Bylos Nr. 1S-1525-530/2015

Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00061-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės teikimas nuosprendžiu paskirtą baudą pakeisti arešto bausme,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino, pakeisdamas nuteistajam G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 23 MGL dydžio, tai yra 865,96 Eur (2990 Lt) baudą į 11(vienuolika) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo G. V. sulaikymo dienos.

G. V. pateikė teismui skundą, kuriame prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1677-593/2013 (teikimas Nr. T-808-668/2015) ir priimti dėl skundo naują spendimą. Skunde nurodė, kad antstolis vykdymo eigoje turi išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar sutinka atlikti viešuosius darbus, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 str. 6 ir 7 d. pagrindu. Šiuo atveju antstolė A. A. teikimu prašė pakeisti baudą areštu. Antstolė pateikė duomenis, kad galimybių baudą išieškoti priverstinai nėra, tačiau pateikdama prašymą neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis pagal bylos duomenis nedirba, tačiau yra tik 32 metų, t.y. darbingo amžiaus, o tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis nedirbs ir neturės lėšų baudai sumokėti ateityje. Pažymėjo ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistasis paskirtą baudą mokėti vengia, įrodymų kuo tai pasireiškia. Antstolė įrodymų teiginiui, jog nuteistasis vengia atlikti bausmę, pagrįsti nepateikė, o teismas nutartyje tokio klausimo nesvarstė. Be to, praėjus neilgam laiko tarpui nuo minėto teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, nėra pagrindo išvadai, kad išnaudotos visos galimybės dėl nuteistajam nustatytos prievolės įvykdymo, o nuteistasis artimiausioje ateityje neturės lėšų baudai sumokėti ir nebus galimybės baudą išieškoti priverstinai. Apelianto nuomone, nuteistojo pozicija privalo būti aiški ir suprantama, ji turėtų atsispindėti vykdomojoje byloje esančiuose dokumentuose ir apibendrinta antstolio teikime. Teikimas išnagrinėtas teismo posėdyje nedalyvaujant bausmę vykdančios institucijos atstovui (šiuo atveju - antstoliui), nors jo dalyvavimas privalomas. Nedalyvaujant antstoliui galimai nebuvo pilnai išsiaiškintos aplinkybės reikšmingos sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą (pvz. nuteistojo pozicija). Antstolė vykdymo eigoje neišsiaiškino, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar sutinka atlikti viešuosius darbus, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia. Pateikdama prašymą dėl baudos pakeitimo areštu antstolė vadovavosi daline informacija, kurią vykdydama pareigas gavo iš informacinių sistemų, ir ją subjektyviai įvertinus pateikė teismui. Be to, nepateikta duomenų, iš kurių galima būtų matyti antstolės baudos išieškojimo veiksmus - ar skolininkas buvo kviečiamas atvykti į antstolės kontorą dėl klausimų, susijusių su skolos išieškojimo vykdymu, aptarimo, ar skolininkui buvo siunčiamas raštas dėl nuteistojo rašytinio sutikimo pateikimo atlikti viešuosius darbus. Nuteistasis nėra informuotas ir apie antstolės vykdomą išieškojimą. Prielaidos, nesidomėti baudžiamojo teismo įsakymo įvykdymu buvo tai, kad, dėl nuteistojo nuolatinio keliavimo, bauda buvo pavesta sumokėti draugei (šiuo metu sutuoktinei), jai perduotos piniginės lėšos, tačiau dėl tarpusavio nesusišnekėjimo bauda liko nesumokėta, ir šią aplinkybę nuteistasis išsiaiškino tik gavęs nutartį. Įstatymai nedraudžia kitam asmeniui sumokėti baudą už kito asmens padarytą teisės pažeidimą. Byloje duomenų, kad nuteistasis išsakė ar turėjo galimybę išsakyti nuomonę, susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ir kt. BPK numatytas teises, nėra, nes nuteistasis nebuvo informuotas apie bylų nagrinėjimo laiką ir vietą sutinkamai su BPK 362 str. 2 d.. Nurodyta norma nulemia būtinumą pranešti nuteistajam apie bylos nagrinėjimą teismo šaukimu, kuris turi būti įteiktas pagal bendras šaukimų įteikimo taisykles. Jeigu teismo šaukimas nuteistajam neįteiktas, baudos pakeitimo klausimas negali būti sprendžiamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas laiko, jog nuteistajam teismo procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikta tiesiog išsiunčiant teismo procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tačiau nuteistasis apie pradėtą procesą nieko nežinojo iki 2015 m. birželio 10 d., kai jis atsitiktinai atvyko į teismą lydėdamas kitą asmenį. Nuteistajam nežinant apie pradėtą procesą jam buvo užkirstas kelias į teisės būti išklausytam įgyvendinimą, o nagrinėjant bylą procesiniai sprendimai priimti neišsiaiškinus nuteistojo valios. Nuteistasis nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, šeimos. Kaip tik nuteistasis yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), yra sudaręs santuoką, todėl manytina, kad nei antstolė, nei teismas nebuvo pakankamai aktyvūs ir nesiėmė būtinų priemonių įteikti nuteistajam procesinius dokumentus tinkamai. Nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė į gynybą (BPK 10 str.).

Antstolė A. A. atsiliepime prašė G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime nurodė, kad nustačiusi, jog kliūčių priimti vykdomąjį raštą CPK 651 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nėra, Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1677-593/2013 priėmė ir pradėjo vykdyti. G. V. buvo įteiktas raginimas gera valia sumokėti baudą paskelbiant jį specialiame interneto tinklalapyje, tačiau nuteistasis šia teise nepasinaudojo. Todėl buvo pradėtas priverstinis vykdymas. Nurodė, kad G. V. elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, skundo pateikimas patvirtina pareiškėjo tikslą vilkinti kuo ilgiau vykdymo procesą.

G. V. skundas atmestinas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos BVK V skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPV 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 24 straipsnio 2 dalis). Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama šio kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą, ir teismo sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, bet kuriuo atveju teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, visas privalo būti tiksliai ir teisingai įvykdytas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą G. V. buvo įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Minėtas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. birželio 21 d., todėl bauda turėjo būti sumokėta iki 2013 m. gruodžio 21d. Baudžiamuoju įsakymu G. V. taip pat išaiškinta, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Baudžiamasis įsakymas buvo išsiųsta paštu ir pasirašytinai buvo įteiktas nuteistojo motinai V. V. 2013 m. birželio 6 d. (T.1, b.l, 181), todėl pagal BPK 422 straipsnio 1 dalį laikomas įteiktas tinkamai, o tai reiškia, jog nuteistajam žinomas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. baudžiamojo įsakymo turinys, t.y. dėl kokių  nusikaltimų padarymo G. V. yra nuteistas bei kokio dydžio bauda jam paskirta, baudžiamojo įsakymo įvykdymo terminas bei neįvykdymo pasekmės. Duomenų, jog baudžiamasis įsakymas būtų bent iš dalies savanoriškai įvykdytas, nėra.

Iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties matyti, jog antstolės teikimas dėl piniginės baudos pakeitimo kita bausme buvo tenkintas BK 47 straipsnio 7 dalies pagrindu, t.y. pripažįstant jog asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Iš antstolės teikimo matyti, kad antstolė  2014 m. sausio 10 d. siuntė raginimą baudą sumokėti gera valia per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Raginimas išsiųstas adresu, kurį iki šiol siunčiamuose raštuose , kuris grįžo neįteiktas su AB „Lietuvos pašto“ prierašu „neatsiėmė“ , todėl raginimas vadovaujantis CPK 660 str. buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje (2014-02-17) ir tai pripažįstama tinkamu raginimo  įteikimu skolininkui. Skolininkas G. V. paskirtos baudos per raginimo laikotarpį nesumokėjo. Užklausus bankus nustatyta, jog skolininkas turi banko sąskaitą AB SEB banke. Minėta sąskaita 2014 m. kovo 20 d. areštuota, tačiau joje piniginių lėšų nėra. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Skolininkas SODRA duomenimis niekur nedirba. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) , antstolei skolininko rasti nepavyko, niekas neatidarė durų( 2015-03-16 aktas). Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam yra tinkamai išaiškintos teismo baudžiamojo įsakymo nevykdymo teisinės pasekmės bei įvykdymo terminas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis yra darbingo amžiaus, kas nesudaro pagrindo teigti, jog jis nedirbs ir neturės lėšų baudai sumokėti ateityje, pati savaime nesuponuoja išvados, jog yra galimybė išieškoti piniginę baudą iš nuteistojo. Įvertinus tai, kad apeliantas yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikas, nes kaip jis teigia skunde daug keliauja ir akivaizdu, kad tam turi lėšų, tačiau teikdamas skundą nepateikė jokių duomenų, jog ėmėsi veiksmų skolai sumažinti, sumokėjo bent dalį skolos Valstybei. Šios jo nurodytos skunde aplinkybės patvirtina pirmos instancijos teismo išvadas, jog G. V. vengia savo noru sumokėti skolą. Teismas sutinka su skundo argumentu, kad  įstatymai nedraudžia kitam asmeniui sumokėti baudą už kito asmens padarytą teisės pažeidimą, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų tretieji asmenys šios nuteistojo prievolės neįvykdė. Pažymėtina, kad sprendžiant piniginės baudos pakeitimo kita bausme klausimą šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, kad nuteistasis kitam asmeniui pavedė sumokėti baudą ir , kad sutuoktinė nesumokėjo baudos, šioje situacijoje yra svarbu pats baudos sumokėjimo faktas, t.y., ar nuteistasis (ar kitas asmuo) įvykdė teismo paskirtą bausmę, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėdamas pinigines lėšas, ar ne. Neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Apeliantas teigia jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtus vykdymo veiksmus, teikimo nagrinėjimą ir priimtą nutartį, nebuvo išklausytas teismo posėdyje ir tai pažeidė jo teises būti išklausytam.

Iš antstolės teikimo matyti, kad nuteistasis buvo informuojamas 2014 m. sausio 10 d. raginimu apie priverstinį bausmės vykdymą, tačiau jis grįžo neįteiktas G. V.. Apie teikimo nagrinėjimą teisme G. V. buvo informuotas išsiunčiant teismo šaukimą registruotu paštu, kaip  pats nuteistasis nurodė skunde, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t.y. (duomenys neskelbtini)Kaunas (T.2, b.l. 7), tačiau teismo šaukimas su procesiniais dokumentais sugrįžo neįteiktas atgal. Neįteiktos korespondencijos  priežastis visuomet ta pati – neatsiėmė siuntėjas korespondencijos. Skundžiama teismo nutartis taip pat nebuvo atsiimta pašte, todėl sugrįžo atgal neįteikta (T.2, b.l.17). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog G. V. visuose savo skunduose nurodo tą patį faktinį jo buvimo vietos adresą: (duomenys neskelbtini) ( b.l.26,29,36,46 t.2.)  Nors šaukimas atvykti į apylinkės teismo posėdį ir nebuvo įteiktas asmeniškai, tačiau iš teismo šaukimo įteikimo pažymos matyti, kad nuteistajam pašto dėžutėje buvo paliktas pranešimas, informuojantis apie registruoto laiško iš teismo buvimą pašte. Šie faktiniai duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laiku nuteistąjį informavo apie teisme vykstantį procesą, o tai, kad nuteistasis neatsiima registruotos korespondencijos pašte, rodo paties nuteistojo atsainų požiūrį į vykstančius procesus, siunčiamus laiškus iš teismo. Juolab, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas, su kuriuo jis beje sutiko ir kuris įsiteisėjo daugiau nei prieš dvejus metus, turėjo pareigą domėtis proceso ir nuosprendžio vykdymo eiga, o savo neveikimo nesistengti pateisinti tik  aktyvių veiksmų iš kitų subjektų reikalavimu, pačiam nesiimant jokių  pastangų. Byloje nenustatyta, kad baudos nemokėjimas buvo sąlygotas rimtų ir objektyviai pateisinamų aplinkybių. Apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu skiriant baudą, nuteistajam buvo išaiškintos su šios bausmės rūšies vykdymu susijusios teisės ir pareigos, be to, jam paskirtos baudos vykdymas – savanoriškas baudos sumokėjimas paskirtas įvykdyti per pakankamai ilgą šešių mėnesių laikotarpį. Per teismo nustatytą baudos sumokėjimo laikotarpį, o taip pat ir priverstinio išieškojimo vykdymo metu nuteistasis neparodė jokios iniciatyvos bei pastangų sumokėti bent kokią dalį baudos. Nuteistasis į antstolį nei karto nesikreipė, nenurodė jog turi finansinių sunkumų, nors kaip matyti iš teismui pateiktų antstolės duomenų prie atsiliepimo į skundą, vien antstolė A. A. vykdo išieškojimus aštuoniose vykdomosiose bylose to paties G. V. atžvilgiu, o tai rodo, jog nuteistasis, neįvykdęs paskirtos bausmės, t.y. nesumokėjęs baudos, su bausmę vykdančiuoju antstoliu vykdomojoje byloje bendradarbiavimo vengė. Vykdant išieškojimą iš G. V. nustatyta, kad skolininkas niekur nedirba, turto, į kurį pagal įstatymus būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, jam priklausančiose sąskaitose lėšų nėra. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, jog baudos išieškoti iš nuteistojo nėra galimybės, todėl, vadovaujantis BK 47 str. 7 d., bauda gali būti keičiama tik areštu, ką pagrįstai apylinkės teismas ir padarė. Kiti skundo argumentai, kad nagrinėjant teikimą privalėjo dalyvauti antstolis, nepagrįsti, nes antstolė  prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, proceso dalyvis sutiko, todėl teismo nagrinėjančio teikimą teisė spręsti antstolio reikalingumo bei įrodymų pakankamumo klausimus. Viso proceso metu, tiek ir teikdami skundus proceso dalyviai gali teikti įrodymus, kurie jų nuomone yra svarbūs ir prašyti juos vertinti. Antstolės pateikti dokumentai prie atsiliepimo į skundą, tik patvirtino pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas reikšdamas prašymą panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį, neišreiškė noro dirbti viešuosius darbus. O apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis būdamas jauno amžiaus kada nors dirbs ir gaus už tai atlygį yra visiškai nepagrįsta, nes priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir, bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą( BK 41str.2d.). 

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliktina galioti, o nuteistojo G. V. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti G. V. skundą ir palikti galioti Kauno  apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                          Danutė Giačaitė