Civilinė byla Nr. e2A-1152-881/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01486-2018-5 

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus S. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-1049-565/2019, kuriuo patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GMS Baltic“ bankroto administratorės mažosios bendrijos ,,Mokuma“ prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei UAB ,,GMS Baltic“, bankroto administratore paskirta MB ,,Mokuma“, 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,GMS Baltic“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi BUAB ,,GMS Baltic“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu patenkino bankroto administratorės mažosios bendrijos ,,Mokuma“ prašymą – pripažino BUAB ,,GMS Baltic“ pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti iš juridinių asmenų registro.

4.       Iš bylos ir viešųjų registrų duomenų bei administratorės įgalioto asmens nurodytų aplinkybių teismas nustatė, jog BUAB ,,GMS Baltic“ neturi jokio registruoto turto, veiklos nevykdė, piniginių lėšų administravimo išlaidoms ir teismo patvirtintiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti nėra. Teismas nenustatė, jog BUAB ,,GMS Baltic“ turėtų materialaus turto ar piniginių lėšų, iš kurių galėtų būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl vertino, jog nėra galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose bendrovė būtų pareiškusi reikalavimus arba reikalavimai būtų pareikšti bendrovei. Prieštaravimų dėl BUAB ,,GMS Baltic“ pabaigos teisme nebuvo gauta.

5.       Įvertinęs pateiktus duomenis ir bankroto proceso metu nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytos įmonės bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo stadijos yra atliktos, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl BUAB ,,GMS Baltic“ veiklos pabaigos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Apeliaciniu skundu kreditorius S. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bankroto administratorės MB „Mokuma“ prašymą dėl įmonės pabaigos atmesti ir įpareigoti bankroto administratorę MB ,,Mokuma“ kreiptis į teismą dėl BUAB „GMS Baltic“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Nei bankroto administratorė, nei pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo galimybės įvertinti 2016 m. gruodžio 28 d. UAB „GMS Baltic“ ir Latvijos Respublikos įmonės SIA „Naprosaks Steel“ pasirašytos įrangos pirkimo sutarties Nr. 2016-28/12 ir aplinkybės, kad BUAB „GMS Baltic“ turi 140 000 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į Latvijos Respublikos įmonę SIA „Naprosaks Steel“, t. y. bendrovė turi turto, kuris nebuvo parduotas ar kitokiu būdu realizuotas bei nebuvo nurašytas bankroto byloje (ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalis, 7 dalis). Taigi priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos buvo pažeistos imperatyvios ĮBĮ normos, o būtent, teismui ir kreditoriams pateiktas iš esmės neteisingas likvidavimo aktas bei likvidavimo balansas.

6.2.       Aplinkybė, kad vienintelė įmonės akcininkė neperdavė bankroto administratorei įmonės finansinių dokumentų, kadangi jie buvo sąmoningai išvežti Estijos Respublikos įmonės OU „Metallsen“ savininko, kuris yra UAB „GMS Baltic“ vienintelės akcininkės K. P. tėvas, įrodo tyčinio bankroto aplinkybes.

6.3.       Įvertinus tai, kad kreditoriams, priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos, nebuvo žinoma apie bankrutavusios įmonės turimą turtą, kreditorių susirinkimo nutarimas yra neišsamus bei nepagrįstas, kadangi kreditoriams nebuvo sudaryta galimybė išreikšti savo valios dėl bankrutuojančios įmonės turto – turimo kreditorinio reikalavimo į Latvijos Respublikos įmonę SIA „Naprosaks Steel“, realizavimo.

6.4.       Įvertinus faktinę aplinkybę, kad BUAB „GMS Baltic“ turi turto – finansinį reikalavimą į Latvijos Respublikos įmonę SIA „Naprosaks Steel“, apie kurį bankroto proceso metu nebuvo žinoma ir dėl kurio realizavimo kreditorių susirinkimas nepriėmė sprendimo, galima pagrįstai konstatuoti, kad bankroto proceso tikslai šiuo atveju gali būti įgyvendinti tik panaikinus skundžiamą teismo sprendimą bei atnaujinus bankroto bylos nagrinėjimą iš esmės. BUAB „GMS Baltic“ turimas kreditorinis reikalavimas Latvijos Respublikos įmonei SIA „Naprosaks Steel“ sudaro 60 proc. bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, todėl, atnaujinus bankroto bylos nagrinėjimą, galimai bus patenkinta net 60 proc. kreditorių finansinių reikalavimų.

6.5.       Tik panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, gali būti įgyvendintas viešojo intereso gynimo principas, priešingu atveju, nei bankrutavusi įmonė, nei jos kreditoriai neturės jokių galimybių apginti savo teises bei patenkinti turimus finansinius reikalavimus, t. y. bus iš esmės paneigti pamatiniai bankroto proceso principai ir tikslai.

7.       Atsakovė BUAB „GMS Baltic“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Mokuma“, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nepriimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.       Apeliantas po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria patvirtintas jo finansinis reikalavimas, priėmimo turėjo teisę susipažinti su visa bankroto bylos medžiaga, taip pat turėjo teisę kreiptis dėl informacijos pateikimo į bankroto administratorių, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Be to, apeliantas, nagrinėjant ginčą dėl jo finansinio reikalavimo dydžio, pats į bankroto bylą teikė įmonės dokumentus (jų kopijas) bei su apeliaciniu skundu pateikė originalių įmonės dokumentų kopijas, kas galimai suponuoja išvadą, kad dalis įmonės dokumentų yra apelianto žinioje, tačiau jų apeliantas nesąžiningai neperdavė bankroto administratoriui.

7.2.       Apeliantui apie tai, kad 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjamas klausimas dėl įmonės pabaigos tapo žinoma dar 2019 m. birželio 3 d., tačiau prieštaravimų dėl įmonės pabaigos jis teismui nepateikė.

7.3.       Apelianto argumentai, kad pardavėja SIA „Naprosaks Steel“ neperdavė pirkėjai UAB „GMS Baltic“ visos nupirktos įrangos, vertintini kritiškai, nes BUAB „GMS Baltic“ priklausiusi įranga buvo įkeista UAB „Medicinos bankas“ naudai. Pastarosios naudai įkeičiant plieno fibros gamybos liniją, BUAB „GMS Baltic“ atstovas buvo apeliantas, o sutartinio įkeitimo sutarties 4 punkte nurodyta, kad įkeičiama plieno fibros gamybos linija EHF 50, serijos Nr. 0916LV50MM, gamintojas: SIA „Naprosaks Steel“, kilmės šalis: Latvija. Todėl pagrįsta teigti, kad UAB „GMS Baltic“ atstovas S. C., pasirašydamas sutartinį įkeitimą UAB „Medicinos bankas“ naudai 2019 m. liepos 8 d., patvirtino, kad įkeičia visą įsigytą įrangą.

7.4.       Apelianto prie apeliacinio skundo pridėti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, tačiau apeliantas dėl subjektyvių priežasčių tokia teise nepasinaudojo, todėl nauji įrodymai nepriimtini. Be to, pateikti įrodymai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintų imperatyvių rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, nes pateikti užsienio kalba. Kita vertus, atsakovei įsigilinus į apelianto pateiktos plieno fibros gamybos linijos pirkimo-pardavimo sutartį, tapo žinoma, kad visa įsigyta įranga pirkėjai turėjo būti pristatyta iki 2016 m. gruodžio 31 d.; pardavėja įsipareigojo apmokėti visas įrangos transportavimo išlaidas pirkėjui bei muitinės mokesčius, ir šie mokesčiai bei išlaidos buvo įtrauktos į galutinę įrangos kainą – 400 000 Eur. Po įrangos pristatymo praėjus 9  mėnesiams apeliantas, atstovaudamas BUAB „GMS Baltic“, ne tik pasirašė kreditavimo sutartį su UAB „Medicinos bankas“, tačiau ir įkeitė visą turimą bei BUAB „GMS Baltic“ nuosavybės teise priklausančią įrangą UAB „Medicinos bankas“ naudai, patvirtindamas, jog įrangos vertė yra 400 000 Eur.

8.       Kreditorė UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       Apeliantas, pateikdamas skundą, iš esmės siekia vilkinti BUAB „GMS Baltic“ bankroto procesą ir piktnaudžiauja savo kaip BUAB „GMS Baltic“ kreditoriaus teisėmis. Apeliantas į BUAB „GMS Baltic“ kreditorių sąrašą buvo įtrauktas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi, teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos priimtas 2019 m. liepos 3 d., todėl apeliantas turėjo pakankamai laiko įgyvendinti savo kaip kreditoriaus teises ir pateikti teismui ar bankroto administratoriui informaciją apie neva įmonės turimą 140 000 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į Latvijos įmonę, tačiau to iki skundo pateikimo dėl nenurodytų priežasčių nepadarė. Todėl akivaizdu, jog bankroto administratorius atliko visus būtinus bankroto administravimo veiksmus (realizavo įmonės turtą, paskirstė lėšas ir pan.) ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia, o teismas pagrįstai šį prašymą tenkino. Tenkinus apeliacinį skundą būtų pažeistas bankroto proceso operatyvumo principas, nes dėl nepagrįstų priežasčių įmonės bankroto procesas užtruktų. Apeliantas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, todėl teismas turi atsisakyti jas ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).

8.2.       Apelianto teiginys apie neva BUAB „GMS Baltic“ turimą 140 000 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į Latvijos įmonę SIA „Naprosaks Steel“ vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi jis prieštarauja oficialiems įmonės dokumentams, įskaitant pasirašytus ir paties apelianto, kai jis buvo šios įmonės direktorius. Be to, įsigyta linija buvo įkeista bankui, užtikrinant banko suteikto kredito grąžinimą. Bankas iš dalies kreditavo linijos įsigijimą, tačiau nei iki kredito suteikimo, nei iki linijos įkeitimo, nei po įkeitimo apeliantas bankui jokia forma nepranešė, kad dalis įrenginių nepristatyta (jeigu taip iš tikrųjų buvo), nors privalėjo apie tai nedelsiant pranešti.

8.3.       Pagal oficialius viešuosius duomenis, fibros gamybos linijos pardavėja – Latvijos Respublikoje registruota įmonė SIA „Naprosaks Steel“, nuo 2018 m. spalio 1 d. yra sustabdžiusi savo veiklą, o 2019 m. rugpjūčio 7 d. turėjo 111 041,47 Eur mokesčių skolą valstybei, todėl yra nemoki, ir UAB „GMS Baltic“ reikalavimo teisė SIA „Naprosaks Steel“ (jeigu tokia ir būtų) yra beviltiška.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad paminėtos materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015, 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-512-330/2019 kt.).

11.       Apelianto teigimu, sprendimas dėl įmonės pabaigos negalėjo būti priimtas, nes įmonė dar turi bankroto procese nerealizuoto turto – reikalavimo teisę į Latvijos įmonę SIA „Naprosaks Steel“.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui, teigiančiam, kad įmonė vis dar turi turto, kuris nebuvo realizuotas bankroto proceso metu, t. y. kad nebuvo materialaus pobūdžio sąlygos priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, tenka pareiga įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis).

13.       Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė teismui 2016 m. gruodžio 28 d. UAB „GMS Baltic“ ir SIA „Naprosaks Steel“ įrangos pirkimo sutarties kopiją, Estijos Respublikos įmonės OU „Metallsen“ komercinį pasiūlymą bei UAB „GMS Baltic“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 10/10/2017-1. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Apeliantas buvo informuotas apie byloje paskirtą teismo posėdį dėl įmonės pabaigos, tačiau jokių prieštaravimų šiuo klausimu pirmosios instancijos teismui, įskaitant nurodytus įrodymus, neteikė. Kita vertus, ir pateikti įrodymai savo esme galėtų patvirtinti tik sutartinių santykių su įmone SIA „Naprosaks Steel“ egzistavimą, dėl ko byloje ginčo nėra, tačiau ne aplinkybes, kad SIA „Naprosaks Steel“ netinkamai vykdė savo prievoles ir UAB „GMS Baltic“ turi į ją realios vertės reikalavimo teisę. Dėl šių priežasčių apelianto pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

14.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien apelianto, kaip buvusio UAB „GMS Baltic“ vadovo, patvirtinimas, jog SIA „Naprosaks Steel“ neperdavė įmonei turto už 140 000 Eur, nėra pakankamas spręsti, kad bankroto procese egzistuoja reali galimybė patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad, užimdamas įmonės vadovo pareigas, būtų ėmęsis kokių nors teisinių veiksmų prieš netinkamai sutartines prievoles vykdžiusį kontrahentą, o jo teiginiai, kad bandė inicijuoti bylą prieš SIA „Naprosaks Steel“, taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantas net preliminariai nepagrindė, kad reikalavimo teisė, nustačius jos faktą, būtų reali, t. y. kad būtų realios galimybės iš jos išieškoti skolą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad bankroto procedūrų tęsimas nagrinėjamu atveju užtikrintų kreditorių ir skolininkės interesų apsaugą bei nepažeistų bankroto proceso tikslų.

15.       Apelianto teiginiai, kad įmonės finansiniai dokumentai buvo sąmoningai išvežti Estijos Respublikos įmonės OU „Metallsen“ savininko, ir tai, anot apelianto, įrodo tyčinio bankroto aplinkybes, taip pat niekuo nepagrįsti. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, manydamas, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, apeliantas, kaip įmonės kreditorius, turėjo teisę inicijuoti bankroto pripažinimą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnis), tačiau tokia savo teise nesinaudojo ir nepaaiškino, kodėl šį klausimą iškėlė tik teismui priėmus sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.

16.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                           Vilija Mikuckienė

               Aldona Tilindienė

Jūratė Varanauskaitė