Civilinė byla Nr. e2A-922-601/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14776-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.1.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. B., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarui M. L., dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. 2020-09-22 ieškiniu (kurio reikalavimus patikslino 2020-11-18 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo) prašė: 1) atnaujinti jai, t. y. ieškovei J. B., 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; 2) pripažinti negaliojančia 2019-04-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto atsakovui D. B. Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. (notarinio registro Nr. ML2825) dalį dėl 1/2 dalies pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), 1992 m. liepos 23 d. valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėtos 9,38 Eur dydžio įmokos už 800 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 3) pripažinti negaliojančia 2019-04-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto atsakovui D. B. Kauno rajono 1- jo notaro biuro notaro M. L. (notarinio registro Nr. ML3483) dalį dėl 1/2 dalies piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ riboto naudojimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), terminuoto indėlio sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2018-01-30 AB „Swedbank“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) ir esančių AB „SEB bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2018-01-23 AB „SEB bankas“ pažyma Nr. 07.04.08-808), paveldėjimo; 4) priteisti iš atsakovo D. B. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2004 m. išvyko iš Lietuvos gyventi į Ispaniją. Lietuvoje tuo metu liko gyventi jos dukra I. B. (šiuo metu – B.) bei sutuoktinis V. B.. Nuo 2004 m. ji nuolat gyvena Ispanijoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Į Lietuvą buvo grįžusi vos vieną kartą, į 2013 m. vykusias dukros vestuves. Tuo metu aplankė ir dėdę V. V., bendravo su juo. Santuoka su V. B. buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini). Gyvendama Ispanijoje tiek su dukra, tiek su buvusiu sutuoktiniu, ji palaikė ryšius. Taip pat artimą ir pastovų ryšį palaikė su savo broliu - atsakovu D. B.. Nuolat su broliu susirašinėdavo per mobilaus ryšio telefono „Messenger“ programėlę, keisdavosi nuotraukomis, komentuodavo įvairius gyvenimo įvykius. Minėtos programėlės pagalba su D. B. susiskambindavo ir kalbėdavosi gyvai. 2020 m. liepos mėnesį telefonu kalbėjosi su buvusiu sutuoktiniu V. B.. Jis užsiminė jai apie gautą kažkokį laišką bei nurodė, kad tai galimai susiję su V. V. turto paveldėjimu. Pradėjusi daugiau klausinėti, ji iš savo buvusio sutuoktinio sužinojo, kad galimai yra miręs jos dėdė V. V.. Iš karto paskambino broliui D. B., norėdama sužinoti, ar tai yra tiesa. Pastarasis nurodė, kad apie V. V. mirtį nieko nežino. Tačiau iš buvusio sutuoktinio V. B. ji gavo patvirtinimą, kad V. V. tikrai yra miręs, o jo visą palikimą priėmė D. B.. Kadangi ji nuolat gyvena Ispanijoje, tai situacijai išsiaiškinti 2020-07-15 sudarė susitarimą su advokate iš Lietuvos, kuriai pavedė surinkti visą informaciją apie dėdės V. V. mirtį, jo turto paveldėjimo procesą, kitas su tuo susijusias aplinkybes. 2020 m. rugpjūčio mėnesį gavus dokumentus iš kompetentingų įstaigų paaiškėjo, kad V. V. mirė dar (duomenys neskelbtini), o dėl jo turto paveldėjimo kreipėsi D. B., kuriam jau buvo išduoti du paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai. D. B. visus šiuos faktus nuo jos nuslėpė, jai iki pat 2020 m. liepos mėnesio nebuvo žinoma, kad dėdė V. V. yra miręs. Nežinodama šių aplinkybių, ji praleido įstatymų nustatytą 3 mėn. terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ji yra tos pačios eilės dėdės V. V. turto paveldėtoja pagal įstatymą kaip ir atsakovas D. B.. Dėl to, kad nuolat gyvena Ispanijoje, neturėjo tikslios informacijos apie įvykius Lietuvoje. Dėl nesąžiningo D. B. elgesio, ji tik 2020 m. liepos mėnesį atsitiktinai sužinojo apie dėdės mirtį. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad įstatymų nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ji praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl šis terminas jai turi būti atnaujintas. Atnaujinus terminą palikimui po V. V. mirties priimti, turi būti iš dalies panaikinti D. B. 2019-04-08 ir 2019-04-26 išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai.
3. Atsakovas paaiškino, kad J. B. yra jo sesuo. V. V. buvo jų abiejų dėdė, jo ir ieškovės motinos brolis. V. V. kitų artimų giminaičių neturėjo. Iki mirties jis prižiūrėjo dėdę, juo rūpinosi. Žinojo, kad jo sesuo nuo 2004 m. gyvena Ispanijoje. Tačiau niekada nežinojo nei jos gyvenamosios vietos adreso, nei telefono numerio. Su seserimi bendraudavo epizodiškai, naudodamasis mobilaus ryšio telefono programėle „Messenger“. Bendraudavo itin retai, pasveikindavo su šventėmis ir tiek. Kelis kartus per minėtą programėlę su seserimi yra kalbėjęs. Jos visai nedomino jokie įvykiai Lietuvoje, nedomino ir artimi giminaičiai. V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po dėdės mirties jis organizavo jo laidotuves. Laidotuvėse dalyvavo jis su sutuoktine, kaimynai, keli nežinomi žmonės. Apie dėdės mirtį jis J. B. nepranešė, apie tai jai nieko nesakė. Nemanė, kad jai tai įdomu, nes jos jokie įvykiai Lietuvoje nedomino. Be to, jokie teisės aktai ir nenustatė jam pareigos tai daryti. Į V. V. laidotuves nekvietė nei ieškovės dukters, nei jos buvusio sutuoktinio. Vėliau ėmėsi veiksmų palikimui po dėdės mirties priimti, savo vardu tvarkėsi visus būtinus paveldėjimo formalumus, priėmė palikimą. Kadangi jis vienas iki mirties prižiūrėjo dėdę, juo rūpinosi, laiko, jog yra teisinga, kad visas mirusiojo palikimas atiteko jam. Gyvendama Ispanijoje, ieškovė privalėjo domėtis tuo, gyvas vis dar jos dėdė ar ne, galėjo nesunkiai tai sužinoti. Todėl jai praleistas terminas palikimui po dėdės mirties priimti negali būti atnaujintas. Nesutinka ir su paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, nes laiko, kad ieškovei, kuri visiškai nesirūpino savo dėde, nesidomėjo jo gyvenimu, jokia palikimo dalis nepriklauso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) atnaujino ieškovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; 2) pripažino negaliojančia 2019-04-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto atsakovui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. (notarinio registro Nr. ML2825) dalį dėl 1/2 dalies pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), 1992 m. liepos 23 d. valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėtos 9,38 Eur dydžio įmokos už 800 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 3) pripažino negaliojančia 2019-04-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto atsakovui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. (notarinio registro Nr. ML3483) dalį dėl 1/2 dalies piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ riboto naudojimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), terminuoto indėlio sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2018-01-30 AB „Swedbank“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) ir esančių AB „SEB bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini)-7, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2018-01-23 AB „SEB bankas“ pažyma Nr. 07.04.08-808), paveldėjimo.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė J. B. savo reikalavimą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti grindė iš esmės tuo, kad (1) nuolat ir nepertraukiamai gyvendama Ispanijoje, ji iki 2020 m. liepos mėn. net nežinojo apie tai, jog yra miręs jos dėdė V. V., (2) kitas mirusiojo įstatyminis įpėdinis - atsakovas D. B. - šį faktą nuo jos slėpė, o iš jokių kitų asmenų ji apie dėdės mirtį daugiau sužinoti negalėjo.
6. Teismas nurodė, kad buvo neginčijamai nustatyta, jog ieškovė nuo 2013 m. nebuvo grįžusi į Lietuvą, nuolat ir nepertraukiamai gyveno Ispanijoje. Iš to seka, kad apie giminaičio - dėdės V. V. - mirtį ji galėjo sužinoti tik iš artimų giminaičių, gyvenusių Lietuvoje. Tačiau bylos duomenys liudija, kad V. V., savo mirties momentu jau buvo pergyvenęs visus artimus giminaičius (tėvus, brolius/seseris, o vaikų mirusysis neturėjo), dėl ko jo artimiausi giminaičiai buvo likę tik ieškovė ir atsakovas. Tačiau dėdės mirties faktą gerai žinojęs atsakovas šią informaciją nuo ieškovės, savo sesers, sąmoningai slėpė. Nors atsakovas galimai ir nežinojo tikslaus ieškovės adreso Ispanijoje, tačiau jis palaikė tiesioginius ryšius su ja per mobilaus ryšio telefono programėlę „Messenger“ (susirašinėdavo tekstinėmis žinutėmis; atlikdavo balso skambučius). Nepaisant to, jis neinformavo ieškovės apie dėdės V. V. mirtį. Šį faktą jis pats tiesiogiai patvirtino teismo posėdžio metu. Tokio savo elgesio logiškai paaiškinti atsakovas negalėjo, tik teigė, kad tokia pareiga jam nėra nustatyta, bet to, ieškovės nedomino jokie įvykiai Lietuvoje. Nors atsakovas asmeniškai organizavo V. V. laidotuves, tačiau į jas nei ieškovės, nei kitų jai artimų asmenų, pvz. J. B. dukros I. B., atsakovas nekvietė. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti asmenys - I. B. ir V. B. patvirtino, kad apie V. V. mirtį nežinojo, į jo laidotuves kviesti nebuvo ir nedalyvavo. Kad atsakovas slėpė V. V. mirties faktą nuo ieškovės, liudija ir jo elgesys Kauno apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2YT-10482-587/2018 procese. Minėtoje civilinėje byloje atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Ieškovės suinteresuotu asmeniu į nurodytos civilinės bylos nagrinėjimą atsakovas neįtraukė. Teismui įpareigojus jį tai padaryti, atsakovas teigė, kad apie savo sesers J. B. buvimo vietą jis nieko nežino, su ja visiškai nebendrauja, nepalaiko su ja jokių ryšių jau 15 m. Tačiau kaip jau buvo nurodyta, civilinės bylos Nr. e2YT-10482-587/2018 nagrinėjimo teisme metu, atsakovas bendravo su ieškove (pvz. 2018-04-01 jai buvo siųsta tekstinė žinutė „Labas <....> Su balandzio 1-aja :) ha ha“. Nepaisant to, jis jai apie nurodytos civilinės bylos užvedimą neužsiminė. J. B. galiausiai įtraukus į civilinę bylą Nr. e2YT-10482-587/2018 dalyvauti suinteresuoto asmens teisėmis, jai procesiniai dokumentai buvo įteikiami formaliai - viešo paskelbimo būdu. Tai taip pat liudija, kad 2018 m. ieškovė tikrai nieko nežinojo nei apie V. V. mirtį, nei apie atsakovo vykdomas mirusio dėdės palikimo priėmimo procedūras. Teismas sprendė, kad apie dėdės V. V. mirtį ieškovė J. B. iš tiesų sužinojo tik 2020 m. liepos mėn., kada apie tai užsiminė jos buvęs sutuoktinis V. B.. Jokių duomenų, kurie leistų teismui daryti bent minimalią prielaidą, jog šis faktas ieškovei iš kokių nors kitų šaltinių buvo žinomas anksčiau (t. y. dar iki 2020 m. liepos mėn.), nagrinėjamojoje civilinėje byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Todėl teismas konstatavo, kad ieškovei J. B. apie dėdės V. V. mirtį tapo žinoma 2020 m. liepos mėn. Gavusi nurodytą informaciją ieškovė, siekdama įgyvendinti savo, kaip įstatyminės V. V. įpėdinės teises, elgėsi aktyviai, rūpestingai ir sąžiningai - 2020-07-15 sudarė teisinių paslaugų susitarimą Nr. 10-JD2020 su advokate D. J. dėl atstovavimo paveldėjimo teisiniuose santykiuose; ieškovės atstovė operatyviai surinko reikšmingus faktinius duomenis iš kompetentingų institucijų ir registrų; to pasėkoje, ieškovė 2020-09-14 kreipėsi su ieškiniu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus; pastarajam teismui atsisakius ieškinį priimti, ieškovė 2020-09-22 analogišką ieškinį pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
7. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, palikimo atsiradimo momentu individualiai susiklosčiusią situaciją (ieškovė gyveno Ispanijoje, apie dėdės mirtį sužinojo 2020 m. liepos mėn.), šalių elgesį (atsakovas D. B. dėdės mirties faktą sąmoningai slėpė nuo ieškovės), byloje ištirtus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. 1 d., t. y. atnaujinti Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, pripažinus, kad ieškovė J. B. jį praleido dėl svarbių priežasčių.
8. Atnaujinus ieškovei J. B. įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, teismas laikė, kad kitam tos pačios eilės paveldėtojui - atsakovui D. B., vienasmeniškai negalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą palikėjo V. V. turtą. Remiantis tuo, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.81 straipsniu darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas pripažinti iš dalies negaliojančiais atsakovui D. B. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. 2019-04-08 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (notarinio registro Nr. ML2825) ir 2019-04-26 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (notarinio registro Nr. ML3483) 1/2 paveldimo V. V. turto dalyje (Lietuvos Respublikos CK 1.96 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apygardos teismo prašo ieškovės J. B. ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų iš dalies pripažinimo negaliojančiais – atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė J. B. apie V. V. mirtį sužinojo tik 2020 m. liepos mėnesį, kad apeliantas D. B. nuslėpė nuo ieškovės dėdės V. V. mirties faktą, nevertino ir nepasisakė dėl apelianto, kaip palikimą priėmusio įpėdinio, pozicijos dėl termino pratęsimo ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos formuojamos bylose dėl termino atnaujinimo;
9.2. tikint, kad ieškovė apie V. V. mirtį sužinojo iš pokalbio su V. B. metu, tai tas pokalbis galėjo būti 2018 metų vasarą, vėliausiai rudenį, nes kaip tvirtina liudytojai gautuose teismo dokumentuose kalba ėjo apie paveldėjimo reikalus, minimos B., B. pavardės, o dokumentai dėl paveldėjimo reikalų buvo forminami ir siunčiami suinteresuotoms šalims 2018 metais, todėl seka logiškai pagrįsta ir labiau tikėtina išvada, kad ieškovė apie V. V. mirtį vėliausiai sužinojo 2018 metų rugsėjo-lapkričio mėnesį, o ne 2020 m. liepos mėn.;
9.3. ieškovės valią priimti (nepriimti) palikimą rodo jos veiksmai, iki 2020 m. liepos mėnesio neatliko jokių veiksmų palikimui priimti. Tai rodo, kad į paveldėjimo santykius neįstojo sąmoningai, elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, lengvabūdiškai;
9.4. teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas sąmoningai nuslėpė V. V. mirties faktą nuo ieškovės. Ieškovė negyveno Lietuvoje ir nesidomėjo V. V., o apeliantas retai bendraudavo su ieškove (tik per Facebook Messenger programėlę), nežinojo jos adreso;
9.5. teismas be pagrindo pripažino svarbia aplinkybe, neva, apeliantas neįvykdė prievolės nepranešti J. B. apie dėdės V. V. mirtį. Tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Įstatymai ir norminiai aktai neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Palikimą priėmęs įpėdinis neturi prievolės ieškoti kitų įpėdinių, pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, palikėjo turto sudėtį, taip pat jis neturi pareigos informuoti giminaičius apie giminaičio mirtį;
9.6. ieškovė J. B. palikimą atsiradusį po dėdės V. V. mirties (duomenys neskelbtini), turėjo priimti per tris mėnesius, iki 2018-03-14. Tačiau veiksmų dėl palikimo priėmimo ėmėsi tik po 2020 m. liepos mėnesio, praėjus pustrečių metų po palikimo atsiradimo momento, todėl ženkliai be svarbių priežasčių praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Ieškovė su V. V. nuo išvykimo iš Lietuvos praktiškai nebendravo (ieškovė pripažino, jog V. V. aplankė tik 2013 metais), V. V. reikalais ir sveikata nesidomėjo, ryšio su V. V. nepalaikė. Gyvendama užsienyje ji turėjo galimybę, pasinaudodama įvairiomis ryšio priemonėmis palaikyti ryšį su giminaičiais Lietuvoje, domėtis jų gyvenimu ir problemomis, sužinoti duomenis, esančius viešuose registruose, tačiau tokio noro ieškovė nerodė, toks jos elgesys negali būti laikomas sąžiningu, teisingu ir protingu, todėl gyvenimas užsienyje ir informacijos apie V. V. mirtį nežinojimas negalėjo būti pripažinta svarbia priežastimi sukliudžiusią įstatymo nustatytu terminu priimti palikimą.
9.7. Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kaip ieškovės prašymas atnaujinti praleistą terminą paveiks apelianto interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatymo nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejai turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017);
9.8. Termino atnaujinimas nesant svarbių termino praleidimo priežasčių pažeidžia paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principą, teisingo teisėtų interesų balansą. Apeliantas V. V. slaugė, prižiūrėjo ir tvarkė jam priklausantį turtą. V. V. mirus, jį palaidojo savo lėšomis, atstatė (restauravo) antkapį, prižiūri jo kapą. Sutvarkė V. V. palikimo priėmimo reikalus po jo sutuoktinės mirties, tuo tikslu užvedė civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sutvarkė gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimą, sugaišo daug laiko, įdėjo daug pastangų ir pinigų. Apeliantas naudojasi paveldėtu turtu, jį prižiūriu, administruoja, šiuo metu jis jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nuo 2004 metų gyvena Ispanijoje, ilgas gyvenimas ne Lietuvoje, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad savo ateitį ji sieja ne su gyvenimu Lietuvoje. Dėdės V. V. turtu ieškovė niekada nesinaudojo, prie jo pagerinimo neprisidėjo, realiai paveldėtino turto ji niekada nevaldė, apie trejus metus į jį nepretendavo ir manytina neatnaujinus termino palikimui priimti jos turtiniai interesai faktiškai nenukentės, ji gyvena Ispanijoje, turi pragyvenimo šaltinį, akivaizdu paveldėtinas turtas jai reikalingas ne gyvenimo sąlygų pagerinimui. Tuo tarpu atnaujinus terminą palikimui priimti akivaizdžiai pablogėja apelianto turtinė padėtis, jis netenka dalies paveldėto turto, praranda lėšas investuotas į V. V. turto įteisinimą bei pagerinimą, patirtas bylinėjimosi ir kitas išlaidas, patiria materialinę ir moralinę skriaudą.
10. Atsiliepime ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo apelianto D. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2021-02-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-583-950/2021 paliktą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė apie dėdės V. V. mirtį sužinojo anksčiau nei 2020 m. liepos mėnesį. Argumentai apie tai, jog ieškovei apie dėdės mirtį galėjo būti žinoma anksčiau nei 2020 m. liepos mėn., nepagrįsti bylos medžiaga ir grindžiami niekuo nepagrįstomis apelianto prielaidomis. Liudytojų V. B., V. B. ir I. B. patvirtino, kad ieškovė apie dėdės mirtį galėjo sužinoti tik 2020 m. liepos mėnesį, kuomet buvo gautas laiškas iš teismo dėl skolos už vietines rinkliavas;
10.2. rašytinė bylos medžiaga įrodo aktyvius, sąmoningus apelianto veiksmus slepiant nuo ieškovės V. V. mirties faktą. Iš Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. į bylą pateiktos paveldėjimo pagal įstatymą bylos Nr. 18/2018 matyti, jog apeliantas 2018-01-22 su pareiškimu dėl palikimo po V. V. mirties priėmimo kreipėsi į notarą ir išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po V. V. mirties. Šiame pareiškime apeliantas parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis tikslingai nurodęs „kitų įstatyminių įpėdinių nėra“. 2017-02-17 apeliantas per Facebook Messenger pokalbių programėlę parašė ieškovei žinutę „Sese netekom dedes algio uzuojauta tau netekus kriksto tevelio“, tačiau apie tais pačiais metais ((duomenys neskelbtini)) mirusį dėdę V. V. ieškovės neinformavo, nors rašytinė bylos medžiaga patvirtina šalių tarpusavio bendravimą 2017 metais. 2018-03-15 apeliantas pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. V. po sutuoktinės M. V. mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šiame pareiškime apeliantas suinteresuotu asmeniu nurodė tik VĮ Turto banką, ieškovės, kaip suinteresuoto asmens, nenurodė. Apeliantas 2018-05-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10482- 587/2018 (2020-11-18 prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo priedas Nr. 3) buvo įpareigotas pašalinti pareiškimo trūkumus ir įtraukti byloje suinteresuotais asmenimis visus palikėjo V. V. įpėdinius. Apeliantas ieškovę kaip suinteresuotą asmenį šioje byloje įtraukė tik po atskirųjų skundų teikimo ir apeliantui nepalankaus jų išsprendimo. 2018-09-10 patikslintame apelianto pareiškime nurodyta, jog ieškovės paskutinė žinoma deklaruota vieta: (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav. (2020-11-18 prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo priedas Nr. 6), o 2018-09-24 apeliantas siuntė ieškovei savo sūnų fotonuotrauką, turėjo visas galimybes informuoti Ieškovę apie vykstantį teisminį procesą, paklausti ieškovės jos faktinės gyvenamosios vietos adreso Ispanijos Karalystėje, jeigu, kaip tvirtina apeliantas, tikslaus adreso, neva, neturėjo;
10.3. 2018-05-15 Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-10482-587/2018 vykusio teismo posėdžio metu, davęs priesaiką, apeliantas nurodė su ieškove visiškai nebendraujantis, apie ieškovę nieko nežinantis, su ja nepalaikantis jokių ryšių daugiau nei 15 metų, nežinantis, netgi, kurioje šalyje ieškovė gyvenanti (2020-11-18 prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo priedas Nr. 7). Analogiškus faktus apeliantas teikė ir 2018-11-12 Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-10482-587/2018 vykusio teismo posėdžio metu (2020-11-18 prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo priedas Nr. 7). Kaip matyti, apeliantas Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-10482-587/2018 teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi rašytiniai ginčo bylos įrodymai patvirtina ieškovės ir apelianto tarpusavio bendravimą tiek susirašinėjant, tiek susiskambinant (ieškinio priedai Nr. 15-27, 2020-11-18 prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo priedas Nr. 11, 13), to fakto ginčo byloje neneigė ir pats apeliantas. Negana to, rašytinė bylos medžiaga patvirtina šalis siejus artimą ryšį, kadangi apeliantas dalyvavo tiek ieškovės dukros I. B. vestuvėse, tiek turėjo pačios ieškovės išduotą notarinį įgaliojimą atstovauti ieškovės interesams;
10.4. apeliantas gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), Varėna. 2020 m. liepos mėnesį šiuo adresu gavęsi ieškovei adresuotus teismo dokumentus, apeliantas apie tai nedelsiant informavo ieškovę, nufotografavęs Lietuvos pašto pranešimą ir atsiuntęs ieškovei per Facebook Messenger programėlę. Apie tokio laiško gavimą ieškovės dukrą I. B. informavo ir apelianto sutuoktinė. Tuo tarpu 2018 m. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT10482-587/2018 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apeliantas nesiėmė jokios iniciatyvos nei dėl realaus ieškovės adreso teismui pateikimo, nei dėl ieškovės informavimo apie užvestą teisminę bylą, kurioje ji dalyvauja suinteresuoto asmens statusu. Toks nenuoseklus apelianto elgesys patvirtina, jog apeliantas ne tik kad neinformavo ieškovės apie dėdės mirtį, bet ir atliko tyčinius veiksmus slepiant nuo ieškovės V. V. mirties faktą, turėdamas tikslą atimti iš ieškovės paveldėjimo teisę;
10.5. apeliantas atliko tyčinius, sąmoningus veiksmus, kuriais siekė atimti iš ieškovės paveldėjimo teisę: suvokdamas, jog jis yra vienintelis asmuo, iš kurio ieškovė gali gauti informaciją apie dėdės V. V. mirtį, šią informaciją nuo ieškovės sąmoningai slėpė; melavo Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarui M. L. ir pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo su tikrovės neatitinkančiais duomenimis; melavo Kauno apylinkės teismui, nors buvo davęs priesaiką. Toks apelianto elgesys prieštaravo gerai moralei, neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų, pasirinkęs tokį elgesio variantą apeliantas prisiėmė visą su tuo susijusią neigiamų padarinių riziką. Apelianto elgesys lemia ir taisyklės ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymą ir leidžia pripažinti, kad apelianto lūkesčiai vienam paveldėti po dėdės V. V. mirties likusį turtą nėra teisėti, todėl negali būti ginami;
10.6. apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su rūpinimusi V. V., jo namų priežiūra, teisiškai nėra reikšmingos ir nepašalina ieškovės teisės paveldėti mirusio V. V. turto dalies;
10.7. taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuoseklioje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra aiškiai konstatuota, jog teisė į palikimą nesiejama su palikėjo ir paveldėtojų bendravimu iki palikėjo mirties. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti suinteresuotiems asmenims praleistą terminą palikimui priimti, svarbu tai, ar suinteresuoti asmenys, sužinoję apie palikėjo mirtį, pareiškė norą palikimą priimti, ir ar suinteresuotų asmenų kreipimasis su ieškiniu dėl praleisto termino atnaujinimo nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises (2018-12- 20 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1886-896/2018, kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su ginčo bylos). Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovei gavus informaciją apie dėdės V. V. mirtį, ji be nepagrįsto delsimo ėmėsi nuoseklių veiksmų dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų ginčijimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Byloje nustatyta, kad V. V., miręs 2017 m. gruodžio 14 d., yra ieškovės ir apelianto (atsakovo) dėdė. Ieškovė ir apeliantas yra artimiausi likę gyvi V. V. giminaičiai, kurie turi teisę paveldėti jo turtą (penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą - CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliantas gyvena Lietuvoje, o ieškovė nuo 2007 m. yra išvykusi į Ispaniją ir ten gyvena. 2013 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė oficialiai deklaravo išvykimą į Ispaniją. Paskutinį kartą ieškovė į Lietuvą buvo grįžusi tik 2013 m. į dukros Inesos vestuves. Gyvendama Ispanijoje, ieškovė palaikė ryšius su dukra I. B. ir buvusiu sutuoktiniu V. B., taip pat palaikė ryšius ir bendravo su apeliantu (tai darė naudodami mobilaus ryšio telefono programėlę „Messenger“). Mirus V. V., apeliantas nepranešė ieškovei (savo seseriai) apie dėdės mirtį, nepranešė ne tik ieškovei, bet ir jos dukrai bei buvusiam sutuoktiniui, gyvenantiems Lietuvoje, apie laidotuves. 2018 m. sausio 22 d. apeliantas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, nurodydamas, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Siekdamas paveldėti dėdės turtą, apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Tačiau ieškovės suinteresuotu asmeniu į nurodytos civilinės bylos nagrinėjimą neįtraukė. Teismui įpareigojus jį tai padaryti, apeliantas nesutiko ir tokį teismo sprendimą skundė, tačiau aukštesnės instancijos teismui pripažinus, jog ieškovė turi būti įtraukta suinteresuotuoju asmeniu byloje, apeliantas teigė, kad apie savo sesers J. B. buvimo vietą jis nieko nežino, su ja visiškai nebendrauja, nepalaiko su ja jokių ryšių jau 15 m., todėl byla buvo išnagrinėta ieškovei procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu (realiai ieškovei nežinant apie šios bylos nagrinėjimą). 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaras M. L. išdavė vienam apeliantui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus į dėdės likusį turtą. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, o 2020 m. rugsėjo 22 d. su analogišku ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodamas tuo, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos kasacinio teismo praktikos.
15. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
17. Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
18. Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti grindžia tuo, kad nuolat ir nepertraukiamai gyvendama Ispanijoje, ji iki 2020 m. liepos mėn. nežinojo apie jos dėdės V. V. mirtį, o apeliantas tyčia šį faktą nuo jos nuslėpė.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės tokios kaip: 1) ieškovė nuo 2007 m. gyvena Ispanijoje (buvo grįžusi į Lietuvą tik 2013 m.); 2) nepalaikė ryšių su dėdė V. V.; 3) ryšius palaikė su dukra, buvusiu sutuoktiniu ir apeliantu, kurie gyveno Lietuvoje; 4) mirus dėdei, ieškovė apie jo mirtį galėjo sužinoti tik iš dukros, buvusio sutuoktinio ir apelianto, tačiau apeliantas šį faktą nuslėpė tiek nuo ieškovės, tiek nuo jos dukros ir buvusio sutuoktinio; 5) ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad apeliantas (brolis) praneš jai apie dėdės mirtį ((duomenys neskelbtini) nes apie kito dėdės mirtį apeliantas jai pranešė (2017 m. vasario 17 d. žinute); 6) apeliantas pateikdamas pareiškimą notarui dėl dėdės palikimo priėmimo nurodė, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra, t. y. nuslėpė kito įstatyminio įpėdinio buvimą; 6) 2018 m. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-10482-587/2018 (dėl palikimo priėmimo), apeliantas neįtraukė suinteresuotuoju asmeniu ieškovės, nors tai buvo būtina, o teismui tai padarius, apeliantas nenurodė kaip galima susisiekti su ieškove, nors tai neabejotinai žinojo; apie šios bylos nagrinėjimą apeliantas nepranešė ieškovei; ši byla buvo išnagrinėta ieškovei realiai apie ją nežinant; 7) ieškovė apie dėdės mirtį sužinojo tik 2020 m. liepos mėnesį (apie tai jai užsiminė buvęs sutuoktinis V. B.) ir tuoj pat ėmėsi veiksmų (2020 m. liepos 15 d. sudarė susitarimą su advokate ir kreipėsi į teismą), įgyvendinant savo kaip įstatyminės įpėdinės teises, - leidžia spręsti, kad ieškovės elgesys yra pakankamai atidus ir sąžiningas, ieškovė nebuvo nerūpestinga ar aplaidi, įgyvendindama savo kaip įstatyminės įpėdinės teises. Tuo tarpu, apelianto elgesys laikytinas nesąžiningu, nes apeliantas nuslėpė dėdės mirties faktą nuo ieškovės, siekdamas vienas paveldėti turtą. Darytina išvada, kad ieškovės galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po dėdės mirties buvo suvaržyta. Taigi, šiuo atveju, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai laikytinos svarbiomis priežastimis palikimo priėmimo terminui atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
21. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad labiau tikėtina, jog ieškovė apie dėdės mirtį sužinojo 2018 m., o ne 2020 m. liepos mėnesį. Apeliantas tokią prielaidą daro dėl to, kad 2018 m. buvo nagrinėjama apelianto užvesta byla (Nr. e2YT-10482-587/2018) dėl palikimo priėmimo, į kurią teismo iniciatyva buvo įtraukta suinteresuotuoju asmeniu ieškovė, ir kuriai buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Būtent šiuose dokumentuose, kuriuos matė V. B. (ieškovės buvusio sutuoktinio žmona) buvo minimos ieškovės, apelianto ir dėdės pavardės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė apie dėdės mirtį sužinojo 2020 m. liepos mėnesį, nes šiuos ieškovės paaiškinimus patvirtina liudytojai I. B., V. B. ir V. B., kurie nurodo, kad anksčiau, nei 2020 m. liepos mėnesį ieškovei nebuvo pasakyta apie dėdės V. V. mirtį, o ieškovei adresuoti teismo procesiniai dokumentai, iš kurių galima būtų sužinoti apie dėdės mirtį, jai nebuvo įteikti (jie buvo grąžinti teismui).
22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl rūpinimosi dėde, dėl palaidojimo, kapo priežiūros, dėl dėdės turto valdymo nuosavybės teise bei jo netekimo, apelianto turtinės padėties pablogėjimo ir kt.) nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti 800 Eur patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių (šiuo atveju žymiai mažesnės), atitinka bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė