigybę ir atleidžiant pareiškėją iš užimamų pareigų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą.

Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog ginčo laikotarpiu atsakovas jį diskriminavo – nebuvo tenkinami jo prašymai komisijai, nebuvo rengiami komisijos posėdžiai, nebuvo tiriami jo pranešimai apie A. Č. veiksmus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (2014 m. spalio 1 d. redakcija) 2 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, teismas pažymėjo, jog diskriminacijos apibrėžimas siejamas su tam tikrų mažiau palankių sąlygų taikymu asmeniui, nei jos būtų taikomos kitam asmeniui ar jo grupei. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kokio asmens ar asmenų grupės atžvilgiu jis buvo traktuojamas mažiau palankiai, nebuvo pagrindo spręsti buvus diskriminaciją.

Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neturtinės žalos atlyginimą siejo su A. Č. veiksmais ir neveikimu, tačiau, kaip minėta, ginčijamus aktus yra priėmęs administracijos direktorius, taigi A. Č. šioje byloje nėra patrauktas atsakovu. Be to, nors pareiškėjas teikė argumentus ir dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad pareiškėjo pradėtose administracinėse bylose dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo (konkrečiai, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03351-2016-4; Nr. 3-61-3-02008-2016-2) pareiškėjas taip pat kėlė neturtinės žalos, kurią kildino iš tarnybinių nuobaudų paskyrimo, atlyginimo klausimą, todėl teismas šiuo aspektu nepasisakė.

Teismas dėl pirmiau nurodytų priežasčių konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nebuvo, todėl jis buvo atmestas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

IV.

Pareiškėjas T. P. prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl esminių materialiosios teisės normų pažeidimų jas taikant, turėjusių įtakos priimant neteisėtą sprendimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.): a) tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai nebuvo įtrauktas atsakovu Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinė sąjunga. Esmingai pažeistos procesinės nuostatos, turėjusios lemiamos reikšmės bylose priimtiems sprendimams, nes nebuvo leista realizuoti teisės į gynybą pateikiant skundą, kuriame keliamas subjektų, turėjusių įtakos atleidimui iš pareigų, atsakomybės klausimas. Pažeista absoliuti teisė pasirinkti byloje atsakovus, todėl pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies ir 46 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos; b) Vietos savivaldos įstatyme yra aiškus tiek savivaldybės tarybos, tiek administracijos direktoriaus kompetencijų atribojimas. Netinkamai pritaikyti ir pažeisti Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 29 straipsnio 8 dalies 1, 6 punktai, 30 straipsnio 1 dalis, nes teisinio pagrindo atleidimui neliko, įgyvendinus Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. S1-37 iki 2016 m. sausio 1 d. Nebeteko prasmės ir apeliacinės instancijos teismo nurodytos Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos; c) teismai nurodė teiginius ir tam tikras funkcijas iš pareigybių aprašymų, konstatuodami, kad pareigybių aprašymai skiriasi, nepateikdami platesnių argumentų ir visiškai neatsižvelgdami į pareiškėjo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, kad visas paminėtas funkcijas jis vykdė prieš tai. Teismai visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus byloje dėl dirbtinio funkcijų išskaidymo, be to, nurodė tokias skyriaus pavaduotojo funkcijas, kurios buvo patvirtintos net nepanaikinus pareiškėjo pareigybės. Teismas padarė esmines proceso klaidas, neištirdamas visų aplinkybių ir įrodymų, kuriuos pareiškėjas nurodė, ir jų tinkamai neįvertindamas, tuo pažeisdamas ABTĮ 10 straipsnio 1 dalį ir 56 straipsnio 1 dalį; d) apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas nepatenka nei į vieną iš DK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų kategorijų, tačiau teismas padarė esminę materialinės teisės normos – DK 135 straipsnio 2 dalies – aiškinimo klaidą; e) neteisingai išaiškintas atsiradusios žalos klausimas bei pažeisti tiek ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis, tiek ir CK 6.271 straipsnio 1 dalis, nes žala sutapatinta ne su darbdaviu – atsakovu, o su darbuotoju – valstybės tarnautoju, kuris yra atsakovo darbuotojas, taip pat fizinis asmuo; f) prieš pareiškėją buvo atliekama tiesioginė diskriminacija, nes su juo nebuvo elgiamasi taip ar sudaromos tokios sąlygos, kaip panašiomis aplinkybėmis yra ar buvo taikomos kitam asmeniui. Teismų net nebuvo atsižvelgta į pateiktus įrodymus, susijusius su tiesiogine diskriminacija. Atsakovas ne tik neįrodė, kad diskriminacijos nebuvo, tačiau net nebandė paneigti nurodytos prezumpcijos; g) neteisingas bylos išnagrinėjimas pasireiškė netinkamai ir neobjektyviai įvertinus akivaizdžius įrodymus dėl tyčinio pareiškėjo atleidimo iš pareigų.

2. Dėl būtinybės užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.): teismų suformuotoje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2053/2011, 2012 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2330/2012) laikomasi esminės pozicijos, jog pareigybės naikinimas ir valstybės tarnautojo atleidimas tuo pagrindu pateisinamas tik tuo, kad darbovietėje apskritai nebelieka funkcijų, kurias darbuotojas atliko, tos funkcijos tapo nebereikalingos, jų įgyvendinti darbovietėje ar jos struktūriniame padalinyje nebereikia, jos išnyksta iš darbovietės (ar darbovietės struktūrinio padalinio – skyriaus) įgyvendinamų uždavinių ir funkcijų apskritai. Pareiškėjo atveju visos pareigybėje nustatytos funkcijos darbovietėje liko, tačiau jos perduotos naujai įsteigtai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei arba naujai priimtiems darbuotojams.

3. Dėl esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 156 str. 2 d. 2 p.): iki šiol joks asmuo nepriimtas į skyriaus vedėjo pavaduotojo darbo vietą – tai patvirtino atsakovo melagingą deklaravimą dėl šios pareigybės būtinybės. Atsakovas dar neatleidęs pareiškėjo žinojo, kad skyriaus vedėjo pavaduotojo į pareigas nepriims, nes remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo projektais nepriima į pavaduotojo pareigas asmenų – nutraukdamas konkursus ir kituose skyriuose.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjo T. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistus.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateiktame prašyme yra dėstoma subjektyvi, deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta jo nuomonė. T. P. iš esmės atkartoja šioje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose dėstytas versijas, mintis, prielaidas, kurias tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino, ištyrė, jas atmetė ir tai išsamiai nurodė priimtuose galutiniuose procesiniuose dokumentuose, o pareiškėjas pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo pagrįstų išvadų prašyme dėl proceso atnaujinimo nepaneigė.

Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Trakų rajono savivaldybės administracija akcentuoja, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą, peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį. Vienas iš proceso atnaujinimo tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą bylinėtis ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą.

Trakų rajono savivaldybės administracija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog proceso eigoje buvo apribota jo teisė į teisminę gynybą. Teismas priėmė ir išsamiai išnagrinėjo jo skundą bei patikslintus skundus ir taip užtikrino T. P. teisę į teisminė gynybą.

Pareiškėjas nėra teisus, teigdamas, kad šioje byloje buvo padaryti esminiai materialiosios teisės normų pažeidimai, nes į byla atsakovu nebuvo įtraukta Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinė sąjunga. Toks niekuo nepagrįstas T. P. prašymas buvo pateiktas likus vos keletui dienų iki paskirto teismo posėdžio, o tai akivaizdžiai rodo, kad juo buvo siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą. Be to, ši administracinė byla buvo inicijuota dėl 2016 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. P2-1127, kuriuo buvo pakeistas administracijos pareigybių sąrašas bei panaikinta pareiškėjo eita pareigybė, bei dėl atsakovo direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. K3-313, kuriuo T. P. buvo atleistas iš pareigų, panaikinimo ir pareiškėjo grąžinimo į jo anksčiau eitas pareigas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinės sąjungos T. P. reiškė remdamasis tuo, kad ši neįgyvendino įstatyme numatytų pareigų ir neapgynė jo interesų. Atsakovas pažymi, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinė sąjunga nėra jo struktūros dalis, o bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė, kad profesinė sąjungos sutikimo, norint atleisti pareiškėją iš einamų pareigų, nereikėjo, kadangi T. P. nebuvo išrinktas nei į profesinės sąjungos atstovaujamąją, nei į valdymo organizaciją. Visa tai rodo, kad pareiškėjo reikšti reikalavimai Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinei sąjungai dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra tiesiogiai susiję su šios inicijuotos bylos nagrinėjimo dalyku, todėl turėtų būti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti šį T. P. savarankišką reikalavimą bei atsakovu į bylą įtraukti Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinę sąjungą.

Nors pareiškėjas teigia, kad teismas, į bylą atsakovu neįtraukdamas Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinės sąjungos, užkirto kelią jam įrodinėti profesinės sąjungos atsakomybę, tačiau nagrinėjant bylą, T. P. nereiškė jokių prašymų dėl minėtos profesinės sąjungos įgaliotų asmenų apklausos ir pan., o tai tik patvirtina, kad tokiu prieš pat paskirtą teismo posėdį pateiktu niekuo nepagrįstu savarankišku reikalavimu jis siekė ne teisėtų padarinių, bet nesąžiningai vilkinti šios bylos nagrinėjimą. Teismo teisėtas atsisakymas įtraukti į byla atsakovu Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinę sąjungą nesukliudė jam išsamiai išnagrinėti šią bylą ir priimti teisėtus procesinius sprendimus. Be to, patikslintą skundą dėl profesinės sąjungos įtraukimo į bylą bei reikalavimą dėl neturtinės žalos iš jos priteisimo T. P. pateikė praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnyje numatytą 14 dienų terminą, kadangi atsiliepimas į jo skundą šioje byloje buvo pateiktas dar 2017 m. sausio 23 d., t.y. kiek daugiau nei du mėnesius prieš pareiškėjo skundo tikslinimą.

Trakų rajono savivaldybės administracija pažymi, kad bylą nagrinėjęs teismas išsamiai ištyrė ir pagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius dėl tariamo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimų viršijimo, priimant skundžiamus sprendimus. Teismai pagrįstai konstatavo, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 nusprendė atlikti Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros pertvarkymus, be kita ko, vietoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių, taip pat patvirtinti naują Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros redakciją. Taigi, šio sprendimo 2 punktu patvirtinta Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūra buvo detalizuota skyriaus lygmeniu, tačiau konkrečios pareigybės, jų skaičius atitinkamuose padaliniuose nėra nurodytas. Pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, savivaldybės tarybos nei išimtinei kompetencijai, nei paprastajai kompetencijai nėra priskirta funkcija priimti sprendimus, susijusius su savivaldybės administracijos konkrečių pareigybių steigimu ar naikinimu (išskyrus dėl direktoriaus ir jo pavaduotojo bei dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymo), o pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą, būtent savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirta įstatymų nustatyta tvarka priimti į pareigas ir iš jų atleisti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlikti kitas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarnybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas. Be to, minėtu Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui buvo tiesiogiai pavesta atlikti teisinius ir organizacinius veiksmus, susijusius su savivaldybės administracijos struktūriniais pertvarkymas, o tai rodo, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nebuvo apribotos Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus teisės jo kompetencijos ribose spręsti klausimus dėl konkrečių pareigybių. Būtent Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo / yra kompetentingas spręsti klausimus dėl naujų pareigybių steigimo ir naujų darbuotojų priėmimo, jei tai neviršija patvirtintų sprendimų dėl maksimalaus darbuotojų skaičiaus; dėl pareigybių panaikinimo ir darbuotojų atleidimo, siekiant optimizuoti, efektyvinti įstaigos veiklą, tinkamai panaudojant žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymui priimti nebuvo būtinas atskiras savivaldybės tarybos sprendimas dėl pareiškėjo ir skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybių panaikinimo ir nuo 2017 m. sausio 1 d. skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės steigimo, nes skundžiamu 2016 m. spalio 26 d. įsakymu nebuvo pakeista Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūra, kuri buvo patvirtinta Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, o minimų įsakymų priėmimas nebuvo ribojamas laiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su pareiškėjo deklaratyviais teiginiais, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius pažeidė ar pakeitė Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo vykdymo tvarką.

Atsakovo nuomone, bylą nagrinėjęs teismas išsamiai įvertino bei pagrįstai atmetė T. P. paaiškinimus dėl pareigybės panaikinimo tariamo neteisėtumo, funkcijų tariamo neteisėto perkėlimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei ar kitoms skyriuje buvusioms pareigybėms, teismui pagrįstai konstatuojant, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo eitos pareigos buvo panaikintos fiktyviai. Kaip pažymėjo bylą nagrinėję teismai, Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas yra reikšmingai platesnis, nei šio skyriaus specialisto pareigybės aprašymas; kad skyriaus vedėjo pavaduotojo funkcijoms buvo priskirta ne tik dalis T. P. vykdytų pareigų, bet ir su viešaisiais pirkimais susijusios pareigos, kurių niekuomet nevykdė pareiškėjas; kad skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė buvo įsteigta įgyvendinant struktūros pertvarkymus, patvirtintus Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, nusprendžiant vietoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių; kad dalį pareiškėjo funkcijų taip pat atlieka likę skyriaus darbuotojai, taigi, realiai atitinkamas funkcijas gali atlikti mažiau žmonių nei iki ginčo pareigybės panaikinimo, kas patvirtina ir pareigybių pertvarkos realumą. Šios faktinės aplinkybės sudarė teisėtą pagrindą konstatuoti, kad panaikindamas T. P. pareigybę, atsakovas iš esmės optimizavo skyriaus darbą, o tai yra jo išimtinė teisė ir pareiga.

Trakų rajono savivaldybės administracija teigia, kad prašyme atnaujinti procesą visiškai nepagrįstai nurodoma, jog buvo pažeista pareiškėjo pirmumo teisė likti darbe, atleidžiant darbuotojus. T. P. pripažįsta, kad jis nepatenka nei į vieną iš DK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų kategorijų. Akivaizdu, kad jeigu pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma DK 135 straipsnio 1 dalis, analogiškai jo atžvilgiu negali būti taikoma ir šio straipsnio 2 dalis, kuri tiesiogiai yra sietina su šio straipsnio 1 dalies taikymu. Be to, DK 135 straipsnyje nurodomos garantijos buvo taikomos tuo atveju, kai yra naikinamos kelios pareigybės ir įsteigiamos naujos, į kurias gali pretenduoti keli valstybės tarnautojai, anksčiau užėmę panaikintas pareigybes arba naikinama viena iš kelių pareigybių, kurių aprašymai ir atliekamos funkcijos yra vienodi, o kai yra naikinama viena konkreti pareigybė, šios garantijos nėra taikomos. Ginčijamu įsakymu buvo panaikintos dvi pareigybės ir naujai įsteigta skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė (A lygis, 11 kategorija). Nuo T. P. įspėjimo apie pareigybės panaikinimą iki jo atleidimo iš darbo pareiškėjas nebuvo paskirtas į kitas pareigas (įstaigoje nebuvo to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos laisvų pareigų), todėl 2016 m. gruodžio 30 d. jis buvo pagrįstai ir teisėtai atleistas iš pareigų. Priešingas T. P. dėstomas buvusios faktinės situacijos vertinimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nesudaro pagrindo konstatuoti DK 135 straipsnio nuostatų pažeidimą ar sąlygas atnaujinti procesą.

Atsakovui visiškai nesuprantami pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl tariamų materialinės ir proceso teisės pažeidimų, susijusių su fizinio asmens – valstybės tarnautojo – įtraukimu į administracinį bylų procesą, nes nei skyriaus vedėjas A. Č., nei kiti atsakovo tarnautojai / darbuotojai nebuvo įtraukti į procesą dalyviais ar šalimis. T. P. savo poziciją procesiniuose dokumentuose išimtinai grindė A. Č. neteisėtais veiksmais, į ką atkreipė dėmesį ir bylą nagrinėję teismai, pabrėždami, kad ne A. Č., o būtent Trakų rajono savivaldybės administracijos vadovas priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais neva buvo pažeistos T. P. teisės. Pareiškėjui neįrodžius atsakovo neteisėto elgesio ir neteisėtų veiksmų, teismas visiškai pagrįstai atmetė jo reikalavimus tiek dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, tiek ir dėl tariamos neturtinės žalos atlyginimo.

Trakų rajono savivaldybės administracija pažymi, kad T. P. teiginiai dėl jo diskriminavimo yra grindžiami vien jo paties subjektyvia nuomone. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokio asmens ar asmenų grupės atžvilgiu jis buvo traktuojamas mažiau palankiai, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl tariamos diskriminacijos. T. P. pozicija dėl tariamos diskriminacijos siejama su jo skundų tariamu nenagrinėjimu, bet nėra siejama su jo atleidimo iš darbo teisėtumu.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodo, kad teismai padarė teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimus. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta tenka šalims. Bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais, o tokius įrodymus turi pateikti reikalavimus ar atsikirtimus pareiškusi šalis. Įstatyminių bei suformuotos teismų praktikos reikalavimų dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo pirmosios instancijos teismas nepažeidė. T. P. deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo ar neišsamaus bylos išnagrinėjimo yra grindžiami vien jo subjektyviais, jokio objektyvaus pagrindo neturinčiais išvedžiojimais, prielaidomis, klaidingai interpretuojant bylos duomenis ir siekiant suklaidinti teismą. Vien tai, kad teismo sprendimas nėra palankus pareiškėjui, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai ištyrė ar įvertino bylos įrodymus bei priėmė neteisėtą ar nepagrįstą procesinį sprendimą. Iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų akivaizdžiai matyti, kad teismai ištyrė ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į visas nurodomas aplinkybes, ištyrė pareiškėjo iškeltas versijas bei aiškinimus bei procesiniuose sprendimuose pateikė išsamius ir teisingus argumentus, motyvus dėl ieškinio atmetimo. T. P. pateikia bylos įrodymų savo vertinimą, savo daromas išvadas, kurios grindžiamos ne visuma bylos įrodymų, ne išsamiu aplinkybių įvertinimu, o deklaratyviais teiginiais, selektyviai atrinktais bylos duomenimis, suteikiant jiems klaidingą prasmę, juos savaip interpretuojant bei pateikiant naujus argumentus, naujai sugalvotas versijas. Pareiškėjo teikiamas įrodymų vertinimas nėra privalomas teismui bei nepaneigia šioje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose teismų padarytas pagrįstas išvadas dėl jo reikalavimų nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti netinkamą bylos įrodymų tyrimą ar vertinimą, kadangi teismai analizavo ir įvertino bylos įrodymų visumą bei priėmė teisėtus ir teisingus procesinius sprendimus.

Trakų rajono savivaldybės administracija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino pareiškėjo į bylą pateiktą garso įrašą, tačiau šis įrašas, vertinant įrodymų visumą, nesudarė pagrindo konstatuoti T. P. pareigybės panaikinimo ir jo atleidimo iš darbo fiktyvumą ir neteisėtumą, o tai dar kartą patvirtina, kad šioje byloje nebuvo padaryti jokie įrodymų tyrimo ar vertinimo pažeidimai. Pareiškėjas nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų dėl tokių tariamų pažeidimų ir jų realios įtakos priimtų procesinių sprendimų teisėtumui.

Atsakovas akcentuoja, kad pagal formuojamą teismų praktiką, valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas gali pasireikšti tiek visišku atsisakymu tų funkcijų, kurios buvo paskirtos buvusiai pareigybei, tiek jas perskirsčius kitoms pareigybėms. Teismai pripažįsta, kad taip yra optimizuojamos valstybės tarnautojų atliekamos funkcijos, t. y. tiek senąsias, tiek naujai pavestas funkcijas atlieka mažesnis valstybės tarnautojų skaičius, ir tai laikytina realiu valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimu. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, kad dalis atleisto darbuotojo (valstybės tarnautojo) vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo išvadai, jog išliko ir šio atleisto darbuotojo (pareiškėjo) pareigybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką tarnybinių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos bylose, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar buvo įsteigta kokybiškai nauja pareigybė, turi būti vertinama ne tik funkcijų, bet ir atitinkamų pareigybių paskirtis, nustatyti specialieji reikalavimai, funkcijų pobūdis pagal bendrąją ir specialiąją veiklos sritis. Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nors išliko dalis T. P. vykdytų funkcijų, tačiau negalima išvada, kad išliko ir pareiškėjo pareigybė; kad įvertinus naujos pareigybės funkcijų apimtį ir paskirtį matyti, kad buvo įsteigta kokybiškai nauja skyriaus pavaduotojo pareigybė, o tai rodo, kad T. P. pareigybės panaikinimas buvo realus, teisėtas ir pagrįstas.

Trakų rajono savivaldybės administracija atkreipia dėmesį, kad T. P. savo prielaidas dėl tariamai naujai paaiškėjusios aplinkybės grindžia duomenimis, visiškai nesusijusiai su šia nagrinėjama byla (t. y. duomenimis apie atšauktą konkursą į Apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, į kurias jis neturėjo kompetencijos pretenduoti). Savo prielaidas dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjas grindžia negaliojančiais teisės aktais, o Valstybės tarnybos įstatymo nepatvirtintais projektais, kurie galbūt net ir nebus priimti ateityje. Atsakovas, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių ir papildomų finansinių netekimų, priėmė sprendimą laikinai neskelbti konkurso skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms eiti. Toks konkursas nebuvo skelbiamas ir po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, kadangi T. P. visą laiką teigė, jog rengia ir teiks teismui prašymą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo. Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė ir vertino šias aplinkybes, nurodydami, kad vien faktinė aplinkybė, jog ginčo laikotarpiu į skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybę nebuvo priimtas valstybės tarnautojas (nepaskelbtas konkursas), savaime neleidžia teigti, jog ši pareigybė buvo įsteigta fiktyviai ar neteisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais,       griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti  ginčą. Jokia proceso šalis neturėtų siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 156 str. 1 d.).

Pareiškėjas T. P. prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017, užbaigtoje įsiteisėjusia šio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktus. Šie proceso atnaujinimo pagrindai analizuotini pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyta seka.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Šiuo pagrindu procesas atnaujinamas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas, ją taikant, 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus, 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai. Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-69-552/2017 ir kt.).

Kaip matyti, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas siejamas išimtinai su materialiosios teisės normų pažeidimu. Pareiškėjas šį proceso atnaujinimo pagrindą nepagrįstai grindžia išvardytais procesinės teisės normų pažeidimais. Jis neteisingai supranta prašyme paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-71-624/2016, 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-75-520/2016 ir 2017 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-70-525/2017 pateiktą aiškinimą. Jose nurodyta, kad ,,proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje) nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimais“. Yra kalbama apskritai apie ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus, tarp kurių yra ir sietinų su procesinės teisės normų pažeidimais (pvz., jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 156 str. 2 d. 6 p.), sprendimas ar nutartis yra be motyvų (ABTĮ 156 str. 2 d. 8 p.) ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinės     sąjungos neįtraukimo atsakovu, faktinių aplinkybių ir įrodymų analizuojant pareigybių aprašymus, A. Č. veiksmų ar neveikimo, įrodymų, susijusių su diskriminacija, bei įrodymų dėl tyčinio atleidimo iš pareigų (garso įrašo) vertinimo neatitinka analizuojamo proceso atnaujinimo pagrindo.

Pareiškėjas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą grindžia ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų pažeidimais, savivaldybės administracijos direktoriui panaikinant ginčo pareigybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius; 18 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. Šių nuostatų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas faktines aplinkybes ir įrodymus, vertino, ar Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę panaikinti ginčo pareigybę. Nors pareiškėjas ir nurodė, jo manymu, apeliacinės instancijos teismo pažeistas materialiosios teisės normas, tačiau iš esmės jis nesutinka su faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, kuriuos įvertinus buvo konstatuota, kad savivaldybės administracijos direktorius turėjo kompetenciją panaikinti ginčo pareigybę, vertinimu. Nėra numatyta galimybė atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus.

Pareiškėjas, be to, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą argumentuoja tuo, jog apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas nepatenka nei į vieną iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų kategorijų, tačiau teismas padarė esminę materialiosios teisės normos – DK 135 straipsnio 2 dalies – aiškinimo klaidą. Pažymėtina, kad DK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. DK 135 straipsnio 2 dalis taikytina tik nustačius šio straipsnio 1 dalyje 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą yra nepagrįstas.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl, sprendžiant       dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-66-662/2017 ir kt.). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant tam tikras teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-247/2010, 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2053/2011 ir 2012 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje  byloje Nr. A520-2330/2012. Šiuose apeliacinės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose buvo vertinama, ar asmenys atleisti iš pareigų realiai panaikinus jų pareigybes. Tokio pobūdžio bylose, analizuojant ir vertinant konkrečias faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, būtent ir yra sprendžiama, ar tam tikra pareigybė iš tikrųjų buvo panaikinta. Ši faktinė aplinkybė buvo vertinama ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Paminėtos administracinės bylos negali būti laikomos analogiškomis dėl individualaus vertinimo specifikos.

Atsižvelgiant į tai, prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą taip pat yra nepagrįstas.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pabrėžtina, jog esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-50-552/2017 ir kt.).

Pareiškėjas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe įvardijo tai, kad iki šiol nepriimtas asmuo į skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir jis nebus priimtas, nes atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektais, nepriima į pavaduotojo pareigas asmenų – nutraukdamas konkursus ir kituose skyriuose, tai pagrindžia tyčinį jo atleidimą iš pareigų. Tačiau toks faktas jokiu būdu nepatvirtina šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Jis neatitinka išvardytų naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės kriterijų. Kaip paminėta, esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tik tokios aplinkybės, kurių paaiškėjimas sąlygotų ginčijamų teisinių santykių atsiradimą, pasibaigimą arba pasikeitimą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė neturi esminės įtakos atleidimo iš pareigų panaikinus jo pareigybę vertinimui.

Taigi prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą irgi yra nepagrįstas.

Įvertinus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, matyti, kad jis yra orientuotas į visos administracinės bylos peržiūrėjimą iš esmės. Proceso atnaujinimas nėra dar viena bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, o šio instituto paskirtis – tik ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas. Kaip nurodyta pirmiau, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017 pagal   pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Arūnas Dirvonas

                                                                                                Romanas Klišauskas

                                                                                                Ramutė Ruškytė