Civilinė byla Nr. e2A-337-370/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00229-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.2; 2.6.10.6

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „EKO2ŠILUMA“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ŠVOK projektai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birštono valda“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „EKO2ŠILUMA“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ŠVOK projektai“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje, If P&C Insurance AS filialas.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Birštono projektai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „EKO2ŠILUMA“ (toliau – ir atsakovė1) ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ŠVOK projektai“ (toliau – ir atsakovė2) (įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-620-324/2024 UAB „ŠVOK projektai“ iškelta bankroto byla) (toliau kartu – ir atsakovės) 179 266,97 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m. vykdė dvibučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), statybos rangos darbus. Projektuotojai UAB „4 plius“, UAB „Magnetaras“ parengė Pastato techninio projekto (toliau – ir TP) Nr. 4P15/02 dalį „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, kuriame buvo numatyta, kad visame pastate bus grindinis šildymas su oras–vanduo šildymo sistema, o vėdinimo sistemoje bus montuojami rotaciniai rekuperatoriai. 2018 m. atsakovės1 nuosavybės teise valdoma įmonė UAB „ŠVOK projektai“ (atsakovė2) parengė pastato projekto dalies „Šildymas, vėdinimas“ darbo projektą (toliau – ir DP), tačiau jame, priešingai, nei buvo nurodyta Pastato TP, pastatui suprojektavo šildymo sistemą su oras – oras šilumos siurbliais ir tik pastato antrajame aukšte paliko vandeninę grindinę šildymo sistemą su oras – vanduo šilumos siurbliu. Pastato pirmojo aukšto patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 206,57 kv. m bendras plotas) DP numatytos oras–oras šildymo ir vėsinimo sistemos bei vėdinimo įrenginys LGH-150RVXTE su plokšteliniu rekuperatoriumi. Ieškovė ir atsakovė1 2018 m. rugpjūčio 8 d. sudarė rekuperacinės ir kondicionavimo sistemų įrengimo rangos sutartį Nr. MPS/DV180808 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė1 įsipareigojo atlikti rekuperacinės sistemos su cinkuotais ortakiais, oras–oras ir oras–vanduo sistemų, grindinio šildymo, šalinimo sistemos įrengimo darbus. Atsakovė1 Pastato pirmojo aukšto patalpose įrengė: 1) šildymo sistemą su oras–oras šilumos siurbliais; 2) rekuperacinę sistemą LGH-150RVXT su plokšteliniu šilumokaičiu, tačiau sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, nes, pradėjus patalpas eksploatuoti, paaiškėjo, kad oro drėgmė jose dažniausiai nesiekia 20 proc. Tokia oro drėgmė neatitinka nei Sutartyje, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ Nr. V-1081 (toliau – Higienos norma HN 42:2009) numatytų parametrų, nes Sutartyje patalpų oro drėgmė buvo numatyta 40–60 proc., o Higienos normoje HN 42:2009 35–60 proc. šaltuoju metų laiku, 35–65 proc. šiltuoju metų laiku. Be to, ties atsakovės1 sumontuoto ortakinio vėdinimo įrenginio durelėmis, esančiomis patalpų lubose, ėmė kauptis drėgmė, atsirado pelėsis, ant lubų – drėgmės dėmė.

3.       Nurodė, kad antstolis R. V. 2022 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-22-2516 konstatavo, jog atidarius rekuperacinės sistemos dangtį iš vidinės jo pusės matosi drėgmės dėmė, kurios viduryje yra pelėsio židinys (pavaizduota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole); patalpose yra įjungti du oro drėkintuvai „BONECO“, kurių ekranuose rodomi patalpų oro drėgmės rodikliai 17 proc. ir 18 proc. Konstatavo, kad vėdinimo sistemos rangovų suteikti ir patalpose esantys oro drėkintuvai yra naudojami. Specialistas V. Š. 2022 m. vasario 15 d. išvadoje nurodė, kad Pastato patalpose santykinė oro drėgmė neatitinka Higienos normoje HN 42:2009 bei Sutartyje numatytų parametrų dėl netinkamai įrengtų vėdinimo bei šildymo sistemų. Drėgmės susidarymas ant lubų (vėdinimo įrenginio apžiūros durelių) atsirado dėl per plonos, netaisyklingai užklijuotos ir ne visas reikiamas vėdinimo įrenginio vietas padengiančios izoliacijos ant vėdinimo įrangos. Teismo ekspertas J. G. 2022 m. kovo 15 d. ekspertinėje išvadoje nustatė, kad patalpose esanti santykinė oro drėgmė neatitinka nei Higienos normoje HN 42:2009, nei Sutartyje numatytų parametrų, nes nukrypta nuo TP sprendinių ir netinkamai parinktos vėdinimo ir šildymo sistemos bei jų įrenginiai: turėjo būtų parinktas ir sumontuotas ne plokštelinis rekuperatorius, o rotacinis; turėjo būti įrengta ne orinė šildymo sistema su šilumos siurbliu oras–oras, bet grindinė šildymo sistema su šilumos siurbliu oras–vanduo. Pagal teismo eksperto J. G. apskaičiavimus, išlaidų, skirtų ištaisyti esamus trūkumus ir užtikrinti patalpose santykinę oro drėgmę, kuri atitiktų Sutartyje ir Higienos normoje HN 42:2009 numatytus parametrus, dydis yra 166 235,40 Eur.

4.       Ieškovės vertinimu, nuostolius dėl netinkamai atliktų projektavimo rangos darbų, kuriuos atliko atsakovė2, bei statybos rangos darbų, kuriuos atliko atsakovė1, turi atlyginti atsakovės solidariai, be kita ko – ir ieškovės negautas pajamas 10 535,07 Eur, kurių ieškovė neteks dėl to, kad negalės gauti pajamų iš patalpų nuomos pagal ieškovės ir UAB „Vilniaus Doleta“ 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarytą Patalpų nuomos sutartį Nr. JURID8 (toliau – ir Nuomos sutartis) už laikotarpį, kuomet bus atliekami ekspertinėje išvadoje nurodyti trūkumo šalinimo darbai.

5.       Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovės2 parengto DP dalies „Šildymas, vėdinimas“ aiškinamajame rašte numatyta, jog pastatui projektuojamos šildymo sistemos su oras–oras šilumos siurbliais ir antrajam aukštui vandeninė grindinė šildymo sistema su oras–vanduo šilumos siurbliu. Cokolyje komercinėms patalpoms suprojektuotos K.7 ir K.8 oras–oras šildymo ir vėsinimo sistemos. DP aiškinamajame rašte numatyta, kad pastato cokoliniame aukšte, pirmajame aukšte, antrajame aukšte ir palėpėje projektuojami plokšteliniai rekuperatoriai. Ieškovė aktyviai dalyvavo DP ir TP sprendinių derinimo procese. Nei ieškovė, nei kiti statybų dalyviai atsakovei1 statybų metu nepareiškė pretenzijų, kad ji nesilaiko projektinių sprendinių, nepareikalavo, jog atsakovė1 vykdytų rangos darbus ne pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. Sutartį. DP pakeitimai buvo atlikti statytojos prašymu ir pritariant techniniam prižiūrėtojui. Šie pakeitimai nepriskirtini esminiams projektiniams sprendiniams, kuriems nereikia gauti naujo statybos leidimo, tačiau reikia atlikti atitinkamus TP pakeitimus (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 45 punktas). Byloje ieškinio pagrindas suformuluotas darant klaidingą prielaidą, kad vėdinimo sistema Pastate turi ne tik palaikyti drėgmę, bet ir ją sukurti. STR 2.09.02: 2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 6.32 papunktyje numatytas vėdinimas yra patalpų oro kokybės gerinimas ir jos palaikymas keičiant patalpų orą, 6.20 papunktyje numatyta, kad oro kondicionavimas – tai oro paruošimo procesas, kai patalpoje automatiškai palaikomi iš anksto numatyti mikroklimato parametrai (oro temperatūra, santykinė drėgmė, judrumas ir kt.), t. y. vėdinimo sistema yra skirta keisti patalpų orą. Vėdinimo sistema pagal savo parametrus gali palaikyti santykinę drėgmę, jei pačiose patalpose yra drėgmę sukuriantis šaltinis (atitinkamas įrenginys). Tiek TP, tiek DP nėra numatyti sprendiniai įrengti atitinkamus įrenginius, kuriais pastate būtų sukuriamas atitinkamas drėgmės lygis ir kurį turėtų palaikyti atsakovės1 įdiegtos vėdinimo sistemos (rekuperatoriai).

6.       Ieškovė, sudarydama Sutartį, pasirinko, kokius įrenginius nori įsigyti ir kokius įrenginius pageidauja sumontuoti. Ieškovė priėmė netinkamus sprendimus ir turi prisiimti iš to kylančias rizikas. Atsakovė1 2019 m. siūlė ieškovei montuoti įrenginius, kurie pastate sukurtų ieškovės norimą santykinės drėgmės lygį, tačiau ieškovė jokio sprendimo statybų metu nepriėmė. Apie tai atsakovė1 nurodė 2022 m. sausio 14 d. atsakyme į ieškovės pretenziją , kurioje pažymėjo: „<…> Darbų eigoje, kol vyko statybos 2019 metais, užsakovui prašant buvo pateikti drėkinimo sistemų variantai į ortakinę sistemą, tačiau jie visi buvo atmesti kaip netenkinantys. Vėliau užsakovas pats pasirenka drėkintuvus, atsiųsdamas mums pasirinkto modelio pavadinimą <…>“. Šis klausimas pakartotinai buvo sprendžiamas ieškovės prašymu 2020 metais. Ieškovė nepriėmė pasiūlymo montuoti efektyvią drėgmės palaikymo įrangą, kuri palaikytų jos norimą santykinės drėgmės lygį. Ieškovė pati vienašališkai 2020 m. lapkričio 8 d. nutarė, kad: „<…> manau, kad 2 panašūs drėkintuvai galėtų spręsti drėgmes klausimą biuro patalpose. <…>“. Šiuo el. laišku ieškovė vienašališkai nusprendė, kad įsigys drėkintuvus „BONECO“.

7.       Pažymėjo, kad teismo eksperto J. G. 2022 m. kovo 15 d. ekspertinė išvada nepatvirtina ieškinio pagrindo. J. G. nesuteikta teisė įvertinti statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimo, projektavimo, statybos skaičiuojamosios kainos. Atsakovė1 kreipėsi į specialistą J. J., kuriam suteikta teisė atlikti skaičiuojamosios kainos nustatymą, specialistas pateikė pastabas dėl J. G. išvados: pakeista dalis darbų pavadinimų ir neatitinka Statybos produktų sertifikavimo centro patvirtintų pavadinimų. Nors J. G. nurodo, kad skaičiavimai (darbų sąmata) atlikti sąmatų skaičiavimo programa ProSama 5G 2021m. spalio mėn. lygiu, tačiau didžioji dalis įkainių kainų yra pakeistos ir (arba) nepagrįstai padidintos.

8.       Atsakovių nuomone, norint pakeisti rekuperatorių į rotacinį, nereikia ardyti lubų ir demontuoti ortakių, taip pat neaišku, ar sąmata yra parengta ieškovės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms. J. G. parengta sąmata negali būti vertinama kaip įrodymas, pagrindžiantis būsimas ir neišvengiamas ieškovės išlaidas ateityje. Atsakovės neturi prievolės atlyginti ieškovės deklaruojamų negautų pajamų ne tik dėl to, kad nepadarė jokio pažeidimo, bet ir todėl, kad 150 dienų defektų šalinimo terminas yra nepagrįstas.

9.       Atsakovė1 nesutiko, kad yra solidariai atsakinga už UAB „ŠVOK projektai“ ir jos projektuotojų darbą. Atsakovė1 kaip atsakovės2 dalyvė (akcininkė) negali būti atsakinga už DP sprendinius.

10.       Ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes pareiškimą apie trūkumus atsakovei1 pateikė 2020 m. lapkričio 17 d., o ieškinį teisme pareiškė 2022 m. balandžio 19 d. 

11.       Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovė1 laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 15 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Serija BCA Nr. 00016495), kurios pagrindu buvo apdrausta atsakovės1 produkto ir paslaugos civilinė atsakomybė (draudimo suma 50 000 Eur, išskaita 290 Eur). Žalos byla Nr. IFBC0001604 buvo užregistruota gavus iš teismo procesinius dokumentus. AB „Lietuvos draudimas“ vertinimu, ieškovės sprendimu buvo numatyta įrengti šildymo sistemą oras–oras bei sumontuoti plokštelinius rekuperatorius. Pastato patalpose įrengta vėdinimo sistema yra skirta keisti esamą patalpų orą ir palaikyti jose drėgmę, o ne ją sukurti, todėl ieškinys nepagrįstas.

12.       Trečiasis asmuo AAS „Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje rašytiniuose paaiškinimuose prašė teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2022 m. kovo 18 d. statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs atsakovę2. Pažymėjo, kad ieškovei net ir įrodžius atsakovės2 civilinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje nekiltų pareiga išmokėti draudimo išmoką, kadangi neteisėti atsakovės2 veiksmai būtų atlikti ne draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

13.       Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 179 182,97 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei iš atsakovės1 2 549,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei solidariai iš atsakovių 56,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

14.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovę ir atsakovę1 sieja sutartiniai statybos rangos, o ieškovę ir atsakovę2 – projektavimo rangos teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, nors ieškovei buvo žinoma apie DP pakeitimus, tačiau DP pakeitimai atsirado atsakovės1, kuri įtikino ieškovę, kad Pastato cokolinio ir pirmojo aukšto šildymo–vėdinimo sistemos oras–oras, o vėdinimo įrenginys plokštelinis, bus efektyvesnės ir geresnės, iniciatyva.

15.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad atsakovė1 neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nes, pradėjus patalpas eksploatuoti, paaiškėjo, jog oro drėgmė jose dažniausiai nesiekia 20 proc., be to, ties atsakovės1 sumontuoto ortakinio vėdinimo įrenginio durelėmis, esančiomis patalpų lubose, ėmė kauptis drėgmė, atsirado pelėsis, ant lubų drėgmės dėmė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė1 per žemos santykinės oro drėgmės problemą patalpose bandė spręsti pastatant patalpose du oro drėkintuvus „BONECO“, tačiau oro drėgmė net ir veikiant atsakovės1 pastatytiems oro drėkintuvams nesiekdavo numatytos Sutartyje.

16.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolio R. V. 2022 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, specialisto V. Š. 2022 m. vasario 15 d. išvadą, teismo eksperto J. G. 2022 m. kovo 15 d. ekspertinę išvadą, teismo eksperto S. Z. (S. Z.) 2023 m. balandžio 26 d. ekspertizės aktą, padarė išvadą, kad atsakovės įrodė jų atsakomybę šalinančią aplinkybę dėl keletą kartų sudrėkusių lubų – netinkamą rekuperatoriaus priežiūrą (dėl rekuperatoriaus filtrų tiekimo ieškovė nesikreipė į rangovę, o ieškovės pasitelkti specialistai nevertino viešojoje erdvėje randamos rekuperatoriaus specifikos, todėl padarė neteisingą išvadą apie drėgmės kaupimosi priežastį), tačiau nustatė aplinkybę, kad su šildymu ir vėdinimu susiję TP sprendiniai buvo pakeisti atsakovės1 iniciatyva, bendrai veikiant su DP parengusia atsakove2. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas specialisto V. Š., teismo eksperto J. G. išvadas apie santykinės drėgmės nebuvimo priežastis, liudytojos projektuotojos A. P. parodymus, DP vadovės liudytojos E. P. parodymus, taip pat aplinkybę, kad nei TP, nei DP nėra numatyti papildomi drėkinimo įrenginiai sutartinės bei Higienos normoje numatytos santykinės oro drėgmės pasiekimui, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovių atliktų rangos ir projektavimo darbų trūkumą, o atsakovės neįrodė jų atsakomybę šalinančios defektų atsiradimo priežasties.

17.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės yra solidariai atsakingos už ieškovės patirtus nuostolius dėl netinkamai atliktų pagal Sutartį ir DP rangos darbų. Atsakovė2, parengusi DP, pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 10 punktą, pagal kurį, jei darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo įvykdyti patvirtinto techninio projekto sprendinių (tarp jų – techninių specifikaciją) reikalavimus; DP projektuotojas atsako už parengto DP sprendinių kokybę ir jų atitiktį techninio projekto sprendiniams. Nustatytos aplinkybės dėl santykinės drėgmės atitinkamų rodiklių nepasiekimo nei pagal Sutartį, nei pagal Higienos normos reikalavimus patvirtina, kad ši atsakovė pažeidė ir STR 1.04.04:2017 6.4 papunkčio nuostatą, kurioje numatyta, jog darbo projektas yra techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai (t. y. darbo projekte tik detalizuojami techninio projekto sprendiniai, o ne kuriami nauji, pabloginantys užsakovo padėtį sprendiniai). Teismo vertinimu, parengtas naujas DP neatitinka TP, neužtikrina jo sprendinių ir pablogina ieškovės padėtį dėl santykinės patalpų drėgmės Pastato patalpose palaikymo (Rangos sutarties 2.1 papunktis), nes TP buvo numatyta šildymo ir vėdinimo sistema su tam skirtais įrenginiais, kurie galėjo užtikrinti Higienos normoje HN 42:2009 numatytas mikroklimato parametrų ribines vertes – optimalias mikroklimato parametrų vertes, kurioms esant aplinkoje nėra neigiamo poveikio sveikatai, bei Sutartyje numatytas vertes. DP sprendiniai (suprojektuotos šildymo ir vėdinimo sistemos su jų įrenginiais) nagrinėjamu atveju to neužtikrina, todėl yra netinkami.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo ekspertų J. G. ir S. Z. ekspertizės aktų išvadas, konstatavo, kad išlaidų, skirtų darbams, dėl atsakovių netinkamai atliktų pagal Sutartį ir DP rangos darbų, atlikti, suma yra 166 235,40 Eur (pagal J. G. ekspertinės išvados 2 lentelę), išlaidos, susijusios su Patalpų defektų nustatymu – 2 412,50 Eur, negautos pajamos už Pastato patalpų nuomą – 10 535,07 Eur (jau atėmus pelno mokestį), todėl ieškovė patyrė, iš viso 179 182,97 Eur nuostolius (166 235,40 Eur + 2 412,50 Eur + 10 535,07 Eur).

19.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnio 1 dalis), nes apie savo teisių pažeidimą iš atsakovės1 sužinojo tik gavusi oficialų atsakymą į oficialią pretenziją, o su šios problemos priežastimis – tik savo iniciatyva atlikus problemos fiksavimo veiksmus ir specialistų pagalba nustačius jos priežastis (2022 m. vasario – kovo mėn.).

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

20.       Atsakovės apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pakartotinai apklausti teismo ekspertą S. Z.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė teismo eksperto S. Z. teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas, nevertino atsakovių pateiktų įrodymų ir rėmėsi išimtinai V. Š. išvada bei J. G. ekspertine išvada, nes J. G., kaip ir V. Š., neatliko jokio tyrimo, nevertino patalpų paskirties ir faktinio naudojimo neatitikties, neatliko jokių matavimų, skaičiavimų, apsiribojo tik antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytais temperatūros ir drėgmės dydžiais, nei temperatūros, nei drėgmės nematavo, t. y. išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais J. G. lokalinės sąmatos duomenimis, pagal kuriuos neaišku, kaip nustatyti medžiagų (darbų) kiekiai, kaip nustatyta konkretaus darbo, medžiagos vieneto kaina, neaišku, kokiais duomenimis vadovaudamasis šis asmuo atliko pateiktus skaičiavimus. Be to, šios sąmatos parengtos išimtinai ieškovės užsakymu, todėl negali paneigti didesnę įrodomąją reikšmę turinčių teismo eksperto S. Z. ekspertizės akte nurodytų išvadų bei jas pagrindžiančių sąmatų teisingumo.

20.2.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nė vienas specialistas neištyrė ir skaičiavimais negrindė šilumos siurblio oras–oras poveikio patalpų santykinei oro drėgmei, todėl neaišku, kodėl teismas rėmėsi J. G. išvada. Be to, toks klausimas nebuvo užduotas ir teismo ekspertui. Tačiau, 2022 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje teismo ekspertas S. Z. apklausiamas nurodė, kad šildymo sistema oras–oras oro nesausina, o atliekant tyrimą šildymo sistema ir vėdinimo sistema veikė, rekuperatorius ir jame esantis šildytuvas oro nesausina, ore vandens kiekis nekinta dėl rekuperatoriuje veikiančio šildytuvo. Siekiant išsklaidyti abejones dėl tyrimo atlikimo aplinkybių, yra pagrindas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pakartotinai apklausti teismo ekspertą S. Z. (atsakovės įsipareigoja apmokėti eksperto iškvietimo išlaidas).

20.3.                      Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė2 parengė DP, kuris neatitiko TP sprendinių, bei ieškovė atsakovėms nebuvo pateikusi jokios projektavimo užduoties, bei, pokyčiai atsirado ne ieškovės, o atsakovės1, įtikinusios užsakovę, kad cokolinio ir pirmojo aukšto šildymo–vėdinimo sistemos oras–oras, o vėdinimo įrenginys plokštelinis, bus efektyvesnės ir geresnės, iniciatyva. Tačiau darydamas tokią išvadą, teismas įrodymus vertino selektyviai, nevertino visų byloje esančių įrodymų, apsiribojo ieškovės teiginiais bei 2021 m. susirašinėjimu, nors projektavimo darbai vyko dar iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovei ir atsakovei1 pasirašant Sutartį. Teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad ieškovė, būdama nekilnojamojo turto vystymo ir statybos rangos darbų profesionalė, aktyviai dalyvavo darbo projekto sprendinių derinimo procese ir jiems pritarė, todėl atsakovės negali būti atsakingos už atsakovės patirtus nuostolius.

20.4.                      Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti nuostolių atlyginimą, privalėjo nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant neteisėtus veiksmus, tačiau atsakovė1 neatliko neteisėtų veiksmų, todėl jos atžvilgiu civilinė atsakomybė negalėjo būti taikoma. Atsakovė1 tinkamai įvykdė Sutartį, sumontavo Sutartyje nurodytą įrangą, duomenų, kad darbai buvo atlikti netinkamai, nėra. Tai, kad atsakovė1 darbus atliko tinkamai, patvirtina ir aplinkybė, jog atliktus darbus statybos techninis prižiūrėtojas priėmė be trūkumų. Atsakovės1 sumontuota šildymo sistema oras–oras neturi įtakos Pastato patalpų santykinės drėgmės lygiui. Tai patvirtina teismo eksperto išvada bei sumontuoto šilumos siurblio techninis pasas. Atsakovės1 sumontuotas plokštelinis rekuperatorius (vėdinimo įrenginys), santykinei patalpų drėgmei taip pat neturi įtakos.

20.5.                      Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei nuostolių atlyginimą, nepagrįstai rėmėsi J. G. pateikta sąmata, kurioje įkainiai yra padidinti ir prieštarauja teismo eksperto S. Z. išvadai. Atsakovės pateikė teismui ieškovei teiktą 2020 m. gegužės mėn. komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyti sprendiniai pasiekti ieškovės norimą santykinę oro drėgmę, kurių bendra kaina yra 5 566 Eur, tačiau šio įrodymo teismas nevertino. Kita vertus, atsakovės neprivalo teikti analogiškų sprendinių ieškovės pageidaujamam komforto lygiui pasiekti (sprendinys gali būti viską nugriausti ir pastatyti naujai, tą šiuo atveju ieškovė ir pateikė, arba tik atlikti tam tikrus pakeitimus). Todėl atsakovės pateikė kitokį, ekonomiškesnį sprendinį, kuris jau buvo teiktas ieškovei, tai patvirtina anksčiau nurodytas susirašinėjimas. Be to, atsakovių siūlomo sprendinio kaina yra labai artima teismo eksperto nurodytai kainai, nors teismo ekspertas pasiūlė dar kitokį sprendinį pageidaujamam drėgmės lygiui pasiekti.

20.6.                      Pirmosios instancijos teismas nusprendė iš atsakovių priteisti 10 535,07 Eur negautų pajamų dėl to, kad ieškovė iš UAB „Vilniaus Doleta“ negaus pajamų pagal Patalpų nuomos sutartį Nr. JURID8, tačiau UAB „Vilniaus Doleta“ Pastato patalpomis faktiškai naudojosi. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visas gautinas pajamas, o ne pajamas, atskaičius mokesčius (grynąjį pelną).

20.7.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti faktą, kad projektuotoja (atsakovė2) ir rangovė (atsakovė1) yra atskiri statybos teisinių santykių subjektai, pagal atskiras su ieškove pasirašytas sutartis atliekantys skirtingus darbus, turintys skirtingas teises ir pareigas, turėjo tirti ir vertinti aplinkybes, susijusias su konkrečiam statybos proceso dalyviui tenkančia atsakomybės dalimi pagal jo sudarytą sutartį. Taip pat teismas turėjo tirti ir vertinti aplinkybes, susijusias su statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastimis, ir nustatyti priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų. Tik ištyrus ir įvertinus tokias faktines aplinkybes galėtų būti teisingai identifikuotos kiekvienos atsakovės civilinės atsakomybės ribos ir ieškovei iš kiekvienos jų priteistinų nuostolių, susijusių su pamatų ir grindų defektais, atlyginimo dydis.

20.8.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė pretenziją el. paštu, kurioje nurodė, jog kreipsis į teismą, jeigu nebus pašalinti jos nurodomi trūkumai, t. y. bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pretenziją dėl ketinimo kreiptis į teismą pareiškė vėliausiai 2020 m. lapkričio 17 d., tačiau apie trūkumus ieškovei buvo žinoma ne vėliau, kaip 2020 m. gegužės 16 d.

21.       Ieškovė atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo netenkinti atsakovių prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pakartotinai apklausti teismo ekspertą S. Z.. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Priešingai nei nurodo atsakovės apeliaciniame skunde, ieškovė priėmė sprendimą nukrypti nuo TP ir pasirinkti oras–oras šildymo sistemą bei plokštelinį rekuperatorių pirmojo aukšto patalpoms atsižvelgusi į atsakovės1, kaip savo srities profesionalės, pasiūlymus. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovės1 konsultacijos ir jų metu parinkta šildymo–vėdinimo įranga netenkino ieškovės lūkesčių dėl santykinės oro drėgmės patalpose, kuri užfiksuota Sutartyje. Sutartyje buvo numatytas atsakovės1 įsipareigojimas įrengti patalpose rekuperacinę sistemą, kuri palaikys santykinę patalpų drėgmę apie 40–60 proc., ieškovei buvo aktualus santykinės oro drėgmės procentas patalpose, siekiant užtikrinti maksimaliai komfortiškas darbo sąlygas. Atsakovė1 žadėjo pasiekti ieškovės norimą santykinę drėgmę patalpose, tačiau nutylėjo, kad papildomai bus reikalinga drėkinimo sistema.

21.2.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo eksperto S. Z. ekspertizės akto išvados negali būti vertinamos kaip patikimos ir pateikė dėl to motyvus. Teismas, darydamas išvadas, rėmėsi ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat kartu ir V. Š. bei J. G., kaip specialistų, išvadomis, kurios remiantis teismų praktika laikomos rašytiniais įrodymais. Toks teismo elgesys atitinka teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, todėl laikytinas teisėtu. Kauno apygardos teismas, priešingai nei teigia atsakovės, byloje esančias V. Š. ir J. G. išvadas vertino ne kaip ekspertizės aktus CPK 212 straipsnio prasme, o rašytinius įrodymus.

21.3.                      Atsakovės nurodo, kad patalpose per maža santykinė oro drėgmė yra ne jų kaltė, nes jos neįsipareigojo užtikrinti Sutartyje numatytus 40–60 proc. santykinės oro drėgmės parametrus, o tik palaikyti juos, t. y. pagal atsakovių poziciją, ieškovė turėjo patalpose įsirengti drėkinimo sistemą tam, jog atsakovių parinkti ir sumontuoti vėdinimo įrenginiai palaikytų pageidaujamą santykinę oro drėgmę. Pagal Higienos normą HN 42:2009 atsakovės turėjo suprojektuoti ir įrengti šildymo–vėdinimo įrenginius, kurie patalpose užtikrintų 35–60 proc. santykinę oro drėgmę šaltuoju metų laiku ir 35–65 proc. santykinę oro drėgmę šiltuoju metų laiku. Atsakovės neneigia fakto, kad Pastato patalpose santykinė oro drėgmė yra mažesnė nei nustatyta Higienos normoje HN 42:2009 ir nei nurodyta Sutartyje.

21.4.                      Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir aiškiai įvertino atsakovių teiginius dėl teismo eksperto J. G. sudarytos sąmatos. Atsakovės apeliaciniame skunde tik teigia, kad neva sąmata neatitinka kažkokių reikalavimų, tačiau dėl to nepateikė objektyvių įrodymų, nenurodė, kokie reikalavimai sąmatai yra privalomi, kuriuos, pasak atsakovių, pastaroji turėtų atitikti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės nėra pateikusios sąmatos, kuri paneigtų teismo eksperto J. G. sudarytą sąmatą, nors tokias galimybes turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

21.5.                      Atsakovės apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl teismo eksperto S. Z. ekspertizės akto išvadų. S. Z. ekspertizės akte nėra užfiksuota tikroji, ginčui aktuali padėtis, todėl ekspertizės aktas negali būti laikomas patikimu, įvertinus, kad ekspertas nuslėpė nuo teismo aplinkybes, kaip buvo atliekami santykinės oro drėgmės patalpose matavimai, kad buvo išjungti šildymo ir vėdinimo įrenginiai bei įjungti drėkintuvai ir tai paaiškėjo, nes ieškovės atstovė nusprendė dalyvauti patalpų apžiūroje ir tyrimo veiksmuose.

21.6.                      Atsakovės bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę užduoti klausimus S. Z., todėl negalėjo nesuprasti, ką reiškia ekspertizės atlikimas, ir , siekdamos palankių įrodymų rinkimo, galėjo dėl tyrimo atlikimo aplinkybių ekspertui užduoti klausimus. Be to, atsakovės naudojosi teise užduoti klausimus, juos uždavė teismo ekspertui, todėl bylą nagrinėti apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka, kviesti į posėdį teismo ekspertą S. Z. ir vėl iš naujo aiškintis ekspertizės atlikimo aplinkybes, kurios aiškiai yra nustatytos pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo.

21.7.                      Atsakovės teigia, kad ieškovės nurodomos išlaidos, kurios susideda iš šildymo sistemos oras–oras perdarymo į oras–vanduo bei rekuperatoriaus pakeitimo į rotacinį, nėra būtinos, nes, atsakovės 2020 m. buvo pateikusios komercinį pasiūlymą ieškovei dėl drėkinimo sistemos įrengimo, kurio kaina yra 5 566 Eur, tačiau komercinio pasiūlymo pabaigoje aiškiai nurodyta, kad 5 566 Eur kaina apima tik įrangos kainą, o darbai nėra įskaičiuoti. Taip pat, kad įrengti drėkinimo sistemą reikia atvesti kanalizaciją iki rekuperacijos, vandentiekį, be to, vanduo į sistemą negali būti paduodamas tiesiai iš tinklų, jis turi būti filtruojamas. Taip pat atsakovės nepagrįstai nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovių negautas pajamas už patalpų nuomą, šiuo konkrečiu atveju, patalpos yra išnuomotos, tačiau šalinant atsakovių netinkamai atliktų darbų trūkumus, patalpomis nebus galima naudotis ir ieškovė negaus pajamų.

21.8.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės yra solidariai atsakingos už ieškovės patirtus nuostolius. Šiuo konkrečiu atveju neįmanoma išskirti, kiek konkrečiai žalos (nuostolių) padarė kiekviena iš atsakovių, todėl darytina išvada, kad žala – nedali. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės nuostolius atsakovės turi atlyginti solidariai ir to nepaneigia svarstymai apie formaliai atskirus juridinius asmenis ar atskiras sutartis.

21.9.                      Ieškovė nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino. Ieškovė visą laiką buvo aktyvi ir siekė defektų pašalinimo, o atsakovė1 taip pat atliko aktyvius veiksmus, kad trūkumus pašalintų. Taigi, abi šalys dėjo aktyvias pastangas problemos sprendimui ir atsakovė1 neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovei yra priimtina, jog patalpose yra per maža santykinė oro drėgmė. Apie tai, kad atsakovė1 nebeketina imtis priemonių ir šalinti per mažos santykinės oro drėgmės trūkumą, ieškovė suvokė tik tuomet, kai pateikė atsakovei1 2021 m. gruodžio 23 d. pretenziją, o 2022 m. sausio 14 d., gavusi atsakovės1 atsakymą, suprato, jog atsakovė1 ėmė neigti sutartinius įsipareigojimus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

23.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

24.       Atsakovės prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tik tokiu atveju bus tinkamai, visapusiškai ir objektyviai išklausytos šalys, joms teikiant žodinius paaiškinimus ir atkreipiant teismo dėmesį į byloje esančius rašytinius įrodymus. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nė vienas specialistas neištyrė ir skaičiavimais negrindė šilumos siurblio oras–oras poveikio patalpų santykinei oro drėgmei, todėl neaišku, kodėl teismas rėmėsi J. G. išvada. Siekiant išsklaidyti abejones, dėl tyrimo atlikimo aplinkybių, yra pagrindas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pakartotinai apklausti teismo ekspertą S. Z.. Ieškovė su tokiu atsakovių prašymu nesutinka, nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovės turėjo galimybę užduoti klausimus S. Z..

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

26.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl atsakovių prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

28.       Ieškovei nuosavybės teise priklauso dvibutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybą ieškovė vykdė laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m.

29.       Projektuotojai UAB „4 plius“, UAB „Magnetaras“ parengė Pastato techninį projektą Nr. 4P15/02 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, kuriame buvo numatyta, kad visame Pastate bus grindinis šildymas su oras–vanduo šildymo sistema, o vėdinimo sistemoje bus montuojami rotaciniai rekuperatoriai (vėdinimo įrenginiai). Pagal TP administracijos patalpoms, esančioms cokoliniame aukšte, dėl kurių vėdinimo byloje kilęs ginčas, suprojektuota atskira oro padavimo–ištraukimo rekuperacinė sistema AHU-1. Nurodyta, kad agregatas – rotacinis rekuperatorius su elektriniu kaloriferiu, ventiliatoriais, filtrais – montuojami specialiai skirtoje ventkameros patalpoje. Pirmojo ir antrojo aukšto gyvenamosioms patalpoms suprojektuotos atskiros vėdinimo sistemos AHU-2, AHU-3. Agregatai – rotaciniai rekuperatoriai su elektriniais kaloriferiais, ventiliatoriais, filtrais – montuojami palubėje pagalbinėje patalpoje.

30.       Ieškovė kreipėsi į atsakovę1 dėl pastato šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimo. 2018 m. atsakovė2, kurios vienintelė akcininkė yra atsakovė1, parengė Pastato projekto dalies „Šildymas, vėdinimas“ darbo projektą (projekto dalies vadovė A. P.). DP, priešingai nei nurodyta TP, Pastatui suprojektuota šildymo sistema su oras–oras šilumos siurbliais, Pastato antrajame aukšte palikta vandeninė grindinė šildymo sistema su oras–vanduo šilumos siurbliu. Pastato cokoliniame aukšte ir pirmojo aukšto patalpoms DP numatytos K.5 ir K.6 oras–oras šildymo–vėsinimo sistemos bei vėdinimo įrenginys LGH150RVXT-E su plokšteliniu rekuperatoriumi.

31.       Ieškovė (užsakovė) ir atsakovė1 (rangovė) 2018 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Rekuperacinės ir kondicionavimo sistemų įrengimo rangos sutartį Nr. MPS/dv1180808 (Sutartis), kurios pagrindu rangovė įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti rekuperacinės sistemos (kuri palaikys santykinę patalpų drėgmę 40-60 proc.) su cinkuotais ortakiais, oras–oras ir oras–vanduo sistemų, grindinio šildymo, šalinimo sistemos įrengimo darbus (Sutarties 2.1 papunktis). Sutarties 2.2 papunkčiu šalys susitarė, kad darbai atliekami pagal iš anksto suderintą, aptartą rangovo su užsakovu patvirtintą pasiūlymą, kuris pridedamas prie Sutarties kaip priedas Nr. 1 ir yra neatsiejama sutarties dalis. Priede Nr. 1 (įrangos pasiūlyme) numatyta, kad komercinėse patalpose montuojant bus naudojamas oras–oras šilumos siurblio lauko blokas (Mitsubishi Elektric) PUMY P125 YKM, rekuperatorius Mitsubishi Elektric Lossnay (LGH-35RVX), šildymas grindinis (oras–vanduo). Atsakovės2 parengto DP aiškinamajame rašte numatyta, kad pastatui projektuojamos šildymo sistemos su oras–oras šilumos siurbliais ir antrajam aukštui vandeninė grindinė šildymo sistema su oras–vanduo šilumos siurbliu. Cokolyje komercinėms patalpoms suprojektuotos K.7 ir K.8 oras–oras šildymo/vėsinimo sistemos (DP aiškinamojo rašto 1 lapas). DP aiškinamajame rašte numatyta (DP aiškinamojo rašto 2 lapas), kad Pastato cokoliniame aukšte, pirmajame aukšte, antrajame aukšte ir palėpėje projektuojami plokšteliniai rekuperatoriai.

32.       Ieškovė 2021 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimo nevykdymo, nes atsakovės1 sumontuoti įrenginiai neužtikrina tinkamo Pastato patalpų vėdinimo, nes oro drėgmė patalpose nesiekdavo 20 proc.

33.       Atsakovė1 2022 m. sausio 14 d. atsakyme į ieškovės 2021 m. gruodžio 23 d. pretenziją nurodė, kad atsakovė1 pateikė ieškovei drėkinimo sistemų variantus į ortakinę sistemą, tačiau jie visi buvo atmesti. Nurodė, kad ieškovė pati pasirinko drėkintuvus, prašydama, kad atsakovė1 juos nupirktų ir atsakovė1 šį ieškovės prašymą įvykdė.

34.       Antstolis R. V. 2022 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-22-2516, užfiksavo, kad atidarius rekuperacinės sistemos dangtį, iš vidinės jo pusės matosi drėgmės dėmė, kurios viduryje yra pelėsio židinys (užfiksuotas vaizdas). Patalpose yra įjungti du oro drėkintuvai „BONECO“, kurių ekranuose rodomi Patalpų oro drėgmės rodikliai: 17 proc. ir 18 proc. Konstatuojama, kad šie vėdinimo sistemos rangovų atsakovės1 suteikti ir patalpose esantys oro drėkintuvai yra naudojami: matosi vandens nuosėdos ir ant vėdinimo filtro viduje matosi filtruoto oro dulkės (užfiksuotas vaizdas). Patalpoje yra sertifikuotas drėgmėmatis TFA Dostmann, kuris rodo patalpų oro temperatūrą 23°C ir oro drėgmės lygį „LL“. Šis rodmuo reiškia, kad patalpų oro drėgmė mažesnė, nei 20 proc. (užfiksuotas vaizdas). Konstatuojama, kad Vilniuje 2022 m. vasario 2 d. 15:00 val. užfiksuota lauko oro temperatūra -1°C, lauko oro drėgmė 94 proc. (pavaizduota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole). Nuomininkas (UAB „Vilniaus Doleta“) drėgmėmatį TFA Dostmann iš patalpų išsinešė į lauką ir antstolis užfiksavo jo rodmenų pasikeitimus. Drėgmėmačio oro temperatūros ir drėgmės rodmenys lauke pradėjo palaipsniui keistis: oro temperatūra kristi, o oro drėgmės reikšmė iš „LL“ pakilo iki 81 proc. (užfiksuotas vaizdas). Kitomis dienomis (2022 m. vasario 4 d. ir kt.), nepaisant skirtingų oro temperatūrų (tiek patalpose, tiek lauke), antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais konstatavo iš esmės tas pačias aplinkybes, t. y. kad santykinės oro drėgmė patalpose nesiekia 20 proc., oro drėkintuvai nepadeda, nes santykinė oro drėgmė patalpose, naudojant du atsakovės1 pastatytus oro drėkintuvus „BONECO“, nesiekia 20 proc.; ties lubose esančiu rekuperacinės sistemos (vėdinimo įrenginio) dangčiu kaupiasi drėgmė ir formuojasi pelėsis.

35.       Specialistas V. Š. 2022 m. vasario 15 d. išvadoje nurodė, kad patalpose santykinė oro drėgmė neatitinka Higienos normoje HN 42:2009 bei Sutartyje numatytų parametrų dėl netinkamai įrengtų vėdinimo bei šildymo sistemų. Patalpose sumontuotas vėdinimo įrenginys su plokšteliniu rekuperatoriumi, kuris turi kondensacinį šilumokaitį. Tokio tipo rekuperatorius, ištraukdamas orą iš patalpų, kartu ištraukia ir drėgmę, kurios paduodamas orą atgal į patalpas visiškai nesugrąžina. Dėl savo veikimo principo sumontuotas rekuperatorius tiek ištraukia iš patalpų drėgmę, tiek ir paduoda į patalpas išsausintą (drėgmę praradusį) orą. Be to, siekiant išvengti rekuperatoriaus šilumokaičio užšalimo lauko temperatūrai kritus žemiau 0 °C, vėdinimo sistemos oro paėmimo iš lauko ortakyje yra įrengtas 4,5kW kanalinis elektrinis šildytuvas, kuris, atsižvelgiant į jo didesnį galingumą, papildomai prisideda prie oro sausinimo, kuomet šaltuoju metų laiku pašildo iš lauko paimamą orą, taip jį papildomai sausindamas. Tad įrengta vėdinimo sistema sausina patalpų orą dvejuose taškuose – oro paėmimo iš lauko ortakyje, kuomet oras yra pašildomas, ir orui (tiek oro ištraukimo, tiek padavimo metu) perėjus per plokštelinio rekuperatoriaus šilumokaitį, kur dėl įrenginio veikimo principo vyksta pagrindinis drėgmės praradimas. Dėl to patalpose įjungti oro drėkintuvai „BONECO“ negali duoti norimo efekto, nes, nors jie ir drėkina orą, tačiau plokštelinis rekuperatorius tuo pačiu metu ištraukia iš patalpų oro drėkintuvų skleidžiamą drėgmę visiškai negrąžindamas jos atgal. Patalpose orą sausina ir įrengta šildymo sistema – šilumos siurblys oras–oras. Šios šildymo sistemos dėl savo veikimo principų greitai ir gana aukšta temperatūra šildo orą, jį sujudina patalpose, tai sukelia oro sausinimo efektą. Lyginant su kitomis šildymo sistemomis, šildymo sistema oras–oras yra nepalankiausia atitinkamos drėgmės užtikrinimui, todėl esant pageidavimui ar poreikiui palaikyti atitinkamą santykinę oro drėgmę (šiuo atveju 40–60 proc.) oras-vanduo šilumos siurblys bei orinė šildymo sistema nėra tinkami sprendimai. Įvertinęs patalpose įrengtas vėdinimo ir šildymo sistemas specialistas padarė išvadą, kad jose sumontuoti įrenginiai nėra pajėgūs užtikrinti santykinės oro drėgmės ribų, numatytų higienos normoje HN 42:2009 bei rangos sutartyje, nes patalpose sumontuoti įrenginiai pagal savo savybes yra orientuoti ne į patalpų oro drėgmės išlaikymą ir atgavimą, tačiau į oro sausinimą. Specialisto vertinimu, drėgmės susidarymas ant lubų (vėdinimo įrenginio apžiūros durelių) yra dėl per plonos, netaisyklingai užklijuotos ir ne visas reikiamas vėdinimo įrenginio vietas padengiančios izoliacijos ant vėdinimo įrangos. Dėl šios priežasties dėl temperatūrą skirtumų – žiemos metu, kai lauke šalta, o patalpose šilta, vasarą, kai lauke labai karšta, o patalpose vėsiau, – ant vėdinimo įrenginio susidaro kondensatas, kuris laša ant lubų ir dėl to drėksta lubos, formuojasi pelėsis. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos yra negyvenamos, jos naudojamos biuro veiklai, dėl to yra eliminuoti natūralūs buitiniai drėgmės susidarymo faktoriai (dėl maisto gamybos, naudojimosi dušo/vonios patalpomis susidarantys garai, iš skalbinių sklindanti drėgmė ir pan.), užtikrintas ir pastovus higienos normoje HN 42:2009 bei Rangos sutartyje numatytos santykinės oro drėgmės patalpose palaikymas yra įmanomas tik pakeitus kartu vėdinimo ir šildymo sistemų įrenginius į kito tipo, kurie pagal savo savybes užtikrina maksimalų drėgmės atgavimą bei papildomai nesausina oro. Dėl to šiuo atveju reikėtų pakeisti patalpose sumontuotą plokštelinį rekuperatorių į rotacinį su sorbciniu rotaciniu šilumokaičiu be pirminio pašildymo. Šio tipo rekuperatoriai efektyviai atgauna šilumą bei grąžina didžiąją dalį drėgmės į patalpas, tiek ištraukdami, tiek paduodami orą į patalpas jie efektyviai išsaugo didžiąją dalį drėgmės. Be to, kadangi šaltuoju metų laiku nėra tokio tipo šilumokaičio užšalimo grėsmės, šiam rekuperatoriui nėra reikalingas pirminis šildytuvas, dėl to oro paėmimo iš lauko metu oras nėra papildomai sausinamas. Taip pat reiktų patalpose pakeisti šilumos siurblį iš oras–oras, į oras–vanduo kartu pakeičiant šildymo sistemą iš orinės į grindinį šildymą. Oras–vanduo šilumos siurbliai taip staigiai, kaip kad oras–oras šilumos siurbliai, nekaitina oro, jie šilumą atiduoda palaipsniui, nejudina oro patalpose, dėl to žymiai mažiau sausina orą ir yra palankiausias sprendimas, kuomet yra svarbu išlaikyti atitinkamą patalpų santykinę oro drėgmę. Atsižvelgiant į drėgmės parametrus, kuriuos siekiama užtikrinti patalpose (santykinė oro drėgmė 40–60 proc.), vien tik rekuperatoriaus arba vien tik šildymo sistemos pakeitimas pageidaujamos patalpų oro drėgmės neužtikrintų, todėl būtina keisti abiejų sistemų įrenginius.

36.       Teismo ekspertas J. G. 2022 m. kovo 15 d. ekspertinėje išvadoje nustatė, kad patalpose esanti santykinė oro drėgmė neatitinka nei Higienos normoje HN 42:2009, nei Rangos sutartyje numatytų parametrų, nes nukrypta nuo TP sprendinių ir netinkamai parinktos vėdinimo ir šildymo sistemos bei jų įrenginiai: 1) turėjo būtų parinktas ir sumontuotas ne plokštelinis rekuperatorius, bet rotacinis, 2) turėjo būti įrengta ne orinė šildymo sistema su šilumos siurbliu oras-oras, bet grindinė šildymo sistema su šilumos siurbliu oras-vanduo. Už tai atsakingas rangovas (atsakovė1) ir darbo projekto rengėjas (atsakovė2). Rangovas Rangos sutartimi Nr. MPS/DV180808 įsipareigojo pasiekti 40–60 proc. patalpų santykinę oro drėgmę. Atsakovės1 atstovas 2019 m. gegužės 16 d. gamybinio pasitarimo metu dar kartą patikino, kad šildymo–vėdinimo sistema užtikrins vidaus patalpose pastovią 45–55 proc. drėgmę, tačiau tokia oro drėgmė pasiekta nebuvo. Pastato projekto dalies „Šildymas, vėdinimas“ DP neatitinka techninio projekto: 1) techniniame projekte numatytas grindinis šildymas (oras–vanduo), darbo projekte orinis(oras–oras); 2) techniniame projekte numatytas rotacinis rekuperatorius, darbo projekte –plokštelinis. DP turi atitikti TP, jis rengiamas išimtinai TP sprendinių pagrindu ir darbo projekte negali būti numatyti iš esmės skirtingi nei techniniame projekte sprendiniai. Šiuo atveju DP neatitinka techninio projekto, neužtikrina jo sprendinių ir pablogina užsakovo padėtį santykinės patalpų drėgmės išlaikymo aspektu, kadangi būtent TP buvo numatyta tokia šildymo ir vėdinimo sistema su tam skirtais įrenginiais, kurie galėjo užtikrinti Higienos normoje HN 42:2009 numatytas mikroklimato parametrų ribines vertes – optimalias mikroklimato parametrų vertes, kurioms esant aplinkoje nėra neigiamo poveikio sveikatai, bei rangos sutartyje numatytas vertes. DP suprojektuotos šildymo ir vėdinimo sistemos su jų įrenginiais šiuo atveju yra netinkami, kadangi neužtikrina santykinės oro drėgmės, kuriai esant aplinkoje nėra neigiamo poveikio sveikatai; 3) rangovas, turėdamas įstatymų numatytą pareigą vykdyti statybos darbus pagal TP ir DP kartu bei informuoti užsakovą apie techninės dokumentacijos trūkumus ir darbų, jei šie bus vykdomi pagal pateiktą dokumentaciją (joje esančius nurodymus), rezultato netinkamumą ar kokybės trūkumus, neinformavo ieškovės apie projekto dalies „Šildymas, vėdinimas“ Darbo projekte esančių sprendinių (šildymo ir vėdinimo sistemų) neatitikimą TP ir kad DP numatyti sprendiniai (šildymo sistema oras–oras ir plokštelinis rekuperatorius) negali užtikrinti rangovo Sutartimi prisiimto įsipareigojimo patalpose palaikyti apie 40–60 proc. santykinę patalpų drėgmę; darbų nesustabdė, o juos atliko, nors jie nebuvo tinkami sutartyje numatytai (apie 40–60 proc.) santykinei patalpų drėgmei užtikrinti. Patalpose ant lubų (vėdinimo įrenginio apžiūros durelių) kaupiasi drėgmė dėl per plonos, netaisyklingai užklijuotos ir ne visas reikiamas vėdinimo įrenginio vietas padengiančios izoliacijos ant vėdinimo įrangos. Už tai atsakingas rangovas. Teismo ekspertas apskaičiavo, kad išlaidų, skirtų ištaisyti esamus trūkumus ir užtikrinti patalpose santykinę oro drėgmę, kuri atitiktų Sutartyje ir Higienos normoje HN 42:2009 numatytus parametrus, dydis yra 166 235,40 Eur.

37.       Teismo ekspertas S. Z. 2023 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte nurodė, kad: 1) Pastato patalpų oro santykinė drėgmė teismo ekspertizės metu atitiko higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytą (35–60 proc.) vertę, o Sutartyje numatytą santykinę oro drėgmę (~40-60 proc.) – ne, tačiau tinkamai valdant šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų esamą įrangą ir eksploatuojant patalpas taip, kaip buvo planuojama projektuojant sistemas, galima būtų pasiekti nustatytus parametrus; 2) patalpose esanti santykinė oro drėgmė šaltuoju metų laikotarpiu ne visada atitinka higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ ir (ar) Sutartyje numatytų santykinės oro drėgmės (~40-60 proc.) parametrų dėl to, kad patalpų naudotojas netinkamai eksploatuoja patalpas ir patalpų vėdinimo sistemą; 3) tam, kad patalpose santykinė oro drėgmė atitiktų higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ įtvirtintus ir Sutartyje numatytus santykinės oro drėgmės (40–60 proc.) parametrus reikia arba padidinti žmonių skaičių, kad patalpose nuolat būtų 15–20 žmonių, arba sumontuoti mažesnio galingumo vėdinimo įrenginį (t. y. panašaus galingumo, kaip buvo numatyta 2015 m. parengtame TP); 4) pakeisti vėdinimo įrenginį į tokį, kurio galingumas atitiktų dabartinius poreikius (t. y. kai patalpose vietoj 15–20 žmonių, vidutiniškai būna 6 žmonės), tuomet skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis (įskaitant visas išlaidas ir mokesčius) reikėtų 5 014,24 Eur. Tačiau tokiu atveju demontuotą esamą vėdinimo įrenginį (rekuperatorių) reikėtų grąžinti atsakovei1; 5) patalpų naudotojas (arba savininkas) turi apsispręsti, ar patalpas planuojama naudoti taip, kaip tai yra numatyta 2018 m. parengtame DP, ir jeigu ne, tuomet reikia perprojektuoti vėdinimo sistemą pagal faktinius poreikius ir tuomet skaičiuoti išlaidų dydį; 6) labiausiai tikėtina, kad patalpose ant lubų (vėdinimo įrenginio apžiūros durelių) šaltuoju metų laikotarpiu kaupėsi drėgmė (dabar jos nėra) dėl laiku neišvalytų ir (ar) nepakeistų vėdinimo įrenginio (rekuperatoriaus) filtrų; 7) patalpose įrengtos rekuperacinė ir šildymo sistemos gali palaikyti higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ įtvirtintą bei Sutartyje numatytą santykinę oro drėgmę (40–60 proc.) tik jeigu bus tinkamai valdomos patalpose dirbančio personalo pagalba. Svarbu žinoti, kad sumontuota įranga (t. y. tiek šildymo, vėsinimo sistema, tiek vėdinimo sistema) negali (arba tiesiogiai) palaikyti numatytą (užprogramuotą) santykinę oro drėgmę, nes sistemose nėra nei šių funkcijų, nei reikiamų daviklių. Todėl santykinė oro drėgmė gali būti palaikoma tik netiesioginiu būdu, t. y. keičiant vidaus temperatūrą bei vėdinimo intensyvumą, bet tiesiogiai nustatyti, kad sistemos ir (arba) kuri nors viena sistema palaikytų konkretų (nustatytą) santykines oro drėgmes vertę (parametrą) negalima; 8) norint palaikyti santykinę oro drėgmę nurodytame intervale, svarbu, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, patalpų vėdinimą daryti pagal poreikį, nes jeigu nėra ar mažai žmonių ir niekas negeneruoja drėgmės garus, tuomet nereikia daryti tokį intensyvų ir galingą vėdinimą, t. y. vėdinimas turi būti subalansuotas pagal faktinį poreikį. Svarbu žinoti, kad patalpų oro santykinio drėgnumo lygis yra tiesiogiai proporcingas CO2 koncentracijos padidėjimui, žmogui esant konkrečioje patalpoje, todėl perteklinis vėdinimas, jeigu patalpose šaltuoju metų laikotarpiu ir taip mažas santykinio oro drėgnumo lygis yra ydingas ir nereikalingas resursų švaistymas.

Dėl įrodymų vertinimo

38.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors ieškovei buvo žinoma apie DP pakeitimus, tačiau DP pakeitimai atsirado atsakovės1, kuri įtikino ieškovę, kad Pastato cokolinio ir pirmojo aukšto šildymo–vėdinimo sistemos oras–oras, o vėdinimo įrenginys plokštelinis, bus efektyvesnės ir geresnės, iniciatyva. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas specialisto V. Š., teismo eksperto J. G. išvadas apie santykinės drėgmės nebuvimo priežastis, liudytojos projektuotojos A. P. parodymus, DP vadovės liudytojos E. P. parodymus, taip pat aplinkybę, kad nei TP, nei DP nėra numatyti papildomi drėkinimo įrenginiai sutartinės bei Higienos normoje numatytos santykinės oro drėgmės pasiekimui, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovių atliktų rangos ir projektavimo darbų trūkumą, o atsakovės neįrodė jų atsakomybę šalinančios defektų atsiradimo priežasties.

39.       Atsakovių vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė teismo eksperto S. Z. teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas, nevertino atsakovių pateiktų įrodymų ir rėmėsi išimtinai V. Š. išvada bei J. G. ekspertine išvada, taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais J. G. lokalinės sąmatos duomenimis, pagal kuriuos neaišku, kaip nustatyti medžiagų (darbų) kiekiai, kaip nustatyta konkretaus darbo, medžiagos vieneto kaina. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė2 parengė DP, kuris neatitiko TP sprendinių, bei ieškovė atsakovėms nebuvo pateikusi jokios projektavimo užduoties, bei, pokyčiai atsirado ne ieškovės, o atsakovės1, įtikinusios užsakovę, kad cokolinio ir pirmojo aukšto šildymo–vėdinimo sistemos oras–oras, o vėdinimo įrenginys plokštelinis, bus efektyvesnės ir geresnės, iniciatyva.

40.       Ieškovė su atsakovių pozicija nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teismo eksperto S. Z. ekspertizės akto išvados negali būti vertinamos kaip patikimos ir pateikė dėl to motyvus, taip pat teismas, darydamas išvadas, rėmėsi kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat kartu ir V. Š. ir J. G., kaip specialistų, išvadomis, todėl toks teismo elgesys atitinka teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Nurodo, kad teismas išsamiai ir aiškiai įvertino atsakovių teiginius dėl teismo eksperto J. G. sudarytos sąmatos.

41.       Vertinant atsakovių apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, jog teismas, pripažindamas, jog atsakovės yra atsakingos dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų ir statybos projektavimo darbų, nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto S. Z. ekspertizės akto išvadomis, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

42.       Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015). Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, be kita ko, vadovausis ir paminėta kasacinio teismo jurisprudencija.

43.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei pasikreipus į atsakovę1 dėl pastato šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimo, atsakovė2, kurios vienintelė akcininkė yra atsakovė1, 2018 m. parengė Pastato projekto dalies „Šildymas, vėdinimas“ darbo projektą (DP) (nutarties 30 punktas). Po to, ieškovė ir atsakovė1 2018 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovė1 įsipareigojo nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti rekuperacinės sistemos (kuri palaikys santykinę patalpų drėgmę 40-60 proc.) su cinkuotais ortakiais, oras–oras ir oras–vanduo sistemų, grindinio šildymo, šalinimo sistemos įrengimo darbus (Sutarties 2.1 papunktis) (nutarties 31 punktas). Pažymėtina, kad Pastato TP nurodyta, kad visame Pastate bus grindinis šildymas su oras–vanduo šildymo sistema, o vėdinimo sistemoje bus montuojami rotaciniai rekuperatoriai (vėdinimo įrenginiai) (nutarties 29 punktas). Ieškovė įrodinėjo, kad ji buvo suklaidinta atsakovių dėl jų atliktų statybos rangos darbų ir statybos projektavimo darbų rezultato, t. y. ieškovė tikėjosi, kad atsakovei2 parengus DP, o atsakovei1 atlikus statybos rangos darbus, patalpų drėgmė atitiks Sutartyje ir Higienos normoje HN 42:2009 numatytus parametrus.

44.       Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita.

45.       Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

46.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

47.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo eksperto S. Z. ekspertizės akto išvadas (nutarties 37 punktas), neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šio eksperto atlikti santykinės Patalpų oro drėgmės parametrų matavimai buvo atlikti esant išjungtiems šildymo ir vėdinimo įrenginiams bei įjungus drėkintuvus, t. y. ekspertinis tyrimas buvo atliktas ne tomis pačiomis sąlygomis, kurių tinkamumą kvestionuoja ieškovė, todėl pirmosios instancijos pagrįstai ja nesivadovavo. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo teismo eksperto S. Z. ekspertizės akto išvadomis, toliau teisėjų kolegija vertins, ar teismas nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų vertindamas kitus byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu konstatavo, jog atsakovės neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovei.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 42 punkte nurodytą aktualią kasacinio teismo praktiką, atsakovės nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė2 parengusi DP, o atsakovė1 atlikusi Patalpų šildymo ir oro vėdinimo sistemų darbus, tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ieškovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. V. 2022 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-22-2516 (nutarties 37 punktas), užfiksavo, jog skirtingu laikotarpiu Patalpose naudojant atsakovės1 sumontuotą vėdinimo sistemą ir drėkintuvus, sertifikuotas drėgmėmatis rodo, kad santykinė oro drėgmė patalpose nesiekia 20 proc. Specialistas V. Š. 2022 m. vasario 15 d. išvadoje nurodė (nutarties 38 punktas), kad Patalpose sumontuota vėdinimo sistema sausina patalpų orą dvejuose taškuose – oro paėmimo iš lauko ortakyje, kuomet oras yra pašildomas, ir orui (tiek oro ištraukimo, tiek padavimo metu) perėjus per plokštelinio rekuperatoriaus šilumokaitį, kur dėl įrenginio veikimo principo vyksta pagrindinis drėgmės praradimas. Ekspertas J. G. 2022 m. kovo 15 d. ekspertinėje išvadoje (nutarties 39 punktas) nustatė, kad Patalpose turėjo būtų parinktas ir sumontuotas ne plokštelinis rekuperatorius, bet rotacinis, įrengta ne orinė šildymo sistema su šilumos siurbliu oras–oras, bet grindinė šildymo sistema su šilumos siurbliu oras–vanduo. Ekspertas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju DP neužtikrina TP sprendinių. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė2 parengė DP, kuris neatitinka TP, o atsakovė1, vadovaudamasi dukterinės įmonės (atsakovės2) parengtu DP, prisiimdama riziką sumontavo Patalpų šildymo ir vėdinimo sistemas, kurios neatitiko ieškovės teisėtų lūkesčių, jog Patalpų santykinė oro drėgmė atitiks Sutartyje ir Higienos normoje HN 42:2009 numatytus parametrus.

49.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovių apeliacinio skundo argumentais, kad DP pakeitimai buvo atlikti ieškovės sprendimu, todėl atsakovėms negali kilti atsakomybė už ieškovės savarankiškai priimtus sprendimus. Pažymėtina, kad atsakovė1 Sutartimi įsipareigojo atlikti, pagal atsakovės1 pasiūlymą, rekuperacinės sistemos (kuri palaikys santykinę patalpų drėgmę 40-60 proc.) su cinkuotais ortakiais, oras–oras ir oras–vanduo sistemų, grindinio šildymo, šalinimo sistemos įrengimo darbus (nutarties 31 punktas). Šiuo konkrečiu atveju, nors ieškovė yra nekilnojamojo turto vystymo profesionalė, tačiau atsakovės specializuojasi pastatų šildymo – vėdinimo darbų projektavimo ir vykdymo srityje, todėl darytina išvada, kad ieškovė, kreipdamasi į atsakovę1, turėjo teisėtus lūkesčius, jog Patalpų šildymo ir vėdinimo darbai bus atlikti pagal Sutartyje nustatytas sąlygas.

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei jų tarpusavio atitiktį ir vienas kito papildymą, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovių tinkamo sutartinių įsipareigojimų ieškovei įvykdymo, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, aiškus, suprantamas, jame išsamiai išdėstyti įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas. Vien tai, kad atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurias teismas padarė įvertinęs bylos įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

Dėl atsakovių solidariosios atsakomybės

51.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovių atliktų rangos ir projektavimo darbų trūkumą, o atsakovės neįrodė jų atsakomybę šalinančios defektų atsiradimo priežasties. Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovė įrodė CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus atsakovių solidariosios atsakomybės taikymo atvejus, nes atsakovių prievolė ieškovei yra susijusi su paslaugų teikimu, be to, šias paslaugas ieškovei jos teikė bendrais veiksmais kaip tarpusavyje susiję juridiniai asmenys (atsakovė1 yra DP projektuotojos akcininkė, joms abiem vadovauja R. G., kuris yra ir atsakovės1 akcininkas).

52.       Atsakovės su tokiu pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, kad teismas, nuspręsdamas priteisti nuostolių atlyginimą, privalėjo nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant neteisėtus veiksmus, tačiau atsakovė1 neatliko neteisėtų veiksmų, todėl jos atžvilgiu civilinė atsakomybė negalėjo būti taikoma. Atsakovė1 tinkamai įvykdė Sutartį, sumontavo Sutartyje nurodytą įrangą, duomenų, kad darbai buvo atlikti netinkamai, nėra. Ieškovė su tokia atsakovių pozicija nesutinka, nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės yra solidariai atsakingos už ieškovės patirtus nuostolius, nes šiuo konkrečiu atveju neįmanoma išskirti, kiek konkrečiai žalos (nuostolių) padarė kiekviena iš atsakovių, todėl darytina išvada, kad žala – nedali.

53.       Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

54.       Kasacinis teismas išaiškino, jog solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

55.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė atsakovių solidariąją atsakomybę kildina iš atsakovės2 atliktų projektavimo darbų (DP) nesuderinamumo su TP ir atsakovės1 netinkamo statybos rangos darbų atlikimo pagal Sutartį. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog ieškovo kontrahento atsakomybė gali būti nagrinėjama tik sutartinės atsakomybės normų kontekste: „<...> pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-520/2012). Principas, įtvirtintas CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, draudžia taikyti deliktinę civilinę atsakomybę tarp šalių esant sutartiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

56.       Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

57.       Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

58.       Reikalavimui dėl nuostolių priteisimo už galbūt netinkamą projektinių pasiūlymų parengimą, taikytinas CK 6.703 straipsnis, numatantis rangovo atsakomybę už darbų kokybę. CK 6.703 straipsnio 1 dalis numato, kad projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnio 2 dalis).

59.       Taigi dėl CK 6.703 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų kyla projektuotojo atsakomybė. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl to, ar atsakovei2, kaip projektuotojai, kyla pareiga atlyginti ieškovei nuostolius, patirtus dėl DP trūkumų, reikalinga nustatyti, ar egzistuoja sąlygos atsakovės2 atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę. Taigi ieškovei tenka pareiga, visų pirma, įrodyti atsakovės2 (projektuotojos) neteisėtus veiksmus, jai neįvertinus, kad parengtas DP neatitiks TP, t. y. defektų faktą, taip pat patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje pabrėžiama, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovė, reikalaujanti taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

61.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016).

62.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės, vykdydamos Sutartį, veikė bendrai, nes yra susijusios įmonės, kurioms vadovauja tas pats asmuo (R. G., kuris atstovavo šioms įmonės vykusiuose gamybiniuose pasitarimuose), todėl pagrįstai nusprendė, jog atsakovės yra solidariai atsakingos. Apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos nustatytų ir vertintų aplinkybių, kad ieškovė konsultavosi tik su Sutarties rangove, kuri nurodė pasirūpinsianti DP parengimu, tai patvirtina ir liudytojos projektuotojos A. P. parodymai, 2019 m. gegužės 16 d. gamybinio pasitarimo protokolo duomenys, kad atsakovės1 atstovas R. M. įvardijamas kaip ŠVOK projekto rengėjas ir vykdytojas, kad atsakovė1, o ne atsakovė2, pateikė sąskaitą sumokėti už DP parengimą. Pažymėtina, kad atsakovė2 parengė DP, kuris neatitiko TP sprendinių, t. y. pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 10 punktą, o atsakovė1 (rangovė), turėdama suprasti, kad DP nesuderintas su TP, vykdydama Sutartį prisiėmė atsakomybę dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovių solidariąją prievolę atlyginti žalą ieškovei, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.6 straipsnio 3 dalį ir 6.279 straipsnio 1 dalį, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios normos aiškinimo ir taikymo praktikos, nes šiuo konkrečiu atveju ieškovei padaryta žala yra nedali (jos neįmanoma paskirstyti lygiomis dalimis), t. y. yra neįmanoma išskirti, kiek konkrečiai žalos (nuostolių) padarė kiekviena iš atsakovių.

Dėl ieškovės nuostolių dydžio

63.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad išlaidų, skirtų darbams dėl atsakovių netinkamai atliktų pagal Sutartį ir DP rangos darbų, atlikti, suma yra 166 235,40 Eur (pagal J. G. ekspertinės išvados 2 lentelę), išlaidos, susijusios su Patalpų defektų nustatymu – 2 412,50 Eur, negautos pajamos už Pastato patalpų nuomą – 10 535,07 Eur (atėmus grynąjį pelną), todėl ieškovė patyrė iš viso 179 182,97 Eur nuostolius (166 235,40 Eur + 2 412,50 Eur + 10 535,07 Eur).

64.       Atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovei iš atsakovių solidariai Patalpų defektų šalinimo išlaidas (166 235,40 Eur) ir negautas pajamas už Patalpų nuomą (10 535,07 Eur). Nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovei nuostolių atlyginimą, nepagrįstai rėmėsi J. G. pateikta sąmata, kurioje įkainiai yra padidinti ir prieštarauja teismo eksperto S. Z. išvadai. Atsakovės pateikė teismui ieškovei teiktą 2020 m. gegužės mėn. komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyti sprendiniai pasiekti ieškovės norimą santykinę oro drėgmę, kurių bendra kaina yra 5 566 Eur, taip pat teismas nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovių 10 535,07 Eur negautų pajamų dėl to, kad ieškovė iš UAB „Vilniaus Doleta“ negaus pajamų pagal Patalpų nuomos sutartį Nr. JURID8, nors UAB „Vilniaus Doleta“ patalpomis faktiškai naudojosi. Pažymi, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visas gautinas pajamas, o ne pajamas, atskaičius mokesčius (grynąjį pelną).

65.       Ieškovė su tokia atsakovių pozicija nesutinka, nurodo, kad atsakovės nėra pateikusios sąmatos, kuri paneigtų teismo eksperto J. G. sudarytą sąmatą, nors tokias galimybes turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat atsakovių 2020 m. gegužės mėn. komerciniame pasiūlyme nurodė įrangos kainą (5 566 Eur) be darbų atlikimo. Taip pat nurodo, kad patalpos yra išnuomotos, tačiau, šalinant atsakovių netinkamai atliktų darbų trūkumus, patalpomis nebus galima naudotis ir ieškovė negaus pajamų, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovių negautas pajamas už patalpų nuomą.

66.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos netinkamą įvykdymą atsako be kaltės, taigi žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl to būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas, nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).

67.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės užsakymu atliktą J. G. 2022 m. kovo 15 d. ekspertinę išvadą atsakovės1 atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo kaina 2021 m. spalio mėn. kainų lygmeniu yra 166 235,40 Eur su PVM, darbų atlikimo laikas – 150 kalendorinių dienų. Pagal teismo eksperto S. Z. 2023 m. balandžio 26 d. ekspertizės aktą atsakovės1 atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo kaina, skaičiuojant teismo ekspertizės atlikimo metu galiojančiomis vidutinėmis rinkos kainomis, yra 5 014,24 Eur su PVM. Teisėjų kolegija, įvertinusi J. G. ekspertinę išvadą ir S. Z. ekspertizės aktą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismo ekspertas S. Z., sudarydamas atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo sąmatą, nevertino atsakovės2 atlikto DP pakeitimo, pagal kurį vietoje TP numatyto šilumos siurblio oras–vanduo buvo sumontuotas šilumos siurblys oras–oras. Priešingai nei S. Z., J. G. ekspertinėje išvadoje nurodė, kad, siekiant sutartinės ir normatyvinės oro drėgmės, kartu su rekuperatoriaus pakeitimu patalpose būtina pakeisti šilumos siurblį iš oras–oras į oras–vanduo, kartu pakeičiant šildymo sistemą iš orinės į grindinį šildymą (įrengtos sistemos išardymo ir naujos įrengimo). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nepaneigė eksperto J. G. ekspertinėje išvadoje pateiktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų apskaičiavimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi J. G. 2022 m. kovo 15 d. ekspertine išvada.

68.       Vertinant, ar teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovių 10 535,07 Eur negautas pajamas už Patalpų nuomą, pažymėtina, kad negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). Taigi, negautas pelnas reiškia sumą, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Todėl iš negautų pajamų turi būti atimami tie nukentėjusio asmens sutaupymai, tos sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė įprastinės veiklos. Tai yra žalos apskaičiavimas ekonomine, ne buhalterine prasme. Negauto pelno skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais.

69.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės ir UAB „Vilniaus Doleta“ 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį Nr. JURID8 UAB „Vilniaus Doleta“ nuo 2020 m. spalio 1 d. neterminuotai išsinuomojo 206,57 kv. m ploto patalpas, kuriose atsakovė1 atliko statybos rangos darbus. Sutartyje nurodyta, kad UAB „Vilniaus Doleta“ mokės ieškovei kas mėnesį nuomos mokestį – 12 Eur už 1 kv. m, iš viso 2 478,84 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgus į laikotarpį, per kurį bus atlikti atsakovės1 atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo darbai (ekspertas J. G. nurodė, kad darbų atlikimo laikas – 150 kalendorinių dienų (5 mėnesiai)), ieškovė negalės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus UAB „Vilniaus Doleta“, todėl šias negautas pajamas, išskaičiavus mokėtiną pelno mokestį (1 859,13 Eur), pagrįstai priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių (10 535,07 Eur).

Dėl ieškinio senaties

70.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino, nustatyto CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, nes apie savo teisių pažeidimą iš atsakovės1 sužinojo tik gavusi oficialų atsakymą į oficialią pretenziją, o su šios problemos priežastimis – tik savo iniciatyva atlikus problemos fiksavimo veiksmus ir specialistų pagalba nustačius jos priežastis (2022 m. vasario – kovo mėn.).

71.       Atsakovės su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakovei1 pretenziją el. paštu, kurioje nurodė, jog kreipsis į teismą, jeigu nebus pašalinti jos nurodomi trūkumai, t. y. bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pretenziją dėl ketinimo kreiptis į teismą pareiškė vėliausiai 2020 m. lapkričio 17 d., tačiau apie trūkumus ieškovei buvo žinoma ne vėliau, kaip 2020 m. gegužės 16 d. Ieškovė su tokiu atsakovių vertinimu nesutinka, nurodo, kad ieškovė buvo aktyvi ir siekė defektų pašalinimo, o atsakovė1 taip pat atliko aktyvius veiksmus, kad trūkumus pašalintų, t. y. abi šalys stengėsi išspręsti problemą dėl per mažos Patalpų drėgmės, tačiau apie tai, jog atsakovė1 nebeketina imtis priemonių ir šalinti per mažos santykinės oro drėgmės trūkumą, ieškovė suvokė tik tuomet, kai pateikė atsakovei1 2021 m. gruodžio 23 d. pretenziją, o 2022 m. sausio 14 d. gavusi atsakovės1 atsakymą suprato, kad atsakovė1 ėmė neigti sutartinius įsipareigojimus.

72.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

73.       Ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

74.       CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualus sutrumpintas ieškinio terminas įtvirtintas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

75.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nors ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė pretenziją atsakovei1 dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų, tačiau atsakovė1 ir ieškovė siekė išspręsti susidariusią situaciją, tai patvirtina ieškovės el. laiško, 2020 m. gegužės 16 d. siųsto atsakovei1, pretenzinio pobūdžio turinys, kuriame apgailestaujama, kad buvo „perkalbėtas nuo grindinio šildymo prie orinio“, nurodant <„Sprendimas. Cokolinio aukšto šildymą reikia perdaryti į grindinį“>. Taip pat kartu su dubliku (DOK-18243) ir tripliku (DOK-19963) pateikti ieškovės atstovo V. S. ir atsakovės1 atstovės D. V. susirašinėjimai laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. Kadangi ieškovė ieškinį dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo pareiškė 2022 m. balandžio 15 d., pripažįstama, kad ji nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo 2022 m. sausio 14 d., t. y. atsakovei1 2022 m. sausio 14 d. atmetus ieškovės 2021 m. gruodžio 23 d. pretenziją (nutarties 33 punktas). Nurodytų motyvų pagrindu atsakovių teiginys, kad šioje byloje pareikšto ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. lapkričio 17 d., nuo kurios skaičiuotinas ieškovės ieškinio, senaties terminas, atmetamas kaip nepagrįstas.

76.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje nustatė ieškinio senaties termino skaičiavimui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas, nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą bei pagrįstai nusprendė, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui šioje byloje pareikšti.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų

77.       Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkinęs ieškinį valstybei priteisė solidariai iš atsakovių 56,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Tai reiškia, kad dėl visų išlaidų, kurios pagal CPK priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, galima tik dalinė atsakomybė esant šalių daugetui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria valstybei priteistos solidariai iš atsakovių 56,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, pakeistina, priteisiant procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą iš kiekvienos atsakovės lygiomis dalimis (po 28,27 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

78.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022). 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

79.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis iš esmės paliekamas nepakeistas, tačiau pakeičiant sprendimo dalį dėl valstybei priteistinų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

80.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį tenka joms pačioms (CPK 93 straipsnis). Tačiau atmetus atsakovių apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė ir pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą parengimą, pateikimą, susijusius teisinius veiksmus patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai.

81.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

82.       Kadangi ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus priteistino dydžio, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos lygiomis dalimis (po 1 710 Eur) priteisiamos ieškovei iš atsakovių (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

83.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Taigi, jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

84.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnio 2 dalį nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos patirtos išlaidos priskiriamos prie bankroto administravimo išlaidų. Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-620-324/2024 atsakovei2 yra iškelta bankroto byla ir ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą, t. y. kada jos faktiškai buvo patirtos.

85.       Atsižvelgus į tai, kad ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos buvo patirtos po Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-620-324/2024 įsiteisėjimo (nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 22 d.), ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės2 bankroto administravimui skirtų lėšų.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria valstybei priteista solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „EKO2ŠILUMA“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ŠVOK projektai“ procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EKO2ŠILUMA“, juridinio asmens kodas 302444868, 28,27 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir dvidešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ŠVOK projektai“, juridinio asmens kodas 304081198, 28,27 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir dvidešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.“

Kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono valda“, juridinio asmens kodas 300067678, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EKO2ŠILUMA“, juridinio asmens kodas 302444868, 1 710 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono valda“, juridinio asmens kodas 300067678, iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ŠVOK projektai“, juridinio asmens kodas 304081198, bankroto administravimui skirtų lėšų 1 710 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjos                                        Rasa Gudžiūnienė

                                        Dalia Kačinskienė

Danguolė Martinavičienė