Baudžiamoji
byla Nr. 1A-476/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 1.2.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino
Šiukštos,
sekretoriaujant Gabrielei
Samaškienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
gynėjui advokatui Anatolijui
Svilai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1
dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos
namuose.
Iš R. P. priteista nukentėjusiajai I. E. 50
000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
R.
P. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo 18 val. 00
min. iki 19 val. 00 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje,
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos
padarymui, tyčia sudavė D. E. mažiausiai 20 smūgių
kumščiu, medine kėde ir medinės kėdės nuolauža į kairįjį žandą, smakrą ir apatinę
lūpą, nosį, kaktos centrinę ir kairę pusę, kairę ausį ir kairę smilkininę
sritį, pakaušio sritį ties gumburu, dešinio peties sritį užpakaliniame
paviršiuje, dešinio žasto vidurinę dalį išoriniame paviršiuje, dešinį dilbį
priekiniame paviršiuje, kairės alkūnės sritį, kairę plaštaką, dešinės šlaunies
priekinio paviršiaus viršutinę dalį, viršugalvį ir kaklo sritį, tuo šiam padarė
daugybinius sumušimus su poodinėmis bei gilesnių minkštųjų audinių
kraujosruvomis ir paviršiniais odos nubrozdinimais veide – kairiajame žande,
smakre ir apatinėje lūpoje, nosies nugarėlėje, kaktos centrinėje dalyje ir
kairėje pusėje; kairės ausies kaušelyje ir kairėje smilkininėje dalyje,
pakaušio srityje ties gumburu; dešinio peties srityje užpakaliniame paviršiuje;
dešinio žasto vidurinėje dalyje išoriniame paviršiuje; dešinio dilbio
priekiniame paviršiuje, kairės alkūnės srityje, kairės plaštakos nugarėlėje
ties vidurio piršto krumpliu; dešinės šlaunies priekinio paviršiaus viršutinėje
dalyje; šešias muštines žaizdas viršugalvyje; kaklo srities sumušimą,
pasireiškusį kraujosruva kaklo minkštuosiuose audiniuose dešinėje - priekinėje
dalyje, paliežuvinio kaulo dešinio rago ir skydinės kremzlės lūžiais su gerklų
gleivinės plyšimu, sukėlusiu vidinį kraujavimą, nuo ko D. E. mirė.
Tokiais veiksmais R. P. tyčia nužudė D. E..
Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti bylą
ir, atsižvelgiant į jo duotus parodymus, sušvelninti jam teismo nuosprendžiu
paskirtą bausmę, taip pat, jeigu yra tokia galimybė, sumažinti priteistos
nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį.
Apeliantas
skunde ginčija jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino
padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo,
atsiprašė nukentėjusiosios, padėjo atskleisti byloje tiesą, nurodydamas kokius
veiksmus atliko jis, kokius kiti asmenys ir nukentėjusysis, įkalinimo įstaigoje
jokių nusižengimų nepadarė, anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka
nebuvo, yra vedęs, su žmona augina nepilnametę dukrą, jo mama ligota,
paskutiniu metu jis dirbo privačiai. Visos šios aplinkybės, jo nuomone, leidžia
jam paskirti švelnesnę bausmę ir suteikti jam galimybę pradėti naują gyvenimą,
tinkamai pasirūpinant savo nepilnamete dukra ir ligota motina, kartu ir kuo
greičiau atlyginant nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.
Taip pat
apeliantas skunde nesutinka ir su priteistos nukentėjusiajai neturtinės žalos
dydžiu. Pagrindinis jo nurodomas skunde argumentas, kodėl ši suma yra per
didelė, yra tai, kad nukentėjusioji nedetalizavo jai padarytos žalos turinio.
Teismo
posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo
apeliacinį skundą, prokuroras prašo atmesti nuteistojo apeliacinį skundą.
Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios
instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis apeliantui pagrįstas
teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio
reikalavimus. Apeliaciniu skundu ir pats apeliantas šiuo aspektu, t. y. dėl
išnagrinėtų duomenų atitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams, nusikalstamos
veikos kvalifikavimo, priimto nuosprendžio neginčija ir tokių klausimų iš esmės
nekelia. Apeliantas mano, kad jam paskirta neteisinga bausmė ir iš jo priteista
pernelyg didelė neturtinė žala.
Iš
nuosprendžio matyti, kad išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus teismas nurodė,
kad vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo
pagrindais, atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir į padarytos nusikalstamos
veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko
asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes: padarė labai
sunkų nusikaltimą, kurio padariniai neatitaisomi, tiesiogine tyčia, esant
atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos
nusikaltimo padarymui, atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (prisipažino kaltu
ir nuoširdžiai gailisi), administracine tvarka nebaustas, pirmiau neteistas,
buvusių darbdavių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys
neskelbtini)“ charakterizuojamas patenkinamai, įvertinęs visas šias
aplinkybes, teismas skyrė jam baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą
laisvės atėmimo bausmę, o jis dydį nustatydamas BK 129 straipsnio 1 dalies
sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Apeliantas,
prašydamas sušvelninti jam bausmę, jokių naujų duomenų, į kuriuos teismo
neatsižvelgta, skunde nepateikia, išskyrus tai, kad su žmona augina nepilnametę
dukrą, jo mama ligota, tačiau bausmės švelninti dėl R. P. šeiminės
padėties nėra pagrindo, nes ši aplinkybė nėra itin svarbi skiriant bausmę ir
turi įtakos tik kitų aplinkybių, apibūdinančių R. P. asmenybę,
kontekste, į kurias, kaip teigiamai apibūdinančias nuteistąjį, teismas atsižvelgė.
Apeliantas, prašydamas sušvelninti jam bausmę, lemiamą reikšmę suteikia būtent
savo asmenybei. Tačiau nors nuteistojo asmeninės savybės yra svarbi aplinkybė
ir į tai turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau ši aplinkybė negali
būti prioritetinė ir lemti skirtinos už nužudymą bausmės dydžio bei nuvertinti
kiekvieną nuosprendžiu nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat ir jų bendrą visumą.
Nors nagrinėjamos bylos teismo nuosprendyje pernelyg deklaratyviai išvardyti
bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, nepakankamai atskleidžiant konkretų
turinį, tai nėra pagrindas teismo paskirtai bausmei sušvelninti. Apeliantas
skundu prašo bausmę sušvelninti, atsižvelgiant į jo parodymus. Tačiau iš jo
parodymų teisiamajame posėdyje nematyti jokių aplinkybių, kurios paneigtų
teismo išvadas dėl nuteistajam skirtinos bausmės dydžio. Nuteistasis parodė,
kad su D. E. ir jų abiejų žmonomis, gėrė alkoholinius
gėrimus, įvykus konfliktui kilo muštynės, jiedu susimušė. Jis buvo sumuštas D. E. kumščiais, pats jį mušė kumščiais ir medine kėde. D. E. nuėjo į tualetą, o jis nuėjo pažiūrėti, kodėl taip ilgai
neateina, tada jis jį partempė į kambarį, pažiūrėjo, kad širdis plaka, liepė
iškviesti gydytojus, o pats išėjo namo. Jis nenorėjo nužudyti D.
E., tai įvyko netyčia. Jeigu nebūtų išgėręs, taip nebūtų atsitikę. Prieš
tai jis buvo išgėręs su žmonos tėvu ,,pūslę“ alaus, o vėliau gėrė ,,Starką“ (t.
2, b. l. 72-74). Teismas, nustatęs mažesnį nužudymo pavojingumo laipsnį, R. P. veiką perkvalifikavo iš BK 129 straipsnio 1 dalies 6
punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, nesant nusikalstamoje veikoje
kvalifikuojančio požymio (itin žiauriai). Nuteistasis savo parodymuose teigė
neturėjo tyčios nužudyti D. E. Teismas nurodė, kad
įvertinęs R. P. padarytus prieš nukentėjusįjį veiksmus,
suduotų smūgių skaičių, panaudotą įrankį, sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją,
daro išvadą, kad R. P. suprato, kad savo veika kėsinasi į
kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir, nors D.
E. mirties nesiekė, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas
nusprendė, kad būta netiesioginės tyčios. Objektyvieji bylos duomenys rodo, kad
sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant mažiausiai 20 smūgių kumščiu,
medine kėde ir medinės kėdės nuolauža, padarant daugybinius kūno sužalojimus.
Pasak eksperto J. V., patvirtinusio išvadą, kad mirties
priežastimi buvo smūgis į kaklą, gerklų sužalojimas. Būta stipraus greito
smūgio, nes nustatytas didelis lūžis, deformacija, laužtas kaulas, trūko
gleivinė. Šiuo atveju kaulas net sprogo. Įvertindama šiuos duomenis
(sužalojimas padarytas ne tik kumščiais), panaudojant įrankį (kėdę), suduoti
smūgiai į gyvybiškai svarbią sritį (galvos ir kaklo) buvo ne atsitiktiniai, o
valingi veiksmai, teisėjų kolegija sprendžia, kad suvokdamas tokio pobūdžio
smūgius R. P. suvokė savo pavojingumo laipsnį, numatė
pavojingas gyvybei pasekmes. Teismui nenustačius tyčioje siekimo atimti gyvybę,
pagrįstai laikoma, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Iš tiesų reikalaujama, kad
pripažįstant BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančia
aplinkybe, būtina nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas BK 129 straipsnyje 1
dalyje numatytą nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir pagrįsti,
kad būtent apsvaigimas turėjo įtakos nužudymo padarymui. Medicininės apžiūros
akte Nr. 1029 konstatuota, kad R. P. iškvepiamame ore 2009
m. rugpjūčio 9 d. 11 val. 10 min. rasta 1,74 ‰ etilo alkoholio, 22 val. 30
min, rasta 1,32 ‰ etilo alkoholio, šlapimo tyrimas paimtas 22 val. 15 min.,
rasta 1,93 ‰ etilo alkoholio. Nustatytas lengvas girtumo laipsnis (t. 2, b. l.
2). R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad begeriant kilo
konfliktas ir muštynės. Jei nebūtų išgėręs, taip nebūtų įvykę. Prieš tai jis
buvo išgėręs su žmonos tėvu ,,pūslę“ alaus, o vėliau gėrė ,,Starką“. Bylos
duomenys patvirtina, kad teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis padarė
veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos
padarymui. Ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia.
Teismas nustatė vieną R. P. atsakomybę lengvinančią
aplinkybę. Šiuo aspektu jokių naujų aplinkybių, kurios palengvintų jo padėtį ir
lemtų jam paskirtos bausmės sušvelninimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
nepaaiškėjo. Su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bausmės skyrimo
apeliantui teisėjų kolegija sutinka ir mano, kad bausmė apeliantui paskirta
nepažeidžiant įstatymų, t. y. baudžiamasis įstatymas jam taikytas tinkamai.
Teismų
praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su
kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė),
neatsižvelgiant į jų darbingumą. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir
jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su
nukentėjusiuoju iki jo mirties. Nagrinėjamojoje byloje teismas iš nuteistojo
priteisė 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. E.. Savo
sprendimą teismas be kita ko argumentavo tuo, kad nužudytasis D.
E. buvo jos sutuoktinis, jie vedė bendrą ūkį, dėl vyro mirties ji patyrė
dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, sutuoktinis buvo mušamas jos akivaizdoje.
Pirmosios instancijos teismui buvo žinomos visos neturtinės žalos dydžiui
nustatyti reikšmingos aplinkybės, išskyrus padarytos turtinės žalos dydį. Todėl
teismas atmetė prašymą atlyginti turtinę žalą. Tačiau šis faktas nėra svarbus
sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, nes šiuo konkrečiu atveju turtinė
ir neturtinė žala yra savarankiški, iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertino šio dydžio nustatymui
reikšmingus kriterijus ir nenutolo nuo susiklosčiusios teismų praktikos.
Nužudymas
padarytas esant tyčinei kaltei. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog D. E. nužudė netyčia.
Nenustačius
BPK 328 straipsnio 2, 4 punktuose numatytų nuosprendžio pakeitimo pagrindų
apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Regina
Gaudutienė
Teisėjai Svajūnas
Knizleris
Linas
Šiukšta