Civilinė byla Nr.e2-14-301/2022

Teisminio proceso Nr.2-28-3-01876-2020-1

                                                          Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.2.

                                   MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

                                                  S P R E N D I M A S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Marijampolė

      Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė 

              sekretoriaujant Erikai Šelmienei,

              dalyvaujant ieškovei G. D.-K., jos atstovei advokato padėjėjai J. V- K.,

              atsakovui D. K., jo atstovui advokatui Renui Bradūnui,

              institucijos duodančios išvadą atstovėms G. Č., R. K.,

              teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D.-K. ieškinį atsakovui D. K., dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo, institucija duodanti išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS Kazlų Rūdos savivaldybėje  bei pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei, institucijai teikiančiai išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

              Teismas

n u s t a t ė :

              Ieškovė ir jos atstovė teisme prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, tai yra: pakeisti Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi M. K., g. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tokią tvarką:

1.Iki nepilnametis vaikas M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pradės lankyti mokyklą (2022 m. rugsėjo mėn.), nustatytina tokia tėvo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K. tvarka, kuomet nepilnametis vaikas M. K. nelieka nakvoti tėvo D. K. namuose:

1.1.Tėvas D. K. darbo dienomis bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. K. kiekvienos savaitės trečiadieniais. Nurodytą darbo dieną tėvas D. K. pasiima nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą iki 18 val. Jei nepilnametis vaikas M. K. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nepilnametis vaikas M. K. paimamas iš ugdymo įstaigos atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko M. K. užimtumą (pasibaigus lavinamiesiems užsiėmimams) ir gražinamas į gyvenamąją vietą iki 18 val.

1.2.Tėvas D. K. turi teisę ir pareigą kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį pasiimti nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir pristatyti nepilnametį vaiką M. K. į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.

1.3.Nepilnamečio vaiko M. K. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) tėvo D. K. bendravimas su nepilnamečiu vaiku M. K. vyksta pagal įprastinę tai dienai tenkančią bendravimo tvarką.

1.4.Neporiniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų, Šv. Velykų šventes nepilnametis vaikas M. K. praleidžia su tėvu D. K., kuris pasiima nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir tą pačią dieną pristato nepilnametį vaiką M. K. į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.

1.5.Tais atvejais, kai tėvas D. K. dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su nepilnamečiu vaiku M. K. pagal sutartą bendravimo tvarką, tėvas D. K. privalo informuoti motiną G. D. – K. prieš 3 (tris) kalendorines dienas arba nedelsiant, vos tik paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms.

2.Nepilnamečiui vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą (2022 m. rugsėjo mėn.) iki nepilnamečio vaiko M. K. pilnametystės nustatytina tokia atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K. tvarka:

2.1.Tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos ar iš mokyklos pasibaigus pamokoms ir parveždamas Nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.

2.2.Tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos ar mokyklos penktadienį 18 val. ir pristatydamas nepilnametį vaiką M. K. į gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val.

2.3.Tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimdamas nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 16 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 18 val.

2.4.Tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. poriniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir pristatydamas nepilnametį vaiką M. K. į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val.

2.5.Tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val. pristatydamas nepilnametį vaiką M. K. į jo gyvenamąją vietą.

2.6.Tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujuosius metus (sausio 1 d.), pasiimdamas nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas nepilnametį vaiką iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 15 val. į jo gyvenamąją vietą.

2.7.Tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val.

2.8.Tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val.

2.9.Nepilnamečio vaiko M. K. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) tėvas D. K. bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. K. pagal įprastinę tai dienai tenkančią bendravimo tvarką.

2.10.Tėvo D. K. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) tėvas D. K. bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. K. pagal įprastinę tai dienai tenkančią bendravimo tvarką.

2.11.Tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), pasiimdamas nepilnametį vaiką M. K. iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val.

2.12.Nepilnametis vaikas M. K. kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį), motinos G. D. – K. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) praleidžia su motina G. D. - K.

2.13.Tėvas D. K. su nepilnamečiu vaiku M. K. turi teisę praleisti ne trumpesnes kaip 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų kasmetines atostogas, šį laiką leidžiant dalyti į kelis etapus, kurių kiekvienas negali būti ilgesnis kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Tėvas D. K. įsipareigoja apie planuojamas atostogas nepilnamečio vaiko M. K. motinai pranešti ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų. Tėvas D. K. įsipareigoja savo kasmetines atostogas derinti su nepilnamečio vaiko M. K. mokslo metų atostogomis.

2.14.Tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. kiekvienų metų rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip 2 val., iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) suderinus su nepilnamečio vaiko M. K. motina konkretų sūnaus paėmimo ir atvežimo laiką ir trukmę.

2.15.Tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. kasdien nuo 17 val. iki 19 val. telefono ir kitų informacinių technologijų pagalba, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko M. K. užimtumą ir laisvalaikį.

2.16.Nepilnamečio vaiko M. K. ligos atveju tėvas D. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje ne mažiau kaip dvi valandas per dieną.

2.17.Šalys įpareigojamos viena kitai pranešti apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvo bendravimui su nepilnamečiu vaiku M. K. reikšmingus pasikeitimus.

2.18.Tėvas M. K. privalo informuoti motiną G. D. – K. sms žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) jis negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat motina G. D. – K. privalo informuoti tėvą D. K. apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių nepilnametis vaikas M. K. negalėtų susitikti su tėvu. Tokiu atveju, tėvo D. K. bendravimas su nepilnamečiu vaiku perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku.

               Teisme ieškovė nurodė, kad  ji su sūnumi M. K., g. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gyvena savo tėvų namuose drauge su savo tėvais. Sūnus čia yra laimingas ir linksmas. Sūnus yra labai protingas vaikas: aiškiai išsako savo mintis, jis iki karantino lankė darželį, po to eis į paruošiamąją klasę. Atsakovas gyvena su savo tėvais ir seserimi bei jos vaikais už 2 km nuo jos (ieškovės) gyvenamosios vietos. Nurodė, kad į teismą su ieškiniu dėl Kauno apygardos (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria buvo nustatyta sūnaus bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarka, pakeitimo kreipėsi (duomenys neskelbtini) nes :1) atsakovas kreipėsi į teisėsaugą  ( a)dėl vaiko sumušimo (kaltinant ieškovės tėvą), b) po to dėl įtarimų jai (ieškovei) dėl sūnaus M. tvirkinimo ((tyrimas pradėtas (duomenys neskelbtini) pabaigoje, šiuo metu jis nutrauktas, todėl ji kreipėsi į PK dėl įtarimų atsakovui dėl melagingo pranešimo apie nusikaltimą, tačiau šis ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu yra nutrauktas, nutarimą dėl jo nutraukimo ji apskundė (duomenys neskelbtini))); 2) jis filmavo vaiką (laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020m. pradžios, ko pasekoje pastarasis patyrė psichologinį smurtą (įrodymų dėl tokio smurto potyrio neturi); 3) pats vaikas nenori nakvoti pas tėvą, jis ten blogai jaučiasi (nes ten gyvenantys asmenys – atsakovo tėvai ir sesuo - labai garsiai rėkia , todėl vaikas užsikemša ausis, nes neturi galimybės išeiti ir sugrįžti į namus), 4) vaikas konfliktuoja su atsakovo sesers vaiku, po to atsakovas pykstasi su seserimi, 5) atsakovas turi asmenybės defektų ir netinkamai auklėja sūnų (tėvas vaikui leidžia viską ir kartu tėvas visur įžvelgia tik blogį). Pas atsakovą esant yra tenkinami tik fiziniai, o ne emociniai vaiko poreikiai. Nurodė, kad vaikas iki (duomenys neskelbtini) lankėsi pas psichologą, kuris konstatavo, jog nėra reikalo lankytis pas psichologą ištisai, nes nieko blogo neįžvelgė, o ateityje – jeigu iškils reikalas; 6) pas atsakovą nėra tinkamos erdvės vaikui (vaikas miega namo pirmame aukšte su tėvu ir sesers vaiku vienoje lovoje) . Nurodė, kad praeityje atsakovas jai, esant dar nėščiai (besilaukiant sūnaus M.) yra sudavęs smūgį ranką per veidą, be to, jis niekada jos neužjausdavo. Su priešieškiniu ieškovė ir jos atstovė nesutinka, prašo jį atmesti.

              Ieškovės atstovė teisme nurodė, kad ieškinį sąlygojo atsakovo elgesys, tai yra piktnaudžiavimas tėvo valdžia, kas traumavo vaiką, neatitiko vaiko interesų, darė jiems žalą. O būtent: atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo prieš ieškovės tėvą, kaltinant neva mažamečio atžvilgiu buvo smurtaujama. Tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. To pasekoje vaikas buvo apklausiamas, todėl patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus; atsakovas pervertina (hiperbolizuoja) kai kurias aplinkybes, o tai kelia neigiamą įtaką vaikui. Jis vėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas keldamas įvairias versijas ieškovės atžvilgiu: pvz. teigdamas kad vaikas yra tvirkinamas ieškovės namuose jis kreipėsi į globos namų „(duomenys neskelbtini)“ specialistus, kurie informavo apie tai ikiteisminio tyrimo įstaigą (PK), tačiau tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, - šįkart vaikas vėl patyrė didelį nerimą keliančius tyrimus (apklausos). Atsakovo siekis kriminalizuoti ieškovės elgesį traumuoja vaiką, daro jam žalingą įtaką. Atsakovas tyčia teikia PK klaidingą informaciją apie ieškovės neva atliktą nusikalstamą veiką; atsakovui būdingas nederamas elgesys, o būtent nors ikiteisminis turimas prieš atsakovą dėl melagingo pranešimo/skundimo buvo nutrauktas, tačiau tai neigiamai charakterizuoja atsakovą, kuris stokoja tėvystės įgūdžių ir jo elgesys nesuderinamas su vaiko interesais. Apie ieškovės nederamą elgesį su vaiku duomenų nėra; be to, atsakovas priklauso religinei bendrijai, jis kalba Dievo vardu, tai rodo abejotiną atsakovo psichinės būklės stabilumą. Kadangi atsakovo požiūris į vaiko raidą nepasikeitęs ir tai patvirtina ekspertizės aktas bei paties atsakovo atsakymai dėl atliepimo į vaiko emocinius poreikius, todėl vaikas su tėvu turi bendrauti be nakvynių pas atsakovą.

              A. D. K. ir jo atstovas teisme su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti patikslintą priešieškinį (DOK 30926), tai yra:

1.pakeisti Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir sūnaus M. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o netenkinus šio prašymo

2.pakeisti Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį dalyje dėl jo (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nustatyti, kad :

2.1.atsakovas D. K. bendrauja su sūnumi M. kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtintas priešieškinio reikalavimas, įsiteisėjimo dienos. Nustatytais savaitgaliais tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, penktadienį 12 val. (lankant mokyklą - po pamokų) ir grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., - nes kartais mėnesyje yra 5 savaitės;

2.2.sūnaus vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (lankant mokyklą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą) tėvas turi teisę bendrauti pusę mokyklos nustatyto atostogų laiko, iš anksto suderinus su ieškove konkretų laiką ir trukmę pasiimant sūnų į savo gyvenamąją vietą. Vaiko vasaros atostogų metu gyvenant su vienu iš tėvų, bendravimas su kitu iš tėvų, išskyrus bendravimą telefono ir kitų informacinių technologijų pagalba, šiuo laikotarpiu nevyksta;

2.3.vasaros laikotarpiu (ne mokslo metų eigoje) atsakovas D. K. sūnų M. K. po bendravimo į jo gyvenamąją vietą grąžina iki sekmadienio 20 val.;

2.4.likusioje dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K. K. apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

              Teisme atsakovas nurodė, kad prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo – nustatant, jog sūnaus gyvenamoji vietą yra su juo, motyvuoja pačio sūnaus noru gyventi su juo, o ne su mama/ieškove. Nurodė, jog  šiuo metu bendravimas su sūnumi vyksta pagal įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą bendravimo tvarką.

Nurodė, kad jis yra vairuotojas, verčiasi individualia veikla, jo išsilavinimas yra vidurinis. Atsakovas nurodė, kad su ieškove neregistruotoje santuokoje kaip sugyventiniai jiedu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų ieškovės bute K. mieste. (duomenys neskelbtini) m. jiedu susituokė, o (duomenys neskelbtini)1 metais susilaukė sūnaus M., kuris iki 5-erių metų amžiaus dėvėjo sauskelnes (tuštinosi taip pat į sauskelnes). Nurodė, kad jis augino sūnų, o ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis gavo ieškovės žinutę, kad skiriasi ir namo su sūnumi nebegrįš. Nurodė, kad sūnaus akivaizdoje ieškovė jį iškeikdavo, o sūnus verkdavo. Nurodė, kad ieškovė kaip terorizmą vadindavo jo prašymus nesiskirti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo nustatyta jo/atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi – bendrauti be nakvynės nuo 12 val. iki 18 val., kuri galiojo iki (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo nustatyta nauja bendravimo tvarka – kad sūnus bendrauja su tėvu/atsakovu su nakvyne. Nurodė, kad jis gyvena savo tėvų nuosavame name, kuriame yra 5 kambariai. Name gyvena: jo tėvai, sesuo su 7-erių metų amžiaus sūnumi ir jis. Jis su sūnumi miega atskirame kambaryje. Nurodė, kad abu (tiek ieškovė, tiek atsakovas) yra tikintys ir religingi, todėl šioje byloje ieškovės pateiktas prie ieškinio būtent jai 2018 m. ar 2019 m. rašytas jo (atsakovo) laiškas yra atsiprašymas, kuomet jiedu buvo susipykę, ir šis laiškas yra jo vidinio dvasingumo išraiška tikslu atsiprašyti ieškovės ir susitaikyti. Nurodė, kad jisai sūnų myli ir stengiasi rūpintis jo gerove. Nurodė, kad jau (duomenys neskelbtini) m. sausio, vasario mėn. pastebėjo keistą sūnaus elgesį: sūnaus judesiai buvo nukreipti į kito asmens sėdmenų lietimą, glostymą, tame tarpe ir išangės srityje, bando į tarpvietę kišti galvą, o pirštus kišti į išangę. Todėl (duomenys neskelbtini) bei 02 mėn. jis tokius sūnaus veiksmus, patarus psichologei, telefonu nufilmavo, manydamas, kad arba su sūnumi atliekami tvirkinimo veiksmai arba sūnus tokius vaizdus kažkur matė, bet susirgo psichologė ir jam R. patarė kreiptis dėl konsultacijos į globos namų „(duomenys neskelbtini)“ specialistus. Nurodė, kad globos namų „(duomenys neskelbtini)“ specialistai patarė jam kreiptis į policiją dėl tyrimo pradėjimo, tačiau jis to nepadarė, tada kreipėsi globos namų „(duomenys neskelbtini)“ specialistai. Tyrimas buvo nutrauktas. Nurodė, kad taip jis siekė išsiaiškinti sūnaus tokio elgesio priežastis, o neapkaltinti ieškovę. Nurodė, kad sūnui M. jis ugdo vyriškumą (abu kartu žaidžia su įvairiais įrankiais, abu kerpa medžius/krūmus). Nurodė, kad jis dirba laisvu grafiku K., t.y. teikia pavėžėjimo paslaugas. Nurodė, kad pas jį namuose jokio triukšmo nebūna, jis su seserimi nekonfliktuoja.

              Atsakovo atstovas teisme nurodė, kad atsakovo kaip tėvo teisės kreiptis į institucijas dėl sūnaus interesų nėra apribotos, todėl atsakovas šiomis teisėmis naudojosi: kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimo sūnaus sužalojimo (nes matėsi kraujosrūva/mėlynė, o sūnus tėvui sakė, kad tai senelis padarė). Tyrimo eigoje nebuvo nustatyta, kad buvo naudotas smurtas ir/ar kad tai senelis padarė, todėl tyrimas nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos. Vėliau tėvas kreipėsi dėl galimo vaiko tvirkinimo, nes vaiko veiksmai sukėlė tėvui tam tikras abejones ( vaiko keistas elgesys matėsi vaizdo įrašuose, kurių motina/ieškovė reikalavo prie šios bylos neprijungti)), todėl atsakovas kreipėsi į psichologę R., kuri atsakovą nukreipė į globos namus „(duomenys neskelbtini)“. Tikslas buvo nustatyti tokio keisto vaiko elgesio priežastis. Tai nebuvo kreipimasis į PK, o į psichologą bei specialistus dėl keisto vaiko elgesio priežasčių nustatymo. Šiuo atveju būtent globos namų „(duomenys neskelbtini)“ specialistai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o ne atsakovas, todėl tai nerodo atsakovo ydingų veiksmų, priešingai, tai patvirtina atsakovo kaip tėvo rūpestingumą ir atsakingumą. Tuo tarpu ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl tariamo atsakovo melagino pranešimo apie žinomai nepadarytą nusikaltimą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų kad atsakovas, kreipdamasis į tas įstaigas – į specialistus, kurie geba dirbti su vaiku,  būtų viršijęs įgaliojimus. Todėl mano, kad ieškovės atstovės nurodytas ieškinio grindimas atsakovo kreipimuisi į ikiteisminio tyrimo įstaigas yra nepagrįstas, nes atsakovas elgėsi kaip pareigingas ir atsakingas tėvas. Byloje nėra jokių duomenų dėl tariamai neigiamo poveikio vaikui padarymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė laiko atsakovą religiniu fanatiku, vienok, kai šalys gyveno kartu, ieškovė taipogi buvo tikinti ir tik šiuo metu tai (atsakovo tikėjimą) laiko neigiamu veiksniu. Nurodė, kad byloje ieškovės pateiktame atsakovo laiške yra naudojami aforizmai, todėl atsakovas nėra rašęs Dievo vardu.

Nurodė, kad ekspertizės akte nėra konstatuota, kad atsakovas neigiamai įtakoja vaiką. Tai, kad atsakovas ne visada atliepia emocinius vaiko poreikius yra todėl, kad atsakovas yra vyras ir vaikas pas jį nuolatos negyvena, todėl tik tarpinis bendravimas su vaiku sąlygoja būtent tai, kad atsakovas gali nesuvokti kai kurių vaiko interesų, nes vaikas dar nemoka pilnai išreikšti savo poreikius. Ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą, nes ši byla nėra prevencinė priemonė tam, kad atsakovas galimai neigiamai nuteikinės vaiką. Prašo tenkinti patikslintą priešieškinį ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nes ekspertizės atlikimo technika yra  su trūkumais, tai yra neužduodant tikslių klausimų.

              Institucijos duodančios išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS Kazlų Rūdos savivaldybėje atstovė teisme patvirtino pateiktas byloje išvadas (DOK 29159 ir DOK-28607). Teisme nurodė, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo (be nakvynių) neatitinka mažamečio M. teisių ir jo teisėtų interesų, o priešieškiniu prašoma tikslintina  Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje tėvo bendravimo su sūnumi tvarka (kad bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį; vasaros laikotarpiu sūnų grąžina pas motiną 20 val., bei papildant kad tėvas turi teisę bendrauti kaip tai numatyta Kauno apygardos teismo nutartyje vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu ne tik lankant mokyklą bet ir lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nes sūnus M., g. (duomenys neskelbtini),  dar lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą) - neprieštarautų geriausiems šalių sūnaus M. interesams.

              Liudytoju ieškovės iniciatyva apklaustas J. D., kuris yra ieškovės tėvas, parodė, kad jis su atsakovu nesipyksta, tik atsakovas prieš skyrybas kreipėsi į PK, kaltindamas jį, jog neva kažką padarė anūkui (M.). Tyrimas nutrauktas. Parodė, kad jo santykiai su anūku M. yra labai geri: jie kaip draugai turi viską žinoti apie vienas kitą, todėl anūkėlis tik pabudęs ryte ateina į jo (liudytojo) /senelio) kambarį, jiedu kartu vyksta grybauti/uogauti/žvejoti. Iš vakaro aptaria: kur vyks rytojaus dieną. Parodė, kad jis jokių fizinių bausmių nenaudoja. Dukra/ ieškovė su sūnumi jau dveji metai gyvena pas juos (tėvus). A. M. turi batutą, sūpynes, jiedu su berniuku kartu sportuoja namo 2-ame aukšte. Nurodė, kad anūko kalba yra labai aiški, suprantama, tik vaikas yra šiek tiek kuklus, nemėgsta triukšmo. Nurodė, kad atsakovas yra dviveidis : neleisdavo dukrai su vaiku žiūrėti TV, klausytis radijo, teigdamas, jog tai „velnio išmislas“; atsakovas vakare vaikui pasakoja apie nukryžiavimą, todėl anūkas bijo; M.jam sakė, jog, kai gyvens pas tėtį, tai jam nereikės eiti į darželį; berniukas sakė, kad nori nakvoti namuose, o ne pas tėtį.

              Liudytoja ieškovės iniciatyva apklausta D. D., kuri yra ieškovės brolio žmona, parodė, kad pas ieškovę aplinka yra saugi ir gera augti vaikui, kuris senelių namus priima kaip savo. Parodė, kad atsakovas labai saugodavo sūnų, neleisdavo prisiliesti. Parodė, kad atsakovą pažįstą jau 24-erius metus: jis labai pasikeitė, kai pasinėrė į religiją.

             Teismo vaikų ir paauglių psichologė, atlikusi vaiko M. K. psichologinę ekspertizę, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodo, kad:

1. M. K. geba suprasti konkrečias faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, tačiau dar negali suformuoti savo norų ir juos paaiškinti dėl savo itin mažo amžiaus ir pažintinės veiklos ypatumų (ypač dėl nepakankamai išlavėjusių dėmesio koncentravimo).

2. Šiuo metu pakankamai duomenų, kad M. K. nuomonė būtų įtakota kitų asmenų, negauta. M. K. teisme ((duomenys neskelbtini)) išsakė nuomonę, kad norėtų gyventi su mama, ir šis jo noras atitinka objektyvias susiklosčiusias aplinkybes (jis nuolatos gyvena mylinčioje aplinkoje). Ekspertizės metu taip pat yra matoma, kad vaikas patiria lojalumo konfliktą (jis vengia išskirti kurį nors labiau teigiamai), ir tai rodo jo šiltus, emociškai prieraišius santykius su abiem tėvais.

3. M. K. ryšys su motina G. D.-K.  yra emociškai šiltas, jis jos draugijoje jaučiasi saugiai, ramiai, jo elgesys spontaniškas. Ekspertizės metu stebėta, kad M. K. emocinis ryšys su tėvu D. K. yra kintantis, tačiau vaikas tėvo draugijoje taip pat jaučiasi laisvai, išreikšdamas savo norus, jausmus, elgdamasis, kaip jam yra tinkama.

4.Turimais duomenimis M. K. yra girdėjęs jo emocinių poreikių neatitinkančios informacijos iš tėvų vienas kito atžvilgiu (tėvo neigiamus pasisakymus apie mamą ir atvirkščiai), tačiau šiuo metu negauta pakankamų duomenų, kad šie tėvų pasisakymai reikšmingiau įtakotų vaiko pasirinkimus ir emocines būsenas. Psichologiniu požiūriu, berniuko savijautą ir norus lemia suaugusiųjų elgesys jo atžvilgiu konkrečiu metu, todėl gali kisti vaiko išsakomos nuomonės (pvz., apie tėvą kalbėti palankiai jo namų aplinkoje, apie motiną – motinos namų aplinkoje).

5.Turimų duomenų analizė rodo, kad M. K. jaučiasi saugiai, gyvendamas su motina G. D.-K.  dėl palankaus psichoemocinio klimato toje šeimoje, jis yra emociškai ir saugiai prisirišęs prie visų šeimos narių – mamos ir senelių. Natūraliai, kaip berniukas, M. K. identifikuojasi su vyriškosios lyties atstovais.

6. Į klausimą, kaip gyvenamosios vietos pakeitimas paveiktų mažamečio vaiko M. K. psichoemocinę  būseną  ir jo gebėjimus bendrauti tolimesnėje raidoje, vienareikšmiškai atsakyti nėra galimybių. M. K. ekspertizės metu išsakė, kad jau yra pripratęs  prie esamos teismo nustatytos bendravimo tvarkos ( vizitų pas tėvą). Psichologiniu požiūriu, vaikui yra reikšmingas stabilumas, aiškumas, būti mylimam abiejų tėvų ir juos mylėti, visgi labiausiai jo emocinė savijauta ir gebėjimas bendrauti priklauso/ priklausys nuo tėvų tarpusavio santykių kokybės, nuo gebėjimo vaiko neįtraukt į tėvų tarpusavio konfliktus ir pan.

7. Šiuo metu objektyvių ir pakankamų duomenų daryti išvadas apie tai, kad M. K. gerovę, psichologinę būseną, saugumo jausmą paveikia jo susitikimai su tėvu D. K., negauta. Vaiko liūdesys, atsiribojimas ateinant/išeinant pas vieną iš tėvų, psichologiniu požiūriu pirmiausia rodo jo vidinius išgyvenimus dėl tėvų gyvenimo skyrium, jų konfliktinius tarpusavio santykius, ir vertinama kaip natūrali reakcija.

8. Šiuo metu objektyvių/pakankamų duomenų, kad M. K. gerovę, psichologinę būseną bei saugumo jausmą neigiamai veiktų jo nakvynės tėvo D. K. gyvenamojoje vietoje, negauta.

9. Ekspertizės metu atlikus M. K. sąveikų su tėvais stebėjimą, galima matyti, kad tėvui ne visuomet pavyksta atliepti sūnaus emocinius poreikius.

10. M. K. nelinkęs pasakoti apie santykius su šeimos nariais; lengviau kalta tik apie konfliktus su pusbroliu P.. Negauta duomenų apie A. K. ir pusbrolio P. keliamų emocijų M. K. išskirtinumą.

              Ieškinys atmestinas.

              Patikslintas priešieškinys tenkintinas.                                      

  Kasacinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

              Šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės  G. D.-K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl to paties, institucija duodanti išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS Kazlų Rūdos savivaldybėje - ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti iš dalies: be kitų išspręstų reikalavimų - šalių sūnaus M. K., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina ieškove G. D.-K.

               Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeitė šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo D. K. bendravimo su sūnumi M. K., g. (duomenys neskelbtini), tvarka, išdėstė taip:

               “D. K. darbo dienomis bendrauja su sūnumi M. kiekvienos savaitės trečiadieniais. Nurodytą darbo dieną tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 12 val. (lankant mokyklą – po pamokų), ir parveža į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.;

D. K.

Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 16 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 18 val.;

Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val.

Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val. pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujuosius metus (sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas vaiką iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 15 val. į jo gyvenamąją vietą;

Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val.;

Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val.;

S. M. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) tėvas bendrauja su sūnumi 2-3 val., iš anksto suderinus tokio susitikimo laiką ir trukmę su vaiko motina G. D.-K. 

Abiejų tėvų gimimo dienas, Motinos bei Tėvo dienas (šalių susitarimu gali būti nukelta į artimiausią savaitgalį) M. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio yra gimtadienis ar atitinkamai kita šventė;

Tėvo kasmetinių atostogų metu vasarą, informavus motiną ne vėliau kaip prieš 14 dienų, M. praleidžia su tėvu dvi savaites;

Sūnaus vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (lankant mokyklą) tėvas turi teisę bendrauti pusę mokyklos nustatyto atostogų laiko, iš anksto suderinus su ieškove konkretų laiką ir trukmę. Vaiko vasaros atostogų metu gyvenant su vienu iš tėvų, bendravimas su kitu iš tėvų, išskyrus bendravimą telefono ir kitų informacinių technologijų pagalba, šiuo laikotarpiu nevyksta;

Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų metų rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip 2 val., iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) suderinus su vaiko motina konkretų sūnaus paėmimo ir atvežimo laiką ir trukmę;

Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kasdien telefono ir kitų informacinių technologijų pagalba, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir laisvalaikį;

Sūnaus ligos atveju tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje ne mažiau kaip dvi valandas per dieną;

Šalys įpareigojamos viena kitai pranešti apie gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvo bendravimui su vaiku reikšmingus pasikeitimus.

Tėvas privalo informuoti vaiko motiną sms žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 1 dieną, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) jis negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaiko motina privalo informuoti tėvą apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių vaikas negalėtų susitikti su tėvu. Tokiu atveju, tėvo bendravimas su sūnumi perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku.“.

              Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros 1-jojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas - (kuris buvo atliekamas pagal VVTAĮT Marijampolės apskrities VTAS el. paštu persiųstą (duomenys neskelbtini) globos namų „(duomenys neskelbtini)“ raštą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) D. K. suteikiant nuotolinę psichologo konsultaciją dėl jo sūnaus M., D. K. išsakė nerimą dėl stebimo sūnaus seksualizuoto elgesio) - dėl M. K. atžvilgiu atliktų tvirkinimo veiksmų (D. K. buvo nurodęs, kad sūnus pasakoja apie galimai iš motinos patirtus netinkamus prisilietimus lytinių organų srityje), nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno

Dėl ieškinio reikalavimų

  Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį kad vaikas su tėvu turėtų bendrauti be nakvynių grindžia šiais argumentais: siekiu apsaugoti vaiką nuo nederamo atsakovo elgesio ir jo psichologinio smurto prieš vaiką, ieškovo nederamu elgesiu kreipiantis į ikiteisiminio tyrimo įstaigas taip siekiant kriminalizuoti jos tėvo ir jos elgesį ir tuo darant žalą vaikui (apklausos), ko pasekoje piktnaudžiaujama tėvo valdžia, kas traumuoja vaiką, neatitinka  vaiko interesų, daro jiems žalą; be to, atsakovas priklauso religinei bendrijai, kalba Dievo vardu, tai rodo abejotiną atsakovo psichinės būklės stabilumą; atsakovas ne visada geba atliepti į vaiko emocinius poreikius.

Vaiko psichologinės ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad M. K. jaučiasi saugiai gyvendamas su motina dėl palankaus psichoemocinio klimato šioje šeimoje. M. K. ekspertizės metu išsakė, kad jau yra pripratęs prie esamos teismo nustatytos bendravimo tvarkos (vizitų pas tėvą). Psichologiniu požiūriu, vaikui yra reikšmingas stabilumas, aiškumas, būti mylimam abiejų tėvų ir juos mylėti, visgi labiausiai jo emocinė savijauta ir gebėjimas bendrauti priklauso/ priklausys nuo tėvų tarpusavio santykių kokybės, nuo gebėjimo vaiko neįtraukt į tėvų tarpusavio konfliktus ir pan. Šiuo metu objektyvių ir pakankamų duomenų daryti išvadas apie tai, kad M. K. gerovę, psichologinę būseną, saugumo jausmą paveikia jo susitikimai su tėvu D. K., negauta. Vaiko liūdesys, atsiribojimas ateinant/išeinant pas vieną iš tėvų, psichologiniu požiūriu pirmiausia rodo jo vidinius išgyvenimus dėl tėvų gyvenimo skyrium, jų konfliktinius tarpusavio santykius, ir vertinama kaip natūrali reakcija. Šiuo metu objektyvių/pakankamų duomenų, kad M. K. gerovę, psichologinę būseną bei saugumo jausmą neigiamai veiktų jo nakvynės tėvo D. K. gyvenamojoje vietoje, negauta.  Ekspertizės metu atlikus M. K. sąveikų su tėvais stebėjimą, galima matyti, kad tėvui ne visuomet pavyksta atliepti sūnaus emocinius poreikius.

              Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl tariamo nederamo atsakovo elgesio ir jo psichologinio smurto prieš vaiką, nes ieškovės nurodytas atsakovo kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl tariamo vaiko sužalojimo (nes matėsi kraujosrūva/mėlynė, o sūnus tėvui sakė, kad tai senelis padarė), vėliau į psichologą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistus tikslu išsiaiškinti sūnaus keisto elgesio priežastis, nelaikytina nederamu atsakovo elgesiu: esant nurodytoms aplinkybės taip galimai būtų elgęsis kiekvienas atidus ir rūpestingas tėvas/motina. Šiuo atveju ieškovės įvardijamo nederamo atsakovo elgesio ir/ar jo psichologinio smurto prieš vaiką faktai nėra nustatyti. Byloje nėra duomenų, kad vaiko tėvo gyvenamojoje vietoje būtų nesaugi aplinka vaikui, ar , kad tėvo aplinkoje būtų daroma kokia nors neigiama įtaka vaikui. Kiti ieškovės išsakyti argumentai (dėl atsakovo tikėjimo, dėl atsakovo psichinės būsenos) yra nepagrįsti.

  Vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Negalima nepagrįstai varžyti ar apskritai paneigti asmens teisės bendrauti su savo vaiku, taip pat vaiko teisės bendrauti su tėvais.

  Teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia,  jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad būtent atsakovui bendraujant su savo nepilnamečiu vaiku jo/atsakovo gyvenamojoje vietoje su nakvyne būtų daroma žala nepilnamečiam vaikui, jo psichinei ir/ar emocinei raidai ir/ar vaiko interesams. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas, neatitinka vaiko interesų, prieštarauja vaiko teisei bendrauti su abiems tėvais. todėl remiantis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, ieškovei nepateikus įrodymų, jog vaiko bendravimas su tėvu jo gyvenamojoje vietoje su nakvyne, kenktų vaiko interesams, atmestinas.

  Dėl patikslino priešieškinio reikalavimų 

  Patikslintu priešieškiniu (DOK-30926)  atsakovas prašė pakeisti šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą šalių sūnaus M. K., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina/ieškove ir mažamečio M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su juo/atsakovu. Prašymą argumentavo vaiko M. noru gyventi su juo.

  Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vaiko norą gyventi su juo. Priešingai, atliktos Vaiko psichologinės ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad M. K. jaučiasi saugiai gyvendamas su motina dėl palankaus psichoemocinio klimato šioje šeimoje, jis yra emociškai ir saugiai prisirišęs prie visų šeimos narių – mamos ir senelių. Natūraliai, kaip berniukas, M. K. identifikuojasi su vyriškosios lyties atstovais. Į klausimą, kaip gyvenamosios vietos pakeitimas paveiktų mažamečio vaiko M. K. psichoemocinę  būseną ir jo gebėjimus bendrauti tolimesnėje raidoje, vienareikšmiškai atsakyti nėra galimybių. Tačiau M. K. ekspertizės metu išsakė, kad jau yra pripratęs prie esamos teismo nustatytos bendravimo tvarkos (vizitų pas tėvą). Psichologiniu požiūriu, vaikui yra reikšmingas stabilumas, aiškumas, būti mylimam abiejų tėvų ir juos mylėti, visgi labiausiai jo emocinė savijauta ir gebėjimas bendrauti priklauso/ priklausys nuo tėvų tarpusavio santykių kokybės, nuo gebėjimo vaiko neįtraukt į tėvų tarpusavio konfliktus ir pan.

Tokiu būdu, remiantis Vaiko psichologinės ekspertizės išvada, spręstina, kad šiuo metu keisti vaiko gyvenamąją vietą, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta su vaiko motina/ieškove, ir ją nustatyti su tėvu/atsakovu, prieštarautų vaiko interesams, todėl priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 str. 3 d.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepasiant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lansktūs, t.y. esantys šalia vaiko, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis bylos Nr. 3K-3-454/2014).

Atsakovas patikslintu priešieškiniu, nepatenkintus prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, prašė pakeisti Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą jo bendravimo su sūnumi M. tvarką nustatant, kad:

2.1.atsakovas D. K. bendrauja su sūnumi M. kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtintas priešieškinio reikalavimas, įsiteisėjimo dienos. Nustatytais savaitgaliais tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, penktadienį 12 val. (lankant mokyklą - po pamokų) ir grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., - prašymas argumentuotas tuo, kad kai kurias mėnesiais  yra 5 (penkios), o ne 4(keturios),  savaitės, todėl taip bus teisingai užtikrintas kiekvieno iš tėvų bendravimo su sūnumi lygiateisiškumo principas. Ieškovė su šiuo patikslinto priešieškinio reikalavimu nesutiko. Institucijos duodančios išvadą atstovės nuomone reikalavimas dėl bendravimo kas antrą savaitgalį atitinka geriausius vaiko interesus. Kadangi metų eigoje yra keli mėnesiai, turintys ne 4, o 5 savaitgalius, todėl remiantis CK 3.156 str. ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais nustatytina, kad atsakovas su sūnumi M. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtintas priešieškinio reikalavimas, įsiteisėjimo dienos, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, penktadienį 12 val. (lankant mokyklą - po pamokų) ir grąžinant atgal į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., - taip iš dalies pakeičiant Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį;

2.2.sūnaus vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (lankant mokyklą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą) tėvas turi teisę bendrauti pusę mokyklos nustatyto atostogų laiko, iš anksto suderinus su ieškove konkretų laiką ir trukmę pasiimant sūnų į savo gyvenamąją vietą. Vaiko vasaros atostogų metu gyvenant su vienu iš tėvų, bendravimas su kitu iš tėvų, išskyrus bendravimą telefono ir kitų informacinių technologijų pagalba, šiuo laikotarpiu nevyksta, - prašymas argumentuotas tuo, kad šiuo metu sūnus dar yra ikimokyklinio amžiaus ir mokyklos nelanko, o į tai teismo nutartyje nebuvo atsižvelgta. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad toks prašymas yra objektyviai realiai pagrįstas vaiko amžiumi, todėl tenkintinas;

2.3.vasaros laikotarpiu (ne mokslo metų eigoje) atsakovas D. K. sūnų M. K. po bendravimo į jo gyvenamąją vietą grąžina iki sekmadienio 20 val., - prašymas argumentuojamas tuo, kad tai  bus vasaros laikas ir ne mokslo metai. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, remdamasis ekspertizės akto išvada, - kad M. K. tėvo draugijoje taip pat jaučiasi laisvai, išreikšdamas savo norus, jausmus, elgdamasis, kaip jam yra tinkama,  - sprendžia kad toks prašymas (grąžinti vaiką iki sekmadienio 20 val. vasaros laikotarpiu ne mokslo metų eigoje) atitinka geriausius vaiko interesus ir sudarys sąlygas  (ilgiau bendraujant) tėvui/ieškovui geriau suprasti sūnaus poreikius, ko pasekoje ir geriau atliepti sūnaus emocinius poreikius,  bei taip bus realiai realizuojama CK 3.156 str. 1d. numatyta tėvų teisių ir pareigų savo vaikams lygybė bei pritaikytas CK 1.5 str. reglamentuojamas teisingumo principas, todėl yra pagrįstas, todėl tenkintinas;

2.4.likusioje dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K. K. apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

      Bylinėjimosi išlaidos

              Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 str. 1 d. nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

              Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šias bylinėjimosi išlaidas: 6623,98 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-1630). Teismo 2020-06-18 nutartimi ieškovei 75 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

              Atsakovas prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (DOK-1780), kurių dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Tokiu būdu atsakovas patyrė 2325 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

              Ieškinys atmestas.

              Patikslintas priešieškinys patenkintas 50% (viso 2 reikalavimai: reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmestas, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkintas 100%).

              Tokiu būdu iš ieškovės atsakovui priteistina 1163 Eur (2325Eur x50%) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. ). 

              Byloje susidarė 21 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. 

              Valstybės naudai priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: iš ieškovės 14Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo bei 75 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iš viso 89 Eur bylinėjimosi išlaidų ( 21 Eur + 75 Eur), o iš atsakovo 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (CPK 96 str.).

        Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ,14 str., 259 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį atmesti.

              Patiksliną priešieškinį tenkinti:

              pakeisti Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą atsakovo D. K. bendravimo su sūnumi M. K., g. (duomenys neskelbtini),  tvarką nustatant, kad -

1) atsakovas D. K. bendrauja su sūnumi M. kas antrą mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti  nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 12 val. (lankant mokyklą - po pamokų) ir grąžinant vaiką  atgal į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.,

2) sūnaus vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (lankant mokyklą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą) tėvas turi teisę bendrauti pusę mokyklos nustatyto atostogų laiko, iš anksto suderinus su ieškove konkretų laiką ir trukmę pasiimant sūnų į savo gyvenamąją vietą. Vaiko vasaros atostogų metu gyvenant su vienu iš tėvų, bendravimas su kitu iš tėvų, išskyrus bendravimą telefono ir kitų informacinių technologijų pagalba, šiuo laikotarpiu nevyksta;

3)vasaros laikotarpiu (ne mokslo metų eigoje) atsakovas D. K. sūnų M. K. po bendravimo į jo gyvenamąją vietą grąžina iki sekmadienio 20 val.;

             Likusioje dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K. tvarkos Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.          

              Priteisti iš ieškovės G. D.-K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1163 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

              Priteisti valstybės naudai:  iš ieškovės G. D.-K. 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o iš atsakovo D. K. 7 (septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo , - sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.                                                                                       

              Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.                                                                

Teisėja                                                                                          Teresė Klimienė