Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-493/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47096-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1;
2.4.6.1; 2.4.7
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei,
D. P., kurio atžvilgiu byla nutraukta, jo gynėjai Rasai Kalkauskienei,
vertėjai V. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojos I. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
D. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
1) draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 12 d.;
2) transporto priemonės „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. P. priklausančią transporto priemonę „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos pridėtą automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą nuspręsta perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2023 m. gruodžio 10 d., apie 0.22 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,71 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Vyriausioji prokurorė apeliaciniu skundu prašo: atnaujinti įrodymų tyrimą; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti D. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500,00 eurų) dydžio baudą; vadovaujantis BK 641 straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. P. galutinę bausmę – 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio baudą; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1,7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti D. P. baudžiamojo poveikio priemones: 1) draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 12 d.; 2) transporto priemonės „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą; kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą –palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. P. priklausančią transporto priemonę „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas; nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos pridėtą automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui.
3. Skunde vyriausioji prokurorė nurodė:
3.1. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, tačiau nepagrįstai, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Be to, teismas padarė esminį BK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos kaltinamojo teisės.
3.2. Dėl esminių BPK pažeidimų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio 3 dalyje numatyta kaltinamojo teisė turėti gynėją. BPK 51 straipsnis reglamentuoja atvejus, kada yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Nagrinėjamu atveju D. P. yra Ukrainos pilietis, todėl egzistavo BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 dalyje numatytas pagrindas, numatantis būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas. Nors 2024 m. kovo 20 d. teisiamojo posėdžio metu baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas Dainius Ročys kaltinamajam D. P. išaiškino, kad jei jis nesupranta kalbos, jam gali būti paskirtas advokatas, tačiau nurodė, kad kaltinamasis advokato gali ir atsisakyti. Nors iš pradžių D. P. advokato atsisakė, tačiau prokurorei atkreipus dėmesį, kad vadovaujantis BPK, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju yra būtinas, D. P. nurodė šiuo atveju esąs pasimetęs, tačiau nurodė norintis, kad bylos nagrinėjimas nebūtų atidėtas. Po šių kaltinamojo paaiškinimų teismas bylos nagrinėjimą nutarė atidėti ir į sekantį posėdį kviesti gynėją. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad po to, kai teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti, kaltinamasis išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti be advokato. Teismas, išklausęs kaltinamąjį, sprendimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pakeitė ir nutarė bylą nagrinėti iš esmės, o kaltinamajam kilus neaiškumų, skelbti pertrauką ir kviesti gynėją. Taigi, byla buvo išnagrinėta gynėjui nedalyvaujant. Kaltinamojo atsisakymas gynėjo laikytinas savarankišku ir pareikštu paties iniciatyva tuomet, kai buvo užtikrinta reali galimybė gynėjui dalyvauti procese įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausiosios prokurorės įsitikinimu, tokiu būdu buvo pažeista kaltinamojo D. P. teisė į gynybą, kas laikytina esminiu baudžiamojo įstatymo proceso pažeidimu.
3.3. Dėl laidavimo taikymo. Apeliaciniame skunde cituojamas BK 40 straipsnis ir su laidavimo instituto taikymu susijusi kasacinio teismo praktika.
3.4. Vyriausiosios prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, taikęs D. P. atžvilgiu laidavimą, nepagrįstai padarė išvadą, kad I. B. yra tinkama laiduotoja. Teismas formaliai įvertino I. B., kaip laiduotojos, įtakos darymą D. P., ignoruojant svarbias aplinkybes. Nors vertindamas I. B. tinkamumą būti laiduotoja teismas atsižvelgė į tai, kad pastaroji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji gali daryti teigiamą įtaką D. P., kadangi su kaltinamuoju ir jo šeima susipažino prieš dvejus metus ir priėmė gyventi savo turimame atskirame bute, kad palaiko pastovius ryšius, lankosi vieni pas kitus, bendrauja telefonu, tačiau neįvertino, kad siūloma laiduotoja nėra kaltinamojo šeimos narė ar artima giminaitė, o yra tik kaltinamojo pažįstama. Be to, tiek I. B., tiek D. P. teigė, kad jie susipažino prieš dvejus metus, tačiau kaltinamasis I. B. bute gyveno tik keturis mėnesius, vėliau išėjo, kas leidžia abejoti susiformavusiu laiduotojos autoritetu kaltinamajam D. P.. Pastebėjo, kad ryšius jie palaiko telefonu ir lankydamiesi svečiuose, dėl to prokurorei kyla pagrįstų abejonių, ar skundžiamu nuosprendžiu paskirta laiduotoja turi autoritetą laiduojamajam ir, ar galės jam daryti teigiamą įtaką. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad laiduotoja I. B. nenurodė savo būsimos teigiamos įtakos pobūdžio teigdama, kad bandys daryti jam gerą įtaką, tai yra galimai ji ir net nežino, kaip ir kokiais būdais tai gali padaryti. Vyriausiosios prokurorės įsitikinimu, paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. B. nėra tinkama būti laiduotoja.
3.5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės nuomone, skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas priimant naują procesinį sprendimą.
3.6. Kadangi apeliacinis skundas paduodamas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, D. P. padėtį bloginančiais pagrindais, prokurorė mano, kad byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka atliekant įrodymų tyrimą.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir jo gynėja su skundu nesutiko, prašė atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai
5. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme 2024 m. gegužės 22 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi teisėjų kolegija atnaujino įrodymų tyrimą ir apklausė atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, perduotą pagal laidavimą D. P. Teisėjų kolegija taip pat nutarė įvykdyti BPK 290 straipsnyje nustatytą reikalavimą – išvardinti bylos įrodymus, tada spręsti klausimą dėl įrodymų tyrimo sutrumpinimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinis skundas atmetamas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
7. Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė Reda Berčiūnienė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, D. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant prokurorės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniame skunde kelia D. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą teigdama, kad apylinkės teismas, taikęs D. P. atžvilgiu laidavimą, nepagrįstai padarė išvadą, kad I. B. yra tinkama laiduotoja. Be to, apeliaciniame skunde keliamas Dėl D. P., kurio atžvilgiu byla nutraukta, teisės į gynybą pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme klausimas.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, iš naujo ištyrusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
9. Apeliaciniame skunde vyriausioji prokurorė teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apylinkės teismas padarė esminį BK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos kaltinamojo teisės. O būtent – buvo pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė kaltinamajam D. P. turėti gynėją. Vyriausioji prokurorė nurodo, kad D. P. yra Ukrainos pilietis, todėl egzistavo BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 dalyje numatytas pagrindas, numatantis būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas.
10. Teisė turėti gynėją yra teisės į gynybą sudėtinė dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punktą garantuojama kaltinamojo teisė veiksmingai gintis padedant gynėjui (advokatui) yra vienas pagrindinių teisės į teisingą procesą, garantuojamos pagal šio straipsnio 1 dalį, elementų (Didžiosios kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Beuze prieš Belgiją, peticijos Nr. 71409/10, 123 punktas).
11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). BPK 50–52 straipsniuose nustatyta gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka. BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba. Šis sąrašas nėra baigtinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjui dalyvauti būtina ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo (kaltinamojo) teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami (BPK 51 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį teismas, nustatęs, kad procese būtinas gynėjo dalyvavimas, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskiria šios institucijos parinktą gynėją. Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą.
13. BPK 45 straipsnyje nustatyta teismo pareiga užtikrinti proceso dalyviams galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Teismas, pripažindamas, kad proceso dalyvis baudžiamojoje byloje turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal BPK 51 straipsnį, privalo užtikrinti, kad ši pagalba būtų realiai įgyvendinta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-788/2021), be kita ko, kad asmuo turėtų laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys). Taigi, teismas, tinkamai informavęs asmenį apie jam paskirtą gynėją, kartu sudaro realias prielaidas asmeniui susižinoti su paskirtu gynėju ir pasirengti gynybai. Kartu pažymėtina, kad paskirtam gynėjui turi būti suteiktas pakankamas laikas pasirengti bylai, kitaip gali kilti abejonių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos veiksmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214/2014).
14. D. P., kurio atžvilgiu byla yra nutraukta, yra lietuvių kalbos nemokantis užsienio šalies (Ukrainos Liaudies Respublikos ) pilietis, procese dalyvauja vertėjaujant rusų kalbos vertėjai. Tad nagrinėjamu atveju aktualus apeliaciniame skunde minimas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatantis privalomą gynėjo dalyvavimą tuo atveju, kai nagrinėjama proceso kalbos nemokančių asmenų byla.
15. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad šios nutarties 14-ame punkte nurodytu pagrindu tuo metu kaltinamajam D. P. būtinas gynėjas nepranešė, nutarties dėl gynėjo skyrimo nepriėmė. Taigi, pirmiau minėto teisinio reglamentavimo tvarka D. P. gynėjas privalomai nebuvo paskirtas, apie jam parinktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį gynėją nebuvo informuotas, iki teisiamojo posėdžio pradžios pasirengti gynybai per gynėją arba kartu su juo D. P. galimybės neturėjo.
16. Iš 2024 m. kovo 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo pradėta nagrinėti D. P. gynėjui nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraše užfiksuoti duomenys patvirtina apeliaciniame skunde vyriausiosios prokurorės nurodytas aplinkybes, kad bylą nagrinėjantis teisėjas tuo metu kaltinamajam D. P. išaiškino, kad jei jis nesupranta lietuvių kalbos, jam gali būti paskirtas gynėjas, tačiau teisėjas taip pat paaiškino, kad kaltinamasis advokato gali ir atsisakyti, į ką D. P. nurodė, kad jis advokato atsisako. Teisiamajam posėdyje dalyvavusiai prokurorei atkreipus dėmesį, kad vadovaujantis BPK nuostatomis gynėjo dalyvavimas šiuo atveju yra būtinas, D. P. nurodė esąs pasimetęs ir nežinantis, kaip pasielgti. Tuomet teismas bylos nagrinėjimą nutarė atidėti ir į sekantį posėdį kviesti gynėją. Po tokio teismo sprendimo D. P. išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti be advokato. Nurodė, kad norėtų, jog byla būtų išnagrinėta šiame teisiamajame posėdyje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pakeitė ir nutarė bylą nagrinėti iš esmės, o kaltinamajam išaiškino, kad iškilus abejonėms, bus daroma teisiamojo posėdžio pertrauka ir kviečiamas gynėjas. Visa tai užfiksuota 2024 m. kovo 20 d. teisiamojo posėdžio protokole.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neabejoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 44 straipsnio 8 dalies, 51 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tačiau visgi įvertinus tai, kad teisiamojo posėdžio metu apylinkės teismas ėmėsi veiksmų, nustatydamas būtinojo gynėjo poreikį, išaiškino teisę tuo metu kaltinamajam D. P. turėti gynėją, taip pat D. P. pasirinktą taktiką (neatidėlioti bylos nagrinėjimo atsisakant gynėjo), teisėjų kolegija daro išvadą, kad savalaikiai nepaskyrus būtinojo gynėjo ir apie tai neinformavus tuo metu kaltinamo D. P., jo teisė į gynybą nebuvo esmingai apribota.
18. D. P. atsisakė gynėjo, tai užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole (BPK 52 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymi, kad pagal BPK nuostatas, gynėjo atsisakymas neužkerta kelio vėliau pasinaudoti šia teise, o tai, kaip matyti, ir buvo padaryta apeliacinės instancijos teisme. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, D. P. teismo posėdžio metu aktyviai gynėsi nuo jo atžvilgiu pateikto nepalankaus vyriausiosios prokurorės apeliacinio skundo tiek pats, tiek naudodamasis privalomu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismui kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius D. P., kurio atžvilgiu byla nutraukta, ginti parinko advokatę Rasą Kalkauskienę. Pastebėtina, kad gynyba teismo posėdžio metu buvo ganėtinai aktyvi, gynėjos atsikirtimai į apeliacinį skundą svarūs, palaikantys jos ginamojo poziciją.
19. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus dėl esminių proceso pažeidimų suvaržius kaltinamojo teises turėti gynėją, pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu pripažįstamas tik toks pažeidimas, kuris esmingai suvaržė kaltinamojo teises arba sutrukdė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2023). Tokių pagrindų šiuo atveju aukštesnis teismas nenustatė.
20. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme D. P. atsisakius gynėjo, byla buvo nagrinėjama iš esmės. Tuo metu kaltinamajam D. P. kaltę visiškai pripažinus, visiems bylos dalyviams sutikus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D. P., su vertėjos pagalba, teismui paaiškino veikos padarymo aplinkybes, taip pat teismo prašė jo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. Teisiamajame posėdyje kartu su D. P. dalyvavo ir paaiškinimus davė jo pakviesta galima laiduotoja I. B.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baigiamųjų kalbų metu teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė Rita Poškienė teismui siūlė, vadovaujantis BK 40 straipsniu, D. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojos I. B. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
21. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.
22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, iš naujo ištyrusi įrodymus, įvertinusi apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir D. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40straipsnio pagrindais ir tvarka vieneriems metams be užstato bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Priimdamas tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad D. P. padarė vieną nesunkų, tyčinį ir baigtą nusikaltimą, suprato savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, pakaltinamas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta. D. P. laiduotoja apylinkės teismas paskyrė I. B..
23. Kaip minėta, prokurorė apeliaciniame skunde taip pat kelia laiduotojos tinkamumo klausimą, išreikšdama abejonę dėl I. B. realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam D. P.
24. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad I. B. atitinka BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatas ir yra tinkama laiduotoja.
25. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog I. B. yra charakterizuojama teigiamai, atsižvelgė į jos teisme duotus parodymus, jog ji gali daryti D. P. teigiamą įtaką, nes susipažinusi prieš dvejus metus su kaltinamuoju ir jo šeima, priėmė juos gyventi savo turimame atskirame bute, nuo to laiko palaiko pastovius ryšius, lankosi vieni pas kitus, bendrauja telefonu. Tuo tarpu vyriausioji prokurorė apeliaciniame skunde dėsto abejones, kad apylinkės teismas neįvertino, jog siūloma laiduotoja nėra kaltinamojo šeimos narė ar artima giminaitė, o yra tik kaltinamojo pažįstama, be to, jie susipažino prieš dvejus metus, tačiau kaltinamasis I. B. bute gyveno tik keturis mėnesius, vėliau išėjo, ryšius jie palaiko telefonu ir lankydamiesi vieni pas kitus, kas prokurorei leidžia abejoti susiformavusiu laiduotojos autoritetu kaltinamajam D. P.
26. Atsižvelgiant į šiuos apeliacinio skundo argumentus aukštesnis teismas pastebi, kad vadovaujantis šios nutarties 24-ame punkte minėta BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotoju gali būti ne tik kaltininko tėvai ar artimi giminaičiai, bet ir kiti asmenys, tačiau jiems visiems yra būtinas vienas svarbus kriterijus – jie turi būti verti teismo pasitikėjimo.
27. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.).
28. Iš baudžiamosios bylos duomenų, I. B. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme bei D. P. paaiškinimų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme matyti, kad D. P. yra prieš dvejus metus į Lietuvą atvykęs ukrainietis, pas kurį vėliau iš Ukrainos atvyko ir jo žmona, juos be nuomos mokesčio į turimą laisvą butą gyventi priėmė gyventi I. B. šeima. Tame bute jie gyveno keturis mėnesius. Išėję gyventi kitur, jie su I. B. toliau bendravo tiek vieni kitiems pasiskambindami, tiek vieni kitus aplankydami. Pasak D. P., jis alkoholį nagrinėjamu atveju vartojo sužinojęs apie jų susprogdintą namą Ukrainoje (kurioje šiuo metu vyksta karas), po to būdamas neblaivus vairavo automobilį. Iš pradžių apie tai, kas nutiko jis I. B. nepasakojo. Buvo gėda. Vėliau D. P. apie tai pasipasakojus, I. B. šeima nutarė D. P. padėti. I. B. sutiko būti jo laiduotoja. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Neteista. Pasak I. B., ji pati vairuoja automobilį ir tokių nusižengimų nėra padariusi. Nori padėti D. P. darant gerą įtaką. D. P. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad I. B. jo gera pažįstama, jie bendrauja, ji pedagogė, jie kalbėjo apie tai, kas nutiko, ji jam daro jam gerą įtaką, jos šeima labai gera, jis iš jos ima pavyzdį. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nekelia abejonių I. B. gebėjimu D. P. daryti pakankamą įtaką bei teigiamą poveikį, nulemsiantį įstatymų nuostatas atitinkantį elgesį ateityje.
29. Vyriausioji prokurorė apeliaciniame skunde pastebi, kad iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog laiduotoja I. B. nenurodė savo būsimos teigiamos įtakos pobūdžio teigdama, kad tik bandys daryti jam gerą įtaką. Tačiau aukštesnis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, jog I. B. nurodė žinanti laiduotojo atsakomybę ir pareigas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad I. B. galimai net nežino, kaip ir kokiais būdais tai gali padaryti, atmestini kaip nepagrįsti.
30. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog laiduotoja paskirta I. B. darys teigiamą įtaką D. P., todėl egzistuoja visos sąlygos D. P. būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į D. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, nustatytas vienerių metų laidavimo terminas be užstato, kolegijos vertinimu, yra pakankamas įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus. Be to, manytina, kad D. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir transporto priemonės konfiskacija, darys jam teigiamą įtaką ir padės užtikrinti laidavimo instituto paskirtį.
31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, t. y. pažeidimų, kurie būtų esmingai pažeidę D. P. su gynyba susijusias teises ar sutrukdę apylinkės teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenustatyta. Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš naujo ištyrusi įrodymus, pirmosios instancijos teismo padarytus BPK pažeidimus, nepripažintinus esminiais, pašalino.
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
33. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 22 d. Nr. APD-2024-05610 pažyma dėl D. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 166,67 (vienas šimtas šešiasdešimt šeši eurai 67 ct).
34. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kauno apygardos teismui kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius D. P., kurios atžvilgiu byla nutraukta, ginti parinko advokatę Rasą Kalkauskienę.
35. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad gynėjas D. P. buvo paskirtas vyriausiajai prokurorei jo atžvilgiu pateikus apeliacinį skundą jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, prokurorės skundas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra atmetamas, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš D. P. valstybei nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. P., kurio atžvilgiu byla nutraukta, valstybei nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Indrė Averkienė
Algirdas Giedraitis
Arūnas Paštuolis