Civilinė byla Nr. e2A-97-464/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02066-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.13; 2.6.8.9; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Valbusta“ ir atsakovų J. K., V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1089-275/2018 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Valbusta“ ieškinį atsakovams J. K. ir V. P. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės J. K. ieškinį atsakovams S. K. ir A. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB ,,Valbusta“ 2015-10-16 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams J. K. ir V. P., prašydama:
1.1. priteisti iš atsakovės J. K. 144 810 Eur piniginį įnašą, 10 860 Eur kompensuojamąsias palūkanas už neįvykdytą prievolę įnešti įnašą;
1.2. priteisti iš atsakovės J. K. 4 839,03 Eur palūkanas sumokėtas pagal paskolos sutartį ir 635,91 Eur mokesčius;
1.3. priteisti solidariai iš atsakovų J. K. ir V. P. 4 635,41 Eur skolą, 310,23 Eur palūkanas;
1.4. priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Šiame ieškinyje nurodė, kad atsakovė J. K. ir S. K. 2013-09-10 pasirašė ieškovės MB ,,Valbusta“ steigimo sutartį. Pagal steigimo sutarties 8.1 ir 8.2 punktus, steigėjas S. K. įsipareigojo įnešti nepiniginį įnašą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 144 810 Eur (500 000 Lt), o atsakovė J. K. įsipareigojo į bendrijos sąskaitą ne vėliau kaip iki 2014-03-31 įnešti atitinkamo dydžio piniginį įnašą, t. y. 144 810 Eur (500 000 Lt). Ieškovės teigimu, S. K. savo įsipareigojimą įvykdė, o atsakovė J. K. iki nustatyto termino piniginio įnašo neįmokėjo, į jai 2015-04-10, 2015-07-02 siųstus raginimus nereagavo. Todėl prašė nesumokėtą įnašą ir nuo jo priskaičiuotą 10 860 Eur palūkanų sumą (5 proc. nuo įnašo sumos, skaičiuojant nuo 2014-12-31 iki ieškinio pateikimo) iš atsakovės priteisti.
3. Taip pat nurodė, kad bendrijos narių 2014-06-03 sprendimu su Vilniaus regiono kredito unija 2014-09-16 buvo pasirašyta paskolos sutartis, kuria kotedžų statybos darbams pabaigti bendrijai buvo suteikta 86 886 Eur paskola. Pagal bendrijos steigimo sutartį už tokios paskolos grąžinimą yra atsakingi abu steigėjai, tačiau įmokas mokėjo tik S. K., kuris taip pat buvo priverstas mokėti ir palūkanas. Todėl prašė S. K. sumokėtas 4 839,03 Eur palūkanas priteisti iš atsakovės bendrijai kaip žalos atlyginimą. Jeigu atsakovė būtų laiku sumokėjusi įnašą, šių papildomų išlaidų, susijusių su paskolos gavimu, bendrija nebūtų patyrusi, statybos darbai būtų atlikti ne iš skolintų lėšų, o iš steigėjos įnašo. Taip pat ieškovė prašė priteisti už šią atsakovę laikotarpiu nuo 2015-04-20 iki 2015-06-17 į valstybės biudžetą sumokėtas 635,91 Eur socialinio draudimo įmokas, nurodžiusi, kad pati atsakovė J. K. šių įmokų nemokėjo.
4. Reikalavimus atsakovui V. P. ieškovė grindė aplinkybėmis, kad šis yra steigėjos, atsakovės J. K., sugyventinis, laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2015-03-18 atstovavęs ieškovę pagal jam išduotą įgaliojimą, bendrijos vadovo ligos metu vadovavęs statybų procesui ir pasisavinęs bendrijos turtą. Atlikus inventorizaciją buvo nustatyta, kad šis atsakovas yra skolingas bendrijai 3 446,92 Eur grynųjų pinigų, taip pat trūksta turto – perforatoriaus ir siauro plokščio kalto, kurių vertė 1 188,49 Eur. Taigi bendrijai buvo padaryta turtinė žala, kurią solidariai turi atlyginti abu kartu veikę atsakovai.
5. Vilniaus apygardos teisme 2015-11-18 ieškinį atsakovams S. K. bei A. K. pateikė ir J. K., prašydama pripažinti bendrijai ,,Valbusta“ nuosavybės teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtą statyti pastatą, kuriam adresas nesuteiktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat panaikinti šių pastatų teisinę registraciją atsakovo S. K. vardu.
6. J. K. savo ieškinyje nurodė, kad MB ,,Valbusta“ buvo įsteigta siekiant ginčo sklype pasatyti kotedžus ir, juos pardavus, gauti pelną. Teigia, kad steigėjai įvertinę tai, kad fizinio asmens vardu vykdyti statybos darbus yra paprasčiau, be to, bendrijai buvo taikomi laikini apribojimai dėl nelegalios statybos, nusprendė, kad statytoju bus nurodoma ne bendrija, o vienas jos steigėjų – S. K.. Atitinkamai, ir statybų leidimas buvo išduotas ne bendrijos, o steigėjo vardu. Kaip tvirtino J. K., steigėjų buvo susitarta, kad po statybos darbų pabaigos pastatai bus perduoti bendrijai, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat teigė, kad ji savo asmeninėmis lėšomis finansavo dalį statybos darbų, apmokėdama išrašytas sąskaitas, todėl šis turtas yra pastatytas steigėjų lėšomis ir laikytinas bendrijos, o ne vieno iš jos steigėjų turtu.
7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2015-12-11 nutartimi prie civilinės bylos pagal MB ,,Valbusta“ pareikštą ieškinį prijungė bylą pagal J. K. ieškinį. Bylą nagrinėjusio teismo 2016-04-21 nutartimi nustatyta, kad ieškove byloje yra MB ,,Valbusta“, o atsakovais – J. K., V. P., S. K. ir A. K..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2018-02-20 sprendimu ginčą išsprendė taip: 1) ieškovės MB ,,Valbusta“ ieškinį patenkino iš dalies ir jai iš atsakovės J. K. priteisė 144 810 Eur piniginį įnašą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš atsakovo V. P. priteisė ieškovei 1 759,98 Eur negrąžintų lėšų; 3) priėmė ieškovės MB ,,Valbusta“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl solidarios atsakovės J. K. atsakomybės su atsakovu V. P., dėl reikalavimo dalies priteisti iš atsakovo V. P. 2 180,43 Eur skolą ir šioje dalyje palūkanų sumos priteisimo, dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės J. K. 635,91 Eur sumą už ją sumokėtų mokesčių valstybei ir šiose dalyse bylą nutraukė; 4) kitoje dalyje ieškovės MB ,,Valbusta“ ieškinį atmetė; 5) taip pat atmetė atsakovės J. K. ieškinio reikalavimus atsakovams S. K. ir A. K.; 6) priteisė ieškovei MB ,,Valbusta“ iš atsakovės J. K. 2 061 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą; 7) priteisė iš atsakovų J. K. ir V. P. lygiomis dalimis – po 4,84 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, taip pat iš J. K. 1 275 Eur žyminio mokesčio valstybei, bendra iš jos priteista valstybei suma – 1 279,74 Eur, o iš V. P. 40 Eur žyminio mokesčio valstybei, bendra iš jo valstybei priteista suma – 44,84 Eur; 8) grąžino ieškovei MB „Valbusta“ 15,75 Eur žyminio mokesčio.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateiktame 2015-12-28 procesiniame dokumente atsisakė dalies savo reikalavimų, tokį atsisakymą teismas įvertino kaip neprieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajai tvarkai, todėl jį priėmė ir šioje ginčo dalyje bylą nutraukė.
10. Ieškovės MB ,,Valbusta“ reikalavimą priteisti iš atsakovės J. K. 144 810 Eur piniginį įnašą teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Nustatė, kad atsakovė neįvykdė 2013-09-10 steigimo sutarties 8.2.1. punkte numatyto įsipareigojimo įmokėti 144 810 Eur įnašą iki 2014-03-31. Atsakovės J. K. argumentus, kad iš jos asmeninių lėšų buvo mokama už kotedžų statybos darbus (iš viso 54 528,11 Eur, ekvivalentas 188 274,65 Lt) ir todėl iš dalies savo pareigą ji įvykdė, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, nepatvirtina tokio fakto, kad jos lėšomis buvo finansuojamos ginčo pastatų statybos. Tokią aplinkybę paneigia ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie patvirtino, kad jiems už atliktus statybos darbus mokėjo ieškovė MB ,,Valbusta“. Taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad steigėjas S. K. neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti už darbus, priešingai, šis pateikė įrodymus apie gautą paskolą.
11. Tačiau teismas netenkino išvestinio iš pirmojo ieškovės reikalavimo dėl 10 860 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės J. K. už, ieškovės teigimu, jos įsipareigojimo įmokėti įnašą neįvykdymą. Nurodė, kad ieškovė savo veiksmais, t. y. ir be atsakovės įnašo vykdydama statybos darbus, nespręsdama dėl jos pašalinimo iš bendrijos, suteikė atsakovei pagrįstų lūkesčių, kad terminas tokiai jos prievolei įvykdyti yra pratęstas.
12. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš šios atsakovės 4 839,03 Eur palūkanas kaip bendrijos nuostolius už jos veiklos tęstinumui (statybos darbams užbaigti) paimtą paskolą, kurių, kaip teigė ieškovė, buvo galima išvengti atsakovei laiku sumokėjus įnašą, teismas šią statybos kaštų padidėjimo riziką priskyrė pačiai ieškovei. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė žinodama, jog atsakovė nevykdo įsipareigojimo įmokėti piniginį įnašą, priėmė sprendimą sudaryti paskolos sutartį ir joje numatytomis sąlygomis mokėti palūkanas, teikia pagrindą išvadai, kad pati bendrija ir yra atsakinga už paskolos paėmimą bei dėl to padidėjusias išlaidas.
13. Teismas patenkino reikalavimą dėl 1 759,98 Eur skolos priteisimo iš atsakovo V. P. nurodęs, kad šio įsiskolinimo faktą patvirtina bendrijos buhalterinėje apskaitoje esantys duomenys ir UAB ,,Apskaitos analitikai“ pateikti skaičiavimai. Įrodymų, paneigiančių paminėtas faktines aplinkybes, atsakovas nepateikė. Tačiau kito ieškovės reikalavimo – dėl skolos, kuri lygi jam patikėto ir negrąžinto turto (perforatoriaus) vertei, pritesimo teismas netenkino konstatavęs, kad byloje nėra atsakovo kaltės įrodymų dėl šio turto praradimo.
14. Vertindamas atsakovės J. K. reikalavimą pripažinti ginčo statinius bendrijos nuosavybe ir panaikinti jų registraciją atsakovo S. K. vardu, teismas visų pirma pažymėjo, kad atsakovė J. K., būdama tik bendrijos nare, neturėtų teisės jos atstovauti. Tačiau pareikštu reikalavimu ji siekia naudos bendrijai, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2011), jai kaip bendrijos narei pripažino teisę reikšti netiesioginį ieškinį bendrijos vardu. Visgi teismas padarė išvadą, kad toks reikalavimas – pripažinti MB „Valbusta“ nuosavybės teises į du kotedžus ir panaikinti jų teisinę registraciją S. K. vardu, nėra pagrįstas.
15. Teismas nustatė, kad ieškovė MB „Valbusta“ ir atsakovas S. K. 2013-09-25 sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti keturių sublokuotų kotedžų statybos darbus už sutartą kainą, o atsakovas S. K. – šiuos darbus organizuoti, tinkamai ir laiku atsiskaityti su darbus vykdysiančia ieškove MB „Valbusta“. Taigi šia rangos sutartimi šalys nesulygo, kad po statybos darbų atlikimo sukurtas (pastatytas) turtas bus perduotas ir įregistruotas bendrijos vardu. Į bylą nebuvo pateikta ir jokių kitų tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, tai, kad statybos darbai ir medžiagos buvo apmokamos iš bendrijos lėšų, nereiškia, kad bendrija dėl to įgyja teisę į naujai sukurtus daiktus.
16. Teismas taip pat pažymėjo, kad, steigiant bendriją, jos tikslas galėjo būti vykdyti kotedžų statybą, juos įregistruoti kaip bendrijos turtą ir parduoti. Tačiau tolesnė bendrijos veikla – rangos sutarties sudarymas su vienu iš bendrijos narių S. K. kaip užsakovu, tokia sutartimi iš esmės atsisakant kotedžų nuosavybės teisių įregistravimo bendrijos vardu, lėmė, kad turtas tapo S. K. ir jo sutuoktinės A. K. nuosavybe. Nereiškiant reikalavimo rangos sutartį pripažinti negaliojančia, nesant pagrindo pripažinti ją niekine kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, sukurto nekilnojamojo turto įregistravimas jo statytojo S. K. vardu atitiko įstatymo ir sutarties reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodomi galimai neteisėti atsakovo S. K. veiksmai, susiję su CK 2.87 straipsnio 1-3 dalyse numatytų pareigų pažeidimu, galėtų tapti pagrindu reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti bendrijos nuosavybės teisės į ginčo turtą atsiradimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Ieškovė MB ,,Valbusta“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-02-20 sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti iš atsakovės J. K. 4 839,03 Eur palūkanas, sumokėtas pagal paskolos sutartį, ir 11 209,60 Eur palūkanas už termino įnešti pinginį įnašą praleidimą, panaikinti ir šiuos reikalavimus patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
17.1. Atsakovė J. K., kaip bendrijos narė, privalėjo vykdyti prievoles pagal sutartis, kurias kaip bendrijos vadovas ir atstovas sudarė atsakovas S. K., t. y. prievolę mokėti įmokas pagal 2014-09-16 su Vilniaus regiono kredito unija sudarytą paskolos sutartį. Tačiau atsakovė įmokų pagal paskolos sutartį nemokėjo, neįnešė sutarto pinginio įnašo, iš bendrijos nepasitraukė ir taip apsunkino jos veiklą. Neatlikus šių neteisėtų veiksmų. bendrija nebūtų patyrusi 4 839,03 Eur žalą.
17.2. Atsakovė J. K. nereagavo į raginimus ir pretenzijas įvykdyti savo pareigą įnešti įnašą, be to, nedalyvavo šaukiamuose susirinkimuose, todėl dėl kvorumo nebuvimo negalėjo būti priimami su bendrijos veikla ir valdymu susiję sprendimai. Konstatavęs jos pareigos įnešti įnašą nevykdymą bei tai, kad atsakovė buvo nesąžininga, teismas privalėjo tenkinti reikalavimą dėl palūkanų už šios prievolės nevykdymą priteisimo.
18. Atsakovai J. K. ir V. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-02-20 sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas, o atsakovės J. K. atmestas, ir ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės – patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Byloje esantys įrodymai (antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytojo A. V. paaiškinimai, PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai) patvirtina, kad šalys susitarė, jog steigėja J. K. turtinį įnašą pagal steigimo sutartį sumokės ne piniginėmis lėšomis į bendrijos sąskaitą, o apmokėdama už bendrijos vykdomus statybos darbus bei medžiagas. Bendrija, kaip J. K. kreditorė, sutiko priimti įnašą tokia forma, o J. K. tokia forma prievolę įvykdė.
18.2. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino teismo eksperto D. Kalibato turto vertinimo akto, kuriuo nustatyta, kad kotedžų statybos darbams atlikti buvo reikalinga 275 041 Eur. Taip pat ignoravo faktą, kad dalis darbų buvo apmokėti iš bendrijai suteiktos 78 197,40 Eur paskolos. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad iš ieškovės ir atsakovo S. K. lėšų buvo finansuota dalis statybos kaštų, t. y. 127 321,12 Eur, o iš kokių lėšų buvo padengta likusi dalis (147 719,88 Eur) teismas nenustatė.
18.3. Priešingai nei sprendė teismas, byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad vienas atsakovas S. K. finansavo statybas. Aplinkybė, kad daugiau nei prieš dešimt metų atsakovas galimai Baltarusijos piliečiui už 115 848 Eur pardavė antikvarinį žiedą ir galimai atgavo juridiniams asmenims paskolintas lėšas, nepatvirtina galėjimo finansuoti statybas. Jei atitinkamo dydžio lėšos ir buvo gautos, jos per tokį ilgą laiką galėjo būti išleistos.
18.4. Teismas nevertino atsakovo S. K. turtinės padėties kotedžų statybos metu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo pajamos 2011-2014 m. siekė nuo 9 000 Eur iki 12 500 Eur per metus. Tai patvirtina faktą, kad jis iš savo lėšų negalėjo finansuoti statybų.
18.5. Priešingai nei teigia ieškovė MB „Valbusta“, į bylą jos pateikta buhalterinė pažyma nepatvirtina fakto, kad visą ekspertizės akte nurodytą sumą sumokėjo bendrija. Tarp įrodymų pateiktos išlaidos, patirtos įrengiant kotedžų vidų, nors į ekspertizės aktą šie vidaus apdailos darbai nebuvo įtraukti, nenurodytos kainos su PVM. Be to, iš kredito unijos gauta paskola buvo panaudota vidaus apdailai.
18.6. Atsakovės J. K. prisidėjimą prie statybų finansavimo patvirtina jos sąskaitos, esančios AB Danske bank išrašas, iš kurio matyti, jog kotedžų statybos laikotarpiu ji turėjo pakankamai lėšų statybų finansavimui, per šį laikotarpį buvo gauta 209 234,59 Eur įplaukų (išlaidų – 202 566,16 Eur), sistemiškai piniginės lėšos buvo gryninamos iš sąskaitos. Faktą, kad ir atsakovas V. P. turėjo lėšų, patvirtina 2006-10-28 paskolos raštas bei 2014-10-28 skolos grąžinimo raštelis.
18.7. Aplinkybė, kad savo buhalterinėje apskaitoje bendrija neatvaizdavo J. K. panaudotų už kotedžų statybos darbus bei medžiagas lėšų, įrodo ne tai, kad tokių lėšų ši atsakovė neskyrė, o tai, kad atsakovas S. K., kaip bendrijos vadovas, piktnaudžiavo pareigomis siekdamas sau naudos. Pretenzijas dėl tariamai neįnešto turtinio įnašo pastarasis pradėjo reikšti tik 2015 m., t. y. tik tuomet, kai kotedžai jau buvo pastatyti ir tolimesnis atsakovų dalyvavimas nebebuvo reikalingas.
18.8. Teismas nevertino tikrųjų šalių ketinimų steigiant bendriją. Tikrieji šalių ketinimai buvo ant atsakovo S. K. perduoto žemės sklypo bendrijos vardu pastatyti kotedžus ir juos pardavus gauti pelną. Nei bendrijos steigimo dokumentuose, nei vėlesniuose susitarimuose nebuvo nurodyta, kad bus sukurtas vienam iš steigėjų asmeniškai priklausysiantis turtas. Priešingas aiškinimas yra nelogiškas ir reikštų tai, kad steigėjų lėšomis vienam iš narių būtų pastatyti ir nuosavybės teise perduoti statiniai, o kiti nariai gautų pajamas tik už atliktus rangos darbus.
18.9. Aplinkybę, kad tikrasis ginčo pastatų savininkas turėjo būti bendrija, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai bei tokios faktinės aplinkybės, kad žemės sklypas, ant kurio pasatyti ginčo pastatai, buvo perduotas bendrijos nuosavybėn, papildoma žemės sklypo dalis įgyta taip pat bendrijos vardu (2015-04-27 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis). Pasiūlyme dėl projekto vystymo nurodyta, kad pelną ketinama gauti pastačius ir pardavus kotedžus, 2014-07-21 nekilnojamojo turto vertinimo techninėje užduotyje turto savininke nurodyta bendrija. Be to, už įsigytą kotedžą vienas iš pirkėjų sumokėjo būtent bendrijai.
18.10. Teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo V. P. priteista skola, yra nemotyvuota. Nėra aišku iš kokių teisinių santykių yra kildinamas ieškovės reikalavimas, kokių įsipareigojimų V. P. neįvykdė, kokie pirminiai skolos susidarymo dokumentai patvirtina prievolės egzistavimą. UAB ,,Apskaitos analitika“ pažymose informacijos apie šį įsiskolinimą nėra, UAB ,,Aljanika“ 2015-04-03 specialisto išvadoje taip pat nenurodytas tokios prievolės pagrindas.
19. Ieškovė MB ,,Valbusta“ pateiktame atsiliepime (DOK-37542) į atsakovų J. K. ir V. P. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus rašytinius įrodymus. Kito ieškovės atstovo surašyto atsiliepimo (DOK-38846), kuris taip pat priimtas teisėjos 2018-08-17 rezoliucija, yra pateiktas pirmas lapas, todėl nei jo motyvai, nei reikalavimai nėra aiškūs ir negali būti aptariami. Toliau byloje vertintini tik atsiliepime (DOK-37542) nurodomi tokie argumentai:
19.1. Atsakovai neįrodė, kad šalys raštu ar konkliudentiniais veiksmais būtų sutarė, kad steigimo sutartyje numatytas atsakovės J. K. įsipareigojimas įnešti piniginį įnašą būtų pakeistas į susitarimą, kad ji atitinkama suma padengs statybos kaštus. Nė viename iš vykusių bendrijos susirinkimų toks klausimas nebuvo sprendžiamas. Tiek siųstuose raginimuose, tiek pretenzijose buvo reikalaujama būtent sutartyje nurodytu būdų įvykdyti prisiimtą prievolę.
19.2. Tik 2015 m. atlikus auditą tapo aišku, kad steigėjo S. K. ligos metu statybos darbus koordinavęs ir pagal įgaliojimą veikęs atsakovas V. P. dalį statybinių medžiagų panaudojo kituose savo vykdomuose projektuose.
19.3. Statybos buvo finansuojamos iš S. K. asmeninių lėšų, iš kredito unijos gauta paskola bei lėšomis, gautomis pardavus dalį pastatyto turto. Kiti atsakovai savo lėšomis prie jų statybos neprisidėjo, nors tokią pareigą ir turėjo.
19.4. Atsakovų nurodytoje ekspertizės išvadoje paskaičiuota 100 proc. baigtumo kotedžų statybos kaina. Tuo tarpu faktiškai bendrijos lėšomis tik vienas iš keturių kotedžų buvo pastatytas visiškai, kitų baigtumas – 47 proc. Jie buvo pabaigti statyti kitų asmenų lėšomis – šį turtą įsigijusių asmenų, atsakovo S. K. ir jo dukros lėšomis.
19.5. Į bylą pateikti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A39-964/2008, 2006-2014 m. deklaracijos) patvirtina faktą, kad atsakovas S. K. turėjo pakankamai lėšų ginčo turto statyboms finansuoti. Tuo tarpu įrodymų, kad kiti atsakovai buvo pajėgūs vykdyti turtinius įsipareigojimus byloje nėra. J. K. pajamos siekė 1 570,97 Eur/mėn., ji turi banko paskolą, turtas įkeistas, atsakovui V. P. priklausantis turtas yra areštuotas, jo atžvilgiu užvesta 30 vykdomųjų bylų, pradelsto skolos siekia 3 mln. Eur.
19.6. Ieškovė buvo įsteigta siekiant plėtoti nekilnojamojo turto projektus ant vieno steigėjo turimų žemės sklypų – kitos steigėjos finansiniais resursais. Pajamas iš atliktų statybos darbų bendrijos dalininkai turėjo gauti fiksuotu tarifu pagal šalių pasirašytą rangos sutartį.
20. Atsakovai J. K. ir V. P. atsiliepime į ieškovės MB ,,Valbusta“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:
20.1. Atsakovė J. K. pareigą įnešti steigėjos turtinį įnašą į bendriją įvykdė apmokėdama už bendrijos vykdomus statybos darbus ir medžiagas. Bendrija, kaip J. K. kreditorius, sutiko priimti įnašą tokia forma, todėl pripažintina, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Dėl to reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą yra nepagrįstas.
20.2. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad abu bendrijos nariai (kaip steigėjai) yra solidariai atsakingi pagal paskolos sutartį. Bendrijos narys nėra atsakingas už jos prisiimamas prievoles, tai nenumatyta nei steigimo sutarties 6 punkte, nei ieškovės 2014-06-03 narių sprendimo 3 punkte (jame kalbama apie S. K. įgaliojimą atstovauti MB ,,Valbusta“ pasirašant paskolos sutartį), nei vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutarties 2.1 punkte (kuriame kalbama apie teisę vadovui bendrijos vardu sudaryti sandorius).
20.3. Atsakovė J. K. įrodė, kad pareigą įnešti įnašą ji įvykdė tinkamai, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas tenkinti išvestinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.
20.4. Ieškovė 2018-03-22 ir 2018-03-23 (o vėliau ir 2018-03-26) pateikė skirtingo turinio apeliacinius skundus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šioje byloje apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2018-03-22, t. y. galutinis apeliacinio skundo turinys, lyginant su termino eigoje pateiktu apeliaciniu skundu, buvo tikslinamas pasibaigus skundo padavimo terminui, todėl patikslinto apeliacinio skundo nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje pažeistų CPK 323 straipsnį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
21. Ieškovė MB ,,Valbusta“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-37542) pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2015-06-15 paskolos sutartį, antstolio V. Milevičiaus 2018-07-20 pažymą, kuriuos prašo prijungti prie bylos medžiagos. Pateiktais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti savo tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į atsakovų J. K. ir V. P. apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kad atsakovė J. K. neturėjo pakankamai lėšų, todėl ne tik neįvykdė, bet ir objektyviai negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimo įnešti į bendrijos kasą piniginį įnašą, o vienbučių gyvenamųjų namų statybos buvo finansuojamos išimtinai atsakovo S. K. lėšomis.
22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimo ribojimu yra siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, o bylos dalyviai skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, nesukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kiekvienas proceso dalyvis turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.
23. Ieškovė MB „Valbusta“ nuo bylos iškėlimo teisme dienos, be kita ko, įrodinėjo tai, kad atsakovė J. K. netinkamai vykdė savo pareigą dėl piniginio įnašo sumokėjimo, ne kartą teismui teikė tiek šiuos teiginius, tiek ir teiginius apie tai, kad statybos darbai buvo finansuojami būtent atsakovo S. K. asmeninėmis / skolintomis lėšomis, pagrindžiančius duomenis. Todėl toks ieškovės elgesys, kuomet dalis įrodymų, šiuo atveju 2015-06-15 paskolos sutartis, t. y. dokumentas, apie kurį jai neabejotinai buvo žinoma nuo jo sudarymo momento, teikiami ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismui, nėra suderinamas su sąžiningo bylinėjimosi principu. Teisėjų kolegija atsisako priimti į apeliacinę bylą tokius naujus duomenis.
24. Nepriimamas ir kitas ieškovės pateiktas įrodymas – antstolio 2018-06-20 pažyma. Pateiktoje pažymoje antstolis V. Milevičius, vykdantis Vilniaus apygardos teismo 2015-10-22 nutartį, kuria atsakovų J. K. ir V. P. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas), pateikė informaciją apie aprašytą atsakovų turtą. Nagrinėjamoje byloje aktuali atsakovų finansinė padėtis buvusi iki 2015 m., todėl įrodymas, kuriame pateikti duomenys apie jų finansinę padėti ginčui neaktualiu laikotarpiu, laikytinas pertekliniu ir nesusijusiu su ginčo dalyku, todėl taip pat nepriimamas.
Dėl pareigos įnešti piniginį įnašą ir statybos darbų finansavimo
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, iš esmės sutinka su atsakovų J. K. ir V. P. apeliacinio skundo argumentais, kuriais yra kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė neįrodė atliktų mokėjimų už ginčo objektu tapusio turto sukūrimą, nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal bendrijos steigimo sutartį ir todėl turi sumokėti joje nurodyto dydžio piniginį įnašą – 144 810 Eur.
26. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovei kilo pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, kad statybos buvo finansuojamos išimtinai vieno bendrijos steigėjo (atsakovo S. K.) asmeninėmis ir skolintomis iš banko lėšomis, nes antroji steigėja (atsakovė J. K.) neįvykdė steigimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo, kurį turėjusi įvykdyti išimtinai toje sutartyje nurodytu būdu – ne vėliau nei iki 2014-03-31 sumokėti 144 810 Eur (500 000 Lt) piniginį įnašą. Atsakovė J. K., atsikirsdama į ieškinį bei įrodinėdama prievolės pagal steigimo sutartį įvykdymą, nurodė tokius argumentus, kad steigėjai konkliudentiniais veiksmais pakeitė steigimo sutarties nuostatas ir susitarė, kad vietoje piniginio įnašo sumos ji padengs statybų išlaidas tiesiogiai tiekėjams, tvirtino tą faktiškai ir dariusi bei turėjusi pakankamai finansinių resursų, pateikdama į bylą tai patvirtinančius įrodymus.
28. Sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, įpareigoja visas sutartis aiškinti sąžiningai ir pirmiausiai nagrinėti tikruosius šalių ketinimus jas sudarant, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (šios normos 1 d.). Taip pat aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į šalių derybas prieš ją sudarant, tarpusavio santykių praktiką bei šalių elgesį po sutarties sudarymo (5 d.).
29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai J. K. ir S. K. 2013-09-10 pasirašė steigimo sutartį, kuria kartu įsteigė ribotos civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį, kurios teisinė forma – mažoji bendrija, bendrijos pavadinimas – MB ,,Valbusta“, steigiamos bendrijos atstovavimą pavesdami steigėjui S. K. (1 p., 2 p., 4 p.). Steigėjai taip pat susitarė dėl įnašų, jų dydžio ir įnešimo tvarkos, t. y. kad atsakovas S. K. ne vėliau kaip iki 2014-03-31 įneš nepinginį įnašą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį abi šalys tarpusavio sutarimu įvertino 144 810 Eur (500 000 Lt), o atsakovė J. K. piniginį įnašą – ne vėliau kaip iki 2014-03-31 į bendrijos banko sąskaitą perves 144 810 Eur (500 000 Lt) (8 p.).
30. Steigėjai 2014-03-01 pasirašė nepiniginio įnašo perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo ieškovė priėmė steigėjui S. K. ir jo sutuoktinei A. K. priklausiusį 0,0847 ha ploto žemės sklypą. Dėl šio fakto ginčo byloje nėra, kaip ir dėl to, kad atsakovė J. K. iki nustatyto termino į bendrijos sąskaitą nepervedė visos sulygtos sumos.
31. Pasak atsakovės J. K., ieškovė buvo įsteigta siekiant vykdyti pastatų (vienbučių gyvenamųjų namų) statybą bei jų realizavimą, vėliau pasidalinant pelną. Tuo tarpu ieškovės nuostatų 5 punkte įvardinti tokie jos veiklos tikslai – siekti pelno užsiimant didmenine ir mažmenine prekyba, teikiant kitas paslaugas, užsiimant gamyba. Bendrija gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.
32. Taigi, viena vertus, bendrijos nuostatose nurodyta itin abstrakti ir plati sritis, kurioje ieškovė ketino vykdyti veiklą ir gauti pelną. Kita vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2014-06-03 ieškovės narių sprendimas, 2013-09-25 statybos rangos sutartis, 2014-09-16 paskolos sutartis ir jos pakeitimas, 2014-03-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), atsakovų S. ir A. K. raštas Vilniaus kredito unijai, priedas prie 2014-07-21 nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų sutarties, patvirtina atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad bendrijos steigimo tikslas buvo pelno gavimas būtent iš veiklos, kuri susijusi su statybos darbais.
33. Iš aptartų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad, praėjus vos dviem savaitėm po steigimo sutarties pasirašymo, ieškovė MB „Valbusta“, kurios, kaip rangovės, vardu veikė ir rangos sutartį pasirašė ne vadovas S. K., o J. K., ir atsakovas S. K., kaip užsakovas, sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė MB ,,Valbusta“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika sutartyje numatytomis sąlygomis atlikti keturių sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų statybos darbus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 p.). Susitarė, kad darbai bus pradėti 2013-10-01, užbaigti – 2015-05-01 (5.1. p), už atliktus darbus atsiskaitoma per 10 dienų nuo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo (5.2. p.). Sutarties vykdymo kaina – 2 100 Lt su PVM pagal sutarties priede Nr. 1 išvadintus darbus, ir 1 100 Lt su PVM už sutarties priede Nr. 2 nurodytus darbus, ši kaina, kurią S. K. (užsakovas) turi sumokėti MB „Valbusta“ (rangovei), yra visas už darbų atlikimą jo sumokėtinas užmokestis, be atskiro raštiško susitarimo rangovė negali reikalauti padegti jokių kitų savo išlaidų (sutarties 2.1. p.)
34. Kitaip tariant, šia rangos sutartimi ieškovė, kaip sutartyje teigiama, savo lėšomis ir rizika įsipareigojo atlikti vienbučių gyvenamųjų namų statybos darbus sklype, kurį 2014-03-01 atsakovas S. K. perdavė ieškovei pagal steigimo sutartį, o S. K. įsipareigojo bendrijai sumokėti labai nedidelę sumą, nebent sutarties šalys (šiuo atveju MB „Valbusta“, kurios teisinis atstovas yra S. K., ir tas pats S. K.) raštu susitartų kitaip. Rašytinių įrodymų, liudijančių tokį ieškovės MB „Valbusta“ ir atsakovo S. K. susitarimą dėl didesnės dalies statybos darbų finansavimo kaštų, byloje nesama. Atliekant turto vertinimą, reikalingą gauti paskolai, taip pat paties S. K. kredito unijai adresuotame rašte vienu atveju nurodoma, kad visas turtas, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius, priklauso būtent ieškovei, kitu atveju – kad tiek žemės sklypas, tiek ant jo statomi pastatai bus perduoti ieškovei nuosavybės teise. Su Vilniaus regiono Kredito unija sudarytoje paskolos sutartyje nurodytas paskolos naudojimo tikslas – statybos darbų atlikimui, medžiagų įsigijimui ir kitiems mokėjimams, susijusiems su statybomis.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek aptartus duomenis, tiek po steigimo sutarties jos steigėjų sudarytų sutarčių turinį, jų elgesį jas sudarant bei vykdant, prieina prie išvados, kad faktiškai mažosios bendrijos steigėjai siekė sujungti turimus savo materialius resursus – žemės sklypą ir lėšas, sukurti naujus nekilnojamojo turto objektus, juos parduoti ir pasiskirstyti gautą pelną.
36. Tai konstatavus, kelia abejonių tokie ieškovės MB ,,Valbusta“ procesinių dokumentų argumentai, kad atsakovas S. K., atsakovei J. K. iki sutartos datos neįnešus įnašo, savo asmeninėmis lėšomis, kurių jis esą turėjęs pakankamai, ir skolintomis statyboms užbaigti lėšomis pradėjo, vykdė ir užbaigė ginčo turto statybas, t. y. kad prie jų finansavimo nėra prisidėjusi antroji steigėja, atsakovė J. K.. Priešingu atveju nėra jokio įtikinamo ir logiško paaiškinimo, kokiu tikslu bendrija buvo steigiama ne jo vienasmeniškai, o kartu su atsakove, kodėl jos dalyvavimas bendrijos veikloje nebuvo nutrauktas iš karto po to, kai suėjo terminas piniginiam įnašui sumokėti (2014-03-31). Akivaizdu, kad tiek finansiškai, tiek teisiškai yra paprasčiau ir naudingiau atitinkamą veiklą vykdyti vienam asmeniui, nederinant savo veiksmų bei sprendimų su kitais asmenimis ir nesidalinant pelnu, jeigu jis tokiai veiklai vykdyti turi pakankamai resursų ir pajėgumų.
37. Dar daugiau, net ir suėjus terminui steigėjai sumokėti įnašą, t. y. steigėjui ir vadovui S. K. neabejotinai žinant apie nesumokėtą įnašą, steigėjai veikė išvien ir kartu priimdavo sprendimus (pavyzdžiui, 2014-06-03 sprendimą paimti paskolą statybų užbaigimui). Taip pat, kaip nurodyta pirmiau, rengiantis gauti paskolą bendrijos vardu, patys atsakovai deklaravo sukurtų statybos darbų rezultato (statinių) nuosavybės teisės perėjimą bendrijai.
38. Abejones ieškovės argumentų pagrįstumu patvirtina ir atsakovo S. K. pozicija, kurią jis ne kartą keitė. Bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovas tvirtino, kad lėšų pakankamai neturėjo, todėl buvo priverstas skolintis iš dukros bei kredito įstaigų, vėliau jau ėmė teigė, kad 2001 m. gavo pakankamai pajamų pardavęs antikvarinį žiedą ir todėl savarankiškai vykdyti statybas (jų dalį) galėjęs ir be atsakovės J. K. finansavimo. Ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus dėl S. K. finansinio gebėjimo finansuoti statybas ieškovė įrodinėja UAB ,,Aljanika“ 2015-04-03 specialisto išvada, bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentais. Ieškovės teigimu, S. K. iki 2014-12-31 paskolino bendrijai 78 469,94 Eur (270 937,56 Lt), jo dukra I. B. 2014-12-04 – 10 643,54 Eur (36 750 Lt), kurie ir buvo naudojami statyboms finansuoti.
39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po statybos rangos sutartyje numatytos darbų pradžios (t. y. 2013-10-01) praėjus 8 mėnesiams ieškovės steigėjai 2014-06-03 priėmė bendrą sprendimą iš Vilniaus regiono kredito unijos pasiskolinti 86 866 Eur (300 000 Lt) vienbučių gyvenamųjų namų statybai užbaigti, įkeičiant ginčo sklype esančius tris neužbaigtus vienbučius gyvenamuosius namus. Šį sprendimą įgyvendinant ir buvo 2014-09-16 sudaryta paskolos sutartis, kurios grąžinimas užtikrintas žemės sklypo ir trijų pastatų–gyvenamųjų namų įkeitimu (sutarties 2.14. p.). Šis turtas konkretizuotas sutartinės hipotekos sutartyje, nurodant, kad įkeičiamų pastatų baigtumas yra 47 proc. Tai reiškia, kad darbai faktiškai buvo vykdomi nuo pat steigimo sutarties pasirašymo. Šį faktą patvirtina ir UAB ,,Apskaitos analitikas“ į bylą pateikti ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai, iš kurių matyti, kad su tiekėjais buvo atsiskaitoma.
40. Kita vertus, aptarti ir kiti byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad iki paskolos gavimo atlikti darbai buvo finansuojami išimtinai atsakovo S. K. ir jo šeimos narių skolintomis lėšomis. Antai dėl ginčo objektų statybos 2013-09-25 pasirašytoje rangos sutartyje atsakovui S. K. buvo priskirta labai nežymi darbų finansavimo našta, iš esmės nustatant, kad darbus finansuos pati MB „Vabusta“, o kitokį šalių susitarimą liudijančio tiesioginio (rašytinio) įrodymo byloje nėra. Tokiu atveju teisėjų kolegija vertina netiesioginius įrodymus, šalių elgesį, vykdant sutartį, jų susirašinėjimą, atsiradus nesutarimų, tame tarpe ir dėl vieno iš narių galimo pasitraukimo iš bendrijos sąlygų (kiekvieno jų pasiūlymus), ir tokių duomenų visumos pagrindu sprendžia, ar atsakovė J. K. yra teisi, apeliaciniame skunde tvirtindama apie šalių faktiniais veiksmais ir elgesiu pakeistą jos pareigą dėl 144 810 Eur (500 000 Lt) piniginio įnašo sumos sumokėjimo į bendrijos sąskaitą.
41. Ieškovės kartu su dubliku pateiktas 2014-06-09 kasos pajamų orderis patvirtina faktą, kad I. B. sumokėjo ieškovės MB „Valbusta“ naudai 10 643,54 Eur (36 750 Lt) sumą. Abejonių dėl tokio mokėjimo paskirties, t. y., kaip teigia ieškovė, paskolos jai suteikimo, kelia tame pačiame kasos pajamų orderyje nurodyta visiškai kitokia mokėjimo paskirtis – nurodoma, kad tai yra 2014-06-05 preliminariosios būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties priedas. Visgi tai nepaneigia fakto, kad 2014-06-09 bendrija gavo atitinkamo dydžio lėšas. Tačiau vėlgi 2014-12-29 kasos išlaidų orderiu tokio pat dydžio sumą ieškovė išmokėjo I. B.. Atitinkamai, kyla pagrįstų abejonių ne tik dėl to, kokiu pagrindu ši suma buvo sumokėta, bet ir kokiu pagrindu ji vėliau grąžinta. Bet net ir sprendžiant, kad kasos pajamų orderyje galėjo buvo padaryta klaida ir jame nurodyta suma buvo vis tik paskolinta bendrijai, atsižvelgiant į sumos dydį bei mokėjimo laikotarpį nekyla net menkiausių abejonių, kad iki paimant paskolą iš kredito unijos vien šios sumos objektyviai negalėjo pakakti tokios apimties statybos darbams atlikti.
42. Pagrįstų abejonių, kurios šios bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo pašalintos, taip pat kelia faktai, susiję su atsakovo S. K. bendrijai suteikta paskola. Kaip minėta, paskolos, o tuo pačiu ir darbų iš atsakovui S. K. asmeninių lėšų finansavimo, aplinkybės buvo grindžiamos vieninteliu tiesioginiu rašytiniu įrodymu – pačios ieškovės iniciatyva atliktos UAB ,,Aljanika“ specialistės išvada, kuri pateikta kartu su jos ieškiniu. Specialistei, be kita ko, buvo pavesta atsakyti į klausimą, ar ieškovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuota S. K. skola bendrijai ar atvirkščiai – bendrijos skola jam. Specialistė, atsakydama į šį klausimą, nurodė, kad 2014-12-31 užfiksuotas bendrijos įsiskolinimas S. K. – 78 468,94 Eur (270 937,56 Lt). Kitaip tariant, specialistė patvirtino, kad iš tiesų 2014-12-31 bendrija buvo skolinga savo steigėjui S. K., tačiau kada ir kokiomis sąlygomis ši paskola buvo suteikta, nebuvo nurodyta. Aktualu ir tai, kad būtent atsakovas S. K., kaip mažosios bendrijos vadovas, yra atsakingas už apskaitos organizavimą ir jos atlikimą, o specialistė tik nurodė aplinkybes, kurios apskaitoje galėjo būti užfiksuotos paties S. K. pavedimu. Taigi vien ši specialistės išvada nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis paskolos suteikimą bendrijai, kai įrodyti tokį faktą yra suinteresuotas iš esmės tas pats asmuo S. K. – ir kaip paskolos davėjas, ir kaip paskolos gavėjos atstovas.
43. Tokioje situacijoje ieškovė MB „Valbusta“, siekdama įrodyti savo reikalavimo dėl įnašo priteisimo, privalėjo pateikti įstatymų leistinos formos įrodymus – paskolos sutartis, mokėjimo pavedimus ir pan.(CPK 177 str. 3 d.), patvirtinančius, kokiu tiksliai laikotarpiu, kokios sumos ir kokiomis sąlygomis jai buvo paskolintos steigėjo S. K.. Nagrinėjamu atveju aktualus statybų finansavimo šaltinis iki 2014-09-16, kuomet kredito unija su ieškove pasirašė kredito sutartį ir suteikė paskolą. Taigi paskolos suteikimo faktas nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis negali būti patvirtintas ir tokia ieškovės pozicija nepaneigia atsakovės apeliacinio skundo teiginių, kad ji, nors ir nesumokėjo piniginio įnašo viena suma, faktiškai savo lėšomis prisidėjo prie ginčo objekto statybos finansavimo.
44. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, būtent ieškovė, kurios dispozicijoje yra visi bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentai, turėjo pareigą ir visas sąlygas pateikti jos ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus apie paskolos teisinius santykius tarp bendrijos ir jos vadovo. Atsakovė J. K., kaip matyti iš jos 2015-06-15 susirašinėjimo su S. K. (jos ieškinio atsakovams S. K. ir A. K. priedas), taip pat reikalavo iš bendrijos pateikti jai kaip bendrijos narei informaciją apie visų bendrijos vardu atidarytų banko sąskaitų išrašus už vienerių metų laikotarpį, kasos ir didžiąją knygas už 2014 m., finansinės atskaitomybės dokumentus, o taip pat visas MB „Valbusta“ sudarytas paskolos sutartis tiek dėl jų suteikimo, tiek dėl gavimo, rangos sutartis, jeigu tokių ji buvo sudariusi. Už finansinių bendrijos dokumentų apskaitą ir išsaugojimą yra atsakingas jos vadovas S. K., kuris, be kita ko, kaip šių darbų užsakovas (statytojas) taip pat galėjo pateikti atitinkamus duomenis apie visus statybos darbų kaštus ir visų jų apmokėjimą neprisidedant atsakovei.
45. Ieškovė MB „Valbusta“ jos steigėjo S. K. gebėjimą ir galėjimą išimtinai savo lėšomis finansuoti statybas įrodinėjo ir tokiais išvestiniais įrodymais, kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. A39-964/2008, metinėmis pajamų mokesčių deklaracijomis už 2006-2014 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir tokie įrodymai nepaneigia atsakovės J. K. apeliacinio skundo teiginių, kad jos prievolė sumokėti įnašą vienkartine suma į bendrijos sąskaitą buvo modifikuota, atsižvelgiant į faktinius steigėjų veiksmus bei elgesį po termino ją sumokėti pasibaigimo, taip pat šie įrodymai neleidžia sutikti su atsakovo S. K., ieškovės MB „Valbusta“ ir pirmosios instancijos teismo pozicijomis, kad tokia pareiga jai išliko ir po šio termino pabaigos, statybos kaštus, kurie turėjo būti apmokėti jos piniginiu įnašu, apmokėjus antrajam steigėjui.
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-08 sprendimo, kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas S. K. skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-06-08 ir Vilniaus apskrities valstybinėms mokesčių inspekcijos 2007-03-15 sprendimų. Skundžiamais sprendimais S. K. buvo įpareigotas sumokėti 23 169,60 Eur (80 000 Lt) fizinių asmenų pajamų mokestį, 8 832,25 Eur (30 496 Lt) delspinigius ir 6 950,88 Eur (24 000 Lt) baudą. Skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai buvo priimti suabejojus S. K. 2003 m. UAB ,,Edroma“ ir UAB ,,Distaris“ paskolintų lėšų kilme, t. y. 2001-05-25 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kuria jis Baltarusijos piliečiui už 115 848 Eur (400 000 Lt) pardavė XIX a. pab. meistro Faberže pagamintą vyrišką aukso žiedą su deimantu, realumu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad, priešingai nei buvo nustatyta skundžiamuose mokesčių administratorių ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimuose, neginčijamų įrodymų, jog paminėtas pirkimo–pardavimo sandoris realiai nebuvo sudarytas, į byla nebuvo pateikta. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad sandoris turi visus jam būtinus rekvizitus – patvirtintas notaro, šis turtas buvo deklaruojamas 1997-2001 m. pateiktose turto ir pajamų deklaracijose.
47. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinę bylą tiek teismai, tiek pats S. K. tvirtino, jog visą gautą sumą už parduotą turtą 2002 – 2003 metais paskolino dviem juridiniams asmenims – UAB ,,Edroma“ 73 983,58 Eur (255 450,50 Lt), UAB ,,Distaris“ – 41 864,72 Eur (144 550,50 Lt). Įrodymų, kad paskolintos lėšos jam buvo grąžintos, o jei buvo grąžintos, tai kada, į nagrinėjamą bylą jis neteikė. Be to, paskolų sudarymą ir ginčo statybos darbų pradžią skiria daugiau nei 10 metų, todėl mažai tikėtina, kad per tokį ilgą laiką atsakovas minėtų lėšų neinvestavo ar nepanaudojo asmeniniams ir šeimos poreikiams patenkinti.
48. Šioje nutartyje ne kartą buvo minėta, kad ginčui aktuali informacija ir įrodymai, susiję su šalių turtine padėtimi ir finansinėmis galimybėmis statybos darbų atlikimo momentu, t. y. 2013-2014 m. Didžioji dalis atsakovo pateiktų pajamų mokesčių deklaracijų nėra aktualios, o ir aktualiose – už 2013-2014 m., esantys duomenys nesudaro pagrindo ieškovės siekiamai išvadai padaryti. Iš aktualių deklaracijų (už 2013-2014 m.) matyti tik tai, kad atsakovo S. K. pajamos 2013 m. buvusios 12 523,63 Eur (43 241,60 Lt), 2014 m. nežymiai padidėjo – 12 890,41 Eur (44 508,02 Lt), t. y. jos nėra ir nebuvo pakankamos nustatytos apimties statybos darbams atlikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovas S. K. ir jo šeima turėjo pakankamai turto, tačiau nei sutuoktinės pajamų, nei šeimos turto deklaracijų į bylą neteikė, nurodydama, kad to priežastis – tokių dokumentų itin didelė apimtis.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi civiliniame proceso galiojantį įrodinėjimo pareigos principą ir aptartus ieškovės bei atsakovų į bylą pateiktus įrodymus, neturi prielaidų sutikti su ieškove, kad iki paskolos sutarties sudarymo visos ar dalis statybų buvo finansuojamos tik iš vieno steigėjų, t. y. atsakovo S. K., lėšų.
50. Byloje esančių įrodymų taip pat nepakanka ir tokiai išvadai, kad ginčo projektas buvo finansuojamas išimtinai atsakovų J. K. ir V. P. lėšomis, taip pat neįmanoma objektyviai nustatyti, kokią dalį lėšų jie investavo. Pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės, kad iki 2014-09-16 vienbučių pastatų baigtumas buvo 47 proc., bei faktas, kad vėliau viena dvibučio pastato dalis buvo parduota, nekelia abejonių tik dėl pačių statybų vykdymo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų neįmanoma nustatyti tikslaus šių statybų finansavimo šaltinio, o pačios šalys jų finansavimą interpretuoja tik kiekvienai jų palankia linkme, kiekviena siekdama tik sau pačiai palankaus šio ginčo išsprendimo rezultato. Bet kuriuo atveju neatmestina galimybė, kad statybos darbai galėjo būti finansuojami abiejų steigėjų lėšomis.
51. Steigėjų pareiga įnešti įnašus buvo numatyta šalių sudarytoje rašytinės formos sutartyje. Šioje sutartyje jos keitimo / pildymo tvarka nesulygta. Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys dėl tokios išlygos nesusitarė, todėl nepaneigti atsakovės J. K. teiginiai, kad šalys žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais galėjo sutarti dėl to, kad vietoje vienos įmokos į bendrijos sąskaitą atsakovė sulygtos sumos ribose atliks atsiskaitymus su tiekėjais ir darbuotojais.
52. Pagal byloje esančius įrodymus ieškovė su reikalavimu dėl įnašo įmokėjimo į atsakovę pirmą kartą kreipėsi tik 2015-04-10 pranešimu, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo sutartyje numatyto termino pasibaigimo. Argumentų, kodėl dėl įnašo įmokėjimo buvo kreiptasi praėjus tokiam ilgam terminui ir iš esmės jau esant užbaigtoms statyboms, ieškovė nenurodė. Ieškovė nepaaiškino ir tokios aplinkybės, kodėl 2014-06-03 steigėjų sprendimu buvo nuspręsta bendrijos vardu pasiskolinti trūkstamą sumą statyboms, o nebuvo reikalaujama atsakovės vykdyti įsipareigojimą įnešti įnašą. Jeigu, kaip tvirtina ieškovė ir atsakovas S. K., pastarojo steigėjo turimų lėšų pakako statyboms vykdyti, tuomet nėra aišku, kodėl nebuvo inicijuojama savo įsipareigojimų nevykdančios steigėjos pašalinimo iš bendrijos procedūra ar imtasi kitokių teisėtų veiksmų. Tokiu atveju neabejotinai galima teigti, kad atsakovės J. K. dalyvavimas bendrijos veikloje ieškovei buvo naudingas ir tikslingas.
53. Aptariamų aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad steigimo sutartyje žemės sklypo, kurį atsakovas S. K. įsipareigojo įnešti kaip savo įnašo dalį, lygią atsakovės J. K. įnašui, įkainojimas labai ženkliai skiriasi nuo jo rinkos vertės, nustatytos specialistų. Steigimo sutarties 8.1.1. p. nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja įnešti 144 810 Eur (500 000 Lt) vertės nepiniginį įnašą – žemės sklypą. Tuo tarpu daugiau nei po pusmečio, t. y. 2014-07-21, atliktoje nekilnojamojo turto ataskaitoje šio turto vertė nustatyta beveik 3,5 kartų mažesnė – 42 284,52 Eur (146 000 Lt). Kaip minėta, turto vertinimas buvo atliktas siekiant gauti paskolą iš kredito unijos, kurios įvykdymas, be kita ko, buvo užtikrintas ir šio žemės sklypo įkeitimu. Neabejotina, kad steigėjams apie atliekamą turto vertinimą ir apie jo išvadas turėjo būti žinoma, taigi jie negalėjo nesuprasti ir to, kad steigimo sutartyje numatytos įnašų lygybės principas šiuo atveju akivaizdžiai nebuvo išlaikytas. Įrodymų, kad šalys raštu būtų keitusios sutartį, pavyzdžiui, proporcingai sulyginusios įnašų dalis, byloje taip pat nesama. Vadinasi, neatmestina taip pat ir tokia tikimybė, kad, paaiškėjus šiam faktui, šalys galėjo sudaryti žodinį susitarimą dėl sutartyje sulygto įnašo dydžio ir / arba jo sumokėjimo tvarkos pakeitimo steigėjos S. K. atžvilgiu.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines aplinkybes, šalių elgesį vykdant sutartį, sutinka su atsakovės J. K. apeliacinio skundo argumentais dėl faktiniais pačių šalių veiksmais pakeistos jos prievolės bendrijai įvykdymo tvarkos. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo šalių ginčai buvo išspręsti taip, kad iš atsakovės J. K., tenkinant MB „Valbusta“ ieškinį, priteistas 144 810 Eur dydžio piniginis įnašas, bet tuo pačiu bendrijai nepriteistas joks turtas, kurio sukūrimą ir turėtų kompensuoti šis įnašas, neatitinka sprendimo pagrįstumo ir teisingumo kriterijų, juo ginami tik vienos šalies MB „Valbusta“ (iš esmės tik jos steigėjo S. K.) interesai (CPK 2 str., 17 str.). Pažymėtina, kad jokio kito piniginio įnašo panaudojimo tikslo, nei jau įvykdytos statybos steigėjo S. K. kaip įnašas jai perduotame žemės sklype, ieškovė mažoji bendrija savo ieškinyje nenurodė, o antrasis jos steigėjas S. K. savo vardu ieškinio reikalavimo steigėjai J. K. dėl už šią steigėją įvykdytas prievoles (t. y. jo paties vardu statomo turto statybų finansavimą) nepareiškė.
55. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas reiškia, kad atsakovė J. K., įvykdžiusi šį teismo sprendimą, o S. K. kartu pasilikus pastatų savininku, iš tokio dydžio savo investicijos bei narystės bendrijoje negali tikėtis visiškai jokios ekonominės naudos, ir priešingai, visą naudą, parduodant fiziniams asmenims S. K. ir jo sutuoktinei A. K. nuosavybės teise įregistruotus statinius, gali gauti tik vienas iš dviejų steigėjų (S. K.), o tai nėra nei teisinga, nei protinga, nei sąžininga (CK 1.5 str.).
56. Visgi, kaip ir steigėjo S. K. atveju, iš atsakovės J. K. į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio neįmanoma nustatyti, kada ir kokias konkrečiai sąskaitas ji apmokėjo, kiek šie mokėjimai yra susiję su atsakovui S. K. ir jo sutuoktinei priklausančio turto sukūrimu . Viena vertus, iš atsakovės J. K. į bylą pateiktos jos Danske Bank esančios sąskaitos išrašo už ginčui aktualų laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-06-01 matyti, kad per šį laiką ji gavo 153 131,37 Eur (debetinė apyvarta), o išleido – 153 009,65 Eur (kreditinė apyvarta). Atsakovė periodiškai išgrynindavo atitinkamas sumas, taip pat atlikdavo mokėjimus kredito įstaigoms pagal lizingo bei kredito sutartis. Kita vertus, nė vienas iš įrodymų negali būti vertinamas atsietai nuo kitų byloje esančių, t. y. vertintina byloje esančių įrodymų visuma. Šiuo atveju objektyvių įrodymų, kurie leistų susieti atsakovės sąskaitos išlaidas su byloje esančiomis ieškovės išrašytomis ir apmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, atsakovė J. K. nepateikė. Ir nors nėra pagrindo išvadai, kad ji jų faktiškai neatliko, apskaičiuoti, kokio dydžio mokėjimus ji yra atlikusi, šioje byloje nėra galimybės.
57. Ieškovės argumentai, kad jos vadovas S. K. dėl sunkios sveikatos būklės laikotarpiu nuo 2014-08-28 iki 2015-02-09 vadovavimą perdavė atsakovui V. P. (J. K. sugyventiniui), taip pat leistų vertinti, kad atitinkamu laiku už atliktus darbu galėjo būti atsiskaitoma atsakovės J. K. lėšomis, tačiau mokėjimus įforminant bendrijos vardu. Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovė savo dublike yra įvardijusi ir tokią aplinkybę, kad atsakovei kartu steigti bendriją buvo pasiūlyta tik todėl, kad jos sugyventinis V. P. turėjo patirties statant ir parduodant nekilnojamąjį turtą. Tokia ieškovės (iš esmės ją atstovaujančio S. K.) pozicija reikštų, kad buvo reikalingas ne atsakovės materialinis įnašas, o jos sugyventinio žinios bei patirtis, tačiau kodėl tokiu atveju steigėju buvo pasirinkta atsakovė, o ne pats V. P., ieškovė nepaaiškina.
58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia išskirtinė situacija, kuomet iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų neįmanoma tiksliai identifikuoti šalių tikrųjų ketinimų, sudarant mažosios bendrijos steigimo sutartį, ir nustatyti šalių sudarytos steigimo sutarties tikrųjų vykdymo aplinkybių. Tokiu atveju, t. y. kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovės, nei atsakovų nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-654-823/2016, 2018-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-509-798/2018). Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti, kad steigėja, atsakovė J. K., netinkamai vykdė / neįvykdė savo, kaip mažosios bendrijos steigėjos, pareigas, atsižvelgiant į tokią teisėjų kolegijos nustatytą aplinkybę, kad abiejų steigėjų pritarimu faktinė sutarties vykdymo tvarka nesutapo su sutartyje įrašyta sąlyga dėl mokėjimo vienkartine suma ir termino. Tokios aplinkybės (netinkamai įvykdyto steigėjų susitarimo) neįrodžius, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo ir pagrindo tokiam ieškinio reikalavimui patenkinti.
59. Konstatavus, kad ieškovės reikalavimas dėl pinginio įnašo iš atsakovės J. K. priteisimo yra nepagrįstas ir negalėjo būti tenkinamas, atitinkamai, negali būti tenkinamas ir išvestinis iš jo ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl šioje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Panaikintina tik ta skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės J. K. priteistas 144 810 Eur piniginis įnašas ir procesinės palūkanos, šioje dalyje ieškovės reikalavimą atmetant kaip nepagrįstą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl žalos, patirtos steigėjai nevykdant savo pareigų, atlyginimo
60. Ieškovė MB ,,Valbusta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas priteisti iš atsakovės J. K. 4 839,03 Eur, sumokėtus kaip palūkanas vykdant 2014-09-16 kredito sutartį.
61. Pirmosios instancijos teismas teisingai šį reikalavimą kvalifikavo kaip reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo už sutarties pažeidimą. Tiek delikto, tiek ir sutartinės atsakomybės atveju tokio pobūdžio reikalavimas galėtų būti patenkintas tik įrodžius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.).
62. Šiuo konkrečiu atveju atmetus kaip neįrodytus ieškovės teiginius, kad atsakovė J. K. nevykdė steigimo sutartyje numatytos pareigos įnešti piniginį įnašą, nėra pagrindo ir neteisėtiems jos veiksmams, kaip vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuoti ir tokią atsakomybę atsakovei taikyti. Kitų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip neteisėti ir kurie galėjo būti galimai bendrijai atsiradusios žalos priežastimi, ieškovė neįvardijo.
63. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tokią aplinkybę, kad ieškovės pateikta į bylą gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis leidžia įsitikinti, jog gautos pardavus šį nekilnojamąjį turtą lėšos, be kita ko, buvo panaudotos ir mažosios bendrijos skoliniams įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti. Taigi bendrija savo įsipareigojimus kredito įstaigai yra jau įvykdžiusi ir žalos, susijusios su minėta kredito sutartimi, nei patyrė, nei galės patirti.
Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo
64. Atsakovė J. K. taip pat teisme buvo pareiškusi ieškinį bendrijos steigėjui S. K. ir jo sutuoktinei A. K. dėl ginčo sklype pastatytų kotedžų registracijos atsakovų vardu panaikinimo ir jų pripažinimo bendrijos nuosavybe. Kaip minėta, šios steigėjų ir bendrijos inicijuotos bylos buvo sujungtos į vieną ir išnagrinėtos kartu skundžiamu teismo sprendimu.
65. Atsakovai J. K. ir V. P. apeliaciniame skunde kvestionuoja ir tą teismo sprendimo dalį, kuria jų ieškinys buvo atmestas. Pagrindinis nesutikimo su tokiu teismo sprendimu motyvas – teismas padarė neteisingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl statybos darbų rezultato (gyvenamųjų namų) įregistravimo bendrijos vardu..
66. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovais, kad dalis teismo išvadų, susijusių su pareikštu atsakovės J. K. ieškiniu ir jos pateiktų įrodymų vertinimu, stokoja pagrįstumo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokį reikalavimą, ginčą šioje dalyje išsprendė teisingai. Procesinių normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (jo daliai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
67. Bylos šalys nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nekėlė klausimo dėl atsakovės J. K. teisės reikšti netiesioginį ieškinį byloje. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė tokią teisę turėjo, pažymi, kad vienas pagrindinių bendrijos, kaip ir daugumos kitų formų juridinių asmenų, tikslų yra pelno gavimas, šis tikslas nurodytas ir bendrijos nuostatų 5 punkte. Nuostatų VI dalyje įtvirtinta bendrijos lėšų, kaip avansu išmokamo pelno, bendrijos narių asmeniniams poreikiams paėmimo ir gavimo tvarka. Atsakovė, pareikštu reikalavimu siekia, kad bendrijos vardu būtų užregistruotas nekilnojamasis turtas, t. y. bendrijos turto masės padidinimo. Neabejotinai, kad patenkinus tokį reikalavimą naudą gautų ne tik bendrija, bet ir jos steigėjai. Taigi atsakovė turi materialinį suinteresuotumą reikšti tokį reikalavimą. Todėl vien tai, kad pagal steigimo sutartį bendriją atstovauja atsakovas S. K., šio jos materialinio suinteresuotumo neeliminuoja, o tuo pačiu ir nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė apskritai neturėjusi teisės reikšti tokio reikalavimo.
68. Kaip minėta, teismas sprendė, kad atsakovė J. K. neįrodė savo reikalavime išdėstytų aplinkybių dėl bendrijos įsteigimo tikslų (sukūrus nekilnojamojo turto objektus ir juos pardavus gauti pelną). Teisėjų kolegija šiuo klausimu jau yra pasisakiusi ir pirmesnėje nutarties dalyje, t. y. kad byloje esančių įrodymų visuma, šalių elgesys iki pasirašant stiegimo sutartį ir ją vykdant, sudaro pagrindą priešingai, nei skundžiamame sprendime padaryta, išvadai.
69. Kita vertus, šios nutarties dalyje, kurioje buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su piniginio įnašo įnešimu ir statybų finansavimu, buvo konstatuota, kad iš byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių, kurias kiekvienas iš steigėjų interpretuoja sau naudinga linkme, neįmanoma visiškai tiksliai nustatyti statybų finansavimo šaltinio, o taip pat negalima atmesti galimybės, kad jos galėjo būti finansuojamos ir abiejų steigėjų. Todėl šių aplinkybių kontekste lieka nepaneigtas ir toks faktas, kad nekilnojamasis turtas atsakovo S. K., o ne bendrijos vardu, galimai buvo užregistruotas siekiant kompensuoti atitinkamą jo lėšų, paskirtų statyboms, dalį.
70. Pagrindą aptartai išvadai sudaro byloje nustatytos ir nenuginčytos faktinės aplinkybės. Pavyzdžiui, pagal 2015-05-22 ieškovės ir turto pirkėjų sudarytą vieno iš vienbučio gyvenamojo namo ir sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjai šios sutarties 4.1.2. punktu įsipareigojo didžiąją dalį turto kainos, t. y. 119 617 Eur, pervesti į ieškovės nurodytą Vilniaus kredito unijos sąskaita siekiant visiškai padengti ieškovės prievolę pagal anksčiau šioje nutartyje aptartą 2014-09-16 paskolos sutartį.
71. Šiuo atveju, atsakovei J. K., kaip ir ieškovei, tenka lygiai tokia pati procesinė pareiga (CPK 17 str.) savo ieškinyje nurodytus argumentus pagrįsti įrodymais, o to nepadarius, prisiimti neigiamus padarinius, tokius, kaip pareikšto reikalavimo nepatenkinimas. Aptariamu atveju pažymėtina ir tai, kad kilę šalių ginčai nagrinėjami jau ne vienerius metus (ieškovės ieškinys teisme buvo gautas 2015-10-16, atsakovės J. K. – 2015-11-18), taigi šalys turėjo pakankamai laiko surinkti ir pateikti visus, jų manymu, bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad teismas tiek ieškovės, tiek atsakovų J. K. ir V. P. atstovams ne kartą išdavė liudijimus įrodymams gauti (žr. teismo 2015-11-12, 2016-08-30 ir 2017-06-28 nutartis), t. y. užtikrino tinkamą jų teisę rinkti ir pateikti įrodymus įgyvendinimą. Tačiau byloje esančių įrodymų prieštaringumas nebuvo pašalintas.
72. Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčiusioje išskirtinėje situacijoje nėra nustatytas pagrindas atsakovų S. K. ir A. K. nuosavybės teisei į ginčo objektu tapusį turtą paneigti, juolab kad ir atsakovei J. K. šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikinta skundžiamu sprendimu buvusi nustatyta jai pareiga sumokėti pinginį įnašą. Teisėjų kolegija šioje vietoje taip pat pažymi, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovai J. K. ar V. P., gavę / surinkę visus įrodymus, patvirtinančius jų lėšų panaudojimą ginčo statiniams statyti, neturi teisės pareikšti naujų reikalavimų šių statinių savininkais tapusiems atsakovams S. K. ir A. K. dėl investicijų asmeniškai jiems sugrąžinimo / atlyginimo.
Dėl iš kasos paimtų ir negrąžintų lėšų
73. Atsakovai J. K. ir V. P. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti ir teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo V. P. priteista 1 759,98 Eur skola. Pasak jų, ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir visiškai nemotyvuota. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
74. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).
75. Skundžiamame teismo sprendime nors ir lakoniškai, tačiau nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, kuriais vadovaujantis buvo priimtas atitinkamas sprendimas. Kaip teisingai nurodyta vertinamoje sprendimo dalyje, ieškovė šį savo reikalavimą grindė aptarta UAB ,,Aljanika“ specialistės išvada. Išvados atsakyme į 3 klausimą nurodyta, kad nuo 2014-08-28 iki 2014-12-28 bendriją atstovavo ir jos vardu veikė atsakovas V. P.. Atsakyme į 7 klausimą nurodyta, kad atsakovas 2014-12-31 bendrijai buvo skolingas 3 446,85 Eur, vėliau, dublike, ieškovė patikslino, kad ši skola yra sumažėjusi iki 1 759,98 Eur.
76. Pažymėtina, kad šioje išvadoje konstatuotos faktinės aplinkybės pagrįstos ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – bendrijos sąskaitos apyvarta laikotarpiu nuo 2014-08-26 iki 2015-12-19, pateikta kartu su ieškovės 2015-12-28 dubliku, 2014-07-01 ir 2014-08-04 įgaliojimais, išduotais P., pateiktais su atsakovų 2016-01-18 tripliku.
77. Sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad įrodymų, paneigiančių skolos egzistavimo faktą, atsakovai nepateikė, todėl šios bylai reikšmingos aplinkybes nustatytos tinkamai ir šioje dalyje priimtas teisėtas bei pagrįstas procesinis sprendimas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
78. Atsakovai J. K. ir V. P. savo apeliaciniame skunde iškėlė proceso pagal ieškovės apeliacinį skundą teisėtumo klausimą. Teigia, kad ieškovės patikslintas apeliacinis skundas buvo pateiktas suėjus įstatyme numatytam terminui, per kurį jis galėjo būti pateiktas.
79. Iš tiesų, CPK 307 straipsnio 1 dalyje numatytas konkretus ir imperatyvus terminas, per kurį šalys gali apskųsti jų netenkinantį teismo sprendimą – per 30 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2018-02-20, atitinkamai, apeliacinis skundas dėl tokio sprendimo galėjo būti paduotas iki 2018-03-22.
80. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškovė apeliacinį skundą pateikė 2018-03-22, t. y. paskutinę tokios procesinio veiksmo atlikimo dieną. Teismas 2018-03-26 nutartimi atmetė ieškovės prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio už šį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir nustatė 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos šiam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad ši teismo nutartis ta pačią dieną elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųsta ieškovės atstovui. Vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi elektroninių ryšių priemonėmis šalims išsiųsti dokumentai laikomi įteiktais kitą po jų išsiuntimo einančią darbo dieną. Šiuo atveju aptarta teismo nutartis ieškovės atstovui laikytina įteikta 2018-03-27, patikslintas apeliacinis skundas teisme buvo gautas 2018-04-03 – lygiai po 7 dienų nuo teismo nutarties išsiuntimo dienos.
81. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines aplinkybes bei tai, kad pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jei apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu jo pateikimo dieną, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju šis skundas buvo pateiktas pavėluotai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai nei nurodė atsakovai, skundo turinys nebuvo tikslinamas, tik sumokėta trūkstama žyminio mokesčio dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
82. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju pakeitus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, pakeičiamas ir pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
83. Ieškovė MB ,,Valbusta“ prašė priteisti už ieškinį sumokėtą 2 114 Eur žyminį mokestį, 1 935 Eur atstovavimo išlaidas ir 5,80 Eur išlaidas už registrų išrašą. Atsakovė J. K. prašė priteisti 674 Eur žyminį mokestį, 4 010 Eur atstovavimo išlaidas, atsakovas V. P. – 1 100 Eur atstovavimo išlaidas.
84. Viena vertus, kadangi ieškovės reikalavimas (144 810 Eur įnašas + 11 209,60 Eur kompensuojamos palūkanos + 4 839,03 Eur žalos atlyginimo) pareikštas atsakovei J. K. atmestas visiškai, kaip ir šios atsakovės reikalavimas ieškovei dėl nuosavybės teisių pripažinimo, jų patirtos žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidos, rengiant šiuos procesinius dokumentus, neatlygintinos. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovei J. K. 2015-12-01 nutartimi 1 275 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo, šis mokestis iš jos priteistinas valstybės naudai (CPK 96 str.).
85. Kita vertus, ieškovei ir atsakovei atlygintinos išlaidos, patirtos ruošiant atsikirtimus į viena kitos ieškinius. Atitinkamai, ieškovei iš atsakovės J. K. priteistina pusė jos prašomų ir patirtų išlaidų – 967 Eur (1 935 Eur / 2), o atsakovei iš ieškovės – 2 005 Eur (4 010 Eur / 2). Šių išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių jų dydžių.
86. Tuo tarpu ieškovės turtinio reikalavimo (2 180,43 Eur skola), pareikšto atsakovui V. P., buvo patenkinta dalis (1 759,98 Eur). t. y. patenkinta 81 proc., atmesta 19 proc. ([1 759,98 Eur / 2 180,43 Eur] x 100 proc.) šio jos reikalavimo, taigi byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos priteistinos vadovaujantis aptarta proporcija. Ieškovei iš atsakovo priteistina 40 Eur žyminio mokesčio ir 391 Eur ([967 Eur / 2] x 81 proc.) atstovavimo išlaidų. Atitinkamai, atsakovui iš ieškovės priteistina 209 Eur šių išlaidų (1 100 Eur x 19 proc.).
87. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovės J. K. priteistina 967 Eur, iš atsakovo V. P. 431 Eur; atsakovei J. K. iš ieškovės – 2 005 Eur; atsakovui V. P. iš ieškovės – 209 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims viena iš kitos, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimą, atlieka bylinėjimosi išlaidų įskaitymą. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovei J. K. priteistina 1 038 Eur (2 005 Eur – 967 Eur), iš atsakovo V. P. ieškovei 182 Eur (391 Eur – 209 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Valstybei iš atsakovės J. K., kaip minėta, priteistinas ir 1 275 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimas jai buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo.
88. Bylos šalys taip pat prašė atlyginti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas – ieškovė 361 Eur žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą ir 1 100 Eur už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą, atsakovė J. K. už apeliacinį skundą sumokėtą 2 892 Eur žyminį mokestį.
89. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl už jį sumokėtas žyminis mokestis jai neatlygintinas. Atsakovų apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 57 proc. ([144 810 Eur / 255 569,98 Eur] x 100 proc.), atitinkamai jai iš kiekvieno atsakovo priteistina po 237 Eur (1 100 Eur x 43 proc. / 2) šių išlaidų.
90. Tokiu atveju atsakovams iš ieškovės turėtų būti priteisiama žyminio mokesčio dalis, sumokėta už patenkintą apeliacinio skundo dalį, t. y. 2 061 Eur. Tačiau atsakovė J. K. už jos su kitu atsakovu bendrai pateiktą skundą sumokėjo 1 000 Eur mokestį, o likusios dalies – 1 892 Eur – mokėjimas 2018-03-23 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei J. K. priteistinas 1 000 Eur, valstybei 1 061 Eur žyminio mokesčio (2 061 Eur – 1 000 Eur), iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina po 415 Eur ([2 892 Eur – (1 000 Eur + 1 061) Eur] / 2) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
91. Kaip ir sprendžiant pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimą, taip ir šiuo atveju tarp ieškovei ir atsakovei J. K. priteistinų sumų atliktinas įskaitymas ir iš ieškovės atsakovei priteistina 763 Eur (1 000 Eur – 237 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
92. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-22 nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei J. K. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir / ar turtines teises 161 144,94 Eur ieškinio reikalavimo sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto neturint ar turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias atsakovės vardu atidarytose atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas kitus asmenis. Taip pat areštavo solidariems atsakovams J. K. ir V. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir / ar turtines teises 4 945,64 Eur ieškinio reikalavimo sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto neturint ar turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias atsakovų vardu atidarytose atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas kitus asmenis.
93. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės MB ,,Valbusta“ dalies ieškinio atsisakymą, dalį ieškovės ieškinio atmetė, tačiau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo klausimo nesprendė. Šį teismo sprendimo trūkumą teisėjų kolegija ištaiso kartu įvertindama ir šios bylos baigtį ją išnagrinėjus apeliacine tvarka.
94. Ieškovei atsisakius dalies reikalavimų ir teismui tokį atsisakymą priėmus (dėl 635,91 Eur nesumokėtų mokesčių, jo solidarios su atsakovu atsakomybės) bei tiek palikta nepakeista skundžiamo teismo sprendimo dalimi, tiek šia nutartimi atmetus likusius ieškovės reikalavimus (ieškinys atmestas visiškai) atsakovei J. K., išnyko pagrindas šios atsakovės atžvilgiu taikyti bet kokius ribojimus (CPK 150 str. 2 d.).
95. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo V. P. priteista 1 759,98 Eur negrąžintų lėšų palikta nepakeista, tačiau kita reikalavimo dalis jo atžvilgiu atmesta, o taip pat nutraukta bylos dalis jo ir atsakovės J. K. solidarios atsakomybės ir 2 180,43 Eur skolos iš jų priteisimo, todėl paliekamos galioti tik 1 759,98 Eur sumai atsakovo V. P. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki tokio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 145 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.
Tą sprendimo dalį, kuria ieškovės mažosios bendrijos ,,Valbusta“ reikalavimas atsakovei J. K. dėl įnašo ir procesinių palūkanų priteisimo iš dalies patenkintas, panaikinti ir ieškovės mažosios bendrijos ,,Valbusta“ (j. a. k. 303138714) ieškinio dalį dėl 144 810 Eur įnašo ir procesinių palūkanų iš atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Valbusta“ (j. a. k. 303138714) atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 038 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai ,,Valbusta“ (j. a. k. 303138714) 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1 275 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už ieškinį jai buvo atidėtas.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Valbusta“ (j. a. k. 303138714) atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 763 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai ,,Valbusta“ (j. a. k. 303138714) 237 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėsimos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Valbusta“ (j. a. k. 303138714) 1 061 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną eurą), o iš atsakovų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 415 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6165-275/2015 atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 161 144,94 Eur ir jos, kaip solidarios atsakovės, 4 945,64 Eur vertės turto bei pinginių lėšų areštą.
Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6165-275/2015 atsakovo V. P. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 4 945,64 Eur sumai turto bei piniginių lėšų arešto mastą, nustatant, kad atsakovo bendrai areštuoto turto ir / ar piniginių lėšų vertė negali viršyti 1 759,98 Eur sumos, šioje apimtyje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apie turto arešto panaikinimo / masto pakeitimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėjai | Marius Bajoras Dalia Kačinskienė |
| |
| Jūratė Varanauskaitė |