Civilinė byla Nr. e2-187-639/2023

(Proceso Nr. 2-06-3-00330-2023-4)

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.3.2.11; 3.2.3.1; 3.4.1.7; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 19 d.

Klaipėda

          Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, 

sekretoriaujant Ievai Pečiukienei, vertėjai Svetlanai Agafonovai,

dalyvaujant ieškovo vadovui E. J. ir atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, 

O. O. P. ir jo atstovei advokatei Galinai Morozovai,  

teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį O. O. P., dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Teismas

n  u  s  t  a  t  ė:

1.       ieškovė nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau tekste – Darbo ginčų komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 21106/2022 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo DK 36 str. 3 d. pagrindu teisėtu, o išvestinį atsakovo reikalavimą priteisti jam 915,72 Eur vidutinio darbo užmokesčio už tariamą priverstinės pravaikštos laikotarpį neteisėtu. Taip pat teismui dėl kokių nors priežasčių nusprendus, kad atsakovo atleidimas iš darbo ieškovėje vis dėlto buvo neteisėtas, sumažinti šiam priteistos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dydį kaip aiškiai neadekvatų pačiam pažeidimui ir neatitinkantį teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų; priteisti ieškovei iš atsakovo visas šioje byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

             2.  Nurodė, kad ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Paaiškino, kad Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) yra įmonė, užsiimanti statybos bei apdailos veikla, orientuota į Lietuvos ir užsienio (daugiausia Švedijos, kitų Skandinavijos valstybių) rinkas. A. O. P. yra buvęs ieškovės darbuotojas, atleistas iš darbo DK 36 str. 3 d. pagrindu. Su atsakovu 2022-10-03 d. šalių suderintomis sąlygomis buvo sudaryta darbo sutartis, atsakovą įdarbinant plataus profilio apdailininko pareigose (sutarties 1.2 p.). Sutartyje, be kita ko, buvo nustatytas ir bandomasis laikotarpis (sutarties 3 p.). Šio laikotarpio eigoje paaiškėjo, kad atsakovas pasamdytam darbui netinka, kadangi:

            - atsakovas būtų galėjęs dirbti tik tokiuose objektuose, kuriuose tuo pat metu dirbtų dar ir kiti ieškovės darbuotojai ir kurie atsakovą kasdien vežiotų į darbo vietą bei parvežtų iš jos, kadangi pats atsakovas nevairuoja automobilio (beje, dėl šios priežasties atsakovo nebuvo įmanoma siųsti dirbti į objektą (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio mėn., kuriame buvo reikalingas tik vienas darbuotojas);

             - atsakovas nekalba lietuviškai, todėl tam, kad susikalbėtų su darbus objektuose prižiūrinčiais darbų vadovais, nesuprantančiais rusų kalbos, jis, vėlgi, galėtų dirbti tik drauge su kitais darbuotojais, šią kalbą suprantančiais ir galintys atsakovui vertėjauti (tai buvo dar viena priežastis, dėl kurios atsakovas negalėjo būti siunčiamas į objektą (duomenys neskelbtini), mat nebūtų susikalbėjęs su rusiškai nekalbančiu objekte buvusiu užsakovo darbų vadovu);

              - priimamas į darbą, atsakovas nurodė, jog sugeba kokybiškai dirbti įvairius apdailos darbus, būtent todėl buvo įdarbintas plataus profilio apdailininku, tačiau vėliau, jau po darbo sutarties sudarymo, pripažino, kad moka tik klijuoti plyteles.

              3. Dėl prieš tai aprašytų priežasčių ieškovė priėmė sprendimą atleisti atsakovą iš darbo DK 36 str. 3 d. pagrindu, kadangi atsakovo išbandymo rezultatai ieškovės netenkino. Be to, darbo sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo atsakovo galimo piktnaudžiavimo savo kaip darbuotojo teisėmis, akivaizdžių požymių, ieškovės įsitikinimu, šiam realiai nė neketinant ieškovėje dirbti, tačiau visais įmanomais būdais bandant „pratempti“ išbandymo terminą, kad atsakovui atleidimo metu, šiam terminio pasibaigus, priklausytų dar ir išeitinė kompensacija, bei reikalaujant kitokių naudų iš ieškovės.

               4. Teigė, kad nors ieškovė su atsakovu pilnai atsiskaitė ir išmokėjo visas šiam pagal įstatymą priklausančias su darbo santykiais susijusias pinigų sumas, ieškovės įsitikinimu, neabejotinai trokšdamas jos sąskaita tik dar labiau be jokio pagrindo pasipelnyti, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (DGK), pateikdamas eilę absurdiškų reikalavimų. Deja, nors ir didžiąją dalį šių niekuo nepagrįstų atsakovo reikalavimų DGK atmetė, tačiau atsakovo prašymą iš dalies vis dėlto tenkino ir pripažino jo atleidimą iš darbo ieškovėje neteisėtu bei priteisė realiai nė neketinusiam ieškovėje dirbti atsakovui iš ieškovės net 915,72 Eur vidutinio darbo užmokesčio už tariamą priverstinės pravaikštos laikotarpį. Ieškovė būdama įsitikinusi, jog toks DGK sprendimas akivaizdžiai pažeidžia jos, kaip sąžiningo darbdavio, teises ir teisėtus interesus, yra priversta toliau ginčą spręsti teisme, teikdama šį ieškinį.

               5. Paaiškino, kad DGK sprendimu atsakovo atleidimą iš darbo ieškovėje pripažino neteisėtu dėl trijų sprendime nurodytų priežasčių:

     (1) ieškovė, siųsdama pranešimą atsakovui dėl atleidimo iš darbo, neva nesilaikė DK 36 str. 3 d. nustatyto trijų darbo dienų įspėjimo termino;

      (2) įspėjime nebuvo nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis ir

      (3) ieškovės rašytinis sprendimas nutraukti su atsakovu darbo sutartį neva neegzistuoja.

            6. Tačiau ieškovė su šiais motyvais nesutinka kadangi: 

        Pirma, ieškovė pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą atsakovui išsiuntė 2022-11-03, darbo dieną, 10:40 val. Į šį ieškovės el. laišką atsakovas pirmą kartą atsakė vos už valandos (11:38 val.), tačiau jokių pretenzijų dėl neva per trumpo įspėjimo termino nepareiškė, o tik pareikalavo su juo atsiskaityti. Tik vėlesniu tos pačios dienos pranešimu, vėlgi nereikšdamas jokių pretenzijų dėl neva per trumpo įspėjimo termino, atsakovas, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo teisėmis, jo atleidimo iš darbo dieną pareikalavo suteikti jam tėvadienį (nors tokį jau buvo gavęs vos prieš kelias dienas), ir tai darė tokia forma bei tonu, tarsi jis jam būtent tą dieną priklausytų automatiškai. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovui rūpėjo ne pati įspėjimo termino trukmė, tačiau savotiškas darbdavio šantažas, reikalaujant kuo daugiau naudos, visiškai nebūtinai jam kaip darbuotojui priklausančios. Dar daugiau, šios aplinkybės patvirtina, jog nuo atsakovui siųsto ir jo išsyk gauto įspėjimo 2022-11-03 d. rytą iki jo atleidimo iš darbo dienos praėjo būtent trys darbo dienos (visa 2022-11-03, o taip pat 2022-11-06 ir 2022-11-07). Ši, paskutinioji termino diena sutampa su atsakovo atleidimo iš darbo diena ir į įspėjimo terminą yra įskaitoma tiek remiantis DK, tiek ir CPK įtvirtintomis terminų skaičiavimo taisyklėmis. Be to, atsakovui atidirbus šias tris darbo dienas (nors realiai atsakovas tuo metu nė nedirbo, bet vis tiek gavo pagal įstatymą jam priklausančią išmoką už praleistas darbo dienas), Sodros sistemoje įforminus atsakovo atleidimą po šių trijų darbo dienų, ieškovei nebebūtų jokio pagrindo toliau (ketvirtąją dieną) žymėti atsakovą kaip dirbantį ir jam skaičiuoti bei mokėti darbo užmokestį. Šioje vietoje ypatingai atkreiptinas teismo dėmesys, jog DGK skaičiavimas, kad atsakovas, jam išsiuntus įspėjimą 2022-11-03, anksčiausiai iš darbo galėjo būti atleistas neva tik 2022-11-09, t. y. net po 5 darbo dienų, yra, švelniai tariant, absurdiškas. Bet kokiu atveju, net jei ir būtų laikoma, kad pranešimo išsiuntimo diena vis dėlto į įstatyminį trijų darbo dienų terminą nėra įskaitoma (nors visą tą dieną nuo pat ryto atsakovas apie pranešimą (įspėjimą) jau žinojo ir, kaip minėta, jokių pretenzijų dėl neva per trumpo įspėjimo termino ieškovei nereiškė), tuomet šis įspėjimo terminas būtų per trumpas vos viena darbo diena (t. y. atsakovas turėtų būti atleistas ne 2022-11-07, bet 2022-11-08), ir DGK savo sprendimu būtų galėjusi būtent minėtąja viena darbo diena pavėlinti ieškovo atleidimą iš darbo, o ieškovė savo ruožtu už tą papildomą vieną darbo dieną su atsakovu būtų atsiskaičiusi pagal įstatymą. Tačiau bet kokiu atveju toks pažeidimas, jei jis ir egzistuotų, būtų akivaizdžiai mažareikšmis ir jokios neigiamos įtakos kokioms nors atsakovo teisėms ar teisėtiems interesams padaręs nebūtų – ieškovė iki išbandymo termino pabaigos vis tiek turėjo teisę atleisti atsakovą iš darbo kaip netenkinusį išbandymo. Todėl ieškovė yra įsitikinusi, jog jei teismas dėl pastarosios priežasties vis dėlto konstatuotų ieškovės padarytą pažeidimą, šiai nustačius vos viena darbo diena per trumpą įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo terminą, jis ir teismo turėtų būti pripažintas mažareikšmiu bei tikrai nesudarančio pagrindo spręsti dėl atsakovo atleidimo iš darbo neteisėtumo.

            Antra, DGK sprendime nurodyta, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nenurodyta to priežastis. Šiuo klausimu ieškovė pažymi, kad atsakovui atleidimo iš darbo priežastis – neigiami išbandymo rezultatai, tikrai buvo žinoma, kadangi su juo ieškovės administracijos darbuotojai ne kartą apie tai diskutavo, nurodydami visus tris anksčiau aprašytus atsakovo trūkumus. Be to, pats atsakovas savo prašyme DGK nurodė, kad ši priežastis jam yra žinoma (pagal DK 36 str. 3 d. nepatenkinami darbo rezultatai), tik jis jos neva nesuprantąs / su ja nesutinkąs, kadangi ieškovei jis darbus atlikęs vos vieną darbo dieną, ir užsakovas buvęs labai patenkintas. Paties atsakovo nurodyta teisės norma (DK 36 str. 3 d.), o taip pat ir darbo sutarties 3 p., būtent ir buvo pažymėta kaip atleidimo pagrindas jam atsiųstajame ieškovės pranešime, jos nurodymas ir paties atsakovo prašyme DGK bei turinio pacitavimas (nepatenkinami darbo rezultatai), o taip pat ir visur, kur tik įmanoma, iš atsakovo pusės pateikiami bei cituojami įvairiausi Darbo kodekso straipsniai, patvirtina, kad atsakovas yra pakankamai gerai susipažinęs su Lietuvos darbo įstatymais ir bent jau perskaityti bei suprasti minėtąją teisės normą – DK 36 str. 3 d. jis tikrai sugeba, kaip ir aiškiai sugeba suprasti šioje teisės normoje, ieškovės pranešime aiškiai įvardintoje, nurodytą jo atleidimo iš darbo išbandymo laikotarpiu priežastį. Dar daugiau, atsakovas, ne nesuprasdamas, ko realiai tikrai nebuvo, bet būtent nesutikdamas su šia jo paties DGK nurodyta kaip aiškiai suprasta atleidimo iš darbo priežastimi (nepatenkinami darbo rezultatai), turėjo teisę kreiptis į ieškovę ir prašyti šią priežastį paaiškinti detaliau, tačiau to atsakovas niekada nedarė. Galiausiai, teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir itin lakoniškai nurodyta priežastis (pavyzdžiui, „nepraėjus išbandymo laikotarpio“, kas savo esme yra tapatu DK 36 str. 3 d. nurodytai priežasčiai), yra visiškai pakankama sąlyga darbo sutarties nutraukimui išbandymo termino metu pripažinimui teisėtu. Įvertinant visa tai, akivaizdu, kad joks pažeidimas šiuo atveju iš ieškovės pusės, pranešime tinkamai nurodžius atleidimo iš darbo pagrindą (teisės normą, kurioje savo ruožtu yra išdėstyta ir pati atleidimo iš darbo priežastis, atleidžiamo darbuotojo aiškiai suprasta), padarytas nebuvo, tačiau jei teismas tokį pažeidimą vis dėlto formaliai konstatuotų, jis lygiai taip pat kaip ir ankstesniu atveju turėtų būti pripažintas mažareikšmiu, nedarančiu jokios realios įtakos atsakovo teisėms ar teisėtiems interesams bei, tuo labiau, nesudarančiam pagrindo šio asmens atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Deja, DGK jokių prieš tai nurodytų aplinkybių tarsi nepastebėjo ir nevertino niekaip, o tai ir lėmė nepagrįsto bei neteisėto DGK sprendimo priėmimą.

            Trečia, DGK sprendime nurodė, kad šiuo atveju rašytinis ieškovės sprendimas nutraukti su atsakovu darbo sutartį neva neegzistavo. Pasisakydama dėl tokios DGK nuomonės, ieškovė pažymėjo, kad savo rašytinį sprendimą ji įformino savo pačios pasirinktu būdu, pranešdama raštu atsakovui apie darbo santykių pasibaigimą, nurodydama tam pagrindą (įstatymo normą su joje nurodyta priežastimi) bei atsakovo darbo pabaigos datą. Dar daugiau, Darbo kodekso 65 str. komentare teisės mokslininkai aiškina, jog informacija darbdavio sprendime iš esmės sutampa su darbdavio teikiamo įspėjimo darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimą (kai įstatymas reikalauja, kad darbuotojas būtų įspėtas raštu) pateikiama informacija (DK 64 str.), todėl šie dokumentai gali ir sutapti (žr. DK 64 str. komentarą). Maža to, Darbo kodekso 36 str. komentare nurodyta, kad atskiras sprendimas, priimamas pasibaigus įspėjimo terminui, nėra reikalingas, nes darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo tiesiog įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Svarbu tai, kad sprendimas nutraukti darbo sutartį komentuojamo straipsnio pagrindu (kartu su rašytiniu įspėjimu) turi būti priimtas iki išbandymo termino pabaigos. Įvertinant visa tai, ieškovės įsitikinimu, daugiau nebereikia aiškinti apie trečiosios DGK sprendime nurodytos priežasties pripažįstant atsakovo atleidimą iš darbo ieškovėje neteisėtu prasilenkimą tiek su elementaria teisine logika, tiek ir su realybe.

             7. Papildomai pažymėjo, kad sudarant darbo sutartį galima susitarti dėl išbandymo, kuris nustatomas būtent norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat darbuotojo pageidavimu norint patikrinti, ar darbas tinka pačiam darbuotojui (DK 36 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pasirašydamas darbo sutartį savo parašu atsakovas patvirtino sutikimą su joje nustatytomis sąlygomis, tuo pačiu pritarė nustatytai išbandymo sąlygai. Tuo tarpu DK 36 str. 3 d. įtvirtina savarankišką darbo sutarties nutraukimo pagrindą – jei darbdavys pripažino, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Taigi, darbuotojo atleidimo pagal šį straipsnį faktinis pagrindas – nepatenkinami išbandymo rezultatai.

            8. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas ir ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais pagrindais ir motyvais.

             9. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu gyvena Lietuvoje ir vykdo individualią veiklą. Yra profesionalus plytelių klojėjas. Atlieka delikačius darbus - plytelių klijavimas, marmuras, granitas, keramika, mozaika. Apie atliekamus darbus paskelbė tinklalapyje „skelbiu.lt“ Pagal šį jo skelbimą su juo susisiekė ieškovės projektų vadovas D. B.. Jis telefonu kalbėjo su jo sugyventinė M. I.. Kadangi jis (atsakovas) nemoka lietuvių kalbos. D. B. pasiūlė darbą ir kitą dieną jie (atsakovas su M. I.) atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą adresu (duomenys neskelbtini). Pokalbyje dėl darbo ir sąlygų dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, D. B., atsakovas ir M. I.. Jam buvo pasiūlyta sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Tačiau jis (atsakovas) pasirinko darbą pagal darbo sutartį. Tarėsi dėl apie 800 kv. m. plytelių klojimo UAB (duomenys neskelbtini) objekte (duomenys neskelbtini). Jam buvo pasakyta, kad su užsakovu sutarta ir liko tik sutvarkyti formalumus - įforminti dokumentus. Jis buvo įspėtas, kad iki tol, kol bus sutvarkyti dokumentai su užsakovu, jam porą dienų bus apmokėta prastova. Pasirašė darbo sutartį. Vadovas paaiškino, kad tai yra jų įmonės standartinė darbo sutartis, kurią pasirašo visi įmonės darbuotojai, ir kad jis dirbs, kaip sutarė. Ruošiasi pradėti dirbti, kiekvieną dieną skambino, rašė elektroninius laiškus, bet darbų taip ir neatsirado, prastova buvo tęsiama ir tęsiama. Įmonėje per visą laikotarpį dirbo tik vieną dieną - paprašė užglaistyti tarpus tarp plytelių. Daugiau jokių darbų nebuvo. Teigė, kad ieškovas meluoja, kad 2022-10-24 d. telefonu jam buvo pranešta, kad nuo 2022-10-25 d. yra patvirtintas projektas (duomenys neskelbtini) ir jam reikėtų atlikti fasado šiltinimo darbus. To nebuvo. Jis (atsakovas) 2022-10-24 d. pats paskambino D. B. ir pranešė, kad susirgo ir vakare eis pas gydytoją. Be to priimant į darbą darbdaviui buvo puikiai žinoma, kad užsiimu tik plytelių klijavimu ir jokių kitų darbų neatlieku. Tai buvo aišku iš jo skelbimo ir apie tai kalbėjo prieš sudarant su juo darbo sutartį. Jokių kitų darbų jam niekas nesiūlė ir siūlyti negalėjo. Ieškovas paprastai panaudojo jo ligos faktą tam, kad toliau neskelbti prastovos. Kadangi, kaip, paaiškėjo, dėl planuojamo projekto (duomenys neskelbtini) su užsakovu susitarta taip ir nebuvo.

           10.  2022-11-03 d. iš darbdavio gavo el. laišką, kad nuo 2022-11-07 d. su juo bus nutraukta darbo sutartis pagal DK 36 str. 3 d. 2022-11-07 d. darbo sutartis su juo buvo nutraukta pagal DK 36 str. 3 d. Priežastys, dėl kurių jis netiko pavestam darbui, jam nebuvo nurodytos. Paprasčiausiai pranešė, kad 2022-11-07 d. su juo bus nutraukta darbo sutartis.

           Tokiu būdu:

        1.Sudarant su juo darbo sutartį, darbdaviui buvo žinoma apie siaurą apdailininko specializaciją - plytelių klojėjas.

       2.Sudarant su juo darbo sutartį, darbdaviui buvo žinoma apie tai, kad jis (atsakovas) nemoka lietuvių kalbos.

        3.Darbo sutartis su juo buvo sudaryta darbdavio konkrečių darbų planuojamame objekte (duomenys neskelbtini) atlikimui.

        4.Aprūpinti ji sutartu darbu darbdavys neturėjo galimybės ne dėl to, kad jis netiko darbui, o todėl, kad neturėjo sutarto darbo - nepavyko susitarti su užsakovu dėl darbų planuojamame objekte.

         11. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašė teismo pripažinus, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta neteisėtai, padidinti jam Darbo ginčų komisijos priteista išmokos sumą už priverstinės pravaikštos laiką ir priteisti ją už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po 17,61 Eur kas darbo dieną.

          12. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė prašė ieškovo ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais pagrindais ir motyvais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

13.       Byloje šalių ir jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2022-

10-03 d. šalių suderintomis sąlygomis buvo sudaryta darbo sutartis, atsakovą nuo 2022-10-05 d. įdarbinant plataus profilio apdailininko pareigose (sutarties 1.2 p.). Sutartyje taip pat buvo nustatytas ir bandomasis laikotarpis nuo 2022-10-05 d. iki 2023-01-05 d.

           14. 2022-11-03 d. ieškovas išsiuntė pranešimą atsakovui, kuriame nurodė: „O. P., informuojame, kad remiantis su jumis sudarytos darbo sutarties 3 p. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 str. 3 d., nuo 2022 m. lapkričio 7 d. su jumis nutraukiame darbo sutartį. Taip pat pažymime, kad šiandien, t.y., 2022 m. lapkričio 3 d., nepasirodėte darbe, apie neatvykimo priežastis neinformavote, šiuo metu jums nedarbingumas Sodros sistemoje nefiksuotas.“

          15. 2022-11-03 d., 10.40 val., iš el. adreso: (duomenys neskelbtini) į el.adresą: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas el. laiškas rusų kalba: „ Laba diena O. O.. Pridedami pranešimai apie atleidimą iš darbo lietuvių ir rusų kalbomis. (...)“. Į šį laišką 2022-11-03 d., 11.37 val., iš adreso: (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas atsakymas, O. O. O. rašė: „ Aš turiu nedarbingumą dėl vaiko slaugos. Gerai patikrinkite sistemą.(...) Prašau su manimi atsiskaityti iki 2022-11-07 d.“ 2022-11-03 d., 14.36 val O. O. O. į tą patį adresą parašė dar vieną laišką, kuriame nurodė: „Prašau suteikti 2022-11-07 d., pagal DK 138 str. papildomą poilsio dieną, auginant neįgalų vaiką iki 18 metų. Prašau man atsiųsti darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir darbo užmokesčio pažymą pagal DK 148 str. 3 d. už 10 ir 11 mėn. (...)“.

          16. Nustatyta, kad  2022-11-03 ir 2022-11-04 ieškovas turėjo vaiko slaugos nedarbingumo pažymėjimą, o už 2022-11-07 jam apmokėta kaip už prastovą, nors jis prašė suteikti jam tą dieną tėvadienį.

           17. Taigi ieškovė atleido atsakovą 2022-11-07 d. o įspėjo 2022-11-03 d. DK 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad Darbdavys gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo. DK 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Taigi įspėjus atsakovą (darbuotoją) 2022-11-03 d. (ketvirtadienis) apie atleidimą, 3 darbo dienų įspėjimo terminas prasidėjo kitą darbo dieną, t.y. 2011-11-04 d. (penktadienį) ir baigėsi 2022-11-08 d., o ne 2022-11-07 d. todėl konstatuotina kad ieškovė atleido atsakovą vieną dieną ankščiau nei baigėsi įspėjimo terminas.  

            18.  Atsakovas teigė, kad darbdavys įspėdamas apie darbo sutarties nutraukimą nenurodė darbo sutarties nutraukimo priežasčių. Jau minėta šio sprendimo 14 punkte darbdavys įspėjime nurodė, kad darbo sutartį nutraukią remiantis sudarytos darbo sutarties 3 punktu. Darbo sutarties 3 punktas kaip tik ir nustato, jog nustatomas bandomasis terminas. Taigi atsakovas (O. P.) turėdamas darbo sutarties kopiją, galėjo ir turėjo suprasti jog darbo sutartis nutraukiama tuo pagrindu, jog jis neišlaikė bandomojo termino. Be to darbdavys papildomai nurodė darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą neišlaikius bandomojo termino. Tačiau darbdavys įspėjime konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškė  blogi atsakovo darbo rezultatai, kokie darbai atlikti netinkamai, kas ir kada turėjo pretenzijų dėl darbo kokybės ir pan. Teismo vertinimu vienos darbo dienos termino nesilaikymas ar (ir) konkrečių priežasčių nenurodymas yra pažeidimas, tačiau tik formalus pažeidimas, kadangi šias priežastys galima išaiškinti (pataisyti) vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK normas, yra pateikęs išaiškinimus jog vien tik formalus DK 107 straipsnio 1 dalyje (šį norma analogiška šiuo metu galiojančio DK 36 straipsnio 3 d.) nustatytos atleidimo iš darbo per išbandymo laikotarpį tvarkos pažeidimas, neįspėjus apie būsimą atleidimą, nesuteikia pagrindo darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016). Taigi vien formalus pažeidimas (įspėjimo nekonkretumas ir atleidimas vieną dieną ankščiau) nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

            19. Tačiau tarp šalių daugiau kilo ginčas, ar buvo pakankama priežastis vertinti išbandymo rezultatą kaip nepatenkinamą DK 36 straipsnio 3 dalies prasme.

             20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išbandymo rezultatų vertinimo atveju yra orientuojanti į darbo rezultatų vertinimą. Darbo sutartis sudaroma šalių valia ir, esant išbandymui nustatytam darbdavio iniciatyva, tik darbdavys gali spręsti, ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą. Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y., kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015 ir kt.). Tokia teismų praktika reiškia, kad darbdavys negali nutraukti darbo sutarties neišlaikius išbandymo deklaratyviai, vien nurodydamas, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, tačiau iš kitos pusės darbdaviui įrodžius aplinkybes, rodančias nepatenkinamą darbą, teismai negali kvestionuoti šių aplinkybių vertinimo.

           21. Teismas pažymi, kad ieškovė (darbdavė) byloje nepateikė absoliučiai jokių įrodymų kuo pasireiškė atsakovo blogi darbo rezultatai. Visų pirma byloje nėra ginčo, kad atsakovas realiai dirbo tik vieną darbo dieną, t.y. darbdavys surado ir pavedė atsakovui (darbuotojui) atlikti vienos dienos darbą, t.y. užpildyti tarpus tarp jau suklijuotų plytelių. Šį darbą atsakovas atliko tinkamai, tai patvirtino byloje apklaustas kaip liudytojas ieškovės projektų vadovas D. B.. Daugiau darbų ieškovė atsakovui nebuvo suteikusi, todėl atsakovas buvo prastovose. Tai patvirtina atsakovo versija, jog su juo buvo sudaryta darbo sutartis siekiant gauti ir įvykdyti didelį statybų objektą (duomenys neskelbtini), kurioje reikėjo atlikti plytelių klijavimo darbus. Kiti anot ieškovės nurodyti darbai (pastato šiltinimas (duomenys neskelbtini) ir darbas (duomenys neskelbtini), kuriuos pavedė dirbti atsakovui ir kuriuos jis atsisakė dirbti yra neįrodyti. Atsakovas neigia, jog buvo gavęs pavedimą dirbti nurodytus darbus. DK  32 straipsnis nurodo darbo sutarties sąvoka pagal kurią Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Taigi darbuotojo darbdavio nurodymų nevykdymas yra grubus pažeidimas. Tačiau šioje byloje nenustatyta, kad ieškovė kaip nors būtų reagavusi į tai, jog atsakovas (darbuotojas) nevykdo jam pavestų užduočių. Iš to darytina labiau tikėtina išvada kad jokių kitų darbo užduočių atsakovas negavo, buvo prastovose ir dirbo tik vieną darbo dieną ir šį darbą atliko tinkamai. Jau minėta šio sprendimo 20 punkte, kad darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo ir darbdavys negali nutraukti darbo sutarties neišlaikius išbandymo vien deklaratyviai, nurodydamas, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo.  Teismo vertinimu ieškovė (darbdavė) atsakovą (darbuotoją) atleido ne dėl to, kad pastarasis neišlaikė išbandymo, o dėl to, kad ieškovė negavo užsakymo plytelių klijavimo objekto (duomenys neskelbtini) ir kito darbo atsakovui nesurado. Ieškovės ieškinyje nurodytos atsakovo savybės:  nevairuoja automobilio, nemoka lietuvių kalbos ir moka klijuoti tik plytelės, buvo žinomos ieškovei jau sudarant darbo sutartį, todėl tuo pagrindu atsakovas negalėjo būti atleistas iš darbo. Esant tokioms aplinkybėms nebuvo pagrindo nustatyti (ieškovė to neįrodė), kad atsakovas neišlaikė išbandymo, todėl atsakovo atleidimas iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį pripažintinas neteisėtu (DK 218 straipsnio 2 dalis).  

             22. DK 218 straipsnio 2 dalis, nustato, jog jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

              23. Atsakovas (darbuotojas) neprašė grąžinti jį į darbą, todėl ieškovas į darbą negrąžintinas. Taikytinos DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytos neteisėto atleidimo teisinės pasekmės: ieškovui priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. lapkričio 7 d.). Ieškovo vidutinis darbo užmokestis pagal ieškovės pateiktą pažymą 17,61 Eur - ieškovo 1 d. d. VDU lapkričio mėn. (žr. Algos dokumento vidurkio pažymą).

            24. Darbuotojui priteisiama išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

            25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbo bylose išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteistinos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai. Darbdavio delsimas sumokėti privalomus mokesčius reiškia būtent mokesčių ir kitokių viešosios teisės aktų netinkamą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-77/2013).

             26. Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės išspręsdamas individualų ginčą dėl teisės ir pagal DK 218 straipsnio 4 dalį priteisdamas darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi apskaičiuoti ir rezoliucinėje dalyje nurodyti: 1) priteisiamą vidutinio darbo užmokesčio sumą, apskaičiuotą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai; 2) priteisiamą vidutinį darbo dienos užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, šio laikotarpio pradžios dieną ir pabaigos momentą, darbuotojo savaitės darbo laiko režimą (darbo dienų skaičių per savaitę). Konkrečią darbuotojui išieškotino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, buvusį po teismo sprendimo priėmimo, sumą apskaičiuoja antstolis vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

              27. Atsakovas (darbuotojas) buvo atleistas iš darbo 2022 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimas byloje priimamas 2023 m. birželio 19 d. už šį laikotarpį darbdavys privalo išmokėti atsakovui (darbuotojui) 2694,33 Eur iki teismo sprendimo priėmimo dienos (153 darbo dienos padaugintos iš 17,61 vienos dienos darbo užmokesčio) ir po 17,61 Eur į darbo dieną, skaičiuojant, jog darbuotojas dirba po penkias darbo dienas per savaitę, tačiau ne už ilgesnį laikotarpį negu iki 2024 m. birželio 19 d.

             28. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo neteisėtai atleistas pagal DK 36 straipsnio 3 dalį (kaip neišlaikęs išbandymo). Esant neteisėtam atleidimui dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, taikytina bendroji norma - DK 218 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus. Ši norma nenumato proporcingumo tarp darbo stažo trukmės ir kompensacijos dydžio. Ieškovo darbo trukmė buvo praktiškai nulinė (formaliai viena darbo diena), todėl, teismo nuomone, kompensacija nepriteistina. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytos kompensacijos dydžio reglamentavimas yra detaliau paaiškintas kasacinio teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-701/2021, kad pagal šia norma įtvirtintą teisinį reglamentavimą kompensacija priteisiama tik tam darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra ne mažesnė nei dveji metai. Ji nustato dvejų metų darbo santykių trukmės periodą, už kurį darbuotojui priteisiama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o ne proporcingą nepertraukiamo darbo stažo apmokėjimą. Jeigu konkrečiu atveju šis periodas yra dvigubai ilgesnis, tai priteisiamos kompensacijos dydis dvigubinamas, o jeigu periodas trigubai ilgesnis – tuomet kompensacija trigubinama, tačiau ji negali būti didesnė kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Taigi, pagal aptariamą nuostatą darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra mažesnė nei dveji metai, kompensacija nepriteisiama, o darbuotojui, kurio darbo santykių trukmė yra treji metai, priteisiama vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. 

                29.  Teismas pažymi, kad atsakovas (darbuotojas) pateikė darbo ginčų komisijai šiuos reikalavimus: pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priskaičiuoti išeitinę išmoką, priskaičiuoti netesybas, perskaičiuoti darbo užmokestį už 10 ir 11 mėn., priskaičiuoti už tėvadienį už 11 mėn., auginant mažametį vaiką, turintį neįgalumą, įvertinti moralinę žalą ir ją priskaičiuoti. Darbo ginčų komisija 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 21106/2022 darbuotojo prašymą patenkino iš dalies ir dėl šios patenkintos dalies ieškovė pateikė ieškinį. Dėl nepatenkintos dalies ieškinys nebuvo pateiktas.

              30. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis DK 229 straipsnio 2 dalimi, jeigu DGK sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 21106/2022 yra ginčijamas iš dalies, dalyje, kurioje yra patenkinti O. O. P. reikalavimai. Nepatenkinti reikalavimai  (pvz. kompensacijos, neturtinės žalos ir kt.) nebuvo ginčijami ir todėl yra įsiteisėjo. Taigi O. O. P. neteikė reikalavimų panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą apimtyje, kurioje buvo atmesti jo reikalavimai . Todėl šie reikalavimai negali būti nagrinėjami.

              31. Ieškovė teismo taip pat prašė, jog jei dėl kokių nors priežasčių nusprendus, kad atsakovo atleidimas iš darbo ieškovėje vis dėlto buvo neteisėtas, sumažinti šiam priteistos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dydį kaip aiškiai neadekvatų pačiam pažeidimui ir neatitinkantį teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

             32. Teismas pažymi, kad ieškovė (atstovaujama advokato) byloje nepateikė jokių dokumentų (įrodymų) patvirtinančių, sunkią ieškovės turtinę padėtį, taip pat jog nurodytos kompensacijos priteisimas nelemtų atsakovei (darbdaviui) pernelyg sunkius padarinius, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai. Įvertinus tai ieškovės reikalavimas sumažinti kompensacijos dydį atmestinas ( CPK 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas

priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės UAB (duomenys neskelbtini)  turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

            Iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteistinas atsakovui suteiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, t.y. 418,33 Eur. ( CPK 99 straipsnio 2 d.).    

             Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        ieškovės ieškinį atmesti.

            Pripažinti O. O. P., atleidimą iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtu.

            Laikyti, kad darbo sutartis su O. O. P., nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

           Negrąžinti O. O. P., į darbą ir priteisti O. O. P., iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai – viso 2694,33 Eur.

             Priteisti O. O. P., iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo dienos užmokestį, po 17,61 Eur per darbo dieną, už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, tačiau ne daugiau kaip už laikotarpį iki 2024 m. birželio 20 d. laikant, kad darbuotojui taikomas nekintančios darbo dienos rėžimas dirbant 5 darbo dienas per savaitę.

             Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 418,33 Eur (keturi šimtai aštuoniolika eurų ir 33 centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, VMI prie FM, Swedbank sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630.

            Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                            Saulius Zajarskas