Administracinė byla Nr. eI-3102-1047/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01212-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Dental Investments“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė, UAB „Dental Investments“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 49SJN-631-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti iš esmės pareiškėjos 2017 m. lapkričio 29 d. prašymą „Pakeisti servitutą“ (toliau – ir Prašymas).
Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad ji 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, prašydama pakeisti 2007 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1914-01 nustatytą servitutą (arba panaikinti ir nustatyti naujai), t. y. nustatyti atlygintinį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu.
Pareiškėjos atstovas 2018 m. sausio 3 d. gavo atsakovo 2017 m. gruodžio 29 d. raštą ,,Dėl prašymo persiuntimo“ Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22), kuriuo buvo nuspręsta prašymą persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją. Pareiškėja su minėtu atsakovo sprendimu nesutiko ir kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydama įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti 2007 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1914-01 nustatytą servitutą. 2018 m. kovo 2 d. Komisija sprendimu pareiškėjos skundą tenkino visiškai. Sprendimo atsakovas neskundė, tačiau jo ir neįvykdė, todėl pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl priverstinio Komisijos sprendimo įvykdymo.
2020 m. kovo 12 d. NŽT Vilniaus skyrius priėmė Sprendimą (vykdydamas Komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimą), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalimi, nusprendė nagrinėjimo administracinę procedūrą nutraukti, nes Prašyme nurodyti klausimai yra nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje ginčo dalyku yra periodinės kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimas, t. y. ieškovė UAB ,,Dental investments“ teismo prašo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 6 procentų (8 280 Eur) dydžio nuo žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės, periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad žemės sklypo vertei pasikeitus, atitinkamai (taikant 6 procentų tarifą) mokėtinos kompensacijos dydis perskaičiuojamas.
Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo dalyku nėra servituto pakeitimas, taip pat nekeliamas reikalavimas nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu. Todėl sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje skiriasi tiek ginčo dalykas, tiek ir ginčo šalys, todėl VAĮ 27 straipsnio 5 dalis netaikytina ir administracinė procedūra nutraukta nepagrįstai.
Pabrėžia ir tai, kad net ir priimtas sprendimas dėl administracinės procedūros nutraukimo yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taip pat taikomi VAĮ 8 straipsnio reikalavimai. Pareiškėjos įsitikinimu, priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra abstraktus, neargumentuotas.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja siekdama gauti kompensaciją jau buvo kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (proceso Nr. 2-68-3-31465-2018-9), prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti; panaikinti 2007 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo ,,Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padalijimo, paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo“ Nr. 2.3-1914-01 2 punkto dalį, kuri nustato, kad visame sklypo plote suteikiama teisė įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu (tarnaujantis daiktas) neatlygintinai; priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovo naudai periodinę 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo unikalus numeris
(duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės kompensaciją, sudarančią 8 280 Eur už naudojimąsi ieškovui priklausančiam žemės sklypui nustatytu servitutu, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nuo ieškinio pareiškimo dienos iki servituto pabaigos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. eI-2990-426/2019 (įsiteisėjusi) nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ skundą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-315-656/2020 nutarė UAB „Dental Investments“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. UAB „Dental investment“ šioje byloje prašė solidariai iš atsakovų UAB „Anreka“ ir UAB ,,Didžioji statyba“ ieškovo naudai priteisti 4 000 Eur už naudojimąsi ieškovei priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. sausio 13 d.
Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 (ieškovė UAB „Dental investment“, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pareiškėja teismo prašo: priteisti iš atsakovo 6 procentų (8 280 Eur) dydžio nuo žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės, periodinę kompensaciją, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad žemės sklypo vertei pasikeitus, atitinkamai (taikant 6 procentų tarifą) mokėtinos kompensacijos dydis perskaičiuojamas. Sprendė, kad šioje byloje nors de iure (teisiškai, pagal teisę) nėra ginčijamas neatlygintinio servituto statusas (administracinis aktas, kuriuo buvo nustatytas neatlygintinis servitutas), tačiau de facto (faktiškai, iš tikrųjų) UAB „Dental investment“ siekia prisiteisti kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu, kuriam nustatytas neatlygintinis servitutas.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2020 m. balandžio 30 d. išrašas) konstatuotina, kad 0,8089 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso UAB „Dental Investments“. NŽT patikėjimo teise nevaldo jokios dalies Žemės sklypo. Žemės sklypo paskirtis, naudojimosi būdas – kita, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Viešajame registre matomas įrašas, jog visoje Žemės sklypo teritorijoje yra nustatytas servitutas „Suteikti teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu“.
Teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, galioja Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 ,,Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintas teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės pl. detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), pagal kurio sprendinius yra suplanuota gatvės zona. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1914-01 ,,Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje, padalijimo, paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo” (toliau – ir Įsakymas) yra nustatytas servitutas suteikiantis teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu. Pabrėžė, kad šis administracinis aktas buvusio Žemės sklypo savininko nebuvo skundžiamas, o pareiškėja įsigydama Žemės sklypą įvertino visus susijusius dokumentus ir nusprendė įsigyti ginčo Žemės sklypą su jame numatytais apribojimais (neatlygintiniu servitutu).
Paaiškina, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. gegužės 17 d. buvo gautas pareiškėjos atstovo advokato prašymas ,,Dėl servituto panaikinimo“, kuriuo buvo prašoma panaikinti Žemės sklypui Vilniaus apskrities viršininko Įsakymu nustatytą servitutą.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. 49SDŽ-383-(14.49.22) ,,Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu informuoti ar Žemės sklype yra išlikusi būtinybė naudotis nustatytu servitutu, suteikiančiu teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu.
NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. liepos 31 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) Miesto plėtros departamento 2017 m. liepos 27 d. raštas Nr. A51-50116/17(2.14.2.12-MP8) ,,Dėl servituto Žemės sklype“, kuriuo NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo informuotas, kad susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo Žemės sklype būtinybė yra išlikusi, t. y. naudotis nustatytu servitutu, suteikiančiu teisę visame žemės sklypo plote neatlygintina įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu. Minėtas Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvių tinklo dalis, kuri būtina tolimesnei teritorijos plėtrai vystyti.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 49SJN-1983-(14.49.105) ,,Dėl informacijos pateikimo“ informavo UAB „Dental investment“ apie VMSA Miesto plėtros departamento rašte nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad servituto būtinumas nėra išnykęs, ir į tai, kad Žemės sklype buvo ir yra atliekami susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektavimo darbai, NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė priimti sprendimą panaikinti prašymuose nurodytą servitutą.
NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. gruodžio 4 d. gautas pareiškėjos 2017 m. lapkričio 29 d. prašymas ,,Pakeisti servitutą”.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22.) ,,Dėl prašymo persiuntimo“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nurodytais straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsniu perdavė pareiškėjos prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Dėl šio rašto UAB „Dental investment“ kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 9R-520(AG-60/07-2018) skundą tenkino ir panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. raštą
Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22.) bei įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti iš esmės pareiškėjos Prašymą.
Atsakovo teigimu, administracinė procedūra nebuvo tęsiama UAB „Dental investment“ pasikreipus į teismą byloje (proceso Nr. 2-68-3-31465-2018-9, eI-2990-426/2019), kurioje be kita ko buvo prašoma panaikinti valstybinio žemės patikėtinio administracinį aktą, kuriuo nustatytas neatlygintinis servitutas. Kaip jau minėta, perdavus bylą nagrinėti administraciniam teismui nutartimi buvo nuspręsta skundą (prašymą) atsisakyti priimti. Vėliau analogiško turinio reikalavimai buvo pareikšti minėtoje civilinėje byloje (proc. Nr. 2-68-3-36571-2019-3, Nr. e2-3362-931/2020).
Pareiškėja kėlė vieną bylą po kitos, tikėdamasi pasiekti sau palankų rezultatą. Komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 3R-103 (AG-60/07-2018) priimtas prieš dvejus metus ir nuolat vykdavo teisminiai ginčai, kurių bendras siekis – neatlygintinio servituto „pavertimas“ į atlygintinį ar kompensacijos priteisimas. Tiek minėtų bylų procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžių nagrinėjamo metu buvo aptartas Komisijos sprendimas, šalys puikiai suprato, kad nelaukiant potencialaus NŽT atsakymo ginčas persikėlė į teisminį lygmenį. Bet tik pareiškėjai pralaimėjus (nepasiekus norimo rezultato) po beveik dvejų metų buvo kreiptasi į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad formaliai sprendimas nebuvo įvykdytas, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 12 d. raštu 49SJN-631-(14.49.105), informavo pareiškėją, kad vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, Prašymo nagrinėjimo administracinė procedūra yra nutraukiama.
Pažymi, kad Prašyme pareiškėja prašo: pakeisti 2007 m. kovo 2 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1914-01, nustatytą servitutą (arba panaikinti ir nustatyti naujai), t. y. nustatyti atlygintinį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės, periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu. Civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 pareiškėja prašo: priteisti iš atsakovo 6 procentų (8 280 Eur) dydžio nuo žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės, periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad žemės sklypo vertei pasikeitus, atitinkamai (taikant 6 procentų tarifą) mokėtinos kompensacijos dydis perskaičiuojamas.
Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos siekis Prašyme bei civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 yra tapatus, nepaisant to, kad pasirinkta skirtinga teisinė formuluotė bei kad pirminiame ieškinio variante nėra bandoma ginčyti Įsakymo (anksčiau pareiškėja bandė ginčyti, tačiau to padaryti nepavyko (proceso Nr. 2-68-3-31465-2018-9).
Mano, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės patikėtinis aiškiai ir suprantamai nurodė, kad dėl iškeltos civilinės bylos Nr. e2-3362-931/2020 tapatumo ginčo administracinė procedūra yra nutraukiama VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu.
Teismas
konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. gruodžio 4 d. gautas pareiškėjos 2017 m. lapkričio 29 d. prašymas ,,Pakeisti servitutą”. Prašyme pareiškėja prašė: pakeisti 2007 m. kovo 2 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1914-01, nustatytą servitutą (arba panaikinti ir nustatyti naujai), t. y. nustatyti atlygintinį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės, periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22.) ,,Dėl prašymo persiuntimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nurodytais straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsniu perdavė pareiškėjos prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22.) „Dėl prašymo persiuntimo“, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-10 (AG-60/07-2018). Minėtu sprendimu Komisija pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą
Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22.) ,,Dėl prašymo persiuntimo“. Įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti iš esmės pareiškėjos Prašymą.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 12 d., vykdydamas Komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3R-10 (AG-60/07-2018), priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjos Prašymo nagrinėjimo administracinę procedūrą nutraukė (VAĮ 27 straipsnio 5 dalis). Šį priimtą sprendimą NŽT Vilniaus miesto skyrius motyvavo tuo, kad pareiškėjos Prašyme keliami klausimai šiuo metu yra nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimo, kuriuo nutrauktas pareiškėjos Prašymo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1–2 dalis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
VAĮ taikymo požiūriu viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl administracinės procedūros nutraukimo VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, be kita ko, yra taikytini VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Teismas atkreipia dėmesį, jog nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. A556-336/2011). Taigi tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).
Teismas pažymi, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, nustatanti, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, galioja nuo 2017 m. kovo 31 d. Iki nurodytos datos tokią situaciją reglamentavo VAĮ 23 straipsnio 4 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad, aiškinat šiuo metu galiojančią VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, aktualūs LVAT pateikti VAĮ 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) taikymo išaiškinimai.
LVAT, aiškindamas VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant VAĮ
23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia reikia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nagrinėjamu atveju nutraukiama). Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas (nagrinėjamu atveju – nutraukimas) VAĮ 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (LVAT 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-968-14, 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-215-602/2016).
Teismas pažymi, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymasis turėtų užtikrinti, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomas. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti viešojo administravimo subjektui ir teismui paduotuose skunduose (ieškiniuose) pateiktus klausimus.
Pareiškėjos Prašymo, pateikto NŽT, dalykas – tai 3 reikalavimai: 1) pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti naujai) servitutą; 2) nustatyti atlygintinį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės, periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.; 3) nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu. Tą pabrėžė ir Komisija 2018 m. kovo 6 d. sprendime Nr. 3R-10 (AG-60/07-2018) (LAGK sprendimo 6 puslapis), kai nurodė atsakovui, kad ji neatsakė į visus pareiškėjos Prašyme keliamus klausimus.
Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3362-931/2020 pagal pareiškėjos UAB „Dental investments“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, kurioje pareiškėja prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 6 procentų (8280,00 Eur.) dydžio nuo Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad Žemės sklypo vertei pasikeitus, atitinkamai (taikant 6 procentų tarifą) mokėtinos kompensacijos dydis perskaičiuojamas.
Vertinant, ar atsakovui paduotame 2017 m. lapkričio 29 d. Prašyme keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, pažymėtina, jog teismas privalo vadovautis įsiteisėjusiu Komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 3R-10 (AG-60/07-2018), kuriame nurodyta, kad NŽT sprendimas persiųsti pareiškėjos Prašymą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra neteisėtas ir būtent atsakovas privalo atsakyti į Prašyme išdėstytus tris reikalavimus (LAGK sprendimo 6–7 puslapiai). Šio Komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3R-10 (AG-60/07-2018) šalys neskundė, jis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Todėl, teismo vertinimu, būtent atsakovas yra kompetentingas priimti sprendimą dėl Sutarties pakeitimo.
Kitas aspektas, kurį būtina įvertinti nagrinėjamu atveju, yra tai, ar pareiškėjos 2017 m. lapkričio 29 d. prašyme keliamiems reikalavimams ištirti yra skirtas pradėtas teisminis procesas.
Teismo vertinimu, prašyme keliamas antrasis reikalavimas (nustatyti atlygintinį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės, periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.) yra identiškas civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 pagal pareiškėjos UAB „Dental investments“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, keliama reikalavimui (priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 6 procentų (8280,00 Eur.) dydžio nuo Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad Žemės sklypo vertei pasikeitus, atitinkamai (taikant 6 procentų tarifą) mokėtinos kompensacijos dydis perskaičiuojamas). Taigi šio pareiškėjos Prašymo reikalavimo atžvilgiu atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą administracinę procedūrą nutraukti (VAĮ 27 straipsnio 5 dalis). Tačiau kiti Prašymo reikalavimai (pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti naujai) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu) nėra analizuojami civilinėje byloje
Nr. e2-3362-931/2020 pagal pareiškėjos UAB „Dental investments“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl pirmojo ir trečiojo pareiškėjos reikalavimų, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 49SJN-631-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ dalis dėl pareiškėjos reikalavimų pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti naujai) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu yra naikinama ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 29 d. Prašymo reikalavimus pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti naujai) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu.
Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad pareiškėjos siekis Prašyme bei civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 yra tapatus, nepaisant to, kad pasirinkta skirtinga teisinė formuluotė bei kad pirminiame ieškinio variante nėra bandoma ginčyti Įsakymo (anksčiau pareiškėja bandė ginčyti, tačiau to padaryti nepavyko (proceso Nr. 2-68-3-31465-2018-9). Teismo vertinimu, pareiškėjos reikalavimai yra skirtingo teisinio pobūdžio, juos išsamiai surūšiavo Komisija ir išaiškino atsakovui.
Taip pat teismas pabrėžia, kad atsiliepime atsakovas nurodo daugiau motyvų dėl pirmojo ir trečiojo pareiškėjos reikalavimų (pakartotinį kreipimąsi, nesąžiningą naudojimąsi savo teisėmis nuolat inicijuojant bylas ir t.t.). Teismas šių argumentų nevertina, nes jie nebuvo nurodyti skundžiamame Sprendime. Pagal LVAT praktiką individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Pareiškėja taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (ABTĮ redakcija, galiojanti po 2018 m. gruodžio 28 d.) nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė įrodymą, kad sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį. Kitokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta. Teismas iš dalies patenkino pareiškėjos skundą – panaikino Sprengimo dalį dėl dviejų reikalavimų iš trijų. Taigi teismas sprendžia, kad patenkinta 2/3 pareiškėjos reikalavimų ir iš atsakovo pareiškėjai UAB „Dental Investments“ priteisia 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, priteistinų išlaidų dydį sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjai UAB „Dental investments“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dental investments“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 49SJN-631-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ dalį dėl pareiškėjos reikalavimų pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti naujai) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 29 d. prašymo „Pakeisti servitutą“ reikalavimus pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti naujai) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu.
Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dental investments “ skundo dalį atmesti.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Dental investments“ iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Beata Martišienė
Fausta Vitkienė