Civilinė byla Nr. B2-2012-658/2012
(Proceso Nr. 2-56-3-00383-2012-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: 117; 126.2; 126.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Onai Martinaitytei, nedalyvaujant ieškovių: UAB „Semasta“, UAB „LEX BONUM“ bei atsakovės- UAB „SD group“ atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių UAB „Semasta“, UAB „LEX BONUM“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „SD group“,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Semasta“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (b.l. 4-6) ir nurodė, jog atsakovė nevykdo 2011 m. gegužės 2 d. Rangos sutartimi Nr. 11/05/02 prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti už atliktus darbus, dėl ko susidarė 1512,50 Lt įsiskolinimas. Kadangi atsakovė neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nereaguoja į ieškovės išsiųstą raginimą, ji pripažintina nemokia.
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi (b.l. 47-48) ieškovės UAB „Semasta“ pareiškimą patenkino ir iškėlė atsakovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (b.l. 83-85), patenkinęs atsakovės atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį panaikino, grąžino klausimą nagrinėti iš naujo ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą nepagrįstai siejo su atsakovės balanse apskaitomu per vienerius metus mokėtinų sumų dydžiu, neįvertinęs, kuri šių įsipareigojimų dalis yra pradelsta. Kartu apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti teismui Įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, o teismą- šiuos dokumentus įvertinti pasisakant dėl atsakovės mokumo ir veiklos perspektyvų.
Po 2012 m. birželio 13 d. nutarties priėmimo Kauno apygardos teisme gautas ieškovės UAB „Semasta“ patvirtinimas, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė 2012 m. birželio 15 d. ir ieškovė savo reikalavimo nebepalaiko (b.l. 54-55). Tačiau 2012 m. spalio 22 d. teisme gautas UAB „LEX BONUM“ prašymas įtraukti į bylą bendraieške (b.l. 88-90), kuriame nurodyta, jog atsakovė tinkamai neįvykdė UAB „Pilita“ atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų, reikalavimo teises į kuriuos perėmė UAB „LEX BONUM“. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi (b.l. 105-106) UAB „LEX BONUM“ įtraukta į bylą bendraieške.
Tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, tiek ir Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartyje pakartotinai nustatytos pareigos pateikti teismui įmonės finansinius dokumentus, reikalingus atsakovės mokumui įvertinti, nei atsakovė, nei atsakovės administracijos vadovas neįvykdė, atsakovės pozicija dėl ieškovių reikalavimų pagrįstumo teismui nebuvo pateikta.
Atsakovei keltina bankroto byla.
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodoma, jog įmonės nemokumas yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip jos būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog spręsdamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą teismas privalo įvertinti tiek kreditoriaus turtinio reikalavimo atsakovu pareiškime įvardinto juridinio asmens atžvilgiu egzistavimo faktą, tiek ir šio asmens turtinę padėtį.
ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t. y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę. Nors nagrinėjamu atveju į bylą pateikti atsakovės atsiskaitymą su ieškovė UAB „Semasta“ patvirtinantys dokumentai (b.l. 54-55), kurie, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu, galėtų tapti pagrindu atsisakyti iškelti bankroto bylą, ieškovės UAB „LEX BONUM“ pateikta 2011 m. birželio 3 d. PVM sąskaita- faktūra PI Nr. 000978 (b.l. 94) patvirtina atsakovės įsiskolinimo UAB „Pilita“ faktą, 2012 m. rugsėjo 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. LEX/PIL/12/09/27 ir prie jos pridėtas perdavimo- priėmimo aktas Nr. 1 (b.l. 91-93) patvirtina minėto reikalavimo perleidimą ieškovei UAB „LEX BONUM“. Jokių duomenų, leidžiančių abejoti UAB „LEX BONUM“ pareiškimo argumentu, jog nurodyto finansinio dokumento atsakovė pilnai neapmokėjo, byloje nėra, todėl darytina išvada, jog ieškovė UAB „LEX BONUM“ atitinka ĮBĮ 3 straipsnyje apibrėžtą kreditoriaus statusą.
Kaip minėta, tiek atsakovė, tiek ir jos administracijos vadovas su teismu nebendradarbiauja, nevykdo pareigos pateikti teismui įmonės finansinius dokumentus, tarp kurių būtų kreditorių, kuriems prisiimti įsipareigojimai yra pradelsti, sąrašas. Atsakovės nesąžiningumą šiuo aspektu atskleidžia faktas, jog 2012 m. birželio 19 d. atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties (b.l. 60-62) atsakovė nurodė kitą, nei registruotas, buveinės adresą- V. Krėvės pr. 9-55, Kaunas, ir akcentavo, jog į raginimą sumokėti skolą ir teismo įpareigojimą pateikti finansinius dokumentus atsakovė nereagavo dėl to, jog dokumentai dėl pasikeitusio adreso neįregistravimo buvo siunčiami senosios buveinės adresu ir atsakovė apie jų siuntimą nežinojo. Tačiau kai po klausimo grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo procesiniai dokumentai buvo kelis kartu išsiųsti pačios atsakovės pateiktame procesiniame dokumente nurodytu adresu, jie taip pat grįžo teismui neįteikti ir įteikimo faktas yra grindžiamas tik CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, tiek pačios atsakovės nurodytu, tiek ir oficialiosios buveinės adresu siunčiami teismų procesiniai dokumentai neįteikiami ir kitose civilinėse bylose (Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L2-17710-568/2012, Nr. L2-15632-435/2012, Nr. 2-13065-584/2012, Nr. L2-10439-615/2012, Nr. L2-9001-584/2012, Nr. L2-7774-475/2012). Pastaroji aplinkybė ne tik patvirtina atsakovės nesąžiningumą, bet ir kelia pagrįstas abejones dėl jos vykdomos ūkinės veiklos realumo.
Abejones teismui kelia ir su 2012 m. birželio 19 d. atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties atsakovės į bylą pateiktų sutarčių, kurios, kaip nurodo atsakovė, patvirtina jos vykdomą ūkinę veiklą, realumas. Atsakovės pateiktoje 2011 m. birželio 16 d. preliminariojoje sutartyje (b.l. 73-75) nurodyta, jog pagrindinė žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo- pardavimo sutartis bus sudaryta per 5 mėnesius nuo avanso sumokėjimo (1.4 punktas), tuo tarpu avansas sumokamas sutarties pasirašymo metu (2.1 punktas). Nurodyta aplinkybė parodo, jog terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjo dar 2011 metais. Per minėtą 5 mėnesių laikotarpį atsakovė įsipareigojo nusipirkti žemės sklypą ir pastatyti jame namą. Nors atskirajame skunde, parengtame praėjus metams po preliminarios sutarties pasirašymo, t.y. seniai pasibaigus jos terminui ir sutarčiai nebegaliojant (CK 6.165 str. 5 d.), nurodoma, jog yra supirktos statybinės medžiagos ir ruošiamasi statyti namą, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, šios nutarties priėmimo dienai, t.y. praėjus dar beveik pusmečiui, atsakovės vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto, t.y. ne tik sklypo, kuriame namą būtų galima statyti, bet ir sklypo ar patalpos, kur galėtų būti sandėliuojamos atsakovės neva įsigytos statybinės medžiagos. Abejonių kelia ir aplinkybė, jog žemės sklypo ir įrengto gyvenamojo namo konkreti kaina yra nurodyta nesant gyvenamojo namo projekto ir jokių parametrų, koks tas namas turėtų būti. CK 6.684 straipsnio 2 dalies, pagal kurią statybos rangos sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis, reikalavimų neatitinka ir kitos dvi atsakovės į bylą pateiktos sutartys (b.l. 66-72). Vienos iš jų priedu nurodoma darbų sąmata, tuo tarpu kita sutartis sudaryta be priedų, prie sutarčių nėra pridėti namų projektai, iš abiejų sutarčių turinio nėra aišku, koks konkrečiai statinys turi būti statomas, kokiu būdu nustatomi darbų įkainiai. Akcentuotina ir tai, jog 2011 m. rugpjūčio 5 d. rangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas pasibaigė dar 2012 m. kovo 1 d., 2011 m. gruodžio 22 d. sutarties terminas baigėsi 2012 m. lapkričio 30 d., tačiau jokių duomenų apie bent jau pradėtus vykdyti darbus byloje nėra. Nors atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties atsakovė nurodė pagrindinę veiklą vykdanti pavasarį ir vasarą, tačiau, kaip matyti iš Kauno apskrities VMI į bylą pateikto rašto (b.l. 42), savo teiktoje 2012 m. balandžio 1-30 d. laikotarpio PVM deklaracijoje atsakovė nedeklaravo jokių prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorių, t.y. visą mėnesį neįsigijo jokių medžiagų, reikalingų statybos darbams vykdyti. Pastarųjų aplinkybių visuma kelia pagrįstas abejones dėl atsakovės argumentų apie vykdomą veiklą ir generuojamas pajamas realumo. Vadovaujantis byloje esančiais VSDFV duomenimis, per laikotarpį nuo 2012 m. birželio atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 8 iki 5, įsiskolinimo VSDF biudžetui suma kito neženkliai ir sudaro 13842,54 Lt. Aukščiau nurodytas sąrašas kitų kreditorių inicijuojamų civilinių bylų patvirtina atsakovės vengimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, UAB „Pilita“, iš kurios perėmusi reikalavimus UAB „LEX BONUM“ ir inicijuoja bankroto bylos atsakovei iškėlimą, savo teises jau bandė ginti teismine tvarka, tačiau procesas nebuvo sėkmingas dėl atsakovės vengimo priimti siunčiamus teismo procesinius dokumentus (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-7774-475/2012).
Vertinant kitus teismo turimus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, akcentuotina, jog: pirma, kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu nėra įregistruoto jokio turto; antra, nors Kelių transporto priemonių registre atsakovės vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, jos yra areštuotos (b.l. 29), atsakovės vadovui skirta bauda už vengimą perduoti areštuotą turtą (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys iš Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-7467-192/2012); trečia, iš atsakovės VĮ Registrų centrui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog atsakovės veikla 2011 m. buvo nuostolinga, nuostolių suma (79286 Lt) sudarė beveik 50% pardavimo pajamų dydžio, didžiąją turto vertės dalį sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (209753 Lt), per vienerius metus gautinos sumos (39620 Lt) ir pinigai bei pinigų ekvivalentai (75211 Lt), kurių realumas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, vengia bendradarbiauti su teismu, įvertinus esamą sudėtingą ekonominę padėtį statybų sektoriuje, kelia pagrįstų abejonių.
Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje ir nurodė, jog mokumas negali būti siejamas tik su atsakovės balanse apskaitomu per vienerius metus mokėtinų sumų dydžiu, nežinant, kuri šių įsipareigojimų dalis yra pradelsta, reikšmingomis laikytinos kelios aplinkybės: pirma, atsakovės ir jos vadovo piktnaudžiavimas neteikiant teismui duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, pradelstus turtinius įsipareigojimus, negali tapti kliūtimi sąžiningai besielgiančio kreditoriaus teisėms ir turtiniams interesams apginti; antra, atsakovei nepatikslinus finansinės atskaitomybės dokumentų, būtent jai turi tekti neigiamos pagal byloje esančius duomenis atliekamo atsakovės turtinės padėties vertinimo pasekmės, tarp jų ir faktas, jog nuo paskutinio balanso patvirtinimo praėjo beveik metai, todėl, preziumuotina, suėjo visų balanse nurodytų trumpalaikių įsipareigojimų įvykdymo terminai, tuo tarpu jokių duomenų apie jų realų įvykdymą byloje nėra. Dar kartą akcentuotina, jog ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovės vadovo pareiga pateikti naujausius finansinės atskaitomybės dokumentus vertintina kaip koreguojanti įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles bankroto procese. Nesant ginčo dėl ieškovės finansinio reikalavimo pagrįstumo, atsakovės vengimas atsiskaityti leidžia pagrįstai abejoti jos mokumu. Tiek ieškovės, tiek ir teismo galimybės surinkti įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų nemokumo faktą, yra ribotos. Dėl to ne ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės nemokumą, bet atsakovei tenka pareiga atitinkamą ieškovės argumentą paneigti, t.y. įrodyti, jog finansinio įsipareigojimo nevykdomo priežastimi nėra atsakovės nemokumas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje prasme. Ši pareiga įgyvendinama pateikiant įstatyme nurodytus finansinės atskaitomybės dokumentus. Jokios objektyvios kliūtys, kurios trukdė atsakovės vadovui pateikti pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sąrašą, nenustatytos. Finansinių dokumentų nepateikimą galėjo sąlygoti arba atsakovei nepalankus šių dokumentų turinys, arba nemotyvuotas piktnaudžiavimas teise. Piktnaudžiavimas turima teise yra pagrindas atsisakyti ją ginti (CPK 42 str. 5 d., CK 1.137 str. 3 d.), tuo tarpu teisinės pareigos nevykdymas neigiamas teisines pasekmes taip pat gali sukelti tik teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiam asmeniui.
Visų nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą bankroto bylai iškelti.
Atsakovės bankroto administratoriumi siūlomi S. L. ir UAB „Alternatyva verslui“. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka šioms kandidatūroms pritarė (b.l. 112). Atsižvelgiant į tai, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, S. L. administratoriumi siūlanti ieškovė UAB „Semasta“ yra praradusi suinteresuotumą byla, atsakovo administratoriumi skirtina kreditorės statusą turinčios ieškovės UAB „LEX BONUM“ pasiūlyta UAB „Alternatyva verslui“.
Byloje esant duomenų apie antstolio V. Z. atsakovės atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus, šis antstolis informuotinas apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą.
Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 10 straipsniu, teismas,
n u t a r i a:
iškelti bankroto bylą UAB „SD group“, juridinio asmens kodas 302581607, buveinės adresas Taikos pr. 73-25, Kaunas.
UAB „SD group“ administratoriumi paskirti UAB „Alternatyva verslui“ (juridinio asmens kodas 302680345, buveinės adresas Žygio g. 3-85, Vilnius), turinčią leidimą teikti įmonių administravimo paslaugas Nr. 210, išduotą 2011 m. gruodžio 27 d. LR Ūkio ministerijos (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA151).
Uždėti UAB „SD group“, juridinio asmens kodas 302581607, turtui ir piniginėms lėšoms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 30 dienų laikotarpį nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus bankrutuojančiai UAB „SD group“.
Nustatyti 10 dienų laikotarpį nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį UAB „SD group“ valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus.
Apie UAB „SD group“ turtui pritaikytą areštą informuoti turto arešto aktų registrą.
Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, ieškovėms, atsakovei, administratoriui, antstoliui V. Z..
Įpareigoti UAB „SD group“ administracijos vadovą nedelsiant informuoti apie šią nutartį kitas antstolių kontoras, kuriose vykdomi išieškojimai iš UAB „SD group“, jeigu tokie išieškojimai yra vykdomi.
Pavesti UAB „SD group“ administratoriui atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte.
Pavesti administratoriui per ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą sušaukti pirmąjį UAB „SD group“ kreditorių susirinkimą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Nerijus Meilutis