Bylos Nr. 1S-2224-485/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

L. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., paskirta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008-10-21 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., Kauno rajono apylinkės teismo 2010-07-02 nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta 9 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010-07-02, pabaiga – 2019-10-31.

Komisijos 2014-10-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. L. lygtinį paleidimą tvirtinti atsisakė, konstatuodamas, kad šiuo metu nuteistąjį L. L. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis L. L. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Nuteistasis L. L. skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis skunde nurodo, kad yra atlikęs privalomą dalį paskirtos bausmės, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, be to ir prokurorė pritarė Komisijos nutarimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį pataisos namuose, mokėsi, planuoja įsidarbinti, net 7 kartus yra skatintas, kas taip pat rodo, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimų negauta.

Nuteistojo L. L. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. L. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas spręsdamas L. L. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikaltimų pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš nusikaltimų (prekyba žmonėmis), už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Ši nusikalstama veika pagal kaltės formą yra tyčinė, o tai reiškia, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Civilinio ieškinio ( 151341,12 Lt) nuteistasis nėra atlyginęs, naujus nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui.

Nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę L. L. septynis kartus skatintas, mokėsi, tačiau 1 kartą baustas už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, kas parodo, jog atlikdamas bausmę nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis ankščiau šešis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai neturėjo teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, nes jo padaromi nusikaltimai tik sunkėjo, kas rodo nuteistojo polinkį nusikalsti ir lėšas pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu. Iš pataisos namų psichologinės tarnybos ir socialinio tyrimo išvadų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra teisės pažeidimai ir emocinė gerovė (Anglijos kalėjime save žalojo), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (63 balai pagal „OASys“). Be to, nuteistojo atliktos bausmės dalis (iš paskirtų 9 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliko 5 metų 15 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dienai)), vadinasi atlikta bausmės dalis neleidžia padaryti pagrįstų išvadų dėl nuteistojo elgesio ir asmenybės teigiamumo bausmės atlikimo metu. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 str. 2 d.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo L. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                       Algirdas Remeika