Civilinė byla Nr. e2A-954-343/2020

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02445-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 2.6.8.10; 2.6.1.5

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lankava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „StatVilsta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Lankava“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“ (toliau – atsakovė) priteisti 10 899,89 Eur skolą, 1 259,97 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 312 Eur žyminį mokestį bei 738,10 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2.       Nurodė, kad šalys 2017 07 19 sudarė sutartį Nr. 17/262, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pateikti iš savo sandėlio pagal nurodytą asortimentą ir kainas arba asmenišką atsakovės pasirinkimą prekes, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir nustatyta tvarka atsiskaityti. Ieškovė pagal sutartį atsakovei perdavė prekių už 11 796,53 Eur. Ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2019 03 28 iki 2019 06 07 pateikė 25 PVM sąskaitas faktūras. Šalys sutarties 2.3. papunkčiu sutarė, jog atsakovė už pateiktas prekes ieškovei apmoka ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo prekių pateikimo dienos 100 procentų prekių vertės. Konkretus prekių apmokėjimo terminas nustatomas PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl ieškovei yra skolinga 10 899,89 Eur. Atsakovei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, ieškovė apskaičiavo 0,2 procentų delspinigius – 1 259,97 Eur. Taip pat ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šalys, vadovaujantis sutarties 5.2. papunkčiu, sutarė, kad visi ginčai, kylantys tarp šalių, bus sprendžiami Alytaus rajono apylinkės teisme.

3.       Atsakovės atstovas direktorius V. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutarties 5.2 papunkčio sąlygos nebuvo individualiai aptartos, atsakovė į nuorodą dėl teismingumo neatkreipė dėmesio. Sudarant sutartį nebuvo jokio šalių susitarimo ir ketinimo keisti įprasto teritorinio teismingumo, todėl mano, kad byla turi būti perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Taip pat atsakovė nurodė, kad ji iš ieškovės pirko statybines medžiagas, kurios panaudotos statybos objektuose. Dalis darbų nebuvo priimta ir dėl darbų kokybės, galimai naudojant nekokybiškas medžiagas, vyksta teisminis ginčas Vilniaus apygardos teisme (civilinė bylae2-2375-567/2019), byloje paskirta statybos ekspertizė. Teigia, jog ieškovė delspinigius apskaičiavo nesilaikydama sutarties 2.3. papunkčio sąlygų, t. y. nuo sąskaitų išrašymo, o ne nuo prekių pateikimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2020 02 26 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 12 159,86 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 10 07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 011,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat valstybei iš atsakovės priteisė 5,47 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog sutarties 5.2. papunkčio sąlygos nebuvo individualiai aptartos ir, kad atsakovė į nuorodą dėl teismingumo neatkreipė dėmesio. Nurodė, jog šalys sutartį sudarė 2017 07 19, jos pagrindu bendradarbiavo ir galimai bendradarbiauja šiuo metu, todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad šalys žino sutarties sąlygas. Be to, šalys 2018 05 21 pasirašė sutarties Priedą Nr. 1, kuriuo keitė ir pildė sutartį, todėl teismas vertino, jog neįtikima, kad ir pasirašant Priedą atsakovė neatkreipė dėmesio į 5.2. papunktį. Pažymėjo, kad šalys yra juridiniai asmenys – verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, dėl to jiems yra keliami aukštesni apdairumo, atidumo bei rūpestingumo standartai.

6.       Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, nurodė, jog atsakovė nuomonės dėl skolos neišsakė, todėl teismas sprendė, kad atsakovė prekių teikimo fakto bei kainos ir skolos dydžio neginčija, taip pat neteikė duomenų apie skolos sumokėjimą. Į tai atsižvelgdamas, teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl 10 899,89 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas. 

7.       Teismas atsakovės teiginius, kad dėl ieškovės galimai nekokybiškų prekių statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, vertino kaip nepagrįstus, nurodydamas, jog tai neatleidžia šalių nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad, nustačius faktą, jog ieškovės pateiktos prekės neatitinka kokybės reikalavimų, atsakovė įgaus teisinį pagrindą prašyti žalos atlyginimo.

8.       Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių dydžio, nurodė, jog ieškovė 1259,97Eur delspinigius apskaičiavo vadovaudamasi sutarties 2.3. ir 5.1. papunkčiais. Į tai atsižvelgdamas teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

9.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2019 10 07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 02 26 sprendimą, perduoti šią bylą pagal teritorinį teismingumą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui bei atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Šalių 2017 07 19 sudarytos sutarties 5.2. punkto sąlyga dėl teismingumo neatitinka tikrosios šalių valios ir ketinimų. Sudarant minėtą sutartį nebuvo jokio šalių susitarimo ir ketinimo keisti įprasto teritorinio teismingumo. Apeliantės teigimu, ši byla turėjo būti perduota nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui pagal atsakovės buveinę, o bylos nagrinėjimui vykus kitame mieste, atsakovės procesinės teisės buvo nepagrįstai apribotos.

10.2.       Skundžiamas teismo sprendimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo, priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių bei įrodymų.

10.3.       Skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas motyvais, jog ieškovė nėra įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2375-567/2019. Apeliantės teigimu, dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Tuo atveju, jeigu teismo paskirtos ekspertizės metu būtų nustatyta netinkama ieškovės tiektų medžiagų kokybė, tai ji į minėtą bylą galėtų būti įtraukta trečiuoju asmeniu.

10.4.       Delspinigiai buvo skaičiuojami nesilaikant 2017 07 19 sutarties 2.3. punkto sąlygų. Apeliantės teigimu, teismas neištyrė ir neįvertino aplinkybių, kada prekės buvo pateiktos jų gavėjui (atsakovei) ir ar ieškovės sąskaitos išrašytos tą pačią dieną, kai prekės buvo pateiktos. 

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti atsakovės apeliacinio skundo, palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 02 26 sprendimą bei iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Atsakovė nei ginčo nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nei apeliaciniame skunde neginčija ieškovei turimų neįvykdytų ir pradelstų įsipareigojimų fakto.

11.2.       Atsakovė laisva valia ir galėdama tinkamai susipažinti su sutartyje įtvirtintomis sąlygomis, sudarė sutartį su ieškove ir ją pasirašė, tokiu būdu visiškai sutikdama su sutartyje įtvirtintomis nuostatomis, įskaitant ir nuostatą dėl sutartinio teismingumo.

11.3.       Teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovės reikalaujamų iš atsakovės priteisti delspinigių dydis yra pagrįstas, nes delspinigiai buvo apskaičiuoti vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 2.3. ir 2.1. punktais. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas, neva delspinigiai buvo apskaičiuoti nesilaikant sutartyje įtvirtintos nuostatos ir šios aplinkybės teismas neįvertino, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija,

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

14.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2017 07 19 šalys sudarė sutartį Nr. 17/262, o 2018 05 21 buvo sudarytas Priedas Nr. 1 prie 2017 07 19 sutarties Nr. 17/262. Sutartyje šalys susitarė, jog pardavėjas (ieškovė) įsipareigoja pateikti, o pirkėjas (atsakovė) priimti ir nustatyta tvarka atsiskaityti už prekes. Sutarties 2.3. papunktis nurodė, jog apmokėjimas už prekes turi būti atliktas ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo prekių pateikimo datos 100 procentų prekių vertės, o konkretus apmokėjimo terminas nustatomas PVM sąskaitoje-faktūroje. Sutarties 5.1. papunktyje šalys sutarė, jog pirkėjui neatsiskaičius su pardavėju terminais, nustatytais sutartyje, pirkėjas pardavėjui moka 0,2 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Taip pat iš šalių sudarytos sutarties 5.2. papunkčio nustatyta, jog pirminė teisminio ginčo nagrinėjimo vieta – Alytaus rajono apylinkės teismas. Tuo tarpu iš kitų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2019 03 28 iki 2019 06 07 atsakovei pateikė 25 PVM sąskaitas-faktūras, nurodydama jų apmokėjimo terminus. 2019 09 09 UAB „Skolų valdymo partneris“ atsakovei pateikė pranešimą DC-4823 dėl 10 899,89 Eur įsiskolinimo, 998,38 Eur delspinigių, 871,99 Eur skolos išieškojimo mokesčio sumokėjimo ieškovei. 

16.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, sprendimą grįsdamas šiais motyvais: 1) atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog sutarties 5.2. papunkčio sąlygos nebuvo individualiai aptartos ir, kad atsakovė į nuorodą dėl teismingumo neatkreipė dėmesio. Nurodė, jog yra neįtikima, kad pasirašant sutarties Priedą Nr. 1, kuriuo buvo keičiama ir pildoma sutartis, atsakovė į minėtą sutarties papunktį neatkreipė dėmesio. Pažymėjo, jog šalys yra juridiniai asmenys – verslo subjektai, kuriems keliami aukštesni apdairumo standartai; 2) atsakovė nuomonės dėl skolos neišsakė, todėl teismas sprendė, jog atsakovė prekių teikimo fakto bei kainos ir skolos dydžio neginčija; 3) atsakovės teiginius, kad dėl galimai nekokybiškų ieškovės prekių statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, teismas vertino kaip nepagrįstus, nurodydamas, jog tai neatleidžia šalių nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus; 4) teismas sprendė, kad ieškovė delspinigius apskaičiavo vadovaudamasi šalių sutarties 2.3. ir 5.1. papunkčiais. Vertino, jog reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas, dėl to jį tenkino.

17.       Apeliantė su skundžiamu sprendimu nesutinka. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, jog ši byla turėjo būti perduota nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui pagal atsakovės buveinės vietą, nes šalių 2017 07 19 sudarytos sutarties 5.2 papunkčio sąlyga dėl teismingumo neatitinka tikrosios šalių valios ir ketinimų. Teigia, jog, sudarant minėtą sutartį, nebuvo jokio šalių susitarimo ir ketinimo keisti įprasto teritorinio teismingumo. Teisėjų kolegija šiam apeliantės argumentui nepritaria.

18.       Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Taigi, viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo. 

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog šalys, būdamos juridiniais asmenimis, verslo subjektais, suvokiančiomis sutarties pasirašymo padarinius, turi elgtis apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį. Sutartys jas sudariusioms šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), iš sutarčių kylančios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (pacta sund servanda, CK 6.38 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013).

20.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškinyje reiškiami reikalavimai yra kildinami iš šalių 2017 07 19 sudarytos sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos sutarties 5.2. papunktyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pirminė teisminio ginčo nagrinėjimo vieta yra numatyta Alytaus rajono apylinkės teisme. Sutartis patvirtinta abiejų šalių parašais, kas leidžia daryti išvadą, kad šalys su sutarties sąlygomis yra susipažinusios bei, kad su jomis sutinka. Tuo tarpu nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad sutarties 5.2. papunkčio sąlyga dėl teismingumo neatitinka tikrosios šalių valios ir ketinimų, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikia, o tik deklaratyviai nurodo, kad, sudarant minėtą sutartį, nebuvo jokio šalių susitarimo ir ketinimo keisti įprasto teritorinio teismingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė sutartį sudarė laisva valia, ieškovės neverčiama, o sudarydama sutartį ir jos sąlygas patvirtindama savo parašu, pati prisiėmė sutartimi sulygtus įsipareigojimus, jų tarpe ir sąlygą dėl sutartinio teismingumo. Be to, teisėjų kolegija nenustatė, jog šalių sutartis būtų pripažinta negaliojančia, o ir apeliantė jos neginčija, dėl ko darytina išvada, kad sutartis yra galiojanti ir šalims turi įstatymo galią. Dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad bylą pirmosios instancijos teismas turėjo perduoti nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui pagal atsakovės buveinės vietą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šalys yra juridiniai asmenys – verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, dėl to jiems yra keliami aukštesni apdairumo, atidumo bei rūpestingumo standartai.

21.       Apeliantė apeliaciniame skunde taipogi reiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl delspinigių priteisimo. Pasak apeliantės, delspinigiai buvo skaičiuojami nesilaikant šalių sutarties 2.3. papunkčio sąlygų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kada prekės buvo pateiktos jų gavėjui (atsakovei) ir ar ieškovės sąskaitos išrašytos tą pačią dieną, kai prekės buvo pateiktos. 

22.       CK 6.258 straipsnio 1 dalies norma numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). 

23.       Teisėjų kolegija nustatė, jog delspinigių apskaičiavimo tvarka pažeidus sutartimi sulygtus atsiskaitymo už prekes terminus, įtvirtinta šalių sudarytos sutarties 5.1. papunktyje, kuriame nurodyta, jog pirkėjui neatsiskaičius su pardavėju terminais, nurodytais sutartyje, pirkėjas pardavėjui moka 0,2 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Šiuo atveju taipogi svarbu atkreipti dėmesį ir į sutarties 2.3. papunktyje įtvirtintą nuostatą, jog pirkėjas pardavėjui apmoka už prekes ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo prekių pateikimo datos 100 procentų vertės, o konkretus apmokėjimo terminas nustatomas PVM sąskaitoje-faktūroje. Taigi, šiuo atveju atsakovė, pasirašydama sutartį, sutiko su atsiskaitymo už prekes terminais, t. y. su tuo, jog už įsigytas prekes apmokės PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais terminais. Iš į bylą pateiktų laikotarpiu nuo 2019 03 28 iki 2019 06 07 ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad jose yra nurodytas konkretus apmokėjimo terminas. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 5.1. papunkčiu, apskaičiavo atsakovės mokėtinus delspinigius, kadangi toks buvo šalių susitarimas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis yra teisingas, nes jie buvo apskaičiuoti šalių sudarytos sutarties 2.3. ir 5.1. papunkčių pagrindu. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog, nors ji ginčija delspinigių dydį, teigdama, kad jie buvo apskaičiuoti nesilaikant sutarties 2.3. papunkčio sąlygų, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad delspinigių dydis buvo apskaičiuotas neteisingai ar nepagrįstai bei nenurodo, kaip, jos manymu, delspinigiai turėjo būti apskaičiuoti.  

24.       Apeliantė apeliaciniame skunde, be jau aptartų argumentų, taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas motyvais, jog ieškovė nėra įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2375-567/2019, kurioje paskirta statybos darbų ekspertizė. Nurodo, jog trečiųjų asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, todėl, jei teismo paskirtos ekspertizės metu būtų nustatyta netinkama ieškovės tiektų medžiagų kokybė, tai ji galėtų būti įtraukta trečiuoju asmeniu į paminėtą bylą. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip neturintį teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui ir sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2375-567/2019 nustačius faktą, kad ieškovės pateiktos prekės neatitinka kokybės, atsakovė įgaus teisinį pagrindą reikalauti žalos atlyginimo.

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovės pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 * 1358,6 = 1766,18 Eur), todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat teisėjų kolegija nustatė, jog Alytaus apylinkės teismas 2020 04 01 nutartimi atsakovei atidėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijo 12 159,86 Eur sumą, todėl už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 274 Eur žyminį mokestį. Įvertinus tai, kad byla pagal atsakovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta, apeliacinis skundas atmestas, todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 274 Eur žyminis mokestis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

            Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą.

            Priteisti iš atsakovės UAB „StatVilsta“ (juridinio asmens kodas 125440955) ieškovės UAB „Lankava“ (juridinio asmens kodas 149728275) naudai 738,10 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

            Priteisti iš atsakovės UAB „StatVilsta“ (juridinio asmens kodas 125440955) 274 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.   

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                    Gintautas Koriaginas

                                                                                                                 Algimantas Kukalis

                                                                                                                 Rūta Palubinskaitė