Administracinė byla Nr. eAS-21-789/2026 

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04179-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 55.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ skundus atsakovams Nemokumo administratorių rūmams ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“) dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai K. B. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lideres“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2025 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. V4–126 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas), kuriuo nuspręsta nemokumo administratoriams UAB „Lideres“ ir K. B. panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus ir išbraukti juos iš Nemokumo administratorių sąrašo.

        Pareiškėjai taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti 2025 m. liepos 30 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2025 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. V4–126 „Dėl teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratoriams UAB „Lideres“ ir K. B. panaikinimo ir jų išbraukimo iš nemokumo administratorių sąrašo“ vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentavo tuo, jog nesustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymo, pareiškėjai, kaip nemokumo administratoriai neteks įgaliojimų, ir negalės vykdyti savo pagrindinės veiklos, praras pajamas, neturės galimybės atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčių bei socialinio draudimo įmokų.

Teismas paaiškino, kad vertinant pareiškėjų teiginius dėl užsidelsiančių trečiųjų asmenų bankroto procedūrų bei neigiamos įtakos ne tik pareiškėjams, bet ir bankrutuojančios įmonėms bei jų kreditoriams, byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjams yra draudžiama versti nemokumo administratoriaus veikla. Be to, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V4-352 „Dėl Teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame apraše (toliau – ir Aprašas) nėra nustatyta teisės norma, kuria Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimų apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad remiantis nurodytomis aplinkybėmis, kol nebus išspręstas Skundžiamo įsakymo teisėtumo klausimas, pareiškėjams nedraudžiama vykdyti nemokumo administratoriaus veiklos.

III.

Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsakovas nurodo, kad Skundžiamas įsakymas buvo priimtas, gavus 2025 m. liepos 28 d. Nemokumo administratorių rūmų raštą Nr. SR-2025-0275, kuriame nurodyta, kad Nemokumo administratoriaus rūmų prezidiumas 2025 m. liepos 24 d. posėdžio protokoliniu Nr. PP-2025-0007 sprendimu, darbotvarkės klausimu Nr. 1. „Dėl Nemokumo administratorių garbės teismo 2025 m. birželio 20 d. Nr. DB-011/24 sprendimo įgyvendinimo ir nuobaudų skyrimo“ nutarė pritarti Nemokumo administratorių garbės teismo siūlymui skirti nemokumo administratoriams UAB „Lideres“ ir K. B. drausminę nuobaudą – pašalinimą iš Nemokumo administratorių rūmų narių.

Atsakovas teigia, kad nesutinka su teismo skundžiamoje nutartyje, netenkinus pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo priemones, nurodytu: „Vertinant pareiškėjų teiginius dėl užsidelsiančių trečiųjų asmenų bankroto procedūrų bei neigiamos įtakos ne tik pareiškėjams, bet ir bankrutuojančios įmonėms bei jų kreditoriams, pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjams yra draudžiama versti nemokumo administratoriaus veikla. Be to, Teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše nėra nustatyta teisės norma, kuria Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimų apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, kol nebus išspręstas skundžiamo 2025 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. V4–126 teisėtumo klausimas, pareiškėjams nedraudžiama vykdyti nemokumo administratoriaus veiklos.“

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 127 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teisė administruoti nemokumo procesus pasibaigia, nemokumo administratoriui netekus Nemokumo administratorių rūmų narystės. JANĮ 128 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad priežiūros institucija (šiuo atveju – atsakovas) priima sprendimą panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus per 3 darbo dienas nuo teisės administruoti nemokumo procesus pasibaigimo pagrindo, nurodyto šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5–8 punktuose, paaiškėjimo dienos, o to paties straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad nemokumo administratorius išbraukiamas iš Nemokumo administratorių sąrašo kitą darbo dieną po sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus priėmimo. JANĮ 128 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, priėmus sprendimą panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuojami Nemokumo administratorių rūmai, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas ir nemokumo administratorius, o to paties straipsnio 5 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad asmenys netenka teisės administruoti nemokumo procesus nuo asmens išbraukimo iš Nemokumo administratorių sąrašo dienos.

Atsakovo vertinimu, minėtos JANĮ nuostatos aiškiai suponuoja, kad teisė administruoti nemokumo procesus pasibaigia nuo nemokumo administratoriaus išbraukimo iš Nemokumo administratorių sąrašo dienos. Paaiškėjus aplinkybėms, jog egzistuoja teisės administruoti nemokumo procesus pasibaigimo pagrindas, numatytas JANĮ 127 straipsnio 2 dalies 5 punkte, gali būti priimtas tik sprendimas panaikinti šią teisę – kiti sprendimai, vadovaujantis JANĮ nuostatomis, negalimi. JANĮ nėra įtvirtinta nuostatų, kurios nustatytų, kad sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus apskundimas stabdo jo vykdymą ir suteikia teisę asmenims tęsti nemokumo administratoriaus veiklą teisminio proceso, kuriame ginčijamas sprendimas panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus, metu.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiamoje nutartyje padarytos teismo išvados, kad kol nebus išspręstas Skundžiamo įsakymo teisėtumo klausimas, pareiškėjams nedraudžiama vykdyti nemokumo administratoriaus veiklos, yra nepagrįstos ir padarytos, nepakankamai įsigilinus į ginčui taikytiną teisinį reguliavimą.

Pareiškėjai nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, motyvuodamas tuo, jog Apraše nėra nustatyta teisės norma, kuria Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimų apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad, teismo vertinimu, kol nebus išspręstas Skundžiamo įsakymo teisėtumo klausimas, pareiškėjams nedraudžiama vykdyti nemokumo administratoriaus veiklos.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, jog, paaiškėjus aplinkybėms, jog egzistuoja teisės administruoti nemokumo procesus pasibaigimo pagrindas, numatytas JANĮ 127 straipsnio 2 dalies 5 punkte, gali būti priimtas tik sprendimas panaikinti šią teisę – jokie kiti sprendimai, vadovaujantis JANĮ nuostatomis, negalimi. Pažymėjo, kad JANĮ nėra įtvirtinta nuostatų, kurios nustatytų, kad sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus apskundimas stabdo jo vykdymą ir suteikia teisę asmenims tęsti nemokumo administratoriaus veiklą teisminio proceso, kuriame ginčijamas sprendimas panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus, metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal JANĮ 138 straipsnį, priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau JANĮ nėra nustatyta, jog tokio sprendimo apskundimas stabdo jo galiojimą (vykdymą) ar suteikia asmeniui teisę tęsti nemokumo administratoriaus veiklą ginčo nagrinėjimo metu. Pagal JANĮ 127 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 128 straipsnio nuostatas, teisė administruoti nemokumo procesus pasibaigia, nemokumo administratoriui netekus Nemokumo administratorių rūmų narystės; nemokumo administratorius išbraukiamas iš sąrašo kitą darbo dieną po sprendimo panaikinti teisę priėmimo, o teisę administruoti nemokumo procesus asmenys netenka nuo išbraukimo iš sąrašo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad JANĮ 138 straipsnyje įtvirtinta priežiūros institucijos sprendimų apskundimo galimybė savaime nereiškia, kad, apskundus tokį sprendimą, yra sustabdomas jo galiojimas (vykdymas). Be to, Apraše įtvirtinta, kad nemokumo administratorius išbraukiamas kitą darbo dieną po sprendimo / įsakymo priėmimo (20 p.), taip pat nustatyta pareiga apie išbraukimą operatyviai informuoti teismus ir kitus subjektus, nurodant išbraukimo datą (20 p.). Apraše nenumatyta, kad tokio sprendimo apskundimas sukeltų vykdymo sustabdymą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien Skundžiamo įsakymo apskundimas savaime nesustabdo įsakymo keliamų teisinių padarinių. Skundžiamo įsakymo sustabdymas (ir ji teisinių padarinių sustabdymas) galimas, taikant ABTĮ 70 straipsnyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Taigi pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs, kad kol nebus išspręstas Skundžiamo įsakymo teisėtumo klausimas, pareiškėjams nedraudžiama vykdyti nemokumo administratoriaus veiklos, nepagrįstai nevertino, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Skundžiamo įsakymo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija tenkina atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduodant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų K. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Milda Vainienė