Civilinė byla Nr. e2-360-553/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00280-2022-1                           Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Lenkijoje registruotos bendrovės Solutio Sp. z. o. o. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Stamilita“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paduoti,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Lenkijoje registruota bendrovė Solutio Sp. z. o. o. 2022 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stamilita“ 2021 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pateikti ir skundą priimti, panaikinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Stamilita“ kreditorių susirinkimo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimą, kuriuo nutarta UAB „Stamilita“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, o taip pat, patenkinus šį reikalavimą, panaikinti visus paskesnius (priimtus po 2021 m. gruodžio 27 d.) kreditorių susirinkimo nutarimus ir UAB „Stamilita“ bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, nutraukti.

2.       Pareiškėja nurodė, kad termino skundui paduoti praleidimą nulėmė tai, jog: (1) atsakovė, būdama pareiškėjos skolininke, neinformavo pareiškėjos apie 2021 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimą; apie šį faktą pareiškėjai tapo žinoma 2022 m. sausio 12 d., atsakovei informavus Lenkijos teisme nagrinėjamos bylos dalyvius apie atsakovės bankroto procesą, (2) pareiškėja yra Lenkijoje registruota bendrovė, kuriai nėra aiškios Lietuvoje vykdomos bankroto procedūros bei Lietuvoje nustatytas teisinis reguliavimas, todėl sužinojusi apie atsakovės bankroto procesą, pareiškėja preziumavo, kad bankroto byla yra nagrinėjama procese aktyviai dalyvaujant teismui;
(3) pareiškėja, inicijuodama šį ginčą, turėjo surasti Lietuvoje tinkamą atstovą, surinkti visus reikiamus įrodymus, juos atitinkamai išversti iš lietuvių kalbos ir kt.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 4 d. atmetė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

4.       Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas skundo pateikimo praleidimo priežastis, padarė išvadą, kad jos nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistavo svarbios priežastys, sąlygojusios tai, jog pareiškėja negalėjo laiku pateikti skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

5.       Aplinkybės, jog pareiškėja nebuvo informuota apie 2021 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimą, negali būti laikomos tokio termino praleidimo priežastimis, nes terminas ir pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie ginčijamą nutarimą momento.

6.       Kitos skunde išdėstytos priežastys nepagrindžia objektyvių kliūčių ir nepateisina delsimo pateikti skundą teismui. Prie skundo pridėto Varšuvos Žolibožo apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. posėdžio protokolo duomenimis ieškovės (pareiškėjos) įgaliotas atstovas nurodė dieną iki posėdžio (t. y. 2022 m. sausio 12 d.) susisiekęs su atsakovės bankroto administratoriaus darbuotojais, kurie patvirtino, kad bankrotą vykdo neteismine tvarka (protokole nurodytas laikas: 00.07.28). Taigi pareiškėjos pateiktas įrodymas, teismo įsitikinimu, patvirtino, jog nuo 2022 m. sausio 12 d. ji žinojo apie būtent neteismine tvarka vykdomą atsakovės bankroto procesą, todėl argumentai dėl manymo, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta bankroto byla teismo tvarka, yra nepagrįsti.

7.       Prašyme neatskleista, kokios aplinkybės sutrukdė pareiškėjai į teisininkus kreiptis nedelsiant ir išsiaiškinti atsakovės bankroto proceso neteismine tvarka galimą įtaką pareiškėjos interesams, nenurodyta, kokios aplinkybės (ir kada) lėmė kreipimąsi į teisininkus. Atstovavimo sutartis su advokate D. B. sudaryta 2022 m. vasario 18 d., t. y. daugiau nei po mėnesio nuo sužinojimo apie skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, kuomet įstatyme nustatytas 14 dienų apskundimo terminas.

8.       Pareiškėja yra juridinis asmuo, todėl jai keliami didesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Prašyme dėl termino atnaujinimo nedetalizuota ir minimų organizacinių aplinkybių (pavyzdžiui, įrodymų rinkimo, vertimų ir pan.) trukmė ir laikas.

I.                      Atskirojo skundo argumentai

9.       Pareiškėja Lenkijoje registruota bendrovė Solutio Sp. z. o. o. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį ir termino skundui paduoti atnaujinimo bei skundo priėmimo klausimus perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.       Vien ta aplinkybė, kad 2022 d. sausio 12 d. apeliantė sužinojo apie atsakovės vykdomas bankroto procedūras, nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantei iškart tapo aiškus tokių bankroto procedūrų turinys bei apskundimo terminai (o taip pat aplinkybės, susijusios su teismo dalyvavimu bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka).

9.2.       Apeliantė nebūtų prieštaravusi, jei atsakovei būtų buvusi iškelta bankroto byla teismo tvarka, kadangi tokiu būdu būtų buvęs užtikrintas bankroto procedūrų sąžiningumas ir skaidrumas, kuris nagrinėjamu atveju užtikrintas nebuvo. Atsakovė, pasinaudodama tuo, jog pareiškėja yra ne Lietuvoje veikiantis subjektas, inicijavusi bankroto procesą ne teismo tvarka, iš esmės siekia išvengti Lenkijos apylinkės teisme nagrinėjamo ginčo rezultato, t. y. siekia, kad atsakovė, kaip bendrovė, būtų operatyviai išregistruota ir Lenkijos teisme ginčas toliau negalėtų būti nagrinėjamas nebeegzistuojant subjektui (nesant procesinių teisių perėmėjo), kurio atžvilgiu yra pareikštas pareiškėjos reikalavimas.

9.3.       Apie bankroto procedūras, vykdomas bendrovei ne teismo tvarka, galima sužinoti tik iš juridinių asmenų registro arba specialaus interneto puslapio duomenų ir tik tuo atveju, jei nemokumo administratorius laiku išviešina juridinius faktus apie įvykusius kreditorių susirinkimus ir jų metu priimtus nutarimus. Taigi atsakovės kreditorių susirinkimui nutarus dėl bendrovės pabaigos ir bendrovę išregistravus, apeliantės galimybės skųsti tokį kreditorių susirinkimo nutarimą faktiškai būtų sunkiai įgyvendinamos.

9.4.       Apeliantė bankroto proceso inicijavimo metu, vadovaujantis įsiteisėjusiais Lenkijos teismų procesiniais sprendimais, apie kuriuos atsakovei buvo žinoma, buvo atsakovės kreditorė, taigi apeliantė turėjo būti atitinkamai informuota tiek apie bankroto proceso inicijavimą, tiek apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą. Nagrinėjamu atveju svarbu yra ir tai, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nuostatos imperatyviai nustato terminus, iki kada nurodytos formos ir turinio pranešimai turi būti įteikti teisę turintiems dalyvauti kreditorių susirinkime asmenims.

9.5.       Apeliantė, laiku gavusi nustatytos formos pranešimą apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą, būtų galėjusi išsamiai su jais susipažinti ir, atitinkamai realizuodama savo, kaip kreditorės, teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, būtų galėjusi atitinkamų sprendimų priėmimui prieštarauti; iš su pranešimu pateiktų sprendimų projektų būtų supratusi priimamų sprendimų turinį ir būtų galėjusi laiku pasinaudoti pažeistų teisių gynimo būdu, įtvirtintu JANĮ 55 straipsnyje.

9.6.       Atsakovė tendencingai siekė, kad apeliantei nebūtų žinoma apie ne teismo tvarka vykdomas bankroto procedūras. Tą patvirtina atsakovės nemokumo administratoriaus
2022 m. sausio 17 d. atsakymas, kuriame jis nurodė, kad UAB „Stamilita“ administratorius nėra informuotas apie teismuose už Lietuvos Respublikos ribų nagrinėjamas bylas. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovės valdymo organai, kuriems neabejotinai buvo žinoma apie jau beveik 7-erius metus (nuo 2015 m.) Lenkijos teisme nagrinėjamą ginčą, apie teisminį ginčą nemokumo administratoriaus neinformavo.

9.7.       Įvertinant, kad skundo padavimo procesinis terminas baigėsi 2022 m. sausio 26 d., o vien organizacinės skundo pateikimo aplinkybės sudarė mažiausiai 14 dienų (apeliantei jau susitarus su atstove dėl teisinių paslaugų teikimo, buvo derinamas reikalingų dokumentų surinkimas ir pateikimas, jų vertimas į lietuvių kalbą), taip pat atsižvelgiant į skundo padavimo datą (2022 m. kovo 3 d.), nelaikytina, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas tokia apimtimi, kad jo nebūtų galima atnaujinti (o ypač esant tokiems esminiams bankroto procedūrų pažeidimams).

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą elektroniniu paštu tarp pareiškėjos ir jos atstovės, kuriais grindžia aplinkybes dėl skundui pateikti reikalingų dokumentų surinkimo ir pateikimo, jų vertimo į lietuvių kalbą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad pateikiami nauji įrodymai nėra didelės apimties, susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15.       Kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą (JANĮ 55 straipsnio 1 dalis). JANĮ 55 straipsnio
1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimui apskųsti yra procesinis terminas ir teismas ex officio (savo iniciatyva) turi spręsti, ar terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnis). Šis terminas iš esmės nėra skirtas užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, o juo siekiama veiksmingo ir greito ginčų nagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-479-407/2021, 26-27 punktai; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1305-450/2021, 18 punktas).

16.       Pagal JANĮ 55 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, termino skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimų pateikti skaičiavimo pradžia visų pirma yra siejama su objektyviomis bei subjektyviomis aplinkybėmis, kada suinteresuotas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą. Tik nustačius šias aplinkybes, yra pagrindas spręsti, ar įstatyme nustatytas 14 dienų terminas apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą nėra praleistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021, 28 punktas).

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Lenkijoje registruota bendrovė Solutio Sp. z. o. o. yra UAB „Stamilita“ kreditorė, kurios reikalavimai kyla iš Varšuvos apygardos teismo 2019 m. balandžio
29 d. ir Varšuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimų, kuriais, netenkinus UAB „Stamilita“ ieškinio bei apeliacinio skundo, iš bendrovės pareiškėjai priteistos atitinkamos bylinėjimosi išlaidos. 2021 m. gruodžio 27 d. UAB „Stamilita“ kreditorių susirinkimas nutarimu pritarė bendrovės bankroto bylos iškėlimui ne teismo tvarka. Apie bendrovei vykdomą neteisminio bankroto procedūrą pareiškėja buvo informuota 2022 m. sausio 13 d. Lenkijos apylinkės teisme vykstančios civilinės bylos Nr. C 1829/20 posėdžio metu. Iš į bylą pateikto protokolo matyti, kad Lenkijoje registruotos bendrovės Solutio Sp. z. o. o. įgaliotas atstovas minėto teismo posėdžio metu nurodė, jog dieną iki posėdžio (t. y. 2022 m. sausio 12 d.) susisiekė su UAB „Stamilita“ bankroto administratoriaus darbuotojais, kurie patvirtino, kad UAB „Stamilita“ bankrotą vykdo neteismine tvarka (protokole nurodytas laikas: 00.07.28). Pareiškėja su skundu dėl 2021 m. gruodžio 27 d. UAB „Stamilita“ kreditorių susirinkimo nutarimo bei kitų po jo sekusių nutarimų panaikinimo į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 2022 m. kovo 3 d., t. y. praleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundo padavimui.

18.       Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).

19.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-399/2007).

20.       Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje 
Nr. 3K-3-272-701/2017; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017 ir kt.).

21.       Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, į bylą pateiktus naujus įrodymus bei remdamasis pateiktais teismų praktikos išaiškinimais teismas vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti terminą paduoti skundą dėl UAB „Stamilita“ 2021 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

22.       Pirma, JANĮ 8 straipsnyje įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai bankroto proceso inicijavimui. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Nurodyto straipsnio
2 dalyje nurodyta, kad kreditoriui siunčiamame pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

23.       Bylos duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėja nurodyto turinio bei formos pranešimo iš bendrovės negavo, nors UAB „Stamilita“ neabejotinai žinojo, kad Lenkijoje registruota bendrovė Solutio Sp. z. o. o. yra jos kreditorė, su kuria ir skundžiamų nutarimų priėmimo metu vyko (vyksta) teisminiai ginčai. Iš kartu su skundu pateikto bendrovės nemokumo administratorės UAB „Bankroto administratorių kompanija“ atsakymo apeliantei aišku, kad administratorė taip pat nebuvo informuota apie UAB „Stamilita“ teismuose už Lietuvos Respublikos ribų nagrinėjamas bylas. Tokia aplinkybė leidžia pritarti apeliantei, kad apie neteisminio bankroto procedūrą pareiškėja nebuvo informuota sąmoningai, tokiu būdu sutrukdant realizuoti kreditorės teises.

24.       Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas visų pirma yra kolektyvinis procesas, iš esmės vykstantis be teismo kontrolės, todėl informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą yra ypač svarbu, kadangi šio proceso metu bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021, 43 punktas). 

25.       Antra, minėta, kad termino skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimų pateikti skaičiavimo pradžia visų pirma yra siejama su objektyviomis bei subjektyviomis aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, be aplinkybių vertinimo ir atitinkamai jų pripažinimo svarbiomis ar nesvarbiomis, turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą <…>, t. y. kad atsisakius atnaujinti prašomą terminą, liktų neįgyvendinta pareiškėjos viena pagrindinių procesinių teisių – teisė apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie buvo priimti susirinkime, apie kurį pareiškėja nebuvo tinkamai informuota (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-578-450/2021, 25 punktas).

26.       Trečia, vertinant aplinkybes, sutrukdžiusias savalaikiam skundo pateikimui, šiuo atveju svarbu, kad pareiškėja nėra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, todėl sutiktina su skundo argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad jos atstovas 2022 m. sausio 12 d. buvo informuotas apie UAB „Stamilita“ neteisminio bankroto procedūrą, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjai nuo sužinojimo dienos buvo aiškus bei suprantamas Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas neteisminio bankroto procedūrų reglamentavimas. Toks traktavimas iš esmės neatitinka protingumo bei sąžiningumo principų. Tokiu būdu pareiškėjai iškeliamas nepagrįstai aukštas reikalavimas – ne Lietuvos Respublikos juridiniam asmeniu išmanyti užsienio šalies teisinį reglamentavimą.

27.       Ketvirta, bylos duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėja, išsiaiškinusi UAB „Stamilita“ neteisminio bankroto procedūros esmę bei padarinius, iš esmės savalaikiai ėmėsi spręsti skundo dėl
2021 m. gruodžio 27 d. priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo klausimą. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad jau 2022 m. sausio 12 d. pareiškėjos atstovas kreipėsi į bendrovės administratorę dėl informacijos pateikimo. Apeliantės atstovavimo sutartis su atstove buvo sudaryta 2022 m. vasario 18 d. Nuo 2022 m. vasario 21 d. pareiškėja su atstove derino reikalingų kartu su skundu pateikti dokumentų klausimą ir, surinkusi reikalingus dokumentus, apeliantės atstovė per kelis kartus inicijavo pastarųjų dokumentų vertimus, ką patvirtina su skundu pateikti nauji įrodymai. Dokumentai buvo išversti atitinkamai 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. kovo 2 d. Skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. kovo 3 d., t. y. netrukus po gautų dokumentų vertimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad skundo padavimo procesinis terminas baigėsi
2022 m. sausio 26 d., o organizacinės skundo pateikimo aplinkybės užtruko mažiausiai 14 dienų (apeliantei jau susitarus su atstove dėl teisinių paslaugų teikimo), taip pat atsižvelgiant į skundo padavimo datą (2022 m. kovo 3 d.), nėra pagrindo spręsti, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas tokia apimtimi, kad jo nebūtų galima atnaujinti.

28.       Atsižvelgus į susiklosčiusią šioje byloje faktinę situaciją, pateiktus įrodymus jai pagrįsti, termino praleidimo trukmę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti apeliantei terminą skundui dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Stamilita“2021 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas terminas skundui dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Stamilita“2021 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis) ir skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

29.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

        Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjai Lenkijoje registruotai bendrovei Solutio Sp. z. o. o. terminą skundui dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stamilita“ 2021 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti ir skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                              Aldona Tilindienė