Civilinė byla Nr. e2S-1638-910/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25676-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. (J. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vegesta“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir darbo ginčų komisija) 2020 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-3705, kuriuo nuspręsta išieškoti darbdavei iš darbuotojo 4350,74 Eur žalos atlyginimą, prašydamas priteisti atsakovei iš jo 1436,40 Eur žalos atlyginimą, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas.
2. Ieškinyje ieškovas taip pat prašė atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, šį prašymą motyvuodamas tuo, kad darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas jam nedalyvaujant ir apie posėdį nieko nežinant. Ieškovo teigimu, jis ginčijamą sprendimą pašto dėžutėje rado 2020 m. liepos 16 d., yra vairuotojas, jo darbas susijęs su tarptautiniais pervežimais, nuo sprendimo gavimo dienos ilgą laiką buvo išvykęs, o kai būdavo Lietuvoje, važiuodavo į krovinio pakrovimo/iškrovimo vietą, tvarkydavo krovinio dokumentaciją, todėl negalėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, pats teisinio išsilavinimo neturi, advokatai, į kuriuos kreipėsi, atsisakė sudaryti su juo sutartį, terminas praleistas nežymiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo; atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui; išaiškino ieškovui, kad jis su reikalavimu dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybų išieškojimo turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.
4. Teismas nustatė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2020 m. birželio 8 d., todėl ieškovas ieškinį pareikšti turėjo teisę iki 2020 m. liepos 8 d. Ieškinys teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas 2020 m. rugsėjo 9 d., t. y. 2 mėnesiais praleidus kreipimosi į teismą terminą, įtvirtintą DK 231 straipsnio 1 dalyje.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad darbo ginčų komisijos sprendimą gavo tik 2020 m. liepos 16 d., radęs jį pašto dėžutėje. Be to, net jei ir būtų nustatyta, kad ieškovas darbo ginčų komisijos sprendimą gavo 2020 m. liepos 16 d. ir prieš tai apie darbo ginčą nieko nežinojo, jis į teismą nesikreipė dar 1,5 mėnesio, nors darbo ginčų komisijos sprendime buvo aiškiai nurodytas kreipimosi į teismą terminas.
6. Dėl ieškinio argumentų, kad ieškovas yra vairuotojas, jo darbas susijęs su tarptautiniais pervežimais, nuo sprendimo gavimo dienos ilgą laiką buvo išvykęs, o kai būdavo Lietuvoje, važiuodavo į krovinio pakrovimo/iškrovimo vietą, tvarkydavo krovinio dokumentaciją, teismas nurodė, kad dabartinės ieškovo darbovietės pažyma patvirtina, jog po nurodomos sprendimo gavimo datos (2020 m. liepos 16 d.) ieškovas Lietuvoje buvo 2020 m. liepos 16–23 d., rugpjūčio 3–5 d., toliau nuo rugpjūčio 20 d., tačiau elgėsi visiškai pasyviai. Teismas vertino, kad ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, žinodamas itin trumpą darbo ginčų komisijos sprendime nurodytą kreipimosi į teismą terminą, galėjo tiek kreiptis į teismą pats, nurodydamas, kad ieškinys bus tikslinamas susiradus advokatą, jei tokią būtinybę matė, tiek kreiptis teisinės pagalbos ieškinio parengimui. Teismas ieškovo nepakankamai atsakingą elgesį vertino kaip jo aplaidumą ginant savo galimai pažeistas teises, kuriuo jis pats prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką.
7. Teismas nurodė, kad, atnaujinus terminą pagal ieškovo nurodytas priežastis, jo interesams būtų suteiktas nepateisinamas prioritetas atsakovės atžvilgiu, nes atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad pasibaigus darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminui ginčas tarp šalių yra išspręstas galutinai. Procese ginčo šalys yra lygios. Nenustatęs pagrindo išvadai, kad ieškovas terminą ieškiniui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, teismas ieškovo prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti atmetė. Atmetęs prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, teismas konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo dydžio atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
8. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas dėl šio reikalavimo būtų kreipęsis į darbo ginčų komisiją. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, ir šį ieškinio reikalavimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Darbo ginčų sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ginantis tik darbdavio interesus. Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi klaidingu atsakovės pateiktu žalos paskaičiavimu, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog puspriekabės remontas buvo susijęs būtent su autoįvykiu, o ne dėl natūralaus jos detalių susidėvėjimo.
9.2. Nagrinėjant bylą ieškovas nedalyvavo (dėl pandemijos darbo ginčų komisija bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka), o patį sprendimą savo pašto dėžutėje rado 2020 m. liepos 16 d., jis buvo išsiųstas ne registruotu, bet paprastu paštu. Ieškovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, jo darbas yra susijęs su tarptautiniais pervežimais. Nuo darbo ginčų komisijos sprendimo gavimo datos ieškovas iš esmės visą laiką būdavo išvykęs iš Lietuvos. Tomis dienomis, kai būdavo Lietuvoje, ieškovas važiuodavo į krovinio krovimo ar iškrovimo vietą, tvarkė krovinio dokumentaciją. Dėl šių priežasčių negalėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, kuris suteiktų konsultacijas, surašytų skundą, nes neturi tinkamo išsilavinimo ir žinių tai padaryti. Be to, dalis advokatų, į kuriuos kreipėsi ieškovas, dėl įvairių priežasčių atsisakydavo sudaryti sutartį su juo. Ieškovas manė, kad jo nebuvimas Lietuvoje yra svarbi priežastis, dėl kurios terminas pateikti ieškinį turėtų būti atnaujintas, juolab kad ir praleistas terminas nėra ilgas.
9.3. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad rado darbo ginčų komisijos sprendimą savo pašto dėžutėje liepos 16 d., tačiau tokio įrodymo iš esmės pateikti neįmanoma – ieškovas grįžo iš komandiruotės liepos 15 d. ir kitą dieną paėmė iš savo pašto dėžutės voką su sprendimu. Įprastai tokio veiksmo niekas nefiksuoja nei antstolio pagalba, nei atliekant filmavimą ar kviečiant liudytojus, kurie tai patvirtintų. Ieškovas nesitikėjo rasti sprendimą, todėl nepasirūpino to užfisavimu.
9.4. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini), gana prastai mokantis lietuvių kalbą, jo išsilavinimas – (duomenys neskelbtini), iš esmės visą savo gyvenimą dirba vairuotoju. Sprendimo tekstas jam nebuvo suprantamas, nes ieškovo lietuvių kalbos mokėjimo lygis tam yra per žemas. Todėl jam negali būti taikomi vidutiniškai rūpestingo ir atidaus asmens, turinčio suvokimą apie teisę ir terminų laikymąsi, standartai.
9.5. Nepaisant to, kad ieškovas būdavo Lietuvoje kelias dienas per mėnesį, tos dienos jam nebūdavo išeiginės, jomis ieškovas vykdavo su autotransportu į krovinio pasikrovimo vietą, kuri nebuvo vien tik Vilnius, taip pat tomis dienomis ruošdavo transporto priemonę naujam reisui, todėl negalėjo darbo dienos metu, kai dirba ir advokatai, atvykti pas juos ir susitarti dėl teisinės pagalbos. Ieškovas telefonu nesugebėdavo paaiškinti ginčo esmės, o advokatai įprastai bent preliminariai susipažįsta su procesiniais dokumentais ir tik tada pasako, ar sutinka (sugeba) suteikti teisinę pagalbą ar ne.
9.6. Kai ieškovas turėjo laiko ir kreipdavosi teisinės pagalbos, jam atstovauti su ieškovu susitikęs advokatas K. Jokimas nei advokatas A. Jucevičius nesutiko, iki kol ieškovas kreipėsi pas advokatą A. Putną. Kitu laiku ieškovas dirbo pas darbdavį visą darbo dieną.
9.7. Nors terminas ieškiniui duoti ir buvo praleistas, tačiau neženkliai ir iš esmės dėl to, kad ieškovas didžiąją termino dalį nebuvo Lietuvoje, o kitomis dienomis nebuvo Vilniuje, be to vasaros metu užtruko nemažai laiko surasti advokatą.
10. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovas yra nesąžiningas ir teismui neatskleidžia aplinkybės, kad suskubo kreiptis į teismą tik tuomet, kai antstoliai pradėjo vykdyti priverstinį išieškojimą. Ieškovas žinojo apie jam iškelta darbo bylą, nes pat darbdavys buvo ieškovą apie tai informavęs, tačiau darbuotojas buvo visiškai abejingas, nes jo pozicija buvo tokia, kad darbdaviui nepavyks iš jo išieškoti žalos.
10.2. Nepriklausomai nuo to, ieškovas yra užsienietis ar Lietuvos Respublikos pilietis, gerai ar blogai mokantis valstybinę kalbą, visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs, todėl ieškovo argumentas, kad turėtų būti žiūrima nuolaidžiau, prieštarautų bendriesiems teisės principams ir tokiu būdu būtų pažeidžiama kitos ginčo šalies teisė.
10.3. Atsižvelgiant į ieškovo buvimo Lietuvoje terminus, jo paties nurodytas aplinkybes dėl kreipimosi į kelis advokatus, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas piktnaudžiauja teise, o kreipimosi į teismą iniciatyvą ieškovui pasireiškė tik tuomet, kai antstoliai pradėjo priverstinį išieškojimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl naujų įrodymų
13. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – advokato Kęstučio Jokimo elektroninį laišką ir advokato Algirdo Putnos kreipimąsi į darbo ginčų komisiją bei atsakymą iš jos. Ieškovo teigimu, nurodyti įrodymai patvirtina priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas ieškiniui paduoti, svarbą, bei aplinkybę, kad ieškovas buvo pakankamai aktyvus, gimdamas savo pažeistas teises.
14. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti nauji įrodymai jau egzistavo ieškinio pateikimo metu ir galėjo bei turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus ieškovo, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies padėtį, siekiant išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl procesinio termino praleidimo priežasčių svarbos, ieškovo pateikti nauji įrodymai priimami ir bus vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas neatnaujino termino ieškiniui paduoti ir atsisakė priimti ieškinį . Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą ir procesinių terminų praleidimo pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad darbo ginčų komisija 2020 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino atsakovės (darbo byloje – ieškovės) prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš ieškovo (darbo byloje – atsakovo). Anot ieškovo, jis darbo ginčų komisijos sprendimą gavo 2020 m. liepos 16 d., radęs jį pašto dėžutėje. Ieškovas, nesutikdamas su nurodytu darbo ginčų komisijos sprendimu, 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinį pateikė praleidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį teisme. Nenustatęs pagrindo išvadai, kad ieškovas terminą ieškiniui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, teismas ieškovo prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti atmetė ir atsisakė priimti ieškinį.
19. Ieškovas (apeliantas), prašydamas atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, atskirajame skunde nurodo, kad jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, jo darbas yra susijęs su tarptautiniais pervežimais. Nuo darbo ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos (2020 m. liepos 16 d.) ieškovas didžiąją laiko dalį buvo išvykęs į komandiruotes užsienyje (šią aplinkybę patvirtina ieškovo darbovietės pažyma), o tomis dienomis, kai būdavo Lietuvoje, ieškovas važiuodavo į krovinio krovimo ar iškrovimo vietą, tvarkė krovinio dokumentaciją. Dėl prastai mokamos lietuvių kalbos ieškovas nesuprato darbo ginčų komisijos teksto, o dėl nepakankamo išsilavinimo ir žinių, didelio užimtumo ir nesugebėjimo telefonu paaiškinti ginčo esmę, ieškovui nepavyko surasti jį galinčio atstovauti advokato. Be to, net ir suradus advokatą, papildomai laiko atėmė kreipimasis į darbų ginčų komisiją su prašymu pateikti bylos medžiagą, reikalingą ieškiniui parengti, o ją gavus – paties ieškinio parengimas.
20. Ieškovas taip pat teigia, kad aptariamu atveju tarp šalių kilęs darbo ginčas buvo išnagrinėtas netinkamai, neįvertinus ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovės patirtos žalos dydžiu ir priežastimis (anot ieškovo, darbo ginčų komisija vadovavosi klaidingu atsakovės pateiktu žalos paskaičiavimu, neatsižvelgdama į tai, kad byloje nebuvo įrodymų, jog puspriekabės remontas buvo susijęs su ieškovo sukeltu autoįvykiu, o ne dėl natūralaus jos detalių susidėvėjimo), todėl atsisakymas atnaujinti terminą ieškiniui pateikti nepagrįstai apribotų jo teisę į teisminę gynybą.
21. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Analogiška nuostata įtvirtinta DK 231 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) į teismą su ieškiniu kreipėsi kaip darbuotojas, siekdamas apginti savo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Byloje nenustatyta, kad ieškovas darbo bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu ar kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės būtų elgęsis nesąžiningai ar piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad ieškovas, būdamas (duomenys neskelbtini), dėl prasto lietuvių kalbos mokėjimo nesuprato darbo ginčų komisijos sprendimo turinio, o dėl išsilavinimo ir žinių stokos (ieškovo išsilavinimas – (duomenys neskelbtini)) bei pakankamo laiko neturėjimo (po ginčijamo sprendimo gavimo ieškovas, būdamas tolimųjų reisų vairuotoju, didžiąją laiko dalį buvo išvykęs iš Lietuvos) negalėjo operatyviai susirasti advokato ir pasirūpinti savo tinkamu atstovavimu teisme, be to, sąžiningai klydo, kad buvimas komandiruotėse užsienyje bus laikoma svarbia aplinkybe atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, vadovaudamasis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas terminą ieškiniui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovui terminą ieškiniui paduoti. Ieškovės ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės (žalos atlyginimo) išnagrinėjimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu taip pat prašė teismo priteisti jam iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas. Konstatavęs, kad dėl nurodyto reikalavimo ieškovas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, pirmosios instancijos teismas ir šį ieškinio reikalavimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas nurodytos teismo nutarties dalies neginčija, jokių nesutikimo su ja argumentų nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 430 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atskirasis skundas buvo patenkintas, atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
patenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovui terminą ieškiniui dėl darbo ginčo dėl teisės (žalos atlyginimo) išnagrinėjimo paduoti.
Ieškovo ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės (žalos atlyginimo) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė