Civilinė byla Nr. 3K-3-410/2007
Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui G. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB bankui „Hansabankas“, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ savarankiškus reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. J. prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu G. J., įregistruotą 1991 m. rugpjūčio 24 d. Rokiškio CMS, dėl sutuoktinio G. J. kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę; 2) nepilnamečių vaikų H. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam po 125 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės; 4) padalyti santuokoje įgytą turtą bei skolas kreditoriams, nustatant, kad ieškovės vardu įregistruotas 60,47 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir su šiuo butu susiję finansiniai įsipareigojimai AB bankui „Hansabankas“ pagal 1998 m. lapkričio 26 d. paskolos sutartį Nr. 620, taip pat atsakovo vardu įregistruoti pastatai – lentpjūvė (duomenys neskelbtini), džiovykla (duomenys neskelbtini), lentpjūvė (duomenys neskelbtini), sandėlis (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (duomenys neskelbtini) – esantys (duomenys neskelbtini), ir su šiais statiniais susiję finansiniai įsipareigojimai AB bankui „Hansabankas“ pagal 1996 m. liepos 19 d. sutartį Nr. 434 ir 1996 m. liepos 19 d. sutartį Nr. 433 bei pastatas-malkinė (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovui G. J.
Trečiasis asmuo AB bankas „Hansabankas“ pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pagal tris paskolos sutartis priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai AB bankui „Hansabankas“ 25 397,20 Lt negrąžintų paskolų ir palūkanų, taip pat 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Trečiasis asmuo nurodė, kad: 1) pagal 1996 m. liepos 19 d. paskolos sutartį Nr. 434 negrąžinta 8900 Lt paskolos, nuo kurios priskaičiuota 581,66 Lt palūkanų ir 16 proc. sutartinių palūkanų nuo paskolos sumos; 2) pagal 1996 m. liepos 19 d. paskolos sutartį Nr. 433 – 9000 Lt paskolos, 636,66 Lt palūkanų, 16 proc. sutartinių palūkanų nuo paskolos sumos; 3) pagal 1998 m. lapkričio 26 d. paskolos sutartį Nr. 620 – 5791,91 Lt paskolos ir 486,97 Lt palūkanų, 15 proc. sutartinių palūkanų nuo paskolos sumos. Šalys paskolų negrąžino, jų gražinimui užtikrinti įkeisto turto (lentpjūvių, sandėlio, kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), 60,47 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) parduoti varžytynėse nepavyko. Paskolos paimtos ieškovei ir atsakovui būnant santuokoje, pinigai panaudoti šeimos interesams tenkinti, todėl iš šalių, neįvykdžiusių savo įsipareigojimų, prašomos sumos priteistinos solidariai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovės J. J. ir trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ ieškinius tenkino iš dalies: 1) ieškovės J. J. ir atsakovo G. J. santuoką, įregistruotą 1991 rugpjūčio 24 d. Rokiškio rajono CMS (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo G. J. kaltės, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko jų turimas pavardes; nustatė, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) nepilnamečio H. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina (ieškove) J. J., nepilnamečio M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), – su tėvu (atsakovu) G. J.; 3) nepilnamečio H. J. faktinę globą pavedė ieškovei, o M. J. – atsakovui; 4) priteisė iš ieškovės ir atsakovo solidariai trečiajam asmeniui AB bankui „Hansabankas“ 25 397,20 Lt negrąžintų paskolų ir nesumokėtų palūkanų, 11 procentų metinių sutartinių palūkanų ir 5 procentus įstatyminių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2005 m. liepos 11 d., iki teismo sprendimo įvykdymo, bei 761,92 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitas ieškovės J. J. ieškinio bei trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ savarankiškų reikalavimų dalis teismas atmetė. Teismas, nustatęs, kad atsakovas yra teistas realia laisvės atėmimo bausme ir pats pripažino naudojęs prieš ieškovę smurtą, konstatavo, kad yra CK 3.60 straipsnyje nustatytas pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Įvertinęs byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, teismas nepilnamečio H. J. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove J. J., o M. J. – kartu su atsakovu G. J., atitinkamai nepilnamečio H. J. faktinę globą pavedė ieškovei, o M. J. – atsakovui. Teismas nustatė, kad šalių materialinė padėtis yra iš esmės vienoda, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad vieno sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o kito – su atsakovu, ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo netenkino. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas vadovavosi CK 3.118 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu sudarius balansą paaiškėja, jog bendro turto liko, tai šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo 23 695 Lt vertės turtą: ieškovės vardu įregistruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal nekilnojamo turto registro duomenis – 11 000 Lt; atsakovo vardu įregistruotus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): lentpjūvę, kurios vidutinė rinkos vertė 3930 Lt, lentpjūvę, kurios rinkos vertė 8010 Lt, sandėlį, kurio rinkos vertė 515 Lt, ir kitus statinius, kurių rinkos vertė 16 Lt; atsakovo vardu registruotą pastatą – malkinę, esančią (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 224 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad sutuoktinių skolos kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ (AB Lietuvos taupomojo banko teisių ir pareigų perėmėjui) suma yra 25 397,20 Lt, visų paskolų grąžinimo terminai pasibaigę. 10 000 Lt paskolos, suteiktos pagal 1996 m. liepos 19 d. paskolos sutartį Nr. 434 atsakovui medienos apdirbimo cechui įrengti, negrąžinta dalis yra 9481,66 Lt, 10 000 Lt paskolos, suteiktos pagal 1996 m. liepos 19 d. paskolos sutartį Nr. 433 ieškovei medienos apdirbimo cechui įrengti, negrąžinta dalis – 9636,66 Lt. Šių paskolų grąžinimui užtikrinti buvo įkeisti atsakovo vardu įregistruoti pastatai (duomenys neskelbtini). Pagal 1998 m. lapkričio 26 d. paskolos sutartį Nr. 620 ieškovės vardu gautos 6000 Lt paskolos medžio darbams negrąžinta suma yra 6278,88 Lt. Šios paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistas ieškovės vardu įregistruotas 60,47 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Hipotekos teisėjo nutartimi buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto atsakovo turto, tačiau išieškoti skolą iš įkeisto turto nėra galimybės, nes pastatai išardyti, sugriuvę, jų liekanos įvertintos 200 Lt. Turtas iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių nebuvo parduotas, antrosiose varžytynėse pradinė turto kaina buvo 120 Lt, išieškotojo sutikimas perimti turtą už pradinę pardavimo iš varžytynių kainą negautas. Teismas nustatė, kad pirmiau nurodyti sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, todėl pagal CK 3.109 straipsnį kreditoriaus reikalavimai turi būti tenkinami iš bendro sutuoktinių turto. Nustatęs, kad sutuoktinių skolos viršija santuokoje įgyto turto vertę, teismas konstatavo, jog dalytino turto sutuoktiniai neturi, todėl reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo netenkino. Teismas nurodė, kad skolininkas, gavęs iš kreditoriaus paskolą, privalo ją grąžinti pagal įstatymo arba sutarties nustatytas sąlygas bei mokėti palūkanas, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Kadangi atsakovai neginčijo negrąžintos skolos dalies ir nesumokėtų palūkanų dydžių, tai teismas pripažino šį kreditoriaus reikalavimą iš esmės pagrįstu, tačiau, konstatavęs, kad prašomų priteisti palūkanų dydžiai nustatyti pažeidžiant sąžiningumo principą, sumažino metinių palūkanų dydį iki 11 proc. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.210 straipsnį palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra nustatytos kompensuoti kreditoriaus nuostoliams, atsiradusiems piniginės prievolės neįvykdžius laiku, taigi trečiojo asmens reikalavimas dėl 5 procentų palūkanų išieškojimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atitinka įstatymo reikalavimus.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės J. J. apeliacinį skundą, 2007 m. sausio17 d. nutartimi skundą iš dalies patenkino ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimą pakeitė ir papildė: 1) sprendimo dalį, kuria nepilnamečio M. J. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakovu ir šiam pavesta nepilnamečio faktinė globa, panaikino ir dėl šios bylos dalies patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė nustatyti M. J. gyvenamąją vietą kartu su motina J. J., lygiomis teisėmis dalyvauti auklėjant vaikus, taip pat susitarė, kad pavasario ir vasaros atostogas vaikai praleis Lietuvoje pas tėvą, o kelionės išlaidas šalys padengs po lygiai, be to, šalys nustatė galimybę, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo; teismas šią bylos dalį nutraukė; 2) priteisė iš atsakovo G. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams H. J. ir M. J. periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvienam vaikui po 125 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, pradedant nuo 2005 m. liepos 11 d.; 3) kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija patenkino šalių prašymą: patvirtino jų pasirašytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir šią bylos dalį nutraukė. Atsižvelgdama į tai, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties dėl tarpusavio pareigų materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ir sutinka, kad, vaikams apsigyvenus su ieškove, atsakovas teiks išlaikymą po 125 Lt per mėnesį, įvertinusi kitas reikšmingas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad priteistinas iš atsakovo išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt kiekvienam vaikui yra pakankamas tenkinti minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 ir 3.118 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija sutiko su apylinkės teismo, sudariusio šalių santuokinio turto ir iš šio turto vykdytinų įsipareigojimų (skolų) balansą ir nustačiusio, kad bendro turto neužtenka skoloms sumokėti, padaryta išvada, jog bendras sutuoktinių turtas nedalytinas (CPK 3.118 straipsnis). Šalys neįrodė, kad iš banko gautos piniginės lėšos buvo panaudotos tik atsakovo reikmėms ir kad dėl to turtinės prievolės bankui tenka vienam atsakovui. Sutuoktinių turtiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi iš bendro jų turto (CK 3.109 straipsnis, 3.118 straipsnio 2 dalis), taigi apylinkės teismas, tenkindamas trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ savarankiškus reikalavimus, pagrįstai skolą solidariai priteisė iš abiejų šalių.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė J. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimo dalis dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo ir skolos priteisimo iš šalių solidariai, bei atitinkamą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimo dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai, netenkinę ieškovės reikalavimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, neišsprendė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo ir taip pažeidė CK 3.62 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, taip pat analogišką CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad pagal CK 3.118 straipsnio 4 dalį sudarius balansą ir nustačius, jog sutuoktinių skolos viršija jų turimo turto vertę, pripažintina, kad sutuoktiniai santuokoje įgyto dalytino turto neturi. Tokia išvada padaryta netinkamai aiškinant CK 3.118 straipsnio nuostatas, nepagrįstai jų nesusiejus su CK 3.62 straipsnio 3 dalies ir CPK 385 straipsnio 1 dalies reikalavimais teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo išspręsti bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą. Teismams formaliai nustačius, kad sutuoktinių skoliniai įsipareigojimai viršija jų turtą, bendras sutuoktinių turtas liko apsunkintas hipoteka ir nepadalytas.
2. Teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnį, netinkamai vertino įrodymus ir nustatė ne visas įrodinėtinas aplinkybes. Ieškinyje ieškovė nurodė visą sutuoktinių turtą ir pridėjo įrodymus, patvirtinančius jo rinkos vertę, tačiau pirmosios instancijos teismas į turto balansą įtraukė ne visą sutuoktinių vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, šio pažeidimo neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas, taip pažeisdamas CPK 320 straipsnį. Tai lėmė nepagrįstą teismų išvadą, kad santuokoje įgyto turto vertė yra mažesnė nei sutuoktinių įsipareigojimai kreditoriams. Be to, pagal CPK 376 straipsnio 1 ir 3 dalis teismas, nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, turi būti aktyvus ir, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, taip pat gali patenkinti daugiau reikalavimų negu buvo pareikšta bei priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas šią procesinę normą pažeidė.
3. Teismai skolą trečiajam asmeniui nepagrįstai priteisė iš abiejų sutuoktinių solidariai. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti du solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai – įstatymas arba šalių susitarimas. Visas paskolos sutartis su trečiuoju asmeniu pasirašė tik ieškovė arba tik atsakovas savo vardu, todėl solidarioji prievolė iš šių sutarčių šalims atsirado įstatymo pagrindu kaip sutuoktinių atsakomybė pagal prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Santuoką nutraukus, teismas nepagrįstai nenustatė, kokiomis dalimis ieškovė ir atsakovas yra atsakingi kreditoriui už prievolių įvykdymą. Teismai netinkamai taikė CK 3.118 straipsnio 2 dalį, pagal kurią sutuoktiniai po bendro turto padalijimo toliau solidariai atsako tik už tas iš bendro sutuoktinių turto vykdytinas prievoles, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs arba kurios yra ginčijamos. Be to, nustatant kiekvieno sutuoktinio atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus dalis, turi būti laikomasi CK 3.123 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių sąlygas, kurioms esant galimas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. K. V., bylos Nr. 3K-3-665/2006). Taip pat teismai neatsižvelgė į tai, kad, priteisus skolą iš ieškovės ir atsakovo solidariai, iškyla grėsmė, jog bus pažeisti nepilnamečių vaikų, gyvenančių su ieškove, interesai, nes visą skolą gali tekti sumokėti vienai ieškovei. Taip būtų pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Teismo sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta šalių susitarimu nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį. Ieškovė ir atsakovas santuokoje įgijo 23 695 Lt vertės turtą: ieškovės vardu įregistruotą trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovo vardu įregistruotus pastatus: dvi lentpjūves, sandėlį, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat malkinę, esančią (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai pagal paskolų sutartis skolingi kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ 25 397,20 Lt, visų paskolų grąžinimo terminai pasibaigę. Šių paskolų grąžinimui užtikrinti yra įkeisti atsakovo vardu įregistruoti pastatai (duomenys neskelbtini), bei ieškovės vardu įregistruotas butas. Paskolų ir įkeitimo sandoriai sudaryti šeimos interesais. Hipotekos teisėjo nutartimi buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš atsakovo įkeisto turto, tačiau turtas nebuvo realizuotas, surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Teismai, nustatę, kad sutuoktinių skolos viršija santuokoje įgyto turto vertę, konstatavo, jog dalytino turto sutuoktiniai neturi.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Šios civilinės bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą ir nustatančių prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, aiškinimas ir taikymas.
Byloje taip pat buvo sprendžiami santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimai, tačiau teismų sprendimo ir nutarties dalys dėl šių reikalavimų kasaciniu skundu neskųstos, o pagrindo bei poreikio peržengti kasacinio skundo ribas kasacinis teismas nekonstatuoja (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
1. Šioje byloje ieškovės ir atsakovo santuoka, konstatavus atsakovo kaltę, buvo nutraukta vadovaujantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų spręstinų klausimų, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. Šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Šioje byloje teismų sprendimu ir nutartimi nustatyti šalių finansiniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui. Ginčo dėl to nėra. Mokėtinų skolų terminai yra suėję. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, turi vadovautis įstatyme nustatyta veiksmų seka: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas, antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas bendro turto liko, pastarasis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi. Tokią sutuoktinių turto padalijimo praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007, 2004 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2004, 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003 ir kt.).
Pagal bendrą tvarką, sudarius sutuoktinių turto balansą, turtas, kuris skiriamas bendroms sutuoktinių skoloms apmokėti, turi būti realizuojamas vadovaujantis CPK normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą. Akivaizdu, kad tol, kol turtas neparduotas, jo kiekis ir vertė, reikalingi prievolėms įvykdyti, yra tik apytikriai dydžiai (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai atsiskaityti su kreditoriais turi pakankamai piniginių lėšų, priklausančių jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise). Atsižvelgiant į tai, turto, kuris skiriamas atsiskaityti su kreditoriais, kiekis ir vertė gali būti nustatyti didesni, palyginus su kreditorių piniginių reikalavimų išraiška absoliučiais dydžiais, ir toks nukrypimas gali būti pateisinamas ir leistinas.
Nagrinėjamos bylos aplinkybės turi tam tikrų ypatumų, veikiančių turto padalijimo procesą. Į sutuoktinių turtą, skirtą atsiskaityti su jų kreditoriumi, jau buvo nukreiptas išieškojimas, tačiau vykdymo procese turtas taip ir nebuvo realizuotas (dalies turto neišliko, o dalis nebuvo parduota, neatsiradus pirkėjų), o kreditorius atsisakė paimti turtą natūra (T. 3, b. l. 82-84, 113). CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytu reglamentavimu yra siekiama įgyvendinti kreditoriaus teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto iki to turto padalijimo. Tuo tarpu susiklosčius situacijai, kai kreditoriaus reikalavimo sumokėti (grąžinti) skolą nebuvo galima įvykdyti dėl turto nelikvidumo, sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto nepadalijimas nebeatitiktų įstatymų prasmės ir esmės. Tokiu atveju kreditoriaus interesai nebūtų ginami, o sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nepagrįstai liktų nepadalyta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos aplinkybės lėmė būtinumą padalyti santuokoje įgytą ir bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, iš kurio negali būti patenkinti kreditoriaus reikalavimai. Šis klausimas yra susijęs su faktinių bylos aplinkybių, kurios nebuvo nustatinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nustatymu (turto verte, kiekiu, padalijimo būdu, galimu nukrypimu nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir pan.). Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas neturi procesinės galimybės kasacinėje byloje išspręsti fakto klausimus, todėl ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CK 1.5, 3.59, 3.62 straipsniai, CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 385 straipsnis).
2. Teismų sprendime ir nutartyje konstatuota, kad sutuoktiniai neginčija, jog paskolas paėmė atsakovo G. J. verslui plėtoti, jog paskolų sutartys sudarytos šeimos poreikiams tenkinti, o ne tik atsakovo reikmėms. Tokias faktines aplinkybes teismai teisingai įvertino kaip sąlygas, kurioms esant prievolės pripažįstamos solidariomis ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 6.6 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimo faktas bei įstatymo reikalavimas, santuoką nutraukiant, padalyti sutuoktinių bendrą turtą neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir jokiu būdu nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų padalyta tarp skolininkų (CK 6.5, 6.116 straipsniai). Prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai išsprendė trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį šalims dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad bendraskolis, įvykdęs solidariąją pareigą, turi teisę regreso tvarka pareikšti atgręžtinį reikalavimą kitam bendraskoliui (CK 6.9 straipsnis).
Kasatorės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2006 išdėstyti teismo išaiškinimai nepripažintini turinčiais precedento reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės (ratio decidendi), be to, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl prievolių, kurios ne tik vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, bet ir yra solidaraus pobūdžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutarties dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius