Civilinė byla Nr. 3K-3-194-219/2015

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20419-2013-1

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui A. B., trečiasis asmuo V. B., dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. B. 2013 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš tėvo atsakovo A. B. išlaikymą (paramą) po 700 Lt (202,73 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovas baigs mokslus profesinėje mokykloje. Ieškovas nurodė, kad teismas, nutraukdamas tėvų santuoką, buvo priteisęs išlaikymą iš atsakovo po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovo pilnametystės. 2013 m. birželio 9 d. ieškovas tapo pilnametis, tačiau jam ir toliau reikalingas tėvo išlaikymas (parama), nes nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. jis mokosi Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos dieniniame skyriuje automobilių mechaniko specialybės ir negali dirbti, papildomų pajamų negauna, gyvena su motina, kurios gaunamos pajamos yra nedidelės, be to, turi sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalingos specialios procedūros.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį ir priteisė ieškovui išlaikymą iš atsakovo po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. birželio 18 d.) iki ieškovas baigs mokslus Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai; kitą ieškinio dalį atmetė. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu, teismas išaiškino, kad esminės sąlygos taikyti CK 3.194 straipsnio 3 dalį yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės ją teikti, be to, sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, turi būti įvertinta, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje. Teismo teigimu, paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir paramos būtinumas turi būti pagrįstas įrodymais. Teismas nustatė, kad ieškovas, mokydamasis profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, neturi galimybių dirbti ir savarankiškai savęs išlaikyti, t. y. gyvena su motina ir yra jos išlaikomas. Ieškovo motina dirba Vilniaus miesto socialinės paramos centre, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1400 Lt, nėra duomenų apie jos turimą turtą. Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą, nedarbingumą, turimą turtą, transporto priemones ar kitus išlaikytinius. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovui, nors ir sulaukusiam pilnametystės, yra reikalinga parama, prie jo išlaikymo turi prisidėti abu tėvai. Vis dėlto prašomas išlaikymo dydis (700 Lt per mėnesį), teismo vertinimu, yra akivaizdžiai per didelis, nes ir pats ieškovas turi prisidėti prie savo paties išlaikymo. Dėl to teismas patenkino dalį ieškinio, priteisdamas ieškovui iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jis baigs Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklą, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nutarta procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Spręsdama dėl paramos ieškovui būtinumo, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo gaunama 98,80 Lt (28,61 Eur) stipendija patvirtina, jog ieškovas mokosi sąžiningai ir pažangiai. Mokinio teisinio statuso specifika lemia tai, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį laiko privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams; jos nepanaikina galimybės gauti valstybės skiriamą paramą studijoms, tuo labiau kad byloje nėra duomenų, ar valstybės paramos pakaktų būtiniesiems ieškovo poreikiams patenkinti. Teisėjų kolegija laikė, kad ieškovas, grįsdamas ieškinį, neturi įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, jog jaunam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria būsto išlaikymo ir susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovą išlaikančios motinos turtinė padėtis yra sunki, ką patvirtina jai nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas. Iš gaunamo apie 1300 Lt per mėnesį dydžio darbo užmokesčio ieškovo motina privalo išlaikyti save ir gyvenamąjį būstą, todėl mažai kuo gali finansiškai padėti ieškovui.

Spręsdama dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovui, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo motinos, o atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis nepajėgus teikti 500 Lt dydžio išlaikymo sūnui kiekvieną mėnesį ar kad toks išlaikymas padarytų atsakovui esminę žalą. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas yra sudaręs kitą santuoką, gyvena kartu su sutuoktine ir jos vaikais. Atsakovo sutuoktinės dviejų nepilnamečių ir vieno pilnamečio vaiko biologiniai tėvai yra kiti asmenys, todėl atsakovas neturi pareigos jų išlaikyti, be to, byloje ir nėra duomenų, kad atsakovas juos išlaikytų. Vertindama atsakovo turtinę padėtį, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad atsakovas, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, gauna apie 2200 Lt per mėnesį darbo užmokestį, duomenų apie turimą registruotą nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones nėra; taip pat nėra duomenų apie atsakovo sutuoktinės pajamas, o bylos medžiaga patvirtina, kad registruoto nekilnojamojo turto atsakovo sutuoktinė neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė savo teiginių, kad gyvena socialiniame būste ar kad dėl turimų sveikatos sutrikimų patiria papildomų išlaidų.

Teisėjų kolegija atmetė atsakovo teiginius dėl teisės būti išklausytam pažeidimo pirmosios instancijos teisme, nurodydama, kad atsakovas turėjo galimybę apeliacinės instancijos teismui pateikti visus savo atsikirtimus ir įrodymus; teismas šiuos duomenis priėmė ir įvertino. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs CPK taisykles, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką bylos dalyviams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl netinkamų teisės normų taikymo. Teismai ginčą išnagrinėjo remdamiesi negaliojančia teise, nes ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo išaiškinimus dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir neteisėtai rėmėsi nurodyta antikonstitucine nuostata, o ne CK 3.1921 straipsnio 1 dalimi (2013 m. liepos 9 d. redakcija).

2. Dėl reikšmingų aplinkybių nenustatymo. Teismai neišsprendė ginčo iš esmės, nes nenustatė ir neįvertino visų CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo reikalaujamų imperatyvių esminę reikšmę turinčių kriterijų: byloje nenustatyti ieškovo poreikiai ir jiems tenkanti išlaidų suma, ieškovo įsidarbinimo galimybės, neįvertintos ieškovo savarankiškai gaunamos pajamos (t. y. 98,80 Lt stipendija); byloje nenustatytos realios ieškovo motinos pajamos, jos vardu registruotas turtas. Teismai nepagrįstai ignoravo atsakovo sutuoktinės turtinę padėtį ir aplinkybę, kad atsakovo gaunamos pajamos yra vienintelės jo šeimos pajamos, todėl jo turtinė padėtis yra kur kas prastesnė nei ieškovo motinos. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas su šeima gyvena socialiniame būste. Byloje nustatytų aplinkybių visetas patvirtina, kad net ir nustačius ieškovo išlaikymo poreikį atsakovas neturi jokių galimybių jo teikti, nepakenkdamas savo ir kitų šeimos narių padėčiai. Be to, teismai neįvertino, ar išlaikymo prašantis pilnametis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jam mokytis. Teismai tik deklaratyviai išvardijo kasacinio teismo praktikoje suformuluotus imperatyvius kriterijus, priteisiant pilnamečiams vaikams išlaikymą, tačiau de facto į juos neatsižvelgė ir formaliai tenkino ieškovo reikalavimą.

3. Dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis). Teismai nepagrįstai atleido ieškovą nuo išlaikymo poreikio ir dydžio įrodinėjimo pareigos ir taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei 331 straipsnio 4 dalies 2 punktą, priėmė neteisėtus ir jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįstus procesinius sprendimus. Ieškovas byloje nėra pateikęs jokio jam būtino išlaikymo lėšų apskaičiavimo ar pagrindimo ir šia įrodinėjimo teise visiškai nesinaudojo, todėl bylą nagrinėję teismai neturėjo jokio pagrindo nustatyti išlaikymo dydį ir jį priteisti.

4. Dėl atsakovo teisės būti išklausytam pažeidimo. Atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme vietą ir laiką, o apeliacinės instancijos teismas neteisėtai pateisino šį atsakovo teisės būti išklausytam pažeidimą. Atsakovo apeliacinio skundo pateikimas neužtikrino ir negalėjo užtikrinti tinkamo jo teisės būti išklausytam pirmosios instancijos teisme įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 130 straipsnio 1 dalį, nes 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi formaliai nutarė įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, tačiau nesprendė kitų prioritetinę reikšmę turinčių dokumentų įteikimo būdų per antstolį ar kuratorių galimybių.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas E. B. prašo atsakovo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, kasatorius nepagrįstai neatsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CK įtvirtintos pareigos išlaikyti vaikus trukmė siejama ne tik su konkrečia amžiaus riba, bet ir su tam tikrų aplinkybių atsiradimu bei pasibaigimu. Ieškovas, nors ir sulaukęs pilnametystės, neturi objektyvių galimybių suderinti darbinės veiklos ir mokymosi proceso, todėl teismai pagrįstai konstatavo ieškovo išnaudotas galimybes pačiam pasirūpinti mokslui reikalingomis lėšomis. Ieškovas leistinomis priemonėmis įrodinėjo išlaikymo reikalingumą, o kasatoriaus teiginiai, kad teismai atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos, nepagrįsti. Ieškovas taip pat nurodo, kad kasatoriaus teisė būti išklausytam buvo įgyvendinta apeliacinės instancijos teisme priimant bei vertinant jo pateiktus procesinius dokumentus. Tuo atveju, kai atsakovas laiku sužino apie pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą ir pasinaudoja teise į apeliaciją, o apeliacinės instancijos teismas priima ir ištiria visus jo pateiktus įrodymus, atsakovas įgyvendina savo teisę būti išklausytam, be to, jei procesiniai dokumentai atsakovui negali būti įteikti įprasta tvarka dėl jo paties nesąžiningumo nepranešant apie adreso pasikeitimą, jis pats suvaržo savo galimybes dalyvauti procese.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais klausimais dėl aplinkybių, reikšmingų sprendžiant besimokančio pilnamečio vaiko išlaikymo klausimus, įrodymų vertinimo tiriant šias aplinkybes, teisės būti išklausytam įgyvendinimo.

Dėl aplinkybių, reikšmingų nagrinėjant pilnamečio vaiko išlaikymo klausimus

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 9 d. redakcija). Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.  

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015). Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami ir pasisakydami dėl paramos būtinumo pilnamečiam profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ieškovui, nustatė, kad ieškovui mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms. Teismai atsižvelgė į visuotinai žinomą aplinkybę, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Teismai nustatė ir įvertino ieškovo turtinę padėtį, nurodydami, kad jis neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gauna tik nedideles nuolatines pajamas, kildinamas iš tinkamai atliekamos mokymosi pareigos, – 98,80 Lt (28,61 Eur) dydžio stipendiją, kitų pajamų negauna. Teismai įvertino ir tai, kad ieškovas yra pažangus mokinys, sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti profesiją. Atsižvelgdami į tai, įvertinę besimokančio profesinės mokyklos mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, teismai sprendė, kad ieškovui, nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama, kol jis baigs mokslus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžė tikslo siekti išsilavinimo svarbą ir būtinas pastangas sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją. Įvertinę situaciją, teismai pripažino ieškovą išnaudojusiu esamas galimybes pasirūpinti mokslams reikalingomis lėšomis, nekenkiant pačiai pareigai mokytis.

Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnamečiam besimokančiam ieškovui, įvertino abiejų jo tėvų turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, nustatė, kad kasatoriaus galimybės teikti ieškovui paramą yra geresnės nei ieškovo motinos. Teismai nustatė, kad kasatorius yra darbingas asmuo, gaunantis nuolatines pajamas. Nors kartu su kasatoriumi ir jo sutuoktine gyvena kasatoriaus sutuoktinės vaikai, teismai konstatavo, jog šiems išlaikymą turi teikti jų biologiniai tėvai, todėl, byloje nesant priešingai tvirtinančių įrodymų, jų negalima pripažinti kasatoriaus išlaikytiniais. Be to, teismai įvertino ir tai, kad kasatorius, įgyvendindamas savo įrodinėjimo pareigą, nepateikė duomenų apie sutuoktinės pajamas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra vienintelės šeimos pajamos. Teismai nagrinėjo kasatoriaus argumentus ir laikė neįrodytomis aplinkybes, susijusias su gyvenimu socialiniame būste ar išlaidomis sveikatos priežiūrai (CPK 178, 185 straipsniai). Teismai taip pat įvertino ieškovo motinos teikiamą paramą (ieškovas gyvena jai priklausančiame bute, yra jos išlaikomas) ir turtinę padėtį. Įvertinę byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismai sprendė, kad 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį periodinių išmokų dydžio kasatoriaus parama ieškovui nelaikytina pernelyg didele, todėl vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas ir nepadarys esminės žalos kasatoriaus ir jo šeimos narių teisėms ir interesams. Pažymėtina, kad teismai įvertino ir kasatoriaus akcentuojamą ieškovo pareigą prisidėti prie savo paties išlaikymo, todėl sprendė, jog prašomas 700 Lt (202,73 Eur) per mėnesį dydžio išlaikymas yra per didelis, sumažindami jį iki 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį.

Taigi, iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai vertino abiejų grupių kriterijus ir nustatė jų pusiausvyrą konstatuodami, kad kasatorius gali teikti nurodyto dydžio paramą besimokančiam pilnamečiam sūnui. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytus faktus, kurių, minėta, kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), neturi pagrindo daryti išvados, kad bylą nagrinėję teismai būtų iš esmės nukrypę nuo kasacinio teismo suformuotos teisinės praktikos išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo iš tėvų klausimais. Atsižvelgiant į tai, atmestini kasatoriaus teiginiai, jog teismai išlaikymo ieškovui klausimą preziumavo, tik deklaratyviai išvardijo kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, priteisiant pilnamečiams vaikams išlaikymą, ar neįvertinos visų CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo reikalaujamų kriterijų. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, įpareigojantis teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; kt.). Taip pat atmestini kasatoriaus argumentai dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, nes, kaip minėta, teismai tyrė ir vertino šalių pateiktus reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB „Iglus“, bylos Nr. 3K-3-459/2013; kt.). Kasatorius iš esmės nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu ar pagrįstumu.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, kuriais ieškovui iš kasatoriaus priteista materialinė parama kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt (144,81 Eur) išmokomis iki ieškovas baigs mokslus Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai, nenustatyta (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl CK 3.192 1straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatorius teisingai nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo besimokančiam pilnamečiam ieškovui priteisimo, turi būti taikomos CK 3.1921 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nors CK 3.194 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai (CK 3.1921 straipsnio 4 dalis), tačiau, esant konkrečiai nagrinėjamam klausimui aktualiai teisės normai, teismas, remdamasis vien CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, netiksliai nurodė procesinio sprendimo teisinį pagrindą, o apeliacinės instancijos teismas šio netikslumo nepašalino.

Vis dėlto tai neduoda pagrindo abejoti teismų sprendimų pagrįstumu, nes, kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų turinio, teismai išaiškino, kad nurodyta teisės norma turi būti taikoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateiktus išaiškinimus. Spręsdami dėl ieškovo reikalavimo priteisti išlaikymą pagrįstumo, teismai teisingai pažymėjo, kad paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir paramos būtinumas turi būti pagrįstas įrodymais, todėl iš esmės įvertino visas CK 3.1921 straipsnio 1 daliai taikyti reikšmingas aplinkybes: paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui būtinumą ir tėvų galimybes ją teikti; taip pat atsižvelgė į tai, ar paramą priteisti prašantis pilnametis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje. Taigi, nors taikytina teisės norma nurodyta netiksliai, tačiau iš esmės savo turiniu buvo pritaikytos CK 3.1921 straipsnio 1 dalies taisyklės, akcentuotas nepilnamečio ir pilnamečio vaiko išlaikymo institutų skirtumas, įvertinos pilnamečio asmens pareigos. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad teismai būtų neatskleidę bylos esmės ar priėmę nepagrįstus procesinius sprendimus.

Dėl teisės būti išklausytam įgyvendinimo

Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad, tinkamai nepranešus apie teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme vietą ir laiką, šioje byloje buvo pažeista kasatoriaus teisė būti išklausytam. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas laiku sužino apie pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą ir pasinaudoja teise į apeliaciją, o apeliacinės instancijos teismas priima ir ištiria visus jo pateiktus įrodymus, atsakovas įgyvendina savo teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas laiku sužinojo apie teismo procesą, pasinaudojo teise į apeliaciją, o apeliacinės instancijos teismas priėmė, nagrinėjo ir vertino visus atsakovo pateiktus procesinius dokumentus bei įrodymus.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nesvarstęs galimybės skirti kuratorių ir įteikęs procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu, pažeidė CPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau pažymi, jog, vertinant šio pažeidimo įtaką skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, turi būti atsižvelgiama, ar atsakovas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę būti išklausytam. Kaip buvo minėta, nors kasatorius nedalyvavo procese pirmosios instancijos teisme ir neįgyvendino šios savo teisės, tačiau vėliau šis pažeidimas buvo ištaisytas – jis laiku sužinojo apie pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą, pasinaudojo teise į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė visus jo pateiktus įrodymus, taigi kasatorius įgyvendino savo teisę būti išklausytam, jo teisė į teisingą teismą buvo užtikrinta. Be to, kaip pagrįstai teigia ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą, pagal kasacinio teismo praktiką vienas iš tėvų, įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei kitam tėvui, nei deklaravimo įstaigai, elgiasi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis šiuo faktu, ginčydamas procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Atsižvelgdama į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas proceso teisės normų pažeidimas nagrinėjamoje byloje nelėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo. Toks CPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo vertinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008) ir teisėjų kolegija nekonstatuoja objektyvios būtinybės ją keisti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jų kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 155–157). Pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 4 d. pažymą Nr. (4.22)TPA-1452 kasacinės instancijos teisme patirta 173,77 Eur (600 Lt) išlaidų antrinei teisinei pagalbai (b. l. 161). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96, 99 straipsniai).

Kasacinis teismas turėjo 9,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 77 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, nurodant įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,02 Eur (devynis Eur 2 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Algis Norkūnas

                                                                      Dalia Vasarienė

                                                                      Vincas Verseckas