Baudžiamoji byla Nr. 1-20-633/2013

Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.4.8.2; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.5

(S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013-02-18,

Vilkaviškis

              Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorams A. K. ir R. M., nukentėjusioms I. B. (ji ir civilinė ieškovė) bei L. B., gynėjui advokatui R. B., Vilkaviškio r. sav. administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

              R. V., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1980-04-06 Radviliškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaravęs, - (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas : 1) 1999-03-19 Radviliškio r. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m., 2) 2000-03-16 Radviliškio r. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., 43 str., - 2 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 3) 2002-07-23 Radviliškio r. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 ir 3 d. d., 42 str., - 2 m. 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 4) 2003-07-21 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 ir 2 d. d., 187 str. 1 d., 63 str., - 3 m. terminuoto laisvės atėmimo, 5) 2005-12-12 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1, 2 ir 4 d. d., 63 str., - 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo (bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.

              Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė  :

              Kaltinamasis R. V. 2009-07-25 apie 23.00 val. Vilniaus g. 4, Vilkaviškio m. esančio daugiabučio gyvenamojo namo (bendrabučio) bendrajame koridoriuje, kilus buitiniam ginčui dėl negrąžintos skolos, tyčia tempė kaimynę I. B. už plaukų, sugriebęs rankomis spaudė gerklę (smaugė) bei trenkė keletą kartų jos galvą į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiai I. B. fizinį skausmą.

              Šiais veiksmais kaltinamasis R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

              Taip pat, kaltinamasis R. V. 2009-07-26 apie 13.00 val. I. B. bendrabučio kambaryje Vilniaus g. 4-64, Vilkaviškio m., kilus ginčui dėl jo įskundimo policijai, tyčia sugriebęs savosiomis stipriai spaudė I. B. abi rankas, purtė ją, rankomis spaudė kaklą (smaugė), trankė ją į sofos atlošą, medinius ranktūrius ir į sieną, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. B. kraujosruvas abejose rankose ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tris kartus stūmė ranka stojusią motiną ginti mažametę L. B., gim. 1996-04-01, dėl ko ši krito, atsitrenkė į dulkių siurblį, grindis ir lango kraštą ir dėl to patyrė fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, stūmė ranka į veidą stojusį motiną ginti mažametį S. B., gim. 2004-07-11, nuo ko šis krito, atsitrenkė į grindis ir patyrė fizinį skausmą.

              Šiais veiksmais kaltinamasis R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis R. V. šias aplinkybes ir savo kaltę byloje teisiamajame posėdyje pripažino dalinai, pareikšdamas, kad pirmąjį vakarą I. B. už plaukų netąsė, taip pat nepamenantis, ar buvo sugriebęs ją už gerklės ir trenkė į sieną, antrojo konflikto metu I. B. nesmaugęs, taip pat neprisimenantis, kad būtų stūmęs jos berniuką, likusią kaltinimų dalį pripažįstantis. Toliau apie nusikaltimų įvykius paaiškino, kad pirmojo konflikto vakare jam rūkant koridoriuje, išėjo I. B. ir jiedu susiginčijo, ji pati metusi į jį šiukšlių kibiru. Jis dėl to supyko, priėjęs prie I. B., sugriebė šią už rankų, papurtė, galėjo jos kūną sutrenkti ir į sieną, nors tiksliai šito nepamenantis, po to jis apsuko I. B. ir įstūmė atgal į jos kambarį.

Prieš antrąjį sekančios dienos konfliktą jis užėjo į nukentėjusios kambarį pasiaiškinti, nes ši jį erzino. Jam užėjus vidun, jiedu vėl susiginčiję, kambaryje be jų dar buvo vaikai ir kaimynai (duomenys neskelbtini). Jis buvo sugriebęs savosiomis I. B. už abiejų rankų, tačiau ne už kaklo, I. B. stumdė, galėjo pataikyti į sieną, nors tiksliai to nepamenantis, prisimenantis, kad kelis kartus stūmė šalin bandžiusią ginti motiną I. B. dukrą, ar ši krito, teigia nematęs, o berniuką jeigu ir nustūmė, tai bus įvykę netyčia. Tvirtinantis, kad abiejų konfliktų metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ir konfliktai kilę ne dėl girtumo.

2. Nukentėjusioji I. B. paaiškino, jog pirmojo konflikto vakarą ji su kaltinamuoju susitiko rūkymo vietoje koridoriaus gale, ji pareikalavo jį sugrąžinti jai 20 Lt vakarykščią skolą, dėl to supykęs kaltinamasis ją iškoliojo, o ji iškvietė jam policiją. Kai pareigūnai išvyko ir ji vėl ėjo į koridorių, R. V. sugriebė ją už plaukų ir tempė toliau į koridorių, po to sugriebė už gerklės, ją spaudė, jai trūko oro, kelis kartus trenkė ją į sieną, nuo ko ji susimušė galvą, apsvaigo, jautė skausmą, tačiau sužalojimų neliko, konflikto pabaigoje kaltinamasis atsinešė iš savo kambario peilį jai pagąsdinti, tačiau M. R. šį išspyrė jam iš rankų, nustūmė kaltinamąjį šalin ir ji su išėjusia pasižiūrėti dukra vėl grįžo į kambarį. Kibiro į kaltinamąjį ji tikrai nepaleido ir negrasino tai daryti.

Antrojo konflikto dieną koridoriuje sutiktas kaltinamasis ją užsipuolė dėl jo įskundimo policijai, ji nieko neatsakiusi, įėjusi į savo kambarį ir užsidariusi duris, viduje buvo jos vaikai, taip pat kaimynai (duomenys neskelbntini). Kaltinamasis nesiklausęs leidimo įėjo į jos kambarį, nors ji reikalavusi išeiti, jis nepaklausęs, sugriebęs ją už gerklės, parvertęs ant sofos, spaudė gerklę, jai vėl trūko oro, spaudė jos abi rankas, trankė ją į sofos galus ir atlošą, taip pat atsitrenkė ir į sieną, dėl ko susimušė galvą, jautė skausmą, taip pat jai nuo stipraus spaudimo atsirado kraujosruvos ant abiejų rankų. Šio antrojo konflikto metu už plaukų ją kaltinamasis netempė. Kai jos dukra Ligita pabandė ją ginti, kaltinamasis ją tris kartus paeiliui stipriai stūmė į šalį, dėl ko ši krito, vieną kartą atsitrenkė į aštrų lango kraštą, sakė kad susimušė ir jai skaudėję. Po to į jų tarpą stojęs ir sūnus Simas, kaltinamasis taip pat specialiai žėręs jį atgalia ranka šalin, pataikęs berniukui į veidą, šis kritęs ant grindų, skundęsis, kad susimušė šoną ir jam skauda. Kai kažkas iš kaimynų pasakė, kad iškvietė policiją, kaltinamasis greitai pasišalino. Ji abu kartus buvusi blaivi, ar buvęs išgėręs kaltinamasis, nežinanti.

3. Nukentėjusioji L. B. (16 m.) paaiškino, kad pirmojo įvykio metu būdama kambaryje, koridoriuje išgirdusi triukšmą, išėjusi pasižiūrėti, matė, kad kaltinamasis buvo prirėmęs jos mamą prie sienos, laikė rankomis jai už rankų ir trankė į sieną. Kai ji pradėjo šauktis pagalbos,  išėjo kaimynas vardu Mindaugas ir išskyrė, nustūmė kaltinamąjį šalin, tačiau šis išsinešė peilį ir gąsdino, tuomet tas pats Mindaugas šį peilį jam išspyrė bei nutempė kaltinamąjį į jo kambarį. Jos mama po įvykio skundė galvos skausmu, svaigimu.

Kai antrojo konflikto rytojaus dieną mama grįžo iš policijos, netikėtai pas juos užėjo kaltinamasis, nors mama reikalavo išeiti, šis neklausė, vėl griebė mamą purtyti, ji bandė ją ginti, tačiau kaltinamasis išviso tris kartus stipriai ją stūmė ranka, dėl ko ji krito ir atsitrenkė į dulkių siurblį, antrą kartą į grindis, o trečiąjį, - į langą. Ji mačiusi, kad kaltinamasis spaudė mamai rankas, trankė ją į sofos atlošą, medinius galus, į sieną, ar buvo sugriebęs už kaklo ar už plaukų teigia nemačiusi. Jai pačiai nuo griuvimų kelias dienas dar nesmarkiai skaudėjo nugarą ir galvą. Ji taip pat matė, kad vienu momentu mamos kojas apsikabino verkęs brolis, kaltinamasis jam pataikęs į veidą, dėl ko brolis nukritęs ant grindų prie sofos.

4.  Teisiamajame posėdyje įstatymu nustatytu pagrindu ir tvarka ištirtame ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokole mažametis nukentėjusysis S. B. (8 m.) parodęs, jog į jų šeimos kambarį atėjęs kaimynas R. V. ir pradėjęs rankomis smaugti jo mamą, tuo metu pas juos buvo atėję ir kaimynai (duomenys neskelbtini), tačiau pastaroji iš karto pabėgo. Jo sesuo bandė ginti mamą, tačiau kaltinamasis kelis kartus ją stūmė, dėl ko ši krito į kampą, kartą atsimušė į langą ir susimušė galvą. Tada jis bandęs ginti mamą, bet R. V. sudavęs jam per veidą, dėl ko jis griuvo ant grindų, jam skaudėjo veidą, jis verkė (b. l. 42-43, 1 tome).

5. Liudytojas A. S. pareiškė, jog ne visas įvykio aplinkybes jau prisimenantis, tačiau pilnai patvirtino ikiteisminiame tyrime netrukus po įvykio duotus bei teismo pagarsintus savo paaiškinimus (b. l. 53-54, 1 tome), nurodė, kad antrojo konflikto metu buvo užėjęs pas I. B., dar buvo ir kaimynė (duomenys neskelbtini), tačiau ši greitai išėjo, namuose buvo ir vaikai. Į kambarį įėjo agresyviai nusiteikęs kaltinamasis, nors I. B. pareikalavo išeiti, jis nepaklausė, sugriebė ją už pečių, ėmė purtyti, dukrai bandant ginti, ją kelis kartus stūmė R. V., mergaitė krito. Po to prie mamos stojo ir sūnus Simas, tačiau kaltinamasis jam sudavė ranka per veidą, dėl ko berniukas nugriuvo ant grindų, visi vaikai verkė, glaudėsi prie motinos.

6. Teisiamajame posėdyje įstatymu nustatytu pagrindu ir tvarka ištirtame ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokole liudytojas M. R. parodęs, kad pirmojo konflikto dienos vakare bendrame koridoriuje išskyrė konfliktavusius kaltinamąjį ir I. B. (b. l. 55-56, 1 tome).

7. Liudytoja Z. S. paaiškino, kad antrojo konflikto dieną ji buvo užėjusi pas kaimynę I. B., ten dar buvo jos vaikai ir kitas kaimynas A. S.. Netikėtai į kambarį įėjęs piktai nusiteikęs kaltinamasis R. V. pradėjo ginčytis su I. B., dėl ko ji pati iš karto skubiai išėjo ir tolimesnių įvykių nemačiusi.

8. 2009-09-08 atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog antrojo nusikaltimo įvykis įvykęs nukentėjusiųjų šeimos bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini), kambarys kvadratinis, priešingoje nei įėjimo durys sienoje yra langas su palange, apačioje radiatorius, prie lango stovi sofa-lova, kairėje pusėje dar viena sofa-lova, tarpe sofų kampe stovi TV ant staliuko (b. l. 10- 12, 1 tome).

9. 2009-07-28 ir papildomai 2009-11-25 teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G 648/09(09) bei Nr. KG 79/09(09) nukentėjusiajai I. B. konstatuotos kraujosruvos abiejose rankose, sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais nemažiau kaip šešias poveikiais galimai 2009-07-25-26 dienomis, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 25, 28, 1 tome).

10. 2009-09-09 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 774/09(09) nustatyta, jog nukentėjusioji L. B. dėl 2009-07-26 patirto smurto galėjo jausti fizinį skausmą, jeigu jai buvo padaryta kūno sužalojimų, iki šios teismo medicininės apžiūros jie galėjo išnykti (b. l. 39, 1 tome).

11. 2009-09-09 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 775/09(09) nustatyta, kad nukentėjusysis S. B. dėl 2009-07-26 patirto smurto galėjo jausti fizinį skausmą, jeigu jam buvo padaryta kūno sužalojimų, iki šios teismo medicininės apžiūros jie galėjo išnykti (b. l. 48, 1 tome).

12. 2009-11-30 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis S. B. atpažino kaltinamąjį R. V. (b. l. 49-50, 1 tome).

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Kaltinamasis R. V. teisme neigė aukščiau jau pažymėtą parodymų santraukoje dalį jam inkriminuotų kaip nusikalstamų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusius, tačiau teismas šią jo parodymų dalį atmeta kaip akivaizdžiai neteisingą labiausiai suinteresuoto proceso baigtimi ir maksimaliai siekiančio išvengti atsakomybės ar bent jau ją sušvelninti asmens, kadangi ši paaiškinimų dalis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, - yra visiškai nuneigta kitų kur kas objektyvesnio pobūdžio ir todėl patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamojo pastaruosius pareiškimus byloje visiškai paneigia nukentėjusiųjų I. B. ir L. B. iš esmės vienodi, logiški savo turiniu ir nuoseklūs parodymai per visą bylos procesą, taip pat ir ikiteisminiame tyrime apklausto mažamečio nukentėjusiojo S. B. parodymai apie antrojo nusikaltimo įvykio faktą ir eigą, atpažinimas kaltinamojo iš nuotraukų, taip pat teismo medicinos specialisto išvados, liudytojo A. S. bei iš dalies ir liudytojų M. R. bei Z. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros duomenys.

Nukentėjusiųjų I. B., L. B. ir S. B. byloje duoti parodymai tarpusavyje visiškai suderinami, jokių prieštaravimų tarp jų nėra, tiek jie patys, tiek ir kaltinamasis patvirtino, jog anksčiau tarp jų konfliktų, piktumų, motyvų keršyti nebuvę, todėl teismas nenustatė jokių, net ir netiesioginių, motyvų nukentėjusiems kaltinamąjį nebūtai apkalbėti, be to, šie nukentėjusieji neturi materialinio intereso šios bylos išsprendimu, todėl bylos duomenys neduoda kokio tai faktinio pagrindo abejoti nukentėjusių parodymų patikimumu ar tuo labiau juos atmesti kaip neteisingus, tuo labiau, kad juos iš esmės patvirtina kiti bylos duomenys, kurių santrauka aukščiau jau pateikta.

Tiesioginis antrojo nusikaltimo įvykio liudytojas A. S. teisme pilnai patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, kurie visiškai įkaltina R. V. dėl šio nusikaltimo, teisingumą ir išsamumą, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad per apytiksliai 3,5 m. laiką liudytojas teigia daugumą aplinkybių pamiršęs, neduoda pagrindo spręsti, jog netrukus po nusikaltimo įvykio vykdytos apklausos ikiteisminio tyrimo įstaigoje metu jo duoti parodymai buvo neteisingi, - toks laiko tarpas, atsižvelgiant ir į kaltinamojo sveikatą, yra pakankamas, kad dalis įvykio aplinkybių natūraliai pasimirštų, juolab, kad pats liudytojas šio įvykio metu pats niekaip nenukentėjo.

Bylos nagrinėjimo metu jau miręs liudytojas M. R. byloje iš esmės patvirtinęs nukentėjusiųjų I. B. ir L. B. parodymus, kad pirmojo nusikaltimo įvykio metu būtent kaltinamasis buvo užpuolęs nukentėjusiąją I. B., o ne atvirkščiai, kad būtent kaltinamąjį jis tramdė, - šių trijų asmenų parodymai kartu su netiesiogiai ir kt. bylos duomenimis vertinami visiškai pakankamais pagrįstai kaltinamąjį R. V. įkaltinti ir dėl pirmojo nusikaltimo padarymo ta smurto apimti, kiek ji aukščiau teismo pripažinta byloje įrodyta.

              Teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti visi aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus atmestą kaip neteisingą dalį kaltinamojo parodymų, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl staigių buitinių konfliktų abu kartus smurtu puolė tuometinę savo kaimynę I. B., ir ją mušdamas ir kitaip smurtaudamas pirmąjį kartą sukėlė fizinį skausmą, o antrąjį, - dar ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, be to, šį kartą mušdamas ir kitaip fiziškai smurtaudamas (stumdydamas) sukėlė fizinį skausmą abiem mažamečiams I. B. vaikams.

              Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė, - kaltinamojo veika nustatytomis aplinkybėmis nei savo pobūdžiu, nei sukeltomis pasekmėmis nebuvo mažareikšmė.

              III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

              Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 2 d. dėl abiejų nusikaltimų įvykių byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją I. B. smurtu abiem atvejais, o mažamečius jos vaikus antruoju atveju užpuolė būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (mušė ir kt. fiziškai smurtavo) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir nebuvo apibrėžta. Trečia, tąsymas už plaukų, stiprus rankų spaudimas, purtymas, trenkimas į sieną, kt. aplinką, stiprūs pastūmimai su kritimais, kaklo-gerklės suspaudimas, išorinių sužalojimų jais padarymas, fizinio skausmo tuo sukėlimas aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama mušimu ir kitu fiziniu smurtu. Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusiųjų sumušimo pasekmės šių asmenų sveikatai yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusiųjų betarpiškų medicininių apžiūrų, tiek ir ikiteisminio tyrimo duomenimis. Penkta, abu nukentėjusieji vaikai L. B. ir S. B. nusikalstamos veikos prieš juos įvykdymo metu buvo dar mažamečiai (iki 14 m.), atitinkamai 13 m. ir 4 m. amžiaus.

              IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo realiąja sutaptimi padarytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja : a) 2009-07-25 įvykio atveju, - nė didesniu, nė mažesniu kaip jis yra apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo dispozicijoje (nors kūno sužalojimų I. B. nebuvo padaryta, tačiau smurtauta buvo gana intensyviai, kai kurie smurto veiksmai, - kaklo-gerklės spaudimas, smaugimas, taip pat galvos stiprus trenkimas į mūro sieną buvo pakankamai pavojingi sveikatai), b) 2009-07-26 įvykio metu, - didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmuo (smurtauta buvo ne prieš vieną, bet prieš tris asmenis, I. B. padaryti realūs kūno sužalojimai ir sutrikdyta jos sveikata, prieš ją smurtauta buvo mažamečių jos vaikų akivaizdoje, tuo darant netgi didesnę žalą jiems nei pačiai I. B., smurtą patyrė ne vienas mažametis, bet  iš karto dviese).

Kaltės forma ir rūšis bei ir motyvai šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl bausmių rūšies ir dydžio parinkimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai papildomai nevertinama, tačiau reikalinga pažymėti, jog abiem bylos atvejais buvo smurtauta grynai iš asmeninio pobūdžio paskatų. Dėl tos pačios aukščiau jai minėtos priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina jau iš esmės neigiamai : kaltinamasis bylos duomenimis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn jau 6-ąjį kartą (b. l. 108-112, 2 tome), visi penki ankstesni teistumai tebegalioja (nusikaltimai buvo vykdyti beveik vienas po kito), dėl ko kaltinamasis abiem atvejais nusikalto būdamas recidyvistu, turėjo galiojančią administracinę nuobaudą bei dar dvi tokios jam buvo paskirtos po nusikaltimų įvykdymo, iki išvykimo į užsienį Lietuvoje nedirbo, darbo neieškojo ir per Darbo biržą.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių byloje teismas nenustatė. Teisiamajame posėdyje patikrinti ir patikslinti duomenys nesudaro faktinio pagrindo pripažinti tokia aplinkybe galimą kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio, - tokiai išvadai aiškiai nepakankama faktinių duomenų, - pats kaltinamasis tai neigia, nukentėjusi I. B. teisme pareiškė, kad tokio apsvaigimo nepastebėjusi, liudytojai tiesiogiai to irgi nepatvirtino.

Teismas sprendžia, jog iš esmės neigiama kaltinamojo asmenybė kartu su nusikaltimų recidyvo aplinkybe bei kartu su didesniu nei rūšinis nusikaltimo  pavojingumo visuomenei laipsniui 2-ojo epizodo atveju, neesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, antruoju atveju persveria nusikalstamos veikos „buitiškumo“ požymių reikšmę bausmės individualizavimui ir suponuoja teismui pareigą nustatyti tokius skirtinų bausmių dydžius, kurie : a) antrojo (2009-07-26)  nusikaltimo atveju būtų didesnis nei vidurkis, tačiau ir maksimalų bausmės dydį šiuo atveju skirti būtų neteisinga, neadekvatu aukščiau nustatytoms veikos aplinkybėms, b) pirmojo (2009-07-25) nusikaltimo atveju, - apytiksliai atitiktų baudžiamojo įstatymo bendrosiose normose ir inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį.

Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., ir kaltinamajam R. V., kaip recidyvistui, paskirtinos už kiekvieną nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Bausmių dydžiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir aukščiau jau įvertintas šios bylos faktines aplinkybes, nustatytini taip : už 2009-07-25 nusikaltimą, - 7 mėn., už 2009-07-26 nusikaltimą, - 1 m. 3 mėn. Tokios bausmės visiškai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankamos savo dydžiu jų skyrimui nustatytiems tikslams pasiekti.

Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijose, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Už kiekvieną savarankišką ir realiąja sutaptimi padarytą nusikaltimą skiriamos bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, prie griežtesnės pridedant 3 mėn. dalį nuo švelnesnės, ir tokiu būdu nustatytina galutinė subendrinta bausmė, - 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Į galutinę bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme, vykdant ekstradiciją, ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2012-09-28 iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo, todėl bausmė R. V. skaičiuotina nuo 2012-09-28 d. (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d.).

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinio pagrindo.

Kaltinamajam R. V. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė –kardomasis kalinimas (suėmimas), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus ji panaikintina ir vykdytina skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Byloje prokuroras, siekdamas apginti viešą interesą, vietoje tiesiogiai nukentėjusių nuo nusikaltimų mažamečių asmenų L. B. ir S. B. atstovės pagal įstatymą I. B., kuri negali tinkamai ginti šių vaikų pažeistų teisių, byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiai L. B. ir 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam S. B. priteisimo iš kaltinamojo R. V. (b. l. 31-31, 1 tome). Teismas sprendžia, jog civilinis ieškinys yra pareikštas teisėtu pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.250 str. 1 ir 2 d. d.), yra pakankamai pagrįstas bylos įrodymais, prašomos priteisti žalos, kaip kompensacijos, dydis iš esmės atitinka tiek prieš žalą patyrusių asmenų atliktų veiksmų pobūdį, tiek sukeltas jais pasekmes, tiek suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, - nukentėję patyrė fizinį skausmą būdami dar mažamečiai, dėl to labai išsigando, dar daugiau juos išgąsdino ir sujaudino jų akivaizdoje vartotas grubus fizinis smurtas prieš jų mamą. Todėl teismas sprendžia, jog prokuroro prašomos priteisti kaip kompensacijos sumos yra teisingos, pagrindo jas mažinti šiuo konkrečiu atveju teismas byloje nenustatė. Reikšminga ir tai, kad teisiamajame posėdyje turintis už šią žalą atsakyti ir ją atlyginti kaltinamasis R. V., kaip civilinis atsakovas, ieškinio reikalavimus visiškai pripažino, kadangi šis pripažinimas padarytas laisva valia ir atitinka kt. bylos duomenis (pasisakyta aukščiau), šis ieškinio pripažinimas turi būti priimtas (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 2 d.).

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Prokuroras prašo pripažinti proceso išlaidomis šioje byloje ir priteisti iš kaltinamojo R. V. jo ekstradicijos iš Ispanijos Karalystės išlaidas, kurias patyrė Policijos departamentas prie LR VRM (b. l. 9-15, 3 tome). Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 punkte įstatymo leidėjo yra nustatyta, jog tokio pobūdžio išlaidos gali būti teismo pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų paskirstymas išspręstas pagal BPK 105 str.1 d. taisyklę. Kadangi šios išlaidos valstybės buvo patirtos kaip būtinos tam, kad būtų įvykdytas byloje teisingumas, yra visiškai pagrįstos oficialiais rašytiniais įrodymais, jos atsirado išimtinai tik dėl kaltinamojo kaltų veiksmų (išvykimo į užsienį ir sąmoningo negrįžimo), todėl teismas sprendžia prokuroro prašymą patenkinti, šias išlaidas pripažinti proceso šioje byloje išlaidomis ir pilna apimtimi jas priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

n u s p r e n d ė :

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2009-07-25 I. B. sumušimo) ir nuteisti jį 7 (septyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2009-07-26 I. B., L. B. ir S. B. sumušimo) ir nuteisti jį 1 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Skiriamas bausmes subendrinti dalinio jų sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Į šią bausmę įskaityti R. V. laikiname sulaikyme vykdant ekstradiciją ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2012-09-28 iki šio nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo, todėl bausmę R. V. skaičiuoti nuo 2012-09-28 d.

Kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą), palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti ir vykdyti skiriamą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

              Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro, ginant viešą interesą, byloje pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš R. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du tūkstančius litų (2000 Lt) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo L. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir du tūkstančius litų (2000 Lt) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo S. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

              Pripažinti proceso išlaidomis R. V. ekstradicijos pagal Europos arešto orderį iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką išlaidas ir priteisti iš R. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šešis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris litus 33 ct. (6143,33 Lt) šių proceso išlaidų atlyginimą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM, įstaigos kodas – 188785847, buveinės adresas, - Saltoniškių g. 19, Vilniaus m., atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas – 70440.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

              Teisėjas                                                              A. V.