Civilinė byla Nr. 3K-3-21/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.2.4.1; 44.5.2.1 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Norkūno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. H. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. B. ieškinį atsakovui R. H. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys byloje: A. B., L. K., A. L., A. B., E. L.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl atsakomybės už žalą, padarytą nuomojamame privačiame žemės sklype, nuėmus šiame žemės sklype užaugintą derlių, taikymo.

Ieškovas S. V. B. prašė teismo priteisti iš atsakovo R. H. 52 756 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Ieškovas nurodė, kad jis naudoja 41,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2008 m. kovo 6 d. su Šiaulių apskrities viršininku sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, be to, 7,75 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 18 d. su S. B. sudarytos privačios žemės nuomos sutarties pagrindu, taip pat tarp nurodytų sklypų įsiterpusį 17 ha sklypą pagal šio sklypo savininko A. B. ir ieškovo susitarimą dėl sklypo naudojimo.

Ieškovo teigimu, jis nurodytuose žemės plotuose 2008 m. pavasarį pasėjo vasarinį rapsą, jį prižiūrėjo, naudojo trąšas, chemikalus. Nepaisant to, 2008 m. rugsėjo 13 d. atsakovas, pasinaudodamas žemės ūkio technika, pasisavino vasarinį rapsą, iš viso nukuldamas 21,8 ha vasarinio rapso. Vidutiniškai iš 1 ha žemės ploto apsodinto vasarinio rapso prikuliama 2,2 tonos rapso. Ieškovo skaičiavimu, iš viso atsakovas nukūlė ir pasisavino 47,96 tonas vasarinio rapso (21,8 ha x 2,2 t). Nurodytu laikotarpiu (metu) vasarinių rapsų supirkimo kaina buvo 1100 Lt už toną, iš viso ieškovo apskaičiuotos negautos pajamos yra 52 756 Lt.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinys atmestas.

Teismas nustatė, kad, nors, ieškovo teigimu, žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso A. B., kuris perdavė naudoti sklypą pagal žodinį susitarimą ieškovui, tačiau byloje nustatyta, kad šis sklypas nuosavybės teise priklauso ne tik A. B., bet ir tretiesiems asmenims A. B., A. L., E. L. ir L. K., kurie nuomos sutartimis (įregistruotomis VĮ Registrų centre) suteikė teisę naudotis žeme atsakovui. Tam, kad sukeltų norimus teisinius padarinius, ieškovo ir A. B. sutartis turėjo būti rašytinė ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (CK 6.546, 6.547 straipsniai), tačiau šalys šios pareigos neįvykdė. Ieškovas, dirbdamas ir prižiūrėdamas A. B. ir kitų trečiųjų  asmenų žemės sklypus, tai darė savavališkai be žemės sklypų savininkų - trečiųjų asmenų sutikimo, nes tai jie patvirtino duotais paaiškinimais teismo posėdyje. Atsakovas pagal rašytines nuomos sutartis, įregistruotas viešame registre, išsinuomotus žemės sklypus prižiūrėjo, juos apsėjo, dirbo žemę, deklaravo pasėlius, pateikė paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramai gauti. CK 6.488 straipsnyje nustatyta, kad išsinuomoto daikto (žemės sklypo) duodamos pajamos, vaisiai, gyvulių prieaugis priklauso nuomininkui, jeigu ko kita nenustato sutartis. Sutartyse nėra nustatytų sąlygų dėl duodamų pajamų iš žemės sklypų panaudojimo ir priklausomybės, todėl visos gaunamos pajamos (derlius) iš žemės sklypų priklauso atsakovui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovo apeliacinis skundas tenkintas visiškai, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 19 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas – nuspręsta priteisti ieškovui S. V. B. iš atsakovo R. H. 52 756 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės prokuratūroje pagal R. H. pareiškimą 2008 m. rugsėjo 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, nustatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, požymius. 2008 m. lapkričio 6 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant S. V. B. veiksmuose nusikaltimo, nustatyto BK 297 straipsnio 1 dalyje. Iš liudytojo E. L. parodymų matyti, kad šis, paprašytas atsakovo R. H., matavo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurie buvo apsėti rapsu vientisame žemės plote. Liudytojo teigimu, atsakovas R. H. sklypų ribų nežinojo, sakęs, kad žemę dirba ir S. V. B. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m. balandžio 30 d., kai atsakovas ir žemės savininkai sudarė žemės nuomos sutartis, ieškovas jau buvo pasėjęs rapsą. Tačiau atsakovas rapso nesėjo, apsėto lauko neprižiūrėjo, priešingai jis neįrodė (CPK 178 straipsnis), dėl to derlius jam negali priklausyti.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas R. H. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 26 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl priteistų nuostolių prieštarauja teisės principams, kad asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (nullus commodum capere de sua injuria propria), taip pat kad iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai (ex injuria ius non oritur). Teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino ir taikė CK 6.488 straipsnį, reglamentuojantį nuomininko teisę į išsinuomoto daikto duodamas pajamas. Žemės sklypai, dėl kuriuose užauginto derliaus kilo ginčas, atsakovo išsinuomoti pagal rašytines nuomos sutartis, įregistruotas VĮ Registrų centre, dėl to jis teisėtai naudojosi žemės sklypais. Atsakovo teigimu, išsinuomojęs žemę, jis įgijo ir teisę auginti žemės ūkio kultūras, nuimti derlių, jį realizuoti. Pagal CK 6.488 straipsnį išsinuomoto daikto duodamos pajamos, vaisiai, gyvulių prieaugis priklauso nuomininkui, jeigu ko kita nenustato sutartis. Atsakovas pateikė pasėlių deklaraciją Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir gavo kaip ūkininkas ir pasėlių savininkas teisės aktuose nustatytas išmokas. Greta atsakovo išsinuomotų žemės sklypų esantį žemės sklypą nuomojosi ieškovas. Tačiau ieškovas ėmė savavališkai naudoti ir žemės plotą, išsinuomotą atsakovo, šį plotą apsėjęs rapsu. Ieškovas ir tretieji asmenys (žemės sklypų savininkai) nebuvo sudarę žemės nuomos sutarčių su ieškovu ir teismo posėdyje šie asmenys patvirtino, kad ieškovas naudojosi žemės sklypais ne tik neturėdamas jų sutikimo, bet ir jiems prieštaraujant. Kai asmuo piktnaudžiauja teise, teismas privalo atsisakyti ginti tokią subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, dėl to teisė negina tokio asmens interesų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Civilinės teisės normos negina asmens, nesančio žemės sklypo nuomininku, teisės savarankiškai, be žemės savininko ar nuomininko žinios, spręsti dėl kitiems asmenims priklausančių sklypų naudojimo, užsėjimo ir pajamų iš svetimos žemės naudojimo gavimo.

2. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB ,,Marių žvejys“ byloje Nr. 3K-3-416/2007). Apeliacinės instancijos teismas sprendime neįvertino rašytinių įrodymų, trečiųjų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu apie atsakovo turimas naudojimosi žemės sklypais teises pagal sudarytas nuomos sutartis. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl to teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Be to, teismo priteistos žalos atlyginimo dydis nepagrįstas byloje esančiais duomenimis.

 

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir  apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde keliami teisės normų reglamentuojančių žemės nuomos teisinius santykius, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai reglamentuojant ginčo santykius. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

 

Dėl žemės nuomos sutarties; dėl įrodymų vertinimo

 

Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir aptartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir naudojimosi sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje numatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas, jeigu ko kita nenustato sutartis, turi teisę disponuoti iš nuomojamos žemės gautais produktais ir pajamomis (CK 6.488 straipsnis). Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šalys gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tik įregistravusios ją viešame registre (CK 6.547 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad buvo sudaryta žodinė žemės naudojimosi sutartis su žemės dalies savininku, sutartis buvo vykdoma ir iš jos atsirado teisiniai padariniai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nepateikus įrodymų, jog buvo sudaryta įstatymo reikalavimus atitinkanti sutartis su trečiuoju asmeniu ir (ar) kitais trečiaisiais asmenimis – žemės savininkais, žemės nuomos sutartis negali būti laikoma teisėta, sukelianti teisinius padarinius (CK 6.547 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad su šiais argumentais visiškai sutikti negalima. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos, negalioja tik tuo atveju, kai toks padarinys nustatytas įstatyme. Tačiau žemės nuomos sutarties negaliojimo padarinys nėra nustatytas CK 6.547 straipsnyje. Taigi rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatyme nenustatyta ko kito, nedaro sandorio negaliojančio, tačiau kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto negalima remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Šie faktai įrodinėjami rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria nurodytų sandorio formos nesilaikymo padarinių netaikyti (CK 1.93 straipsnio 6 dalis). CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, kai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias aplinkybes draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų nurodytiems principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju dėl susidėjusių aplinkybių buvo sudaryta žodinė sutartis. Pažymėtina, kad teisinė sandorių registracija reikšminga civilinės apyvartos stabilumui. Asmuo turi galimybę sužinoti apie kitų asmenų teises į daiktą, jeigu tos teisės yra įregistruotos viešame registre. Nagrinėjamos bylos atveju susižinojimo apie kitų asmenų teisę į daikto naudojimą nenulėmė teisinė registracija.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų analize, nustatė, kad ieškovo ir trečiojo asmens A. B. (kuriam priklauso didžioji ginčo žemės dalis – apie 14 ha) buvo sudaryta žodinė neterminuota žemės naudojimosi sutartis. Kitiems žemės savininkams apie naudojimąsi žeme buvo žinoma. Tarp šalių susiklostė kelerių metų (apie ketverius metus) žemės naudojimosi santykiai, ieškovas žemę įdirbo, ją tręšė, sėjo ir augino įvairias augalų kultūras, nuėmė derlių ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuoti teisiškai reikšmingi faktai dėl žemės naudojimosi nesudaro pagrindo kvalifikuoti naudojimąsi žemės sklypu kaip savavališką. Kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog ginčo žeme ieškovas naudojosi savavališkai ir šio asmens teisė negali būti ginama, nelaikytini pagrįstais.

Byloje nustatyta, kad žemės naudojimosi ir pajamų iš jos gavimo santykiai atsirado iki žemės nuomos sutarties su atsakovu sudarymo. Žemė atsakovui išnuomota buvusio nuolatinio žemės naudotojo apsėtais vasariniais rapsais.

Byloje susidarė tokia teisinė situacija, kai žemės nuomos sutartys su kitu nuomininku (atsakovu) sudarytos, neišsprendus žemės naudojimosi pabaigos su buvusiu žemės naudotoju. Žemės nuomos sutartį nutraukiant nuomotojo arba nuomininko reikalavimu, šalys apie sutarties nutraukimą turi viena kitai pranešti, kai nuomos objektas yra žemės ūkio paskirties žemė – ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo (CK 6.564 straipsnio 2 dalis). Byloje nekonstatuota, kad buvo laikytasi šių įstatymo nuostatų. Kai žemės nuomos sutartis nutraukiama nuomotojo reikalavimu ir nesilaikant įspėjimo tvarkos apie būsimą žemės naudojimosi pabaigą ir žemė yra apsėta nuomininko, turi būti susitarta dėl derliaus. Įstatyme nustatyta, kad tokiu atveju derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius (CK 6.564 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme pripažįstama nuomininko teisė nuimti derlių. Ta aplinkybė, kad šalys buvo sudariusios žodinę žemės naudojimo sutartį, neatleidžia nuomotojo nuo pareigos laikytis sutarties nutraukimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis G. Š. ir kt. v. „Karneta“ byloje Nr. 3K-3-227/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis AB ,,Alvilė” v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje Nr. 3K-3-473/2010). Be kita ko, tai reiškia, kad galiojančios žemės nuomos sutarties yra saistomas nuomotojas, taip pat ir paskesni šios žemės naudotojai ta prasme, kad jie gali tapti žemės nuomos teisinių santykių dalyviais tik pasibaigus tokiai nuomos sutarčiai.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl sutarties pabaigos, aktualūs yra sutarties pabaigos padariniai. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, išsinuomojęs žemės sklypą su apsėtu rapsu, jo nesėjęs ir neprižiūrėjęs, neturėjo teisės derliaus nuimti ir jo pasisavinti, šie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais, sudarančiais pagrindą atlyginti nuostolius (CK 6.249 straipsnis). Atsakovo neteisėti veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą, jo praturtėjimą ir teisinės atsakomybės jam taikymą. Teisėjų kolegija šiai apeliacinės instancijos teismo išvadai pritaria. Byloje nekonstatuota, kad žemės nuomotojai, išnuomodami apsėtą žemę, būtų perleidę teisę į derlių, ar pasibaigiant sutarčiai būtų sprendę dėl nuostolių atlyginimo. Teisiškai reikšmingus faktus ginčo išsprendimui apeliacinės instancijos teismas nustatė išanalizavęs bylos įrodymus ir jų pagrindu padarė išvadas. Teismas įvertina bylos įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos byloje, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ištyrusi byloje esančių įrodymų duomenis, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvus ir kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija negali pritarti kasacinio skundo teiginiui dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30,). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š.  v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009).

Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad ieškovas buvo teisėtas žemės sklypo naudotojas. Kadangi jis žemės plotą apsėjo augalų kultūra (rapsais), ją augino, prižiūrėjo, tai įgijo teisę į derliaus nuėmimą. Kasacinio skundo argumentais ši išvada nepaneigta. Bylos duomenimis nėra pagrindo daryti kitokių išvadų. Apeliacinės instancijos teismas įvertino nagrinėjamos bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai (CPK 186 straipsnis). Byloje dalyvaujantiems asmenims geriausiai yra žinomos bylos aplinkybės, buvusios iki bylos iškėlimo teisme. Neretai šių asmenų konkretūs veiksmai sukuria, pakeičia ar nutraukia materialinius teisinius santykius, dėl kurių ir kilo teisminis ginčas. Nagrinėjamoje byloje įvertinti trečiojo asmens (žemės sklypo nuomotojo) A. B. teismui duoti paaiškinimai dėl sutarties sudarymo (T. 2, b. l. 53-55). Byloje paaiškinimus davė šalys ir kiti tretieji asmenys. CPK 186 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad šalių ir trečiųjų asmenų pateikiami jiems žinomų bylai reikšmingų aplinkybių paaiškinimai turi būti tikrinami ir vertinami teismo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Darydamas išvadas dėl bylai reikšmingų faktų apeliacinės instancijos teismas šių nuostatų laikėsi. Padarytos išvados leidžia spręsti, kad jos pagrįstos įrodymų visumos analize (CPK 185 straipsnis).

Dėl padarytos žalos dydžio apeliacinės instancijos teismas sprendė pagal byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose neteigė, kad šie įrodymai yra neleistini ar nepakankami. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Nepateikus argumentų dėl pateiktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas sprendė pagal esamus įrodymus. Byloje nepateikta kitokių įrodymų, tiksliau įvertinančių žalos dydį. Kasacinis teismas remiasi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl žalos dydžio, šio fakto iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Iš atsakovo priteistina 125,58 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. H. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 125,58 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus 58 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Dangutė Ambrasienė

 

 

                                                                                                            Janina Januškienė

 

 

                                                                                                            Algis Norkūnas