Civilinė byla Nr. e2-1605-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00147-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.1.17; 3.4.3.5.4; 3.3.2.1 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VERSLUVA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti individualios įmonės „Rojaus miškas“ bankroto byloje.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Rojaus miškas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VERSLUVA“.
2. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) Panevėžio apygardos teismą 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu „Dėl sprendimo išbraukti iš nemokumo administratorių sąrašo“ informavo, kad Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu nemokumo administratorei UAB „VERSLUVA“ skirta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 136 straipsnio 3 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, nemokumo administratorė UAB „VERSLUVA“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. išbraukta iš Nemokumo administratorių sąrašo (sąrašo Nr. B-JA003).
3. UAB „VERSLUVA“ teismui pateikė prašymą neatstatydinti jos iš nemokumo administratorės pareigų, kol nebus išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad Tarnybos direktoriaus įsakymas dėl nuobaudos paskyrimo bus apskųstas, taip pat bus pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi UAB „VERSLUVA“ buvo atstatydinta iš bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administratorės pareigų, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas A. P., nustatytas terminas bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ turtui ir dokumentams perduoti.
5. Pareiškėja UAB „VERSLUVA“ 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ galiojimą, taigi UAB „VERSLUVA“ neprarado teisės teikti bankroto administravimo paslaugas, todėl nebuvo jokio pagrindo pakeisti UAB „VERLSUVA“ kitu bankroto administratoriumi ir priimti skundžiamą nutartį. Pažymėjo, kad dokumentai naujam administratoriui nėra perduoti, o naujas administratorius faktiškai savo pareigų vykdyti nepradėjo. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 buvo priimta 2020 m. rugsėjo 2 d., o pareiškėja ją gavo 2020 m. rugsėjo 3 d., taigi šis atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties pateiktas per 1 darbo dieną. Laiko, kad terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl pareiškėja neturėtų prarasti teisės pateikti atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė UAB „VERSLUVA“ pareiškimą dėl praleisto procesinio termino paduoti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties atnaujinimo ir atskirąjį skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ įgaliotam asmeniui buvo įteikta tą pačią dieną, jos kopiją išsiunčiant nemokumo administratorės prašymuose korespondencijai nurodytu elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini)@yahoo.com, todėl įstatymo nustatytas 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2020 m. rugpjūčio 24 d. Be to, IĮ „Rojaus miškas“ tvarkoma elektronine forma, todėl nemokumo administratorė joje turėjo galimybę sužinoti apie proceso įvykius ir priimtą nutartį.
8. Aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo sustabdytas Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ galiojimas, tik patvirtina, jog kitoje administracinėje byloje buvo priimtas procesinis sprendimas, tačiau niekaip neįrodo svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas atskirajam skundui pateikti šioje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėja UAB „VERSLUVA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi sustabdė Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ galiojimą, todėl laikytina, kad pareiškėja turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Be to, jokie dokumentai naujam nemokumo administratoriui nėra perduoti ir naujas administratorius faktiškai savo pareigų vykdyti nepradėjo. Kadangi UAB „VERSLUVA“ yra išsamiai susipažinusi su IĮ „Rojaus miškas“ bankroto byla, jos vykdomas bankroto administravimas bus operatyvesnis ir leis greičiau užbaigti visas bankroto procedūras.
9.2. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, nei Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (toliau – Aprašas), nėra numatyta galimybė teikti procesinius dokumentus elektroniniu paštu, taigi dokumentų siuntimas elektroninio pašto adresu negali būti laikomas tinkamu įteikimu CPK prasme. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis pareiškėjai buvo įteikta.
9.3. UAB „VERSLUVA“ negavo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties per Lietuvos teismų informacinės sistesmos „Liteko“ paskyrą, nes prieiga prie šios bylos elektroninės kortelės elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paskyroje UAB „VERSLUVA“ buvo panaikinta tą pačią dieną, kai buvo priimta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis.
9.4. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, kuria iš bankroto administratoriaus pareigų buvo atstatydinta UAB „VERSLUVA“, nurodė, kad nutartis yra neskundžiama. Tačiau teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl praleisto termino, nors tiesiogiai to ir nenurodė, tačiau iš esmės pripažino, kad nutartis galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu.
9.5. Teismas buvo informuotas apie vykstančią administracinę bylą dar iki Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties priėmimo, tačiau nepagrįstai nesustabdė ir neatidėjo klausimo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimo. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties priėmimo išnyko pagrindas spręsti dėl UAB „VERSLUVA“ atstatydinimo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis negalėjo būti priimta, o ją jau priėmus, turėtų būti panaikinta. Taigi net teismui nusprendus, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas, ši aplinkybė neturi būti vertinama formaliai.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja UAB „VERSLUVA“, buvusi IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administratorė, skundžia teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria UAB „VERSLUVA“ buvo atstatydinta iš nemokumo administratoriaus pareigų.
12. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).
13. IĮ „Rojaus miškas“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau sprendimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo priimtas galiojant JANĮ, t. y. teisė kelti klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo įgyvendinama jau galiojant JANĮ, todėl klausimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo iš bankrutavusios IĮ „Rojaus miškas“ administratoriaus pareigų, inter alia (taip pat) ir atskirojo skundo priėmimo klausimas dėl nutarties, kuria atstatydintas nemokumo administratorius, spręstinas vadovaujantis JANĮ ir CPK nuostatomis.
14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu informavo Panevėžio apygardos teismą apie tai, kad nemokumo administratorei UAB „VERSLUVA“ panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus ir ji 2020 m. rugpjūčio 3 d. išbraukta iš Nemokumo administratorių sąrašo (sąrašo Nr. B-JA003). JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus, ir įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad tokia teismo nutartis yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl praleisto termino, priešingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėja, neteikia pagrindo išvadai, jog teismas de facto (faktiškai) pripažino nutarties apskundimo galimybę, kadangi teismas negali pakeisti įstatyminio reglamentavimo, kuriuo vadovaujantis tokia nutartis yra neskundžiama, o sudaro prielaidas spręsti dėl skundžiamos nutarties motyvų nepagrįstumo.
15. CPK 305 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinį (taip pat ir atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Esminis dalyvaujančio byloje asmens procesinio statuso ypatumas yra suinteresuotumas bylos baigtimi. Nemokumo administratoriaus veikla yra iš esmės skirta veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis) ir nukreipta apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt.). Taigi nemokumo administratorius turi suinteresuotumą nemokumo byloje tokia apimtimi, kiek tai yra susiję su bankrutuojančios įmonės turtiniais interesais ir jos kreditorių reikalavimų patenkinimu.
16. Kai Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi UAB „VERSLUVA“ buvo atstatydinta iš nemokumo administratorės pareigų, ji neteko nemokumo byloje dalyvaujančio asmens statuso ir teisės administruoti nemokumo procesą bei atstovauti įmonei, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ji neturėjo įgaliojimų pateikti ir atskirojo skundo dėl skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad UAB „VERSLUVA“ suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą sąlyga (CPK 5 straipsnio 1 dalis) yra įgyvendinama ir galimai jos pažeistų teisių gynyba užtikrinama skundžiant Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymą ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ administracinėje byloje.
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytas Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ galiojimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ja nebuvo suspenduoti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi naujai IĮ „Rojaus miškas“ paskirto nemokumo administratoriaus A. P. įgaliojimai. Teismo nutartis dėl naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo taip pat yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis), todėl įsiteisėjo ir tapo vykdytina nuo jos priėmimo dienos. Įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam nemokumo administratoriui administruoti bankroto procesą (JANĮ 34 straipsnio 6 dalis), jis perima juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis) bei atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl tai, kad administracinėje byloje buvo taikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės, neapriboja naujai paskirto nemokumo administratoriaus teisių ir pareigų ir neteikia pagrindo išvadai, kad UAB „VERSLUVA“ neprarado teisės administruoti nemokumo procesą IĮ „Rojaus miškas“ bankroto byloje.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria UAB „VERSLUVA“ atstatydintas iš nemokumo administratorės pareigų, pateikė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal UAB „VERSLUVA“ atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties.
Teisėjas Vigintas Višinskis