Administracinė byla Nr. eAS-547-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03651-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

(N)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. E. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. E. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. E. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 24S152696 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, kad išsiuntus jį į (duomenys neskelbtini), susidarytų tokia faktinė situacija, jog pareiškėjui fiziškai nebūnant Lietuvos Respublikoje ir negalint dalyvauti teismo posėdžiuose, objektyviai nebebus įmanoma tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundo dėl sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas taip pat akcentavo, jog iš pareiškėjo prieglobsčio prašymo, pateiktų paaiškinimų ir Migracijos departamento Sprendime pateikiamos kilmės valstybės informacijos matyti, kad pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) kyla realus pavojus jo sveikatai ar net gyvybei. Pareiškėjo vertinimu, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, nebūtų pažeistas nei proporcingumo principas, nei viešasis interesas.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo 
G. E. K. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą patirs tuo atveju, jeigu teismas netaikys reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta reali grėsmė, jog netaikius G.E. K. nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas taip pat akcentavo, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos pagal skundžiamą sprendimą.

Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo teiginys, kad jį išsiuntus iš Lietuvos Respublikos jis negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, yra nepagrįstas ir atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovauja advokatė I. Š., todėl pareiškėjo faktinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas (be to, pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu), o pareiškėjo interesai teisme gali būti ginami jo pasirinkto atstovo, teismo posėdyje pareiškėjas gali dalyvauti nuotoliniu būdu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebūtų užtikrinta jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

III.

Pareiškėjas G. E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – laikinai sustabdyti 2024 m. birželio 25 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S152696 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisėtumo.

Pareiškėjas nurodo, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę jam gresia persekiojimas kaip (duomenys neskelbtini) universiteto studentui (Migracijos departamentas nustatė tiek faktą, kad (duomenys neskelbtini) studentai patenka į persekiojamų asmenų kategoriją, tiek faktą, kad pareiškėjas studijavo (duomenys neskelbtini) universitete). Pareiškėjas pabrėžia, jog yra didelė rizika patirti kankinimus, žiaurų nežmonišką elgesį, ar patirti didelę žalą dėl beatodairiško smurto. Tai, kad (duomenys neskelbtini) regione (iš kurio kilęs pareiškėjas) vykdomi civilių asmenų kankinimai, prieš juos naudojamas žiaurus ir nežmoniškas elgesys (grobimai, prievartavimai, nužudymai ir kitas žiaurus elgesys), patvirtina Migracijos departamento sprendime pateikta kilmės valstybės informacija.

Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto argumento, kad pareiškėjas neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos pagal skundžiamą sprendimą, pareiškėjas akcentuoja, jog Sprendimu nuspręsta tiek nesuteikti prieglobsčio, tiek nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Sprendime nustatyta, kad jis pradedamas vykdyti nuo asmens supažindinimo su sprendimu. Pareiškėjas pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir – UTPĮ) 127 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Pareiškėjas taip pat pažymi, jog tuo atveju, jei nesustabdžius Migracijos departamento Sprendimo vykdymo, pareiškėjas būtų išsiųstas į kilmės valstybę ir susidurtų su persekiojimu ar kankinimu, tai teismui priėmus teigiamą sprendimą (nusprendus, kad prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai ir turi būti nagrinėjamas iš naujo), toks sprendimas galimai nebeturėtų prasmės, nes pareiškėjas jau būtų patyręs kankinimus ar netgi gali būti žuvęs, todėl nebūtų galima atstatyti pažeistų teisių. Be to, teisiniame reguliavime neegzistuoja procedūra, kaip turėtų būti pareiškėjas perkeliamas iš kilmės valstybės į Lietuvą, kai nustatoma, kad buvo išsiųstas nepagrįstai. Tai patvirtina, kad prašoma priemonė yra adekvati ir proporcinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento
2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 24S152696, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei jį išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti ir įtraukti į SIS sistemą perspėjimą – vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo – pagrįstumas ir teisėtumas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo, tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-593-968/2023). 

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 24S152696 teisėtumo bei pagrįstumo. Sprendimu, kurio vykdymą pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti, buvo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką
3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir į Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Prašymą taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentavo tuo, kad jos nepritaikius ir pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), tikėtina, jog būtų padaryta neatitaisoma ir / ar sunkiai atitaisoma didelė žala, kadangi jis patirs persekiojimą. Be to, įvykdžius Sprendimą ir pareiškėją išsiuntus, nebūtų užtikrinta jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą. 

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atlikusi preliminarų pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nenustatė, kad pareiškėjo reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Kadangi dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo netenkinimo vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendime nurodytą kilmės valstybės informaciją, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-483-815/2024,
2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Policijos departamentas 2024 m. birželio 6 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta byloje dėl pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų (administraciniai nusižengimai ir turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos), daro išvadą, kad pareiškėjo šioje proceso stadijoje prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės atitinka proporcingumo principą bei nedaro žalos viešajam interesui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas įrodė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą. Dėl aptartų argumentų pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinama, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių išsprendžiamas iš esmės, t. y. sustabdomas Sprendimo galiojimas iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas, o kita nutarties dalis paliekama nepakeista.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 
70 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. E. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo G. E. K. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Tenkinti pareiškėjo G. E. K. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2024 m. birželio 25 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 24S152696 vykdymą, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės teismo šioje byloje priimtas sprendimas.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Beata Martišienė

           Ričardas Piličiauskas

        Egidijus Šileikis