VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krašto projektai ir partneriai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankromaX“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3285-925/2020 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Krašto projektai ir partneriai“ ir UAB ,,Kontmena“ patikslintą netiesioginį ieškinį atsakovei UAB ,,BankromaX“, trečiasis asmuo ieškovių pusėje – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Laugina“, tretieji asmenys atsakovės pusėje - UADB „Colemont draudimo brokeris“, „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ (toliau – ieškovės) netiesioginiu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės UAB „BankromaX“ (toliau – atsakovė) 32 886,98 Eur dydžio žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiajam asmeniui – BUAB „Laugina“ bei priteisti ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi (toliau – administratorė) buvo paskirta atsakovė UAB „BankromaX“. 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė atstatydinti BUAB „Laugina“ administratorę UAB „BankromaX“ ir BUAB „Laugina“ administratoriumi paskyrė V. R.. Ieškovės nurodė, kad BUAB „Laugina“ administratorės UAB „BankromaX“ atstatydinimo priežastimi tapo tai, kad bankroto administratorės atžvilgiu pagal kreditorės UAB „Krašto projektai ir parneriai“ pareiškimą dėl juridinio asmens – administratorės bei jos vardu veikiančios vadovės padarytų nusikalstamų veikų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovės yra BUAB „Laugina“ kreditorės, kurių reikalavimai yra patvirtinti Kauno apygardos teismo nutartimis ir kurių bendras reikalavimas sudaro 1 112 271,92 Eur bankroto byloje.

2.       Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. trečiasis asmuo BUAB „Laugina“, veikdamas per tuometinę administratorę UAB „BankromaX“, buvo įdarbinęs 7 darbuotojus (sargus), kurių darbo funkcijos buvo saugoti BUAB „Laugina“ turtą, šiems darbuotojams viso buvo priskaityta ir išmokėta (įskaitant mokesčius valstybei) per 200 000 Eur už BUAB „Laugina“ turto apsaugą. Tačiau 2018 m. kovo mėn. BUAB „Laugina“, veikdamas per tuometinę administratorę UAB „BankromaX“, priėmė sprendimą dalį minėtų sargų atleisti. Nesutikdami su tokiu sprendimu, buvę bankrutuojančios UAB „Laugina“ darbuotojai kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri sprendė, jog UAB „BankromaX“ nepagrįstai atleido jos valdomos BUAB „Laugina“ darbuotojus, kuriuos pati UAB „BankromaX“ į darbą ir priėmė po bankroto bylos iškėlimo.

3.       Ieškovių teigimu, UAB „Bankromax“ priimdama sprendimą atleisti UAB „Laugina“ darbuotojus nesielgė apdairiai, rūpestingai, nesiėmė būtinų priemonių tam, kad jos valdomos įmonės darbuotojai būtų atleisti savalaikiai, nepadarant žalos įmonei ir jos kreditoriams. Sprendžiant dėl padaryto žalos fakto ir dydžio, aktualu yra tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK):

3.1.                      2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino A. S. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino BUAB "Laugina" bankroto administratoriaus 2018 m. kovo 4 d. įsakymą "dėl A. S. darbo sutarties nutraukimo" bei priteisė A. S. 1212,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 28,86 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus;

3.2.                      2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino A. Š. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino BUAB "Laugina" bankroto administratoriaus 2018 m. kovo 4 d. įsakymą "dėl A. Š. darbo sutarties nutraukimo" bei priteisė A. Š. 1140,02 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 27,14 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus;

3.3.                      2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino N. A. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino BUAB "Laugina" bankroto administratoriaus 2018 m. kovo 4 d. įsakymą "dėl N. A. darbo sutarties nutraukimo" bei priteisė N. A. 1187,34 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 28,27 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus;

3.4.                      2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino V. L. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino BUAB "Laugina" bankroto administratoriaus 2018 m. kovo 4 d. įsakymą dėl V. L. darbo sutarties nutraukimo" bei priteisė V. L. 1158,78 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 27,59 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

4.       Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. gegužės 8 d. dienos iki 2019 m. gegužės 8 d. buvo 252 darbo dienos, už kiekvieną darbo dieną, vadovaujantis minėtais DGK sprendimais, buvo priskaičiuota: A. S. – 7272,72 Eur palūkanų už metus ir 1212,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio (viso 8484,84 Eur); A. Š. – 6839,28 Eur palūkanų už metus ir 1140,02 Eur vidutinio darbo užmokesčio (viso 7979,3 Eur); N. A. –7124,04 Eur palūkanų už metus ir 1187,34 Eur vidutinio darbo užmokesčio (viso 8311,38 Eur); V. L. – 6952,68 Eur palūkanų už metus ir 1158,78 Eur vidutinio darbo užmokesčio (viso 8111,46 Eur). Bendra neteisėtais UAB „BankromaX“ veiksmais BUAB „Laugina“ padaryta žala viso sudaro 32 886,98 Eur. Jeigu nebūtų aukščiau nurodytų UAB „BankromaX“ neteisėtų veiksmų, BUAB „Laugina“ nebūtų kilusi pareiga išmokėti 32 886,98 Eur sumą. DGK sprendimais neteisėtai atleistiems darbuotojams priteistas darbo užmokestis (už laikotarpį nuo atleidimo, kuris buvo pripažintas neteisėtu, iki DGK sprendimo priėmimo) taip pat yra laikytinas žalos BUAB „Laugina“ dalimi, kadangi jokių darbo funkcijų minėtu laikotarpiu darbuotojai neatliko, pridėtinės vertės nesukūrė ir ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su UAB „Bankromax“ neteisėtais veiksmais.

5.       Atsakovė BUAB „BankromaX“ pateiktame atsiliepime į netiesioginį ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovės neįrodė visų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų ir vien šiuo pagrindu ieškovių ieškinys turi būti atmestas. Atsakovė nėra trečiojo asmens BUAB „Laugina“ skolininkė, o ieškovės tik siekia tokią teisę BUAB „Laugina“ sukurti taikant civilinę atsakomybę ir priteisus žalos atlyginimą. Taigi BUAB „Laugina“ neturi galiojančios, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Taip pat ieškovės neįrodė, jog BUAB „Laugina“ administratorius vengia įgyvendinti savo teises. Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog BUAB „Laugina“ priklauso itin didelės vertės turtas, kurio vertė viršija 3 mln. eurų ir kuris iki šiol dar nėra realizuotas. Atitinkamai, kol nėra realizuotas BUAB „Laugina“ priklausantis turtas ir nėra aišku, už kokio dydžio kainą šis turtas bus parduotas, negalima teigti, jog ieškovės įrodė, kad jų, kaip BUAB „Laugina“ kreditorių, teisės yra pažeistos.

6.       Atsakovė pažymėjo, kad atsakovės pasamdytiems saugoti BUAB „Laugina“ turtą darbuotojams pradėjus nuolatos bendrauti su buvusiu BUAB „Laugina“ vadovu E. L. ir jo atstovu, pastarieji pradėjo kelti įtarimą, ar darbuotojai tinkamai atlieka savo darbo funkcijas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovės atstovas ėmė teirautis darbuotojų, dėl kokių priežasčių E. L. ir su juo susiję asmenys atvyksta į teritoriją, kurioje saugomas BUAB „Laugina“ priklausantis turtas, ir lankosi darbuotojų, t. y. sargų, poste. Darbuotojams vengiant atsakyti į šį klausimą, atsakovės atstovui kilo pagrįstas įtarimas, jog E. L., su juo susiję asmenys ir darbuotojai galimai planuoja imtis neteisėtų veiksmų ir padaryti žalos BUAB „Laugina“ priklausančiam turtui. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis tuo, kad darbuotojai, kurie yra akivaizdžiai susiję su ieškovų atstovu, E. L. ir jo atstovu, kėlė pagrįstą nepasitikėjimą ir įtarimą, kad BUAB „Laugina“ priklausantis turtas gali būti neišsaugotas, atsakovės atstovas šiuos darbuotojus atleido. Mano, kad atsakovės veiksmai nutraukiant darbo sutartis su darbuotojais iš esmės galėtų būti vertinami pagal būtinojo reikalingumo, reglamentuoto CK 6.253 straipsnio 6 dalyje, situaciją. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog atsakovės atstovo ir buvusio UAB „Laugina“ vadovo tarpusavio santykiai buvo sudėtingi dėl priežasties, jog atsakovės atstovas nesudarė BUAB „Laugina“ priklausančio turto nuomos sutarties su E. L. susijusiais asmenimis, kadangi pasiūlyta nuomos kaina buvo neadekvati BUAB „Laugina“ priklausančiam turto kiekiui. Atsižvelgdamas į tai, E. L. ir su juo susiję asmenys pradėjo skųsti iš esmės visus atsakovės veiksmus, kelti nepagrįstas pretenzijas administratoriui ir tokiu būdu vilkinti BUAB „Laugina“ bankroto procesą. Pastarąją aplinkybę konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1409-585/2020.

7.       Atsakovė, būdama BUAB „Laugina“ administratore, suvokdama, kad BUAB „Laugina“ priklausantį turtą saugo asmenys, kurie nuolatos bendrauja ir yra veikiami buvusio BUAB „Laugina“ vadovo ir su juo susijusių asmenų, todėl iškilus grėsmei, kad įmonės turtas gali būti neišsaugotas, administratorius 2018 m. kovo 5 d. įsakymu nutraukė darbo sutartis su darbuotojais. Tokiu būdu administratorius apsaugojo BUAB „Laugina“ priklausantį turtą, o darbuotojams išmokėjo jiems priklausančias išmokas dėl jų atleidimo. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad atsakovė nesilaikė įspėjimo terminų atleisdama darbuotojus, atsakovės vertinimu, negali būti pagrįstas pagrindas teigti, jog dėl atsakovės veiksmų BUAB „Laugina“ kreditoriai patyrė 32 886,98 Eur dydžio žalą. Nepaisant to, kad darbuotojams nebuvo įteikti įspėjimai jokia žala pastariesiems nebuvo padaryta, nes darbuotojams buvo išmokėtos didesnės sumos nei tos, kurios būtų buvusios išmokėtos atleidžiant darbuotojus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

8.       Ieškovių reikalaujama priteisti 32 886,98 Eur dydžio suma negali būti laikoma atsakovės padaryta žala, nes atsakovės veiksmai negalėjo sukelti nurodyto dydžio žalos. Atsakovė, jau nuo 2018 m. gegužės 23 d. nebūdama BUAB „Laugina“ administratore, neturėdama absoliučiai jokių įgaliojimų ir teisės veikti BUAB „Laugina“ vardu ir interesais, neturėjo galimybių BUAB „Laugina“ vardu teikti skundų dėl 2018 m. gegužės 7 d. DGK sprendimų, taip pat BUAB „Laugina“ vardu spręsti klausimo dėl taikos sutarčių su darbuotojais sudarymo, operatyviai atsiskaityti su darbuotojais ar imtis kitų priemonių tam, kad būtų išvengta 32 886,98 Eur dydžio žalos atsiradimo. Atitinkamai atsakovė, kuri dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės imtis aktyvių veiksmų tam, kad butų išvengta DGK sprendimais priteistų sumų didėjimo, negali būti atsakinga už BUAB „Laugina“ atsiradusią žalą.

9.       Trečiasis asmuo BUAB „Laugina“, atstovaujama administratoriaus V. R., pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė sutinkantis su netiesioginiu ieškiniu, nes ieškinyje nurodytus darbuotojus – sargus į darbą priėmė ir juos neteisėtai atleido buvusi BUAB „Laugina“ bankroto administratorė UAB „BankromaX“. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atstatydintas BUAB „Laugina“ administratorius V. R. ir paskirtas kitas administratorius M. K.. Pasikeitus administratoriui, BUAB „Laugina“, atstovaujama administratoriaus M. K., 2020 m. spalio 19 d. pateikė naują atsiliepimą į ieškovų netiesioginį ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka, kad atsakomybė dėl neteisėto darbuotojų atleidimo iš darbo tenka atsakovei, nes darbuotojų atleidimas grubiai pažeidė DK nuostatas. Atsakovė UAB „BankromaX“ veikė kaip faktinė įmonės vadovė, žinojo apie atleidimo terminus ir vis vien juos pažeidė, todėl jai tenka neigiamos pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu netiesioginį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „BankromaX“, 1 773,20 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 773,20 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“ ir 136,23 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Kontmena“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „BankromaX“, 40 Eur žyminio mokesčio valstybei.

11.       Teismas nustatė, jog BUAB „Laugina“ kreditorės, t. y. ieškovės, turi teisę ginti savo interesus ir ginčyti skolininkės administratorės UAB „BankromaX“ atliktus veiksmus, jeigu turi pagrindo manyti, kad tokiais veiksmais yra padaryta žala ieškovių skolininkei BUAB „Laugina“, kurios turtinė padėtis turi tiesioginės įtakos kreditorių (ieškovių) reikalavimų patenkinimui. Teismas vertino, jog esamai BUAB „Laugina“ administratorei nesikreipiant į teismą dėl BUAB „Laugina“ buvusios administratorės veiksmais padarytos žalos atlyginimo buvo pažeidžiami BUAB „Laugina“ kreditorių interesai. Pažymėjo, kad nesibaigus bankroto procesui, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad esamu momentu nemokios įmonės turimo turto vertei viršijant turimus įsiskolinimus kreditoriams pavyks pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais. BUAB „Laugina“ bankroto proceso metu susidariusių administravimo išlaidų dydis turi tiesioginės įtakos BUAB „Laugina“ galimybėms patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės įrodė visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje numatytas sąlygas netiesioginiam ieškiniui pareikšti.

12.       Teismas taip pat nustatė, kad DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais pripažino administratorės UAB „BankromaX“ veiksmus atleidžiant darbuotojus A. S., A. Š., N. A., V. L. neteisėtais. Teismas pažymėjo, kad ieškovės šioje byloje neįrodinėjo, kad atsakovės pasamdyti darbuotojai BUAB „Laugina“ turtui saugoti buvo pasamdyti nepagrįstai ar jų atliekamos funkcijos buvo nereikalingos. Nors ieškovės nurodė, kad naujas administratorius BUAB „Laugina“ turtą išnuomojo, todėl nebeliko būtinybės saugoti turtą ir patirti su tuo susijusių turto saugojimo išlaidų, tačiau byloje nėra duomenų ir ieškovės tokių nepateikė, kad atsakovė, dar būdama BUAB „Laugina“ administratore, būtų turėjusi realią galimybę išnuomoti jos pasamdytų darbuotojų saugotą turtą BUAB „Laugina“ priklausantį turtą ekonomiškai naudingomis sąlygomis ir nepagrįstai atsisakiusi tokia galimybe pasinaudoti. Ieškovės taip pat byloje neįrodinėjo, kad atsakovės atleistus darbuotojus apskritai nebuvo būtinybės ir pagrindo atleisti. Priešingai, ieškovės nurodė, kad po BUAB „Laugina“ sargų atleidimo BUAB „Laugina“ turtą saugoti buvo pasamdyta apsaugos įmonė, kurios teikiamos turto saugojimo paslaugos buvo pigesnės nei sargų.

13.       Teismui vertinant darbuotojams išmokėtas sumas 2018 m. kovo mėn. ir tas sumas, kurios būtų išmokėtos darbuotojams, jei pastarieji būtų atleisti DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir terminais, susidaro 1 773,20 Eur dydžio sumos skirtumas, kuris pripažintinas atsakovės BUAB „Laugina“ padaryta žala ir kurią nulėmė administratorės neteisėti veiksmai, tai yra tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir nurodytos sumos egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. neteisėti administratorės veiksmai lėmė, jog BUAB „Laugina“ neteisėtai atleistiems darbuotojams turi sumokėti 1 773,20 Eur daugiau nei būtų turėjusi sumokėti, jei minėti darbuotojai būtų atleisti savalaikiai, laikantis DK nustatytų įspėjimo terminų ir tvarkos. Taigi, jei atsakovė būtų elgusis profesionaliai, atidžiai ir rūpestingai, BUAB „Laugina“ darbuotojams būtų turėjusi sumokėti 1 773,20 Eur mažesnę sumą, kuri pripažintina neteisėtais atsakovės veiksmais BUAB „Laugina“ padaryta žala. Teismas vertino, kad atsakovė byloje neįrodė, kad tokį skubų ir įstatymams prieštaraujantį darbuotojų atleidimą lėmė būtinojo reikalingumo situacija, nes atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie atleistų darbuotojų netinkamą funkcijų vykdymą ar realią keliamą grėsmę BUAB „Laugina“ priklausančiam turtui. Pažymėjo, jog byloje nėra pagrindo teigti, kad jei DGK sprendimai būtų apskųsti ar su darbuotojais būtų tartasi dėl taikos sutarčių sudarymo, rezultatas dėl darbuotojams mokėtinos sumos, viršijančios bankroto administratorės darbuotojams išmokėtą sumą juos atleidžiant, būtų kitoks, todėl atsakovė savo kaltės dėl neteisėto darbuotojų atleidimo nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino 1 773,20 Eur sumą atsakovės neteisėtais veiksmais trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“ padaryta žala.

14.       Teismas vertino, kad nėra pagrindo visą ieškovių iš atsakovės prašomą priteisti sumą, t. y. 32 886,98 Eur, pripažinti būtent atsakovės padaryta (atsakovės neteisėtų veiksmų sąlygota) žala. Atsakovei 2018 m. gegužės 24 d. buvo panaikinti įgaliojimai veikti BUAB „Laugina” vardu ir interesais, taigi dėl 2018 m. gegužės 7 d. DGK sprendimų apskundimo ar šių sprendimų vykdymo, galimybės sudaryti su darbuotojais taikos sutartis turėjo spręsti naujasis administratorius. Atsakovė nuo 2018 m. gegužės 24 d. neturėjo galimybės imtis aktyvių veiksmų tam, kad būtų išvengta DGK sprendimais darbuotojams priteistų sumų didėjimo. Teismas sprendė, kad nuo 2018 m. gegužės 24 d. DGK sprendimų vykdymas priklausė ne nuo atsakovės, o nuo naujai paskirto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo sprendimų DGK priimtų sprendimų vykdymo klausimu. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad BUAB „Laugina” DGK sprendimų priėmimo metu būtų neturėjusi lėšų atsiskaityti su pasamdytais ir atleistais darbuotojais, taip pat byloje nėra duomenų apie konkrečias priežastis, įtakojusias delsimą atsiskaityti su atleistais darbuotojais pagal įsiteisėjusius ir vykdytinus DGK sprendimus ir su tuo susijusį palūkanų skaičiavimą bei kad už šias priežastis būtų atsakinga būtent atsakovė. Teismas sprendė, kad tarp likusios ieškovių prašomos priteisti 31 113,78 Eur sumos ir atsakovės neteisėto darbuotojų atleidimo nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Ieškovė UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškinį dėl 31 113,78 Eur sumos priteisimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3285-925/2020, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės UAB „BankromaX“ 32 886,98 Eur dydžio žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“, taip pat priteisti ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Ieškovės UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ teigimu, tarp UAB „BankromaX“ neteisėtų veiksmų (kuriuos nustatė teismas) ir žalos, susidedančios tik iš priteistų delspinigių už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki atitinkamo DGK sprendimo įvykdymo dienos keturiems neteisėtai atleistiems darbuotojams sumos – 32 886,98 Eur yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi jei nebūtų neteisėtų UAB „BankromaX“ veiksmų juos atleidžiant akivaizdžiai be teisinio pagrindo, nebūtų ir šios žalos.

15.2.                      Priešingai nei nurodė teismas, ieškovės įrodė, kad atsakovės pasamdyti darbuotojai BUAB „Laugina“ turtui saugoti buvo pasamdyti nepagrįstai ar jų atliekamos funkcijos buvo nereikalingos. Šiuo atveju egzistuoja du savarankiški pagrindai, dėl ko iš UAB „BankromaX“ turi būti priteista 32 886,98 Eur suma – tai yra žala, padaryta neteisėtais UAB „BankromaX“ veiksmais BUAB „Laugina“ ir kaip suma, kurią UAB „BankromaX“ privalo grąžinti, kadangi BUAB „Laugina“ kreditoriai tokioms išlaidoms nėra pritarę. Tokio pritarimo nėra išdavęs ir BUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuris išnagrinėjęs UAB „BankromaX“ prašymą minėtas išlaidas (tame tarpe ir išlaidas, kurias prašoma priteisti šioje byloje kaip žalą) patvirtinti, jų nepatvirtino.

15.3.                      Apeliantė (ieškovė) prašo vertinti kaip fakto pripažinimą aplinkybę, kad UAB „BankromaX“ suvokė, kad artimiausiu metu neturės piniginių lėšų mokėti beveik 10 000 Eur per mėnesį siekiančias sumas kaip atlyginimus darbuotojams ir su juo susijusius mokesčius valstybei ir dėl to iškart atleido darbuotojus be jokio įspėjimo, suvokdama, kad daro tą neteisėtai, aiškiai išsigalvotu pagrindu apie neva tai kažkokį prarastą pasitikėjimą, ko UAB „BankromaX“ neįrodė nei ginčo nagrinėjimo DGK metu, nei šioje byloje ne dėl to, kad prarado pasitikėjimą darbuotojais, o išties dėl to, kad aplaidžiai tvarkė BUAB „Laugina“ buhalterinę apskaitą ir nepasirūpino savalaikiu minėtų darbuotojų atleidimu. Jei UAB „BankromaX“ būtų elgusis profesionaliai, atidžiai ir rūpestingai, suprasdama, kad BUAB „Laugina“ nevykdo jokios veiklos iš kurios galėtų gauti pajamų, nebeturi piniginių lėšų, iš kurių galėtų atsiskaityti su darbuotojais ir mokėti jiems priklausančio darbo užmokesčio, turėjo apie atleidimą juos įspėti teisėtai, DK 57 straipsnio 7 dalyje, 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka dar gerokai iki 2018 m. kovo mėn. – būtent dėl tokių UAB „BankromaX“ veiksmų prašoma priteisti 32 886,98 Eur žala (delspinigiai) ir buvo padaryta, kadangi priėmus DGK sprendimus BUAB „Laugina“, nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. išleidusi beveik 200 000 Eur realių piniginių lėšų vien tik darbuotojų atlyginimams ir su tuo susijusiems mokesčiams, neturėjo galimybių, nesant apyvartinių lėšų, įvykdyti DGK sprendimus. Tai reiškia, kad darbuotojai turtui saugoti buvo pasamdyti nepagrįstai, o jiems patirtos išlaidos – pavyzdžiui, darbo užmokestis, BUAB „Laugina“ patirtos irgi nepagrįstai.

15.4.                      Apeliantės nuomone, turto saugojimas apskritai nėra būtinas, ką patvirtino ir BUAB „Laugina“ kreditoriai 2019 m. gruodžio 30 d. atsisakydami pritarti tvirtinti UAB „BankromaX“ be kreditorių ir teismo pritarimo patirtas BUAB „Laugina“ turto saugojimo išlaidas, jų vėliau nepatvirtino ir teismas, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo – darbuotojams sumos buvo išmokėtos kaip delspinigiai dėl neteisėto atleidimo, o už juos darbuotojai absoliučiai jokio darbo BUAB „Laugina“ naudai neatliko, jokios pridėtinės vertės nesukūrė, todėl negalima ir diskutuoti dėl to, ar tokia pridėtinė vertė būtų buvusi pagrįsta ir reikalinga, jei darbuotojai nebūtų atleisti ir dirbę įspėjimo terminu, kuomet jiems darbo užmokestis, dėl apyvartinių lėšų, vis tiek nebūtų mokamas ir dėl to darbuotojai galėtų reikalauti nutraukti darbo sutartis ir reikalauti delspinigių. Teismas nepagrįstai tokiems hipotetiniams UAB „BankromaX“ svarstymams pritarė.

15.5.                      Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. ne ieškovės byloje turėjo įrodyti, kad BUAB „Laugina” 2018 m. gegužės 7 d. DGK sprendimų priėmimo metu būtų neturėjusi lėšų atsiskaityti su bankroto proceso metu pasamdytais ir atleistais darbuotojais, o UAB „BankromaX“ turėjo įrodyti, kad BUAB „Laugina” 2018 m. gegužės 7 d. DGK sprendimų priėmimo metu būtų turėjusi lėšų atsiskaityti su bankroto proceso metu pasamdytais ir atleistais darbuotojais, tačiau kažkodėl to nepadarė. Tuo atveju jei BUAB „Laugina“ išties turėjo lėšų atsiskaityti su bankroto proceso metu pasamdytais ir atleistais darbuotojais, tai reiškia, kad žala padidėjo dėl neteisėtų arba UAB „BankromaX“ arba V. R. veiksmų, kadangi šioje byloje prašoma atlyginti suma susidaro iš delspinigių, priskaičiuotų darbuotojams už kiekvieną DGK sprendimų neįvykdymo dieną, bet ne daugiau, nei už 1 metus.

16.       Atsakovė UAB „BankromaX“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir priteisti iš apeliantės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ir ieškovės UAB „Kontmena“ atsakovės UAB „BankromaX“ patirtas 1 149,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Atsakovė nurodo, kad hipotekos kreditorius kategoriškai prieštaravo BUAB „Laugina“ priklausančio turto išnuomojimui, pasiūlymus pateikę asmenys nenurodė, jog norėtų išsinuomoti tik dalį BUAB „Laugina“ priklausančio neįkeisto turto, todėl priešingai nei teigia apeliantė (ieškovė), BUAB „Laugina“ priklausantis turtas bankroto proceso pradžioje negalėjo būti išnuomotas nepažeidus hipotekos sutarties. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovės nepateikė ir net negalėjo pateikti neegzistuojančių įrodymų, jog atsakovė, dar būdama BUAB „Laugina“ administratore, tariamai būtų turėjusi realią galimybę išnuomoti pasamdytų darbuotojų saugotą BUAB „Laugina“ priklausantį turtą ekonomiškai naudingomis sąlygomis ir nepagrįstai atsisakiusi tokia galimybe pasinaudoti.

16.2.                      Priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovės ir apeliantės reikalaujama priteisti 32 886,98 Eur dydžio suma, negali būti laikoma kaip atsakovės padaryta žala, nes atsakovės veiksmai negalėjo sukelti ir nesukėlė nurodyto dydžio žalos. Atsakovė, nebūdama BUAB „Laugina“ administratore, neturėdama absoliučiai jokių įgaliojimų ir teisės veikti BUAB „Laugina“ vardu ir interesais jau nuo 2018 m. gegužės 23 d., neturėjo galimybių BUAB „Laugina“ vardu teikti skundų dėl 2018 m. gegužės 7 d. DGK sprendimų. Be to, atsakovė neturėjo jokių įgaliojimų ir teisės BUAB „Laugina“ vardu spręsti klausimo dėl taikos sutarčių su darbuotojais sudarymo, operatyviai atsiskaityti su darbuotojais ar imtis kitų priemonių tam, kad būtų išvengta 32 886,98 Eur dydžio žalos atsiradimo. Atitinkamai, atsakovė, kuri 2018 m. gegužės 24 d. atstatydinta iš BUAB „Laugina“ administratorės pareigų, neturėjo galimybės imtis aktyvių veiksmų tam, kad būtų išvengta DGK sprendimais priteistų sumų didėjimo, jokiu būdu negali būti atsakinga už minėtą žalą.

16.3.                      Nepaisant to, kad darbuotojams nebuvo įteikti įspėjimai DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, jokia žala dėl to nebuvo padaryta, nes darbuotojams buvo išmokėtos didesnės sumos nei tos, kurios būtų buvusios išmokėtos atleidžiant darbuotojus DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad teismas teisingai nusprendė, jog apeliantės ieškinys gali būti tenkinamas tik iš dalies, t. y. 1 773,20 Eur dydžio suma, kuri yra skirtumas tarp darbuotojams išmokėtos sumos 2018 m. kovo mėn., ir tos sumos, kuri būtų išmokėta darbuotojams, jei pastarieji būtų atleisti DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

16.4.                      Nors BUAB „Laugina“ kreditoriai nemotyvuotu kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 2019 m. gruodžio 30 d., nepagrįstai nusprendė netvirtinti atsakovės administravimo laikotarpiu BUAB „Laugina“ patirtų išlaidų, Kauno apygardos teismas, disponuodamas visais BUAB „Laugina“ administravimo išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, 2020 m. spalio 22 d. nutartimi nekonstatavo, jog BUAB „Laugina“ išlaidos, patirtos apmokant DGK sprendimais priteistas sumas ar sumas, reikalingas mokėti BUAB „Laugina“ darbuotojams kaip darbo užmokestį, tariamai yra nepagrįstos. Taigi, Kauno apygardos teismui nekonstatavus, kad 32 886,98 Eur dydžio suma neva yra nepagrįsta ar tariamai patirta neteisėtai, apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie tai, jog teismas neva šių išlaidų nepatvirtino, yra klaidingi.

16.5.                      Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde taip pat neteisingai pažymėjo, jog teismas neva netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovės teigimu, apeliantė nežino dalies su šia civiline byla susijusių aplinkybių, neįrodinėja jų, akivaizdu, jog nei atsakovė, nei teismas tokių aplinkybių neturėjo galimybės nei patvirtinti, nei paneigti ar plačiau dėl jų pasisakyti. Apeliantė, siekdama įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, turėjo pareigą nurodyti argumentus ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog atsakovei iš tikrųjų gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir būtent atsakovė neva yra atsakinga už daugiau nei 32 000 Eur dydžio žalą, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu vien tai, jog apeliantė neįrodė atitinkamų netiesioginio ieškinio aplinkybių ir tai, jog iš esmės pati apeliantė dalies aplinkybių, susijusių su šia civiline byla nežino arba nenurodė, nesudaro pagrindo teigi, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

16.6.                      Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde 32 886,98 Eur dydžio žalą tapatina su delspinigių sąvoka, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji nebuvo nurodžiusi, kad prašomą priteisti žalą neva sudaro delspinigiai. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog delspinigiams yra taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Kadangi apeliantė delspinigių instituto sąvoka pradėjo naudoti tik pareiškusi apeliacinį skundą, atsakovė nurodo, jog teismui nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliantės naudai, atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

17.       Ieškovė UAB „Kontmena“ atsiliepimu į ieškovės UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ prašo apeliacinį skundą tenkinti ir prijungti pateikiamus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Ieškovė visiškai sutinka su apeliantės (ieškovės) pozicija dėl to, kad yra visiškai įrodytos atsakovės UAB „BankromaX“ civilinės teisinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai – UAB „BankromaX“ neteisėtai atleido jos administruojamos BUAB „Laugina“ darbuotojus ir tą padarė net nusikalstamai aplaidžiai – UAB „BankromaX“ negalėjo nežinoti, kad apie atleidimą darbuotojai turi būti įspėjami įstatyme nustatytais terminais, tačiau to nepadarė; žala – dėl neteisėto atleidimo atleistiems darbuotojams buvo priteistos netesybos (DGK numatyti delspinigiai), mokamos iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau ne ilgiau, nei už vienerius metus, kurių BUAB „Laugina“ sumokėti lėšų neturėjo savalaikiai ir teisėtai BUAB „Laugina“ darbuotojų neatleidus; priežastinis ryšys – jei UAB „BankromaX“ būtų elgusis apdairiai, atleidusi darbuotojus teisėtai ir savalaikiai, pastarieji būtų neturėję teisės kreiptis į DGK, atitinkamai, jiems nebūtų priteistos sumos už pravaikštos laiką ir delspinigiai iki teismo sprendimo įvykdymo. UAB „BankromaX“ neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys yra iš esmės net įrodyti pačių DGK sprendimų priėmimo fakto, tuo tarpu šioje byloje atsakovė UAB „BankromaX“ savo poziciją grindė deklaratyviais ir prieštaringais teiginiais.

17.2.                      Net jei UAB „BankromaX“ ir nebūtų atstatydinta 2018 m. gegužės 24 d. iš BUAB „Laugina“ administratorės pareigų, ir net jei UAB „BankromaX“ būtų apskundusi DGK sprendimus, tai dar savaime nereiškia, kad DGK sprendimai būtų panaikinti – DGK sprendimai dėl neteisėto atleidimo, be kita ko, buvo grindžiami faktu – kad UAB „BankromaX“ nesilaikė įstatyme nustatytų įspėjimo terminų darbuotojus atleidžiant ir tokio fakto jokie argumentai paneigti negali. Pažymėjo, jog ankstesnių BUAB „Laugina“ nepalankių DGK sprendimų tų pačių darbuotojų atžvilgiu BUAB „Laugina“ neskundė, nors tokią teisę turėjo, ir juos įvykdė dar kai BUAB „Laugina“ administratoriumi buvo UAB „BankromaX“, todėl atsakovės argumentai, kuriais patikėjo teismas, turėjo vietoj to būti vertinti itin kritiškai, kaip atsakovės deklaratyvi bei prieštaringa gynybinė pozicija ir atmesti. Tokie argumentai tik parodo UAB „BankromaX“ pozicijos kraštutinumą – viena vertus, teigiant, kad su darbuotojais tariamai buvo atsiskaityta net didesnėje apimtyje, nei privaloma, tačiau, kita vertus, nurodant, kad UAB „BankromaX“ būtų skundusi DGK sprendimus, jei būtų turėjusi galimybę.

17.3.                       UAB „BankromaX“ jau 2017 m. lapkričio 21 d. žinojo ir raštu tvirtino, kad BUAB „Laugina“ turi tik 27 500 Eur piniginių lėšų, BUAB „Laugina“ turto apsaugai užtikrinti vidutiniškai reikia 6 800 Eur per mėnesį. Pasibaigus lėšoms administratorius negalės tinkamai užtikrinti turto apsaugos, tame tarpe atsiskaityti su darbuotojais, t. y. pagal pačios UAB „BankromaX“ įgalioto asmens pasirašytą 2017 m. lapkričio 21 d. dokumentą buvo aišku, kad lėšų turto apsaugai BUAB „Laugina“ turi tik maždaug keturiems mėnesiams (27500/6800). BUAB „Laugina“, jei būtų siekusi teisėtai atleisti darbuotojus, turėjo tą daryti 2017 m. lapkričio mėn., tačiau tą padarė tik po keturių mėn. (2018 m. kovo mėn.) pasibaigus BUAB „Laugina“ piniginėms lėšoms ir tą padarė sąmoningai neteisėtai – neva tai dėl šiurkštaus drausmės pažeidimo ir prarasto pasitikėjimo, tačiau tai yra ne kas kita, kaip tik gynybinė pozicija vertinant veiksmus retrospektyviai siekiant juos pateisinti, nes jokie darbuotojų darbo drausmės pažeidimai nustatyti objektyviai nebuvo, jų atleidimas pripažintas neteisėtu Todėl pagrįsti yra apeliantės (ieškovės) teiginiai, kad UAB „BankromaX“ suvokė, kad artimiausiu metu neturės piniginių lėšų mokėti atlyginimus darbuotojams ir su juo susijusius mokesčius valstybei ir dėl to iškart atleido darbuotojus be jokio įspėjimo, suvokdama, kad daro tą neteisėtai, aiškiai išsigalvotu pagrindu apie neva tai kažkokį prarastą pasitikėjimą, ko UAB „BankromaX“ neįrodė nei ginčo nagrinėjimo DGK metu, nei šioje byloje, siekdama išvengti civilinės teisinės atsakomybės, tačiau kartu padarydama žalą BUAB „Laugina“, pasireiškusią kaip piniginės lėšos, išmokėtos netesybų forma.

17.4.                      Tuo atveju jei darbuotojai nebūtų neteisėtai atleisti ir dirbtų – jie atlyginimą gautų už darbą, kuris kurtų pridėtinę vertę BUAB „Laugina“, tuo tarpu darbuotojus atleidus neteisėtai – delspinigiai buvo priskaičiuoti be jokios priešpriešinės naudos BUAB „Laugina“, todėl sąlygojo žalą būtent BUAB „Laugina“ (o ne darbuotojams, kurių praradimai delspinigiais būtent ir buvo kompensuoti). Vietoje neteisėtai atleistų darbuotojų, kuriems buvo priteistos sumos DGK, jų ankščiau atliktas funkcijas atliko saugos tarnyba už papildomą atlyginimą, todėl visiškai logikos prasme nesuvokiamas yra teismo bandymas dėl neteisėto atleidimo priteistas baudinio pobūdžio sumas (jokios pridėtinės vertės darbdaviui nekuriančias) lyginti su hipotetinėmis išlaidomis dirbantiems darbuotojams (kurie tokiu atveju atliktų konkrečias darbo funkcijas), jei jie hipotetiškai nebūtų atleisti.

17.5.                      Pažymėjo, jog UAB „BankromaX“ nuolatos visose bylose bando spekuliuoti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties motyvais ir nuolatos klaidinti teismus apie neva tai tariamą UAB „BankromaX“ prisiimtų administravimo išlaidų patvirtinimą. Tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir yra pateikiami tyčia, sąmoningai iškraipant minimos teismo nutarties turinį ir taip siekiant klaidinti teismą. Teismas tik nustatė administravimo išlaidų sąmatą – maksimalias ribas lėšų, kurias administratorius gali išleisti bankroto procedūros metu nuo jos pradžios iki pabaigos. BUAB „Laugina“ atveju – tai yra 174 816 Eur (iš patvirtintos bendros maksimalios 240 979 Eur sąmatos dar išminusuojant 66 163 Eur atlyginimą administratoriui). Teismas nesprendė ir negalėjo spręsti dėl konkrečių administravimo išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo, UAB „BankromaX“ prašymo tenkinti negalėjo net teoriškai, kadangi BUAB „Laugina“ viso minėtos bylos nagrinėjimo metu priskaičiuota 298 111,92 Eur administravimo išlaidų, o teismas sąmatą nustatė tik 174 816 Eur (visam laikotarpiui iki įmonės išregistravimo) – teismas net nesvarstė faktinių išlaidų tvirtinimo, o tik nustatė maksimalią administravimo išlaidų sąmatos (kaip tokios) dydį iki įmonės išregistravimo.

18.       Atsakovė UAB „BankromaX“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovių netiesioginį ieškinį visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog ieškovės įrodė visas netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas ir / ar nusprendus, kad administravimo išlaidų sąmatos neteisėtumo konstatavimas nėra išimtinė įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3285-925/2020 palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovių apeliantei UAB „BankroamX“ 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Atsakovė visiškai nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės tariamai įrodė visas netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas. Vien civilinės atsakomybės taikymo institutas suponuoja pagrindą teigti, jog byloje bus siekiama įrodyti, t. y. sukurti, asmens reikalavimo teisę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės netiesioginiu ieškiniu įrodinėjo apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas, darytina išvada, jog netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ieškovių skolininkė BUAB „Laugina“ jokios reikalavimo teisės į apeliantę neturėjo, ji nebuvo ieškovių skolininkės BUAB „Laugina“ skolininkė ir neturėjo jokių pareigų jo atžvilgiu. Taigi netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas tada, kai kreditorius šiuo ieškiniu įrodinėja skolininko civilinę atsakomybę.

18.2.                      Atsakovė pažymi, jog jos civilinė atsakomybė netiesioginio ieškinio pareiškimo metu nėra įrodyta, nėra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriame konstatuoti apeliantės neteisėti veiksmai, todėl nesant tokio procesinio sprendimo, BUAB „Laugina“ negali turėti ir neturi turtinės teisės i apeliantę, BUAB „Laugina“ nėra apeliantės kreditorė, o apeliantė nėra BUAB „Laugina“ skolininkė ir neturi jokiu pareigu jos atžvilgiu. Tik po to, kai teismas priėmė skundžiamą sprendimą, kurio pagrindu iš apeliantės priteisė ne 32 886,98 Eur, o 1 773,20 Eur dydžio sumą, BUAB „Laugina“ reikalavimo teisė į apeliantę buvo sukurta, todėl teismas, remdamasis netiesioginio ieškinio instituto sąlygų aiškinimu, turėjo atmesti ieškinį CK 6.68 straipsnio 1 dalies pagrindu.

18.3.                      Šioje byloje taip pat turėjo būti įrodyta ir tai, jog BUAB „Laugina“ administratorius sąmoningai vengia įgyvendinti savo turimas reikalavimo teises, tačiau, atsakovės vertinimu, tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, o tai, jog teismas nurodė, jog BUAB „Laugina“ administratoriui nesikreipiant į teismą dėl BUAB „Laugina“ buvusios administratorės veiksmais padarytos žalos atlyginimo tariamai pažeidžiami BUAB „Laugina“ kreditorių interesai, negali būti pagrindas teigti, jog BUAB „Laugina“ administratorius nebūtų įgyvendinęs teisės kreiptis į teismą, juolab, kad pats administratorius dalyvavo šioje civilinėje byloje ir pateikė savo poziciją nagrinėjamu klausimu. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad BUAB „Laugina“ administratorius atsisako įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, kad nesinaudos tokia savo teise. Byloje taip pat nebuvo jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog tokį administratoriaus neveikimą BUAB „Laugina“ kreditoriai, įskaitant ieškoves, būtų ginčiję. Šioje byloje įrodymų, kad ieškovės ar kiti BUAB „Laugina“ kreditoriai kreipėsi į UAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl tariamo BUAB „Laugina“ administratoriaus neveikimo apsaugant BUAB „Laugina“ kreditorių interesus, nebuvo pateikta. Taigi akivaizdu, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovės tariamai įrodė, kad BUAB „Laugina“ administratorius nesiima priemonių įgyvendinti BUAB „Laugina“ reikalavimo teisę.

18.4.                      Tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), tiek Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) aiškiai reglamentuoja, kaip bankroto proceso metu, realizavus bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą, turi būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai. Minėtuose įstatymuose taip pat yra reglamentuotos bankroto bylos nutraukimo galimybės, iš kurių viena yra tai, jog bankroto byla nutraukiama, kai juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais (ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalis 2 punktas, JANI 78 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi įvertinus tai, jog įstatymo leidėjas ĮBĮ ir JANI įtvirtino galimybę nutraukti bankroto bylą įmonei, kai ši padengia visų kreditorių reikalavimus, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, vien bankroto bylos iškėlimas per se negali reikšti, kad ieškovių, kaip BUAB „Laugina“ kreditorių, iš kurių vieno reikalavimas yra užtikrintas BUAB „Laugina“ priklausančio turto hipoteka, teisės tariamai yra pažeistos, juolab, kad BUAB „Laugina“ nuosavybės teise priklauso itin daug ir didelės vertės turto objektų, kurie šio skundo pateikimo dieną dar nėra realizuoti.

18.5.                      Vien fakto, kad BUAB „Laugina“ yra iškelta bankroto byla nepakanka įrodyti, jog jos priklausančio turto, kuris šio skundo pateikimo dieną dar nėra realizuotas, tariamai nepakaks padengti BUAB „Laugina“ kreditorių, įskaitant ir ieškovių reikalavimų. BUAB „Laugina“ priklauso itin didelės vertės turtas, kuris šių rašytinių paaiškinimų pateikimo dieną dar nėra realizuotas. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso metu kreditorių reikalavimai dengiami iš įmonei priklausančio turto pardavimo gautų pajamų, pagrįsta teigti, jog ieškovės neįrodė, kad tariamai turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį apeliantės atžvilgiu. Pažymėjo, jog UAB „Laugina“ bankroto byloje 2020 m. liepos mėn. buvo gauti RUAB „LitCon“ ir UAB „Statovita“ pasiūlymai dėl BUAB „Laugina“ priklausančio turto įsigijimo, t. y. RUAB „LitCon“ siūlo įsigyti BUAB „Laugina“ priklausantį turtą už 3.000.000,00 Eur, o UAB „Statovita“, kurios pasiūlymą į UAB „Laugina“ bankroto bylą pateikė buvusio UAB „Laugina“ vadovo atstovas J. K., minėtą turtą siūlo įsigyti už 3.100.000,00 Eur. Taigi kol nėra realizuotas UAB „Laugina“ priklausantis turtas ir nėra aišku, už kokio dydžio kainą šis turtas bus parduotas, negalima teigti, jog ieškovės tariamai įrodė, kad jų, kaip BUAB „Laugina“ kreditorių, teisės yra pažeistos ir tariamai egzistuoja viena iš netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų.

18.6.                      Apeliantės teigimu, Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi byloje Nr. eB2-1832-924/2020 patvirtino BUAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmatą, į kurią yra įtraukta ir išlaidų suma šioje civilinėje byloje ieškovių prašoma priteisti kaip žala. Taigi, apeliantė turi sumokėti BUAB „Laugina“ išlaidas, kurios bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra pripažintos kaip neva nepagrįstos, ir priešingai, yra patvirtintos kaip UAB „Laugina“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos dalis. Teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti civilinės bylos dėl apeliantės civilinės atsakomybės, susijusios su BUAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmata, nes šio klausimo nagrinėjimas priskirtas bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai.

19.       Ieškovės UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ ir UAB ,,Kontmena“ atsiliepimu į atsakovės UAB „BankromaX“ apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti ir paskirti UAB „BankromaX“ 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Nurodo, jog ieškovė UAB „Krašto projektai ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „BankromaX“ 1 540,89 Eur žalos atlyginimą ir teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Minėtoje byloje šalių procesinės padėtys buvo tapačios, UAB „BankromaX“ minėtoje byloje pareiškė tapačius atsikirtimus, kiek tai yra susiję su BUAB „Laugina“ turtine padėtimi ir ieškovių netiesiogine reikalavimo teise ir tai sudarė įrodinėjimo dalyką minėtoje byloje. Teismas nustatė ir patvirtino, kad BUAB „Laugina“ kreditoriai turi netiesioginio reikalavimo teisę į UAB „BankromaX“, o nagrinėjamu atveju UAB „BankromaX“ neįrodė, kad išties iš BUAB „Laugina“ turto galėtų būti objektyviai patenkinti visi reikalavimai.

19.2.                      UAB „BankromaX“ savo apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja tai, kas CK 6.68 straipsnyje yra nurodoma kaip vykdytina teisė. Kreditorei reiškiant netiesioginį ieškinį skolininkės vardu trečiajam asmeniui prievolės vykdymo terminas jau turi būti suėjęs, t. y. kreditorė, siekdama savo reikalavimo patenkinimo, tik turėdama teisę reikalauti įvykdyti prievolę iš savo skolininkės gali reikšti netiesioginį ieškinį trečiajam asmeniui (skolininkės skolininkei). UAB „Laugina“ yra juridinis asmuo, kuriam yra iškelta bankroto byla – šis faktas reiškia, kad BUAB „Laugina“ yra nemoki, negali ir negalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl bet kokie samprotavimai apie tai, kiek turi turto BUAB „Laugina“, neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą, nes jie jau buvo įvertinti BUAB „Laugina“ bankroto byloje tiek Kauno apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nustatant, kad BUAB „Laugina“ turimo turto įvykdyti įsipareigojimams nepakanka ir iškeliant bankroto bylą BUAB „Laugina“. Tai pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2020 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1464-275/2020. BUAB „Laugina“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į UAB „BankromaX“, dėl ko atitinkamai ieškovė, kaip BUAB „Laugina“ kreditorė, turi teisę reikšti netiesioginį reikalavimą savo skolininkės (BUAB „Laugina“) skolininkei (UAB „BankromaX“). Priešingas CK 6.68 straipsnio nuostatų aiškinimas sudarytų situaciją nesąžiningiems asmenims išvengti prievolių vykdymo.

19.3.                      Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1832-924/2020 buvo nutarta pakeisti (padidinti) Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1193-555/2020, patvirtintą 80 475,00 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą iki 240 979 Eur (397 MMA) sumos visam BUAB „Laugina“ bankroto procesui, t. y. nuo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nustatant kad iš šios sumos 66 163,00 Eur (109 MMA) administratoriaus atlyginimas už visą bankroto procesą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Tačiau nei vienoje iš minėtų bylų teismas nesprendė dėl konkrečių administravimo išlaidų klausimo patvirtinimo, o tik nustatė administravimo išlaidų sąmatą ir jos ribas. Taigi, konkrečių išlaidų – tame tarpe ir išlaidų, prašomų priteisti šioje byloje – tvirtinimas buvo paliktas kreditorių dispozicijai. Šioje byloje prašomas priteisti lėšas BUAB „Laugina“ kreditoriai atsisakė tvirtinti net du kartus – 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. Abu kreditorių nutarimai yra įsiteisėję ir privalomi tiek UAB „BankromaX“, tiek ir BUAB „Laugina“.

19.4.                      Buvusio BUAB „Laugina“ administratoriaus V. R. teigimu, 2016 m. UAB „BankromaX“ administravimo išlaidos sudarė 19 424,15 Eur, 2017 m. UAB „BankromaX“ administravimo išlaidos sudarė 88 203,60 Eur, iki 2018 m. gegužės 31 d. UAB „BankromaX“ administravimo išlaidos sudarė 33 202,15 Eur. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas minėta nutartimi V. R. skundą tenkino iš dalies nustatydamas bendrą administravimo išlaidų sąmatos dydį, tačiau nepatvirtindamas jokių konkrečių administravimo išlaidų, tą palikdamas BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo kompetencijai (kas vėliau ir buvo padaryta). 2020 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino bendrą administravimo išlaidų sąmatą iki 240 979 Eur (174 816 Eur išminusavus atlyginimą administratoriui), todėl vien tik matematiškai ir logiškai vertinant, tvirtinant bendrą 174 816 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą teismas objektyviai negalėjo patvirtinti konkrečių UAB „BankromaX“ ir V. R. be kreditorių ir teismo pritarimo patirtų administravimo išlaidų, viršijančių 300 000 Eur. Todėl UAB „BankromaX“ atstovaujama profesionalaus atstovo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis klaidindama teismą savo išvedžiojimais.

20.       Tretieji asmenys BUAB ,,Laugina“, UADB „Colemont draudimo brokeris“, „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialo, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovai atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

21.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

24.       Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas iš dalies ieškovių netiesioginis ieškinys, kuriuo buvo priteista iš atsakovės trečiajam asmeniui žala, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi iškėlė UAB „Laugina” bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „BankromaX“. Ieškovės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ir UAB „Kontmena“ yra BUAB „Laugina“ kreditorės, kurių reikalavimai yra patvirtinti BUAB „Laugina“ bankroto byloje ir kurių bendras reikalavimas sudaro 1 112 271,92 Eur. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nutarta R. T., kuri tuo metu buvo UAB „BankromaX“ vadovė ir įgaliotas asmuo vykdyti BUAB „Laugina“ bankroto procedūras, laikinai sustabdyti teisę užsiimti bankroto administratoriaus ar įgalioto asmens vykdyti šias pareigas veikla dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pareiškus įtarimus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų atlikimo. Kauno apygardos teismas 2018 gegužės 23 d. nutartimi paminėtą 2018 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „BankromaX” buvo atstatydinta iš BUAB „Laugina” bankroto administratoriaus pareigų, naujuoju administratoriumi buvo paskirtas V. R..

26.       Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. trečiasis asmuo BUAB „Laugina“, veikdamas per tuometinę administratorę UAB „BankromaX“, buvo įdarbinęs 7 darbuotojus (sargus), kurių darbo funkcijos buvo saugoti BUAB „Laugina“ turtą. Atsakovė, būdama BUAB „Laugina“ administratore, 2018 m. kovo mėn. nutarė nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, kurie vykdė BUAB „Laugina“ priklausančio turto saugojimo funkcijas. Dalis atleistų BUAB „Laugina“ darbuotojų kreipėsi į DGK dėl neteisėto atleidimo. DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įsiteisėjo 2018 m. birželio 7 d., nusprendė: pripažinti A. S. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti BUAB „Laugina" bankroto administratoriaus 2018 m. kovo 4 d. įsakymą dėl A. S. darbo sutarties nutraukimo bei priteisti A. S. 1212,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 28,86 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; pripažinti A. Š. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti BUAB „Laugina" bankroto administratoriaus 2018 m. kovo 4 d. įsakymą dėl A. Š. darbo sutarties nutraukimo bei priteisti A. Š. 1140,02 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 27,14 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; pripažinti N. A. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti BUAB „Laugina" bankroto administratoriaus 2018 m. kovo 4 d. įsakymą dėl N. A. darbo sutarties nutraukimo bei priteisti N. A. 1187,34 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 28,27 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; pripažinti V. L. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti BUAB „Laugina" bankroto administratoriaus 2018 m. kovo 4 d. įsakymą dėl V. L. darbo sutarties nutraukimo bei priteisti V. L. 1158,78 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 27,59 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27.       Ieškovė UAB „Kontmena“ atsiliepimu į ieškovės UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ apeliacinį skundą prašo prijungti teikiamus įrodymus – UAB „BankromaX“ prašymą, kuris buvo pateiktas BUAB „Laugina“ bankroto byloje pačios atsakovės UAB „BankromaX“ ir yra jai neabejotinai žinomas bei Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuris nors ir yra nepasirašytas, tačiau į civilinę bylą Nr. eB2-1832-924/2020 buvo pateiktas UAB „BankromaX“, dėl ko jo autentiškumu abejoti pagrindo nėra nepaisant parašų trūkumo, jis irgi yra žinomas dokumentą pateikusiai atsakovei. Ieškovės teigimu, šių įrodymų (trijų lapų) pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, kadangi jie nėra didelės apimties, jų turinys yra žinomas byloje dalyvaujantiems asmenims, jie yra BUAB „Laugina“ bankroto bylos dalis. Nurodo, jog ieškovės objektyviai negalėjo tikėtis, kad joms gali tekti įrodinėti aplinkybės, kurių įrodyti ieškovės negali ir kurių egzistavimą ieškovės neigia bei aplinkybes, dėl kurių ginčo tarp šalių nekilo. Pridedami įrodymai tik papildomai paneigia UAB „BankromaX“ poziciją, kurią UAB „BankromaX“ bando ir toliau nesąžiningai, neteisėtai bandant interpretuoti teismų procesinius sprendimus ir priešingai, savo pačios ankstesnei pozicijai palaikyti ir savo atsiliepimu į ieškovės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ apeliacinį skundą.

28.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

29.       Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

31.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Kontmena“ nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Pagrindo priimti naujus įrodymus egzistavimą ieškovė UAB „Kontmena“ grindžia vėliau iškilusia būtinybe pateikti duomenis, paaiškėjus, gali tekti įrodinėti aplinkybes dėl kurių ginčo tarp šalių byloje nekilo. Teikiamais dokumentais ieškovė siekia paneigti UAB „BankromaX“ poziciją, kurią UAB „BankromaX“ bando nesąžiningai, neteisėtai interpretuoti teismų procesinius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su atsiliepimu į ieškovės UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ apeliacinį skundą, atsakovė su jais turėjo galimybę susipažinti, nenustačius, kad ieškovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl netiesioginio ieškinio

32.       CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).

33.       Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį yra pakankamai aiškiai suformuluota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).

34.       Bankrutuojančios įmonės kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės neįgyvendina. Tačiau ir tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 26 punktas).

35.       Atsakovės UAB „BankromaX“ teigimu, šioje civilinėje byloje galiojančios ir vykdytinos BUAB „Laugina“ reikalavimo teisės į atsakovę nėra, nes BUAB „Laugina“ neturi turtinės teisės į atsakovę, BUAB „Laugina“ nėra atsakovės kreditorius, o atsakovė nėra BUAB „Laugina“ skolininke ir neturi jokių pareigų BUAB „Laugina“ atžvilgiu.

36.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės yra BUAB „Laugina“ kreditorės, turinčios neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę (ieškovių kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti BUAB „Laugina“ bankroto byloje), todėl egzistuoja pirmoji būtina sąlyga netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Taigi, nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ir UAB „Kontmena“ turi teisę ginti savo interesus, ginčyti skolininkės administratorės UAB „BankromaX“ atliktus veiksmus, jeigu turi pagrindo manyti, kad tokiais veiksmais yra padaryta žala ieškovių skolininkei BUAB „Laugina“, kurios turtinė padėtis turi tiesioginės įtakos kreditorių (ieškovių) reikalavimų patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog įstatymas nenumato reikalavimo, kad kreditoriaus skolintino reikalavimo neabejotinumas būtų patvirtintas teismo sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorės turi reikšti netiesioginį ieškinį, jei mato, kad skolininkas, paaiškėjus jam padarytos žalos faktui, savo reikalavimo teisės į žalos atlyginimą neįgyvendina.

37.       Pažymėtina, jog nemokaus juridinio asmens kreditoriai turi tiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą, kad nemokaus juridinio asmens turtas ir lėšos būtų panaudojami tinkamai, kadangi tik iš tinkamo tokio turto naudojimo kreditoriai gali tikėtis maksimaliai įmanomo didžiausio jų finansinio reikalavimo patenkinimo. Taigi, esamam BUAB „Laugina“ administratoriui nesikreipiant į teismą dėl BUAB „Laugina“ buvusios administratorės veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra pažeidžiami BUAB „Laugina“ kreditorių interesai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su ieškovės UAB „Kontmena“ argumentais, jog apeliantė UAB „BankromaX“ savo apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja tai, kas CK 6.68 straipsnyje yra nurodoma kaip vykdytina teisė.

38.       Taip pat apeliantės UAB „BankromaX“ teigimu, kreditorius neturės teisės reikšti netiesiogini ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti.

39.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina” iškelta bankroto byla, šia nutartimi konstatuota, kad nuo 2016 m. UAB „Laugina” yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais pažymi, jog nesibaigus bankroto procesui, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad esamu momentu bankrutuojančios įmonės turimo turto vertei viršijant turimus įsiskolinimus kreditoriams pavyks pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais. Taigi, atsakovės UAB „BankromaX“ samprotavimai apie BUAB „Laugina“ turimą turtą, neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą. Be to, BUAB „Laugina“ nemokumas jau buvo įvertintas ne tik BUAB „Laugina“ bankroto byloje nustatant, kad BUAB „Laugina“ turimo turto įvykdyti įsipareigojimams nepakanka ir iškeliant bankroto bylą bei tą pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2020 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1464-275/2020. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog būtina įvertinti, kad BUAB „Laugina“ turi pakankamai turto, kurio realizavimas sudarys sąlygas atsiskaityti su kreditoriais.

40.       Atsakovės teigimu, Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi byloje Nr. eB2-1832-924/2020 patvirtino BUAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmatą, į kurią yra įtraukta ir išlaidų suma, kuri šioje civilinėje byloje ieškovių prašoma priteisti kaip žala. Atsakovės vertinimu, ji turi sumokėti BUAB „Laugina“ išlaidas, kurios bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra pripažintos kaip neva nepagrįstos, ir priešingai, yra patvirtintos kaip UAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmatos dalis.

41.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1832-924/2020 buvo nutarta pakeisti (padidinti) Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1193-555/2020, patvirtintą 80 475,00 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą iki 240 979 Eur (397 MMA) sumos visam BUAB „Laugina“ bankroto procesui, t. y. nuo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nustatant kad iš šios sumos 66 163 Eur (109 MMA) administratoriaus atlyginimas už visą bankroto procesą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei vienoje iš minėtų bylų teismas nesprendė dėl konkrečių administravimo išlaidų klausimo patvirtinimo, o tik nustatė administravimo išlaidų bendrą sąmatą ir jos ribas, t. y. 2020 m. spalio 22 d. nutartyje Kauno apygardos teismas nėra nurodęs, kad patvirtina šioje byloje prašomas priteisti iš UAB „BankromaX“ sumas. Dėl šios priežasties aukščiau minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

42.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus apeliantės (atsakovės) UAB „BankromaX“ apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovės įrodė visas CK 6.68 straipsnyje numatytas sąlygas netiesioginiam ieškiniui pareikšti.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

43.       ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

44.       Bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

45.       Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau paminėtus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016). Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

46.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais pripažino bankroto administratorės UAB „BankromaX“ veiksmus atleidžiant darbuotojus A. S., A. Š., N. A., V. L. neteisėtais. Taigi minėti DGK sprendimai patvirtina, kad atsakovė UAB „BankromaX“ atliko neteisėtus veiksmus. Tačiau tam, kad atsakovės atžvilgiu būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti ir kitas aukščiau paminėtas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

47.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs darbuotojams išmokėtas sumas 2018 m. kovo mėn. ir tas sumas, kurios būtų išmokėtos darbuotojams, jei pastarieji būtų atleisti DK 57 straipsnio 7 dalimi nustatyta tvarka ir terminais, nustatė, jog susidaro 1 773,20 Eur dydžio sumos skirtumas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės BUAB „Laugina“ padaryta žala, kurią nulėmė administratoriaus neteisėti veiksmai, t. y. tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir nurodytos sumos egzistuoja priežastinis ryšys. Be to, pati atsakovė UAB „BankromaX“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad teismas teisingai nusprendė, jog apeliantės (ieškovės) ieškinys gali būti tenkinamas dėl 1 773,20 Eur dydžio sumos, kuri yra skirtumas tarp darbuotojams išmokėtos sumos 2018 m. kovo mėn., ir tos sumos, kuri būtų išmokėta darbuotojams, jei pastarieji būtų atleisti DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad neteisėti administratorės UAB „BankromaX“ veiksmai lėmė, jog BUAB „Laugina“ neteisėtai atleistiems darbuotojams turi sumokėti 1 773,20 Eur daugiau nei būtų turėjusi sumokėti, jei minėti darbuotojai būtų atleisti savalaikiai, laikantis visų DK nustatytų įspėjimo terminų ir tvarkos. Taigi, jei atsakovė būtų atlikusi savo pareigas profesionaliai, atidžiai ir rūpestingai, BUAB „Laugina“ darbuotojams būtų turėjusi sumokėti 1 773,20 Eur mažesnę sumą, kuri pripažintina neteisėtais atsakovės veiksmais BUAB „Laugina“ padaryta žala. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai 1 773,20 Eur sumą pripažino atsakovės neteisėtais veiksmais trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“ padaryta žala ir priteisė ją iš atsakovės trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“ (CK 6.68, 6.245 – 6.249 straipsniai).

48.       Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei 2018 m. gegužės 24 d. buvo panaikinti įgaliojimai veikti BUAB „Laugina” vardu ir interesais (atsakovė atstatydinta iš BUAB “Laugina” administratorės pareigų).

49.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad dėl 2018 m. gegužės 7 d. DGK sprendimų apskundimo ar šių sprendimų vykdymo, galimybės sudaryti su darbuotojais taikos sutartis turėjo spręsti naujasis bankroto administratorius, o atsakovė nuo 2018 m. gegužės 24 d. neturėjo galimybės imtis aktyvių veiksmų tam, kad būtų išvengta DGK sprendimais darbuotojams priteistų sumų didėjimo (DGK sprendimais darbuotojams buvo priteistos ir atitinkamos lėšos, skaičiuojamos už kiekvieną darbo dieną (palūkanos)). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas laikė, kad tarp likusios ieškovių prašomos priteisti sumos (31 113,78 Eur) ir atsakovės neteisėto darbuotojų atleidimo neegzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

50.       Atsakovės teigimu, ne dėl jos neteisėtų veiksmų DGK sprendimais priteista piniginių lėšų suma padidėjo net iki 32 886,98 Eur.

51.       Iš byloje pateikto atsakovės 2017 m. lapkričio 21 d. prašymo Nr. S-202/17 matyti, kad atsakovė jau 2017 m. lapkričio 21 d. žinojo ir raštu tvirtino, jog  BUAB „Laugina“ turi tik 27 500 Eur piniginių lėšų, BUAB „Laugina“ turto apsaugai užtikrinti vidutiniškai reikia 6 800 Eur per mėnesį, pasibaigus lėšoms bankroto administratorius negalės tinkamai užtikrinti turto apsaugos, tame tarpe atsiskaityti su darbuotojais, t. y. buvo aišku, kad lėšų turto apsaugai BUAB „Laugina“ turi tik maždaug keturiems mėnesiams (27500/6800) ir BUAB „Laugina“, jei būtų siekusi teisėtai atleisti darbuotojus, turėjo tą daryti 2017 m. lapkričio mėn., tačiau tą padarė tik po keturių mėn. (2018 m. kovo mėn.) pasibaigus BUAB „Laugina“ piniginėms lėšoms. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su apeliantės (ieškovės) argumentais, jog atsakovė UAB „BankromaX“ suvokė, kad artimiausiu metu neturės piniginių lėšų mokėti atlyginimus darbuotojams ir su juo susijusius mokesčius valstybei ir dėl to iškart atleido darbuotojus be jokio įspėjimo, suvokdama, kad daro tą neteisėtai. Dėl šios priežasties atsakovės argumentai, jog šiuo atveju darbuotojų atleidimas iš esmės galėtų būti vertinamas pagal būtinojo reikalingumo, reglamentuoto CK 6.253 straipsnio 6 dalyje, situaciją yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

52.       Taigi, DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais pripažino bankroto administratorės UAB „BankromaX“ veiksmus atleidžiant darbuotojus A. S., A. Š., N. A., V. L. neteisėtais ir šie DGK sprendimai patvirtina, kad atsakovė UAB „BankromaX“ atliko neteisėtus veiksmus. Šių neteisėtų veiksmų pasekmė yra žala BUAB „Laugina“ darbuotojams priteistos sumos, t. y. vidutinis darbo užmokestis nuo darbo sutarties nutraukimo iki atitinkamo DGK sprendimo priėmimo dienos ir delspinigiai už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki atitinkamo DGK sprendimo įvykdymo dienos. Taigi, dėl atsakovės UAB „BankromaX“ atliktų neteisėtų veiksmų pasekmė yra žala, kuri skaičiuojama ne tik nuo darbo sutarties nutraukimo iki atitinkamo DGK sprendimo priėmimo dienos, bet ir žala pasireiškusi kaip delspinigiai, kurie skaičiuojami už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki atitinkamo DGK sprendimo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pats DGK sprendimų priėmimo faktas įrodo atsakovės UAB „BankromaX“ visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėtina, jog žala pasireiškusi kaip piniginės lėšos, išmokėtos atleistiems darbuotojams netesybų forma (delspinigiai), net ir atsakovei jau nebeturint įgaliojimų veikti BUAB „Laugina” vardu ir interesais, savaime nepanaikina atsakovės visų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. DGK sprendimais konstatuotų atliktų neteisėtų veiksmų bei jų pagrindų atsiradusios tiesioginės pasekmės – žalos, už kurią atsakovė atsakinga buvo iki atitinkamo DGK sprendimo įvykdymo dienos. Dėl šios priežasties, atsakovės  UAB „BankromaX“ argumentai, jog ne dėl jos neteisėtų veiksmų DGK sprendimais priteista piniginių lėšų suma padidėjo net iki 32 886,98 Eur yra visiškai atmestini kaip nepagrįsti.

53.       Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl 2018 m. gegužės 7 d. DGK sprendimų apskundimo ar šių sprendimų vykdymo, galimybės sudaryti su darbuotojais taikos sutartis, atsakovei neturint galimybių imtis aktyvių veiksmų, turėjo spręsti naujasis bankroto administratorius, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su šiais argumentais pažymi, kad DGK sprendimų vykdymas, kuriais buvo konstatuoti būtent atsakovės UAB „BankromaX“ atlikti neteisėti veiksmai, savaime negali būti perkeltas naujam bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad jei atsakovė manytų, jog dėl DGK sprendimais konstatuoto atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais atsiradusios žalos padidėjimo yra kaltas vietoj jos paskirtas naujasis administratorius, t. y. dėl to, kad neapskundė DGK sprendimų ir pan., atsakovė gali tai įrodinėti kitame procese.

54.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad tarp likusios ieškovių prašomos priteisti sumos, t. y. 31 113,78 Eur ir atsakovės neteisėto darbuotojų atleidimo, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), todėl likusioje dalyje ieškovių netiesioginis ieškinys, ieškovėms įrodžius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, sudaro pagrindą priteisti trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“ iš atsakovės 31 113,78 Eur žalos atlyginimą (CK 6.68, 6.245 – 6.249 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovių netiesioginis ieškinys dėl 31 113,78 Eur žalos atlyginimo ir priteisti iš atsakovės UAB „BankromaX“ šią 31 113,78 Eur dydžio žalą trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl senaties taikymo

55.       Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti. Ieškiniui dėl netesybų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

56.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „BankromaX“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantė (ieškovė) delspinigių instituto sąvoka pradėjo naudoti tik pareiškusi apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliantės (ieškovės) naudai, atsakovė prašo taikyti CK reglamentuotą ieškinio senaties terminą delspinigiams.

57.        Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais, nes ieškovių netiesioginis ieškinys savo turiniu yra pareikštas ne dėl delspinigių priteisimo, o dėl žalos atlyginimo, t. y. teismas remiantis CK 6.245 – 6.249 straipsniais pripažino, jog yra pagrindas priteisti žalą iš atsakovės. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismui įvertinus, kad byloje pareikštiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK 6.245 – 6.249 straipsnių pagrindu taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), atsakovės reikalavimas taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą yra atmestinas kai visiškai nepagrįstas.

Dėl baudos paskyrimo

58.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. 

59.       Ieškovė UAB „Kontmena“ atsiliepime į atsakovės UAB „BankromaX“ apeliacinį skundą nurodė, jog prašo skirti UAB „BankromaX“ 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad UAB „BankromaX“, atstovaujama profesionalaus atstovo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis klaidindama teismą savo išvedžiojimais.

60.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti apeliantės (atsakovės) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ji turi teisę skųsti byloje priimtus teismų procesinius sprendimus apeliacinė tvarka. Nenustačius, kad apeliantė (atsakovė) piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.

Dėl procesinės bylos baigties

61.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės teisingai atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino ieškovių pasirinktą savo teisių gynybos procesinę formą (netiesioginiu ieškiniu), tačiau spręsdamas dėl ieškovių netiesioginio ieškinio reikalavimo dalies t. y. 31 113,78 Eur žalos atlyginimo priteisimo, netinkamai įvertino civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias teisės normas. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovių netiesioginis ieškinys dalyje dėl 31 113,78 Eur žalos atlyginimo priteisimo keistinas, priteisiant trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“ iš atsakovės 31 113,78 Eur žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

62.       Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

63.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės patyrė 2 527,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 2500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 27,46 Eur liudytojo atvykimo į teismą išlaidos. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovėms priteisė 136,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškinys buvo tenkintas 5,39 procentais.

64.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

65.       Ieškinį tenkinus 100 procentų (visi ieškinio reikalavimai), ieškovėms iš atsakovės priteistos 2 527,46 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir liudytojo atvykimo į teismą išlaidas padengė ieškovė UAB „Kontmena“, jai ir priteistinos iš atsakovės minėtos bylinėjimosi išlaidos.

66.       Atsižvelgiant į iš atsakovės priteistą sumą, iš atsakovės valstybei priteistina 718,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

67.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

68.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės netenkintinas, o ieškovių apeliacinis skundas dėl ginčo esmės tenkintinas, ieškovės turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už ieškovių apeliacinį skundą ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

69.       Ieškovės prašė priteisti iš atsakovės 3 427,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš atsakovės ieškovėms 3 427,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šias išlaidas padengė ieškovė UAB „Kontmena“, jai ir priteistinos iš atsakovės minėtos bylinėjimosi išlaidos.

70.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

71.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „BankromaX“ 32 886,98 Eur (trisdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 98 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (32 886,98 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiajam asmeniui BUAB „Laugina“, ir 2 527,46 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Kontmena“.

Priteisti iš atsakovės UAB „BankromaX“, 718,00 Eur (septynis šimtus aštuoniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei“.

Priteisti iš apeliantės UAB „BankromaX“ ieškovei UAB „Kontmena“ 3 427,93 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt septynių eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Vaclovas Paulikas

                                                Rūta Petkuvienė

                                                Inga Staknienė