Civilinė byla Nr. e2A-1604-1187/2023

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01210-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20.

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valdantis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inlux Service Europe“ dėl skolos priteisimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valdantis“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Inlux Service Europe“ (toliau – atsakovė, apeliantė) 1 606,36 Eur skolos, 1445,72 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad su atsakove 2021 m. spalio 7 d. buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis Nr. N2021100701 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei išnuomotos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bei už suteiktas nuomos paslaugas buvo išrašytos sąskaitos: 2021 m. spalio 26 d. Nr. VL IN 211026-1 (skolos likutis – 803,33 Eur) ir 2021 m. spalio 26 d. Nr. VL211026-01 (skolos likutis – 803,03 Eur). Sąskaitų bendras neapmokėtas skolos likutis – 1 606,36 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo pagal Sutartį. Atsakovei buvo siųstas 2021 m. spalio 25 d. pranešimas dėl Sutarties pažeidimo ir Sutarties nutraukimo (toliau – Pranešimas). Pranešime buvo nurodoma, jog pažeisti Sutarties 42 punkto a) ir e) papunkčiai, todėl, remiantis 42 punkto e) papunkčiu, Sutartis nutraukta 2021 m. spalio 26 d. Papildomai pažymėjo, kad jei sutartis anksčiau laiko nutraukiama dėl nuomininko sutarties pažeidimų, t.y. nevykdant mokėjimų įsipareigojimų (šiuo atveju atsakovė vengė mokėti depozitą), pagal Sutarties 42 punktą ieškovė priskaičiuoja pusės depozito dydžio mokestį. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja mažesnio – 800 Eur mokesčio (šis mokestis įtrauktas į 2021 m. spalio 26 d. sąskaitą Nr. VL211026-01).

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Sutarties preambulės 2 dalyje yra nustatytas depozitas, lygus dviejų mėnesių nuomos mokesčiui. Kadangi patalpos buvo visiškai netinkamos naudotis, ieškovės įsipareigojimai pagal šią Sutartį net nebuvo pradėti vykdyti ir Sutartis buvo nutraukta, patalpos atlaisvintos bei perduotos ieškovei. Visa tai užfiksuota perdavimo akte, sudarytame 2021 metų spalio 26 d. Be to, Sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus anksčiau termino, nepanaudotas depozito likutis turėjo būti atsakovei gražintas per 14 dienų terminą (Sutarties 30 – 31 straipsniai), tačiau iki šiol tas nebuvo padaryta.

4.       Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad atsakovė priėmė patalpas tokios būklės, kokios jos buvo. Patalpų priėmimo metu pastabų nenurodė ir per Sutartyje numatytą laiką nepareiškė pretenzijų dėl užfiksuotos būklės. Atsakovė dėl Sutarties nutraukimo nepateikė prieštaravimų ir tik patalpų susigrąžinimo metu į 2021 m. spalio 26 d. priėmimo–perdavimo aktą įtraukė pastabas apie patalpų netinkamumą. Pažymėjo, kad depozitas niekada nebuvo pervestas ieškovei, atsakovei patalpos buvo perduotos valdyti nesumokėjus depozito. Atsakovė buvo raginta padaryti pavedimą, tačiau taip jo ir neatliko, todėl Sutartis buvo nutraukta. Taip pat nurodė, kad pati Sutartis yra perdavimo aktas (jame nurodoma perduodamos patalpos, raktai, skaitiklių rodmenys, nuomininko pastabos ar kiti susitarimai perdavimo metu), o nuomojamos patalpos būklei fiksuoti sudaromas Foto aktas (įkraustymo ir iškraustymo). Pretenzijų dėl Foto aktuose užfiksuotos būklės nebuvo gauta.

5.       Atsakovė triplike nurodė, kad neturi galimybės įrodyti pinigų perdavimo fakto. Patalpomis buvo naudojamasi nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 26 d. Naudojimo mokestis užfiksuotas Sutartimi ir yra lygus 968 Eur už mėnesį. Nuomos mokestis už 20 dienų gali sudaryti 624,52 Eur (968 Eur / 31 d. x 20 d.). Mano, kad bet kokie ieškovės reikalavimai, viršijantys šią sumą, yra nepagrįsti ir turėtų būti vertinami pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnį, kaip nepagrįstas praturtėjimas. Taip pat, bet kokios didesnės ieškovės pretenzijos turėtų būti grindžiamos ir reiškiamos kitu ieškiniu, pavyzdžiui dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 606,36 Eur  skolos, 1 445,72 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 052,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 266,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 7 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. N2021100701, kurios pagrindu už patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomą buvo išrašytos ir atsakovei apmokėjimui pateiktos sąskaitos: 2021 m. spalio 26 d. Nr. VL IN 211026-1 (skolos likutis – 803,33 Eur) ir 2021 m. spalio 26 d. Nr. VL211026-01 (skolos likutis – 803,03 Eur). Šių sąskaitų laiku ir tinkamai atsakovė neapmokėjo, todėl liko skolinga ieškovei 1 606,36 Eur skolos ir 1445,72 Eur delspinigių.

6.2.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė objektyvių duomenų (įrodymų), apie atsakovės sutartinės prievolės mokėti ieškovei nuomos mokestį tinkamą įvykdymą, nepateikė. Darytina išvada, kad atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl atsakovė laikytina pažeidusia sutartinę prievolę šalimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 606,36 Eur skolą ir 1 445,72 Eur delspinigius laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai.

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliantė (atsakovė) UAB „Inlux Service Europe“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti dalyje dėl 492,36 Eur skolos priteisimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė faktiškai patalpomis naudojosi tik 19 dienų. Sutarties preambulės 2 dalyje nustatytas depozitas, lygus dviejų mėnesių nuomos mokesčiui, yra tik garantas būsimiems įsipareigojimams padengti. Tą patvirtina ir Sutarties 30 – 31 straipsniai, kuriuose nurodyta, kad nepanaudotas depozito likutis turi būti Nuomininkui grąžintas per 14 dienų.

7.2.                      Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 79 straipsnio 1 dalį, sąskaita faktūra išrašoma tik įforminant „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą“. Analogiškai to paties įstatymo 79 straipsnio 4 dalis nurodo, kad tik gautas avansas forminamas sąskaita faktūra. Šiuo atveju ieškovė skolos faktą grindžia dokumentais, kurie netgi negalėjo būti sudaryti, o teismas pastaruosius dokumentus pripažįsta.

7.3.                      Faktinė atsakovės skola sudaro 492,36 Eur (803,33 Eur (mėnesio mokestis) / 31 (spalio dienų skaičius) x 19 d. (faktinis dienų skaičius)). Atitinkamai, tik nuo faktinės skolos turėtų būti skaičiuojami delspinigiai. 

7.4.                      6 procentų metines palūkanas turėtų būti skaičiuojamos ne nuo priteistos, o nuo uždelstos sumos (faktinės skolos).

8.       Ieškovė UAB „Valdantis“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Ieškovė nuomos mokestį paskaičiavo už 19 dienų, kaip ir nurodė pati atsakovė, tačiau apeliantė klaidingai apskaičiuoja nuomos mokestį už šias dienas. 2021 m. spalio 26 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 211026-1 nurodytą skolą – 803,33 Eur, sudaro ne tik nuomos mokestis, tačiau ir priskaičiuoti komunaliniai mokesčiai už laikotarpį, kada apeliantė faktiškai nuomos pagrindu valdė patalpas. Nuomos sutartyje nurodyta nuomos mokesčio suma per mėnesį – 968 Eur, tačiau, dėl rašymo klaidos padarymo, nuomos mokesčio kaina turėtų būti ne 968 Eur. Ieškovė su apeliante buvo sutarusi 941,18 Eur (800 Eur + 141,18 Eur GPM, kurį nuomininkas sumoka VMI) nuomos kainą. Todėl nuomos mokesčio dydis už 19 d. sudaro 490,32 Eur (800 Eur / 31 d. x 19 d.).

8.2.                      Ieškovė nuomos mokesčio dydį ir kitas skolos sudedamąsias dalis paskaičiavo tinkamai, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti paskaičiuotų delspinigių dydžio. Apeliantė pasirašydama Sutartį turėjo suprasti ir prisiimti visas Sutarties nevykdymo pasekmes, įskaitant ir delspinigių skaičiavimą.

8.3.                      Apeliantės prašymas 6 proc. metines palūkanas skaičiuoti nuo uždelstos sumos (faktinės skolos) nepagrįstas, kadangi šio pobūdžio procesinės palūkanos pagal įstatymą skaičiuojamos nuo priteistos skolos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki skolos visiško įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja: 

 

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už patalpų nuomą, baudą už sutarties pažeidimą, delspinigius bei procesines metines palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nevykdė savo prievolės mokėti nuomos mokestį, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 1 606,36 Eur skolą, 1 445,72 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą 3 052,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13.       Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 492,36 Eur skolos priteisimo, t. y. dėl priteistos skolos už patalpų nuomą už 19 d. laikotarpį, likusioje dalyje jos vertinimu ieškinys turėjo būti netenkintas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14.       Ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 7 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. N2021100701 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei išnuomojo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos) (el. b. t. II, l. 16–25). Pagal Sutarties pagrindines sąlygas, Patalpos atsakovei išnuomojamos laikotarpiui nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2022 m. spalio 15 d., nuomos mokestis – 968 Eur, depozitas – 1 936 Eur. Ieškovė atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui šias sąskaitas: 1) 2021 m. spalio 26 d. Nr. VL IN 211026-1 bendrai 803,33 Eur sumai, kurią sudaro 490,32 Eur nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2021 m. spalio 26 d. ir 313,01 Eur komunaliniai mokesčiai (20,50 Eur bendrijos mokestis, 258,09 elektra ir 34,42 Eur šaltas vanduo) (el. b. t. I, l. 50); 2) 2021 m. spalio 26 d. Nr. VL211026-01 bendrai 803,03 Eur sumai, kurią sudaro 800 Eur bauda ir 3,03 Eur mokėjimų administravimas (su PVM) (el. b. t. I, l. 44). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo.

Dėl priteistos 803,33 Eur dydžio skolos (ne)pagrįstumo

15.       Apeliantės tvirtinimu, bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė faktiškai patalpomis naudojosi tik 19 dienų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą skolą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2021 m. spalio 26 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 211026-1 nurodytą skolą – 803,33 Eur, sudaro nuomos mokestis už 19 d. ir priskaičiuoti komunaliniai mokesčiai už laikotarpį, kuriuo apeliantė faktiškai nuomos pagrindu valdė patalpas. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė su apeliante buvo sutarusi dėl 941,18 Eur (800 Eur + 141,18 Eur GPM, kurį nuomininkas sumoka VMI) nuomos kainos, todėl nuomos mokesčio dydis už 19 d. sudaro 490,32 Eur (800 Eur / 31 d. x 19 d.), o ne 492,36 Eur, kaip nurodo apeliantė. Teisėjų kolegija pritaria nurodytiems ieškovės argumentams.

16.       CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK nėra išvardyta, kokie daiktai gali būti nuomojami, tačiau iš visų nuomos instituto normų aišku, kad tai gali būti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir savo vertės (CK 4.5 straipsnio 2 dalis), tai žemės sklypai, gamtos objektai, įmonės, statiniai, įrenginiai, transporto priemonės ir kt. Sudaręs nuomos sutartį su nuomotoju, nuomininkas turi pagrindines pareigas: naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis); laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis); laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo sąskaita daryti einamąjį remontą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip (CK 6.493 straipsnio 1 dalis); pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

17.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė atsakovei 2021 m. spalio 26 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VL IN 211026-1 bendrai 803,33 Eur sumai, kurią sudaro 490,32 Eur nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2021 m. spalio 26 d. ir 313,01 Eur komunaliniai mokesčiai. Taigi, ieškovė Patalpų nuomos mokestį paskaičiavo už laikotarpį, kuriuo apeliantė faktiškai naudojosi patalpomis – už 19 d. ir kuris sudaro 490,32 Eur (800 Eur / 31 d. x 19 d.).

18.       Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 34 punktu susitarė, kad nuomininkas papildomai apmoka už visas komunalines ir kitas paslaugas (faktinius kaštus), kurios yra teikiamos į Patalpas Nuomininko Patalpų nuomos metu: karšto ir šalto vandens, elektros energijos, patalpų šildymo, dujų tiekimo, bendro naudojimo patalpų valymo, šiukšlių išvežimo, Patalpų apsaugos, interneto, kabelinės TV bei kitas paslaugas pagal Valdytojo (ieškovės) arba įmonių, kurios teikia minėtas paslaugas, pateiktas sąskaitas. Be to, kaip minėta, CK 6.493 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad nuomininkas privalo atlyginti daikto išlaikymo išlaidas. Taigi, atsakovė šiuo atveju turėjo prievolę ne tik laiku mokėti nuomos mokestį už Patalpas, bet ir komunalinius mokesčius už paslaugas, kurios buvo teikiamos Patalpoms.

19.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 803,33 Eur skolą, kurią minėta sudaro 490,32 Eur Patalpų nuomos mokestis ir komunaliniai mokesčiai.

Dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo (ne)pagrįstumo

20.       Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal PVM įstatymo 79 straipsnį tik gautas avansas turi būti įforminamas sąskaita faktūra, taigi ieškovė skolos faktą grindžia dokumentais, kurie netgi negalėjo būti sudaryti.

21.       Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

22.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

23.       Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

24.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė visiškai nieko nepasisakė dėl jai pateiktų sąskaitų faktūrų neatitikimo PVM įstatymui. Kaip jau nurodyta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl šiai apeliantės naujai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jos pagrįstumo vertinimas negali būti apeliacijos dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl minėto atsakovės argumento šioje nutartyje plačiau nepasisako.

25.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 803,03 Eur baudą pagal 2021 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VL211026-01 bendrai 803,03 Eur sumai, kurią sudaro 800 Eur bauda ir 3,03 Eur mokėjimų administravimas (su PVM).

26.       Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose.

27.       Pagal CK 6.71 straipsnį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma. Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

28.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

29.       Pagal Sutarties 29 punktą, pasirašius Sutartį, iki įsikėlimo dienos, Nuomininkas sumoka Valdytojui šios Sutarties 2 puslapyje nustatyto dydžio sumą kaip savo įsipareigojimų Valdytojui pagal šią Sutartį užtikrinimą (toliau – „Depozitas“). Sutartyje numatytas Depozito dydis – 1 936 Eur. Sutarties 42 punkto e) papunktyje numatyta, kad valdytojas turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį ir pasilikti pusės Depozito dydžio sumos baudą nesikreipiant į teismą nepasibaigus nuomos terminui, apie tai informavęs nuomininką prieš tris dienas, o nuomininkas privalo atlaisvinti patalpas per dviejų dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu nuomininkas nesilaiko kitų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovės teigimu, atsakovė nesumokėjo 1 936 depozito, todėl 2021 m. spalio 25 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie nuomos Sutarties pažeidimą ir Sutarties nutraukimą vadovaujantis 42 punkto e) papunkčiu (el. b. t. I, l. 46). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčija Sutarties nutraukimo bei nepaneigė aplinkybės, jog depozito nėra sumokėjusi.

30.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė nevykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo sumokėti depozitą ir tokiu būdu pažeidė Sutarties 29 punktą, atitinkamai ieškovė įgijo teisę nutraukti Sutartį bei reikalauti atsakovės sumokėti 968 Eur (1 936 Eur / 2) baudą. Ieškovei pareikštu ieškiniu prašant mažesnės – 800 Eur baudos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 800 Eur dydžio skolą (baudą).      

31.       Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė 1 445,72 Eur delspinigių. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad delspinigiai paskaičiuoti taikant 0,5 proc. dydžio delspinigius už 180 d., t. y. už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. Iš ieškovės su ieškiniu pateiktos skolos detalizacijos matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti nuo                1 606,36 Eur sumos, t. y. tiek nuo laiku nesumokėtos nuomos ir komunalinių mokesčių sumos, tiek nuo baudos (el. b. t. I, l. 41). Apeliantė tvirtina, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik nuo skolos už Patalpų nuomą. Teisėjų kolegija pritaria šiems apeliantės argumentams.

32.       Šalys Sutarties 36 punktu sulygo, kad nuomininkui (atsakovei) vėluojant įvykdyti bet kurį iš šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų, nuomininkas (atsakovė) privalo mokėti valdytojui (ieškovei) 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų) vertės, už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki jų įvykdymo dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovė nevykdė savo prievolės mokėti nuomos mokestį (Sutarties 27 punktas) ir komunalinius mokesčius (Sutarties 34 punktas), todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti 723 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo 803,33 Eur sumos, kurią sudaro 490,32 Eur nuomos mokestis ir 313,01 Eur komunaliniai mokesčiai.

33.       Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 722,73 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 803,03 Eur sumos, kurią sudaro 800 Eur bauda ir 3,03 Eur mokėjimų dėl baudos administravimas (su PVM). Pažymėtina, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kaip jau minėta, šalys Sutarties 42 punkte susitarė dėl baudos mokėjimo, kai Sutartis nutraukiama dėl atsakovės kaltės ir kuri savo esme atitinka netesybas. Pagal CK 6.71 straipsnį ir CK 6.258 straipsnį netesybos skaičiuojamos už sutartinės prievolės nevykdymą, tuo tarpu atsakovė paskaičiuodama delspinigius nuo baudos, iš esmės paskaičiavo netesybas už netesybų nesumokėjimą, o ne už sutartinės prievolės (pvz.: pareigos mokėti nuomos, komunalinius mokesčius) nevykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks delspinigių skaičiavimas neatitinka netesybų instituto paskirties ir esamo teisinio reglamentavimo (CK 6.71, CK 6.258 straipsniai). 

34.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 723 Eur delspinigių už nesumokėtą nuomą ir komunalinius mokesčius, tačiau spręsdamas dėl 722,73 Eur delspinigių priteisimo, paskaičiuotų už baudos nesumokėjimą, šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtoje dalyje dėl delspinigių priteisimo keistinas. 

35.       Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, turėjo priteisti nuo skolos už Patalpų nuomą, o ne nuo visos priteistos sumos.

36.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019). CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėtinos palūkanos laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą.

37.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus dalyje dėl delspinigių priteisimo, atitinkamai keičiasi ir suma nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, t. y. metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2 329,36 Eur sumos (803,33 Eur skola + 803,03 Eur bauda + 723 Eur delspinigiai).

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Apibendrinant nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 803,33 Eur skolą už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius, 803,03 Eur baudą, 723 Eur delspinigius už skolos nesumokėjimą ir procesines palūkanas, tačiau nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dalyje dėl 722,73 Eur delspinigių, paskaičiuotų už nesumokėtas netesybas (baudą), priteisimo. Kadangi šioje dalyje skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

40.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 722,73 Eur delspinigių priteisimo pakeičiama, pagal tokį procesinį rezultatą atitinkamai perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

41.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 266,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (97 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 169,40 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės ieškinys tenkintinas 76,32 proc., todėl ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ir kurios sudaro 203,32 Eur (266,40 Eur x 76,32 proc.).

42.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 19,92 Eur, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 15,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (19,92 Eur x 76,32 proc.). Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis (4,72 Eur (19,92 Eur x 23,68 proc.)) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

43.       Atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė dalyje dėl 2 561,76 Eur (1 116,04 Eur + 1 445,72 Eur) priteistos bendros sumos. Apeliacinį skundą tenkinus dalyje dėl 722,73 Eur skolos (delspinigių) priteisimo, atsakovei iš ieškovės priteistina 21,16 Eur (75 Eur x 28,21 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą.

44.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 203,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovės 21,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei priteistina suma įskaitoma į ieškovei priteistiną sumą ir ieškovei iš atsakovės priteistina 182,16 Eur (203,32 Eur – 21,16 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

tenkinti iš dalies atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Valdantis“, juridinio asmens kodas 305440914, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inlux Service Europe“, juridinio asmens kodas 126105899, 1 606,36 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešis eurus 36 ct) skolos, 723 Eur (septynis šimtus dvidešimt tris eurus) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 329,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 182,16 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inlux Service Europe“, juridinio asmens kodas 126105899, 15,20 Eur (penkiolika eurų 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662. Sumokėjus šią sumą būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos        Rūta Latvelė

Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

Tatjana Žukauskienė