Civilinė byla Nr. e2-1669-996/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28814-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „Eurotransport24“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 102–106) A. M. (A. M.) (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 9 636,12 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas 2019 m. balandžio mėnesį išvyko jos nurodymu į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su jos vilkiku (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – vilkikas) ir puspriekabe (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – puspriekabė) (toliau kartu – transporto priemonė), 2019 m. balandžio 23 d. atsakovas, (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę, dėl savo neteisėtų veiksmų, sąmoningai, tyčia nesilaikydamas darbo/poilsio režimo, savavališkai pažeidė minėtą darbo/poilsio režimą, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė buvo sugadinta, iš transporto priemonės po atsakovo sukelto eismo įvykio ištekėjo kuras ir alyva, ko pasekoje turėjo būti valoma eismo įvykio vieta. Nurodė, kad dėl 2019 m. balandžio 23 d. įvykio įmonė patyrė 19 216,89 Eur nuostolių sumą: 1) dėl transporto priemonės nuvežimo iš įvykio vietos į bazę ir saugojimo po 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio įvykio Vokietijoje, kurį sukėlė atsakovas, taip pat dėl įvykio vietos valymo po alyvos ir kuro nutekėjimo, sumokėjo 4 226,56 Eur sumą, šią sumą patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Falck Lietuva“ (toliau – UAB „Falck Lietuva“) 2019 m. balandžio 26 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 4 226,56 Eur (be PVM) ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, 2) 1 350 Eur suma, patirta dėl 2019 m. balandžio 23 d. eismo įvykio metu sugadinto vilkiko transportavimo iš Vokietijos į Lietuvą, šią sumą patvirtina UAB „Falck Lietuva“ 2019 m. balandžio 29 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 1 350 Eur (be PVM) ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, 3) vilkikui įvykio metu padaryta žala sudaro 13 640,33 Eur (be PVM), tą patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Transtiros sunkvežimių servisas“ (toliau – UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“) sąmata Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 29 d. su atsakovu sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti dėl 2019 m. balandžio 23 d. įvykio atsiradusią žalą, kuri įmonės geranoriškai buvo sumažinta iki 10 000 Eur, pagal minėtą susitarimą iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaityta 363,88 Eur skolos suma, atsakovas savo iniciatyva ir prašymu 2019 m. gegužės 16 d. nutraukė darbo sutartį, pagal minėto susitarimo 1.3. punktą, jei darbo sutartis nutraukiama, atsakovas įsipareigoja per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos atlyginti susitarime nurodytą žalą, žalos atlyginimo terminas suėjo 2019 m. birželio 15 d., tačiau atsakovas padarytos žalos taip ir neatlygino, todėl 2019 m. birželio 19 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija su prašymu atlyginti 9 636,12 Eur žalą (10 000 Eur – 363,88 Eur), tačiau atsakovas į minėtą pretenziją nereagavo, į skambučius neatsiliepė, patirtos žalos/jos dalies neatlygino. Pabrėžė, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas, vykdydamas darbines pareigas pagal su įmone sudarytą darbo sutartį, padarė įmonei žalą tyčiniais, sąmoningais veiksmais. Atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojas savo paaiškinime nurodė, jog jis nutarė tęsti darbo laiką iki 15 valandų ir bendras vairavimo laikas tuo metu sudarė 5,5 valandos, jam netikėtai užsimerkė akys ir jis atsigavo tik tada, kai jau važiavo žvyruotu kelkraščiu, likus 10 metrų iki apsauginio kelio atitvaro pradėjo stabdyti, tačiau įvažiavo į apsauginį kelio atitvarą, kurį apgadino, taip pat apgadino ir transporto priemonę. Nurodė, kad privalomas transporto priemonės vairavimo ir poilsio laiko normas nustato 1970 m. liepos 1 d. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (toliau – AETR susitarimas), kurio dalyvėmis yra tiek Lietuva, tiek Baltarusija, todėl vežimo metu darbuotojas neabejotinai turėjo jomis vadovautis, AETR susitarimo 7 straipsnis įtvirtina, kad 4,5 valandos vairavęs vairuotojas turi ilsėtis ne mažiau kaip 45 minutes ir ši pertrauka gali būti pakeičiama ne trumpesnėmis kaip 15 minučių trukmės pertraukomis. Ieškovės įsitikinimu, yra akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai pažeidė minėtas taisykles, ko pasekoje ir kilo žala. Nurodė, kad bet kokiu atveju atsakovui, kaip vairuotojui, turėjo būti žinomos bendrosios kelių eismo taisyklės, draudžiančios vairuoti esant sveikatos sutrikimams ar nuovargiui, nes tokia būsena neužtikrina saugaus transporto priemonės vairavimo ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl, ieškovės vertinimu, žalą atsakovas įmonei padarė tyčiniais veiksmais (netiesioginė tyčia), nes atsakovas suprato ir turėjo suprasti savo veikos neteisėtumą, padarinius (t. y., kad vairuoja pažeisdamas darbo ir poilsio režimą, ko pasekoje gali sukelti žalą) ir leido sąmoningai žalai/padariniams kilti. Pabrėžė, kad faktas, jog asmuo sąmoningai nesiėmė priemonių žalai išvengti, nors galėjo jų imtis, įrodo darbuotojo tyčios buvimą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. popierinio priedo l. 16–17, 26–27), kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantis, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 23 d. su darbdavės transporto priemone, veždamas krovinį į paskirties vietą, pateko į eismo įvykį, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu, savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigė ir neneigia. Nurodė, kad transporto priemonė buvo drausta kasko draudimu, įmonei žalą atlygino draudimo bendrovė. Pažymėjo, kad įmonės vadovas reikalavo, jog jis atlygintų 10 000 Eur žalą, bet jos apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų neturėjo, vėliau įmonė inicijavo ekspertizės atlikimą, apie kurią jo neinformavo, ekspertizės įstaiga nustatė 10 000 Eur žalą, t. y. tiek, kiek reikalavo darbdavė, todėl ja abejoja. Teigė, kad jis iš darbo buvo atleistas neteisėtai, jo sukeltas eismo įvykis rimtų pasekmių neturėjo, jo sveikatos būkle įmonė po eismo įvykio nesidomėjo, jam pagalbos nesuteikė, jo veiksmai nebuvo tyčiniai, darbo ir poilsio režimo 2019 m. balandžio 23 d. jis nepažeidė, nepagrįstai įmonė iš jo darbo užmokesčio išskaičiavo ir 363,88 Eur žalą, nes apie tai jo neinformavo.

Ieškovė pateikė 2020 m. gegužės 20 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad atsiliepime atsakovas nurodė niekuo nepagrįstus teiginius; ginčo eismo įvykio datai transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių draudimu, tačiau tik nuo visiško sunaikinimo, ką patvirtina draudimo sutartis, kadangi ginčo įvykio metu transporto priemonė nebuvo sunaikinta, o tik apgadinta, įmonė jokios draudimo išmokos negavo ir negalėjo gauti, todėl net nesikreipė į draudimo bendrovę, be to, jokia atsakovo nurodoma ekspertizė nebuvo atliekama, nuostolio dydį ir faktą patvirtina dvi sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai bei sąmata dėl vilkiko remonto (minėta sąmata sudaryta Audatex sistemos, skirtos skaičiuoti transporto priemonių remonto darbus, pagrindu). Pastebėjo ir tai, kad atsakovas, pasirašydamas 2019 m. balandžio 29 d. susitarimą, pripažino savo neteisėtus veiksmus ir pareigą atlyginti 10 000 Eur žalą, pagal minėtą susitarimą iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaityta 363,88 Eur skolos suma, taip pat atsakovas savo iniciatyva ir prašymu 2019 m. gegužės 16 d. nutraukė darbo sutartį, atsakovas pagal susitarimą likusios žalos sumos neatlygino. Pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog teikia su atsiliepimu tachografo ištraukas, tačiau įmonės vilkikuose įmontuotuose tachografuose atspausdinus išrašus visada yra nurodoma konkreti transporto priemonė, kad būtų galima identifikuoti, su kokia transporto priemone koks vairuotojas važiavo, šiuo atveju atsakovo pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta transporto priemonė ir jos duomenys, todėl tai nėra ir negali būti ginčo vilkiko tachografo duomenys. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis nepažeidė darbo ir poilsio režimo, nes Vokietijos policija savo pažymoje dėl ginčo eismo įvykio aiškiai nurodė patikrinę visus duomenis ir dokumentus, kad eismo įvykis įvyko dėl pervargimo, visuotinai žinoma, kad Vokietijoje transporto priemonės vairavimas pervargus yra prilyginamas vairavimui esant neblaiviam, ko pasekoje atsakovui buvo skirta 2 000 Eur bauda, tą patvirtina ir pats atsakovas savo paaiškinime dėl įvykio aplinkybių, t. y. iš atsakovo paaiškinimo galima nustatyti, kad jis pažeidė darbo ir poilsio režimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. birželio 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2018 m. birželio 28 d. šalys sudarė papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutartis darbuotojo prašymu nutraukta 2019 m. gegužės 16 d. (el. b. t. I, b. l. 17–31); 2019 m. balandžio 23 d. atsakovui vairuojant jam patikėtą įmonės transporto priemonę (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis (el. b. t. I, b. l. 32–56, 59–60), atsakovas 2019 m. balandžio 29 d. surašė paaiškinimą dėl 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio (el. b. t. I, b. l. 57–58), ieškovė dėl po 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio pagalbos kelyje, transporto priemonės nuvežimo iš įvykio vietos į bazę ir saugojimo, taip pat dėl įvykio vietos valymo po alyvos ir kuro nutekėjimo, UAB „Falck Lietuva“ sumokėjo 4 226,56 Eur sumą (be PVM) pagal UAB „Falck Lietuva“ 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FL-191802 (el. b. t. I, b. l. 62–65, 113–114), ieškovė dėl po 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės transportavimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) UAB „Falck Lietuva“ sumokėjo 1 350 Eur sumą (be PVM) pagal UAB „Falck Lietuva“ 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 66–67, 113–114), dėl 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytų apgadinimų vilkikui UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ buvo atliktas vilkiko remontas už 13 640,33 Eur (be PVM) sumą (el. b. t. I, b. l. 73–74); 2019 m. balandžio 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas pripažino savavališkai pažeidęs įmonės instrukcijas, dėl savo kaltės padarydamas įmonei žalą, ieškovė sumažino padarytą žalą iki 10 000 Eur, kurią darbuotojas sutiko darbdavei atlyginti (el. b. t. I, b. l. 75–77), pagal minėtą susitarimą iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaityta 363,88 Eur skolos suma (el. b. t. I, b. l. 82–83), ieškovė 2019 m. birželio 19 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. 19048131, prašydama atlyginti likusią neatlygintą šalių sutartą 9 636,12 Eur žalą (el. b. t. I, b. l. 84–85).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

DK 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2019 m. balandžio 23 d. vykdydamas savo darbines funkcijas komandiruotės metu (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį su ieškovei priklausančia transporto priemone ir ją apgadino, už šią transporto priemonę jis buvo atsakingas, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių, susijusių su transporto priemonės nuvežimu iš įvykio vietos į bazę, saugojimu, įvykio vietos valymu po alyvos ir kuro nutekėjimo, pargabenimu į (duomenys neskelbtini) bei jos remontu – UAB „Falck Lietuva“ 2019 m. balandžio 26 d. išrašė ieškovei PVM  sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 226,56 Eur sumai (be PVM) už suteiktą pagalbą kelyje, tarpininkavimą, kuro išpumpavimą iš pažeisto bako, įvykio vietos valymą po alyvos ir kuro nutekėjimo bei transporto priemonės nuvežimą į bazę ir saugojimą, 2019 m. balandžio 29 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 350 Eur sumai (be PVM) už suteiktas transportavimo paslaugas, parvežant transporto priemonę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kurias įmonė apmokėjo bankiniu pavedimu; UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vilkiko remontas įmonei kainavo iš viso 13 640,33 Eur sumą (be PVM) – žalos dydžio įrodinėjimas sąmatomis yra leistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Taigi, iš viso dėl 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio įmonė patyrė 19 216,89 Eur žalą (be PVM) (4 226,56 Eur + 1 350 Eur + 13 640,33 Eur). 

Pastebėtina, kad ieškovės su 2020 m. gegužės 20 d. rašytiniais paaiškinimais į bylą pateikta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog transporto priemonė buvo drausta tik nuo visiško sunaikinimo. Šiuo atveju tarp šalių ginčas nekilo, kad transporto priemonė po ginčo įvykio nebuvo visiškai sunaikinta, bylos medžiaga taip pat patvirtina tik transporto priemonės apgadinimą, tačiau ne visišką sunaikinimą, taigi, draudimas įmonei pagal draudimo sutartį nepriklausė, ji jokios draudimo išmokos negalėjo gauti ir negavo. Tuo tarpu atsakovo teiginiai apie kasko draudimą nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmetami. Taip pat atmetami atsakovo teiginiai apie atliktą ekspertizę, nes byloje tokius jo teiginius patvirtinančių įrodymų nėra.

Kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas pas ieškovę nuo 2018 m. birželio 28 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; darbuotojas pagal su įmone sudarytą darbo sutartį (darbo sutarties 5.10., 5.17. punktai) buvo įsipareigojęs laikytis nustatyto darbo grafiko bei darbo laiko trukmės, visą darbo laiką išnaudoti darbui, laikytis DK, įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais ir kitais įmonės vidaus dokumentais nustatytos tvarkos, kokybiškai atlikti pavestas užduotis; darbuotojas pagal su įmone sudarytą papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties (papildomo susitarimo (sutarties) 1.1., 1.14., 1.18.1., 1.18.4., 1.18.8. punktai) buvo įsipareigojęs rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu, tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti žalą atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo, be to, kiekvieno darbuotojo bendrosios pareigos yra dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavės turtą. Šalys 2019 m. balandžio 29 d. sudarytu susitarimu dėl žalos atlyginimo susitarė dėl 10 000 Eur žalos, padarytos dėl eismo įvykio, darbuotojo darbdavei atlyginimo, kuri bus išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio, o nutraukus darbo sutartį, likusi neišskaičiuota žalos suma darbuotojo darbdavei bus atlyginta per 30 dienų po darbo sutarties nutraukimo. Byoje nėra įrodymų, kad po įmonės atliktos 363,88 Eur išskaitos ir darbuotojo prašymu jį atleidus iš darbo darbuotojas įmonei, net jai pateikus darbuotojui pretenziją dėl žalos atlyginimo, įmonei būtų sumokėjęs sulygtos žalos likutį – 9 636,12 Eur. Pastebėtina, kad darbuotojas, pasirašydamas 2019 m. balandžio 29 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pats prisipažino savavališkai pažeidęs instrukcijas ir dėl savo kaltės padaręs įmonei 10 000 Eur žalą, kurią sutiko atlyginti, sutiko ir su išskaita, tai patvirtinadamas savo parašu, taip pat pats pasirašė prašymą dėl jo atleidimo iš darbo, todėl vėlesnis darbuotojo persigalvojimas, vertinamas tik kaip nesąžiningas veikimas, siekis išvengti žalos atlyginimo.

Teismas sutinka su ieškove, kad atsakovas, vykdydamas darbines pareigas pagal su ieškove sudarytą darbo sutartį, padarė ieškovei žalą tyčiniais veiksmais. Pažymėtina, kad atsakovas savo paties surašytame 2019 m. balandžio 29 d. paaiškinime nurodė, jog jis pats nutarė tęsti darbo laiką iki 15 valandų ir bendras vairavimo laikas tuo momentu sudarė 5,5 valandos, 14-oje darbo valandoje jam netikėtai užsimerkė akys ir jis atsigavo tik tada, kai jau važiavo žvyruotu kelkraščiu, likus 10 metrų iki apsauginio kelio atitvaro pradėjo stabdyti, tačiau ant žvyro blogai veikė automobilio vairas ir stabdžiai, ko pasekoje jis įvažiavo į apsauginį kelio atitvarą, kurį apgadino, taip pat apgadino ir ieškovės transporto priemonę. Pabrėžtina, kad (duomenys neskelbtini) policijos tarnyba Ulmo policijos prezidiumas konstatavo, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovo pervargimo. Pats atsakovas 2019 m. balandžio 29 d. susitarime dėl žalos atlyginimo pripažino, kad jis 2019 m. balandžio 23 d. savavališkai pažeidė įmonės instrukcijas, dėl savo kaltės padarė įmonei 10 000 Eur žalą ir laisva valia sutinka tokio dydžio žalą įmonei atlyginti. Kartu pastebėtina, kad atsakovo į bylą pateikta tachografo išklotinė nepatvirtina, jog tai būtent ginčo vilkiko tachografo išklotinė. Taigi, pats atsakovas yra pripažinęs, kad žalą įmonei padarė savavališkai, savo kaltais veiksmais, darbdavės kaltė nenustatyta. 

Pagal 1970 m. liepos 1 d. AETR susitarimo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, keturias su puse valandos vairavęs, vairuotojas turi ilsėtis ne mažiau kaip keturiasdešimt penkias minutes, išskyrus tą atvejį, kai prasideda poilsio laikotarpis ir ši pertrauka gali būti pakeičiama ne mažiau kaip penkiolikos minučių trukmės pertraukomis, kurios paskirstomos per visą vairavimo laiką arba tuoj po vairavimo taip, kad būtų laikomasi 1 dalies nuostatų. Įvertinęs atsakovo paaiškinimo turinį teismas daro išvadą, kad jau iki eismo įvykio atsakovas suvokė, jog jo savijauta (pervargimas) yra netinkama vairuoti transporto priemonę, todėl jis privalėjo imtis aktyvių veiksmų tam, kad būdamas tokios būsenos transporto priemonės nevairuotų – jis privalėjo nedelsdamas sustoti ir transporto priemonės toliau nevairuoti. Pabrėžtina, kad kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę esant sveikatos sutrikimams, nes būdamas tokios būsenos vairuotojas neužtikrina saugaus transporto priemonės vairavimo ir kelia pavojų kitiems eismo dalyvavimas, ir atsakovui, kaip profesionaliam tolimųjų reisų vairuotojui, tai buvo gerai žinoma.

Šiuo gi atveju, atsakovas draudimo vairuoti būnant tokios būklės (pervargimas) nepaisė, jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų ne tik tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (saugų transporto priemonės vairavimą laikantis kelių eismo taisyklių), bet ir jam patikėtos transporto priemonės saugumą, kitų eismo dalyvių saugumą, neatliko, ko pasekoje dėl tokių savo neteisėtų veiksmų sukėlė eismo įvykį.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas sąmoningai pažeidė vairavimo ir poilsio laiko normas, sąmoninigai nesilaikė draudimo vairuoti esant blogai savijautai (pervargimas) dėl ko ir kilo žala, kuri buvo padaryta tyčiniais veiksmais (netiesioginė tyčia), atsakovas suprato ir turėjo suprasti savo veikos neteisėtumą, padarinius, kad vairuoja būdamas pervargęs, ko pasekoje gali sukelti žalą, ir leido sąmoningai žalai (padariniams) kilti. Tyčios forma, t. y. tiesioginė tyčia, kai darbuotojas supranta savo veikos neteisėtumą, padarinius ir sąmoningai jų siekia, arba netiesioginė tyčia, kai sąmoningai leidžiama šiems padariniams atsirasti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl visiško žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs šalių sulygtą žalos dydį pilnai ar iš dalies, priešingai, atsakovas žinojo apie padarytą žalą ieškovei, šalys sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsiradusią žalą ieškovė sumažino iki 10 000 Eur, pagal minėtą susitarimą iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaityta 363,88 Eur skolos suma, atsakovas žadėjo grąžinti likusią sulygtą žalos sumą, tačiau minėto įsipareigojimo neįvykdė net ir darbdavei pateikus jam pretenziją, o ginčui persikėlus į teismą ėmė netgi neigti savo kaltę, kurią pats savo parašu buvo patvirtinęs. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 9 636,12 Eur žalos atlyginimą.

Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 636,12 Eur sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (9 636,12 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 9 636,12 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (9 636,12 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 217 Eur žyminis mokestis, 700 Eur išlaidos advokato pagalbai, sumokėtos ją atstovavusiai advokatei Gintarei Raišutienei, 271,52 Eur vertimo išlaidos, sumokėtos L. V. firmai LETRA, (el. b. t. I, b. l. 86–95). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1 188,52 Eur (217 Eur + 700 Eur + 271,52 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“ (įmonės kodas 303025556) iš atsakovo A. M. (A. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 9 636,12 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų ir dvylikos euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 636,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 188,52 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                              Ieva Stanislovaitienė