Civilinė byla Nr. 2-890-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00670-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų J. K. ir M. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „4Ad Logistics“ bankrotas pripažintas tyčiniu civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aideka“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „4Ad Logistics“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – A. J. (A. J.), M. M., J. K., P. T. (P. T.).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aideka“ pateikė prašymą, kuriame vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsniu prašė pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „4Ad Logistics“ bankrotą tyčiniu dėl A. J., M. M., J. K. ir P. T. veiksmų.
2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „4Ad Logistics“ iškelta bankroto byla ir jos bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Top Consult“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. gegužės 9 d.
3. Bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 42 964,07 Eur sumai.
4. Bendrovė įsteigta 2010 m. lapkričio 5 d., jos vienasmenio valdymo organo nariais (bendrovės vadovais) per visą jos veikimo laikotarpį buvo M. M. (nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. vasario 21 d. ir nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. spalio 30 d.), J. K. (nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2012 m. spalio 16 d.), A. J. (nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2013 m. sausio 17 d.), P. T. (nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2014 m. gegužės 9 d.).
5. Bendrovės akcininkais buvo UAB „Kautra“ (nuo 2011 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. vasario 15 d.), M. M. (nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. vasario 15 d. ir nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2012 m. spalio 30 d.), J. K. (2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. spalio 17 d.), A. J. (nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2013 m. sausio 17 d.), UAB „Orsva“ (nuo 2013 m. sausio 17 d. iki šios dienos).
6. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, nė vienas iš nurodytų bendrovės vadovų neperdavė bankroto administratoriui jokių įmonės veiklą liudijančių apskaitos dokumentų, jokio turto, iš esmės nebendravo su bankroto administratoriumi, nebuvo nurodomas asmuo, kuris tvarkė bendrovės apskaitą. Šią informaciją bendrovės vadovai ėmė teikti tik pradėjus Vilniaus apygardos teisme nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-429-560/2017 pagal bendrovės ieškinį buvusiems bendrovės vadovams A. J., M. M., J. K. ir P. T. dėl bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo.
7. Bankroto administratorius iki šiol neturi visų bendrovės apskaitos dokumentų, tačiau turimi duomenys leidžia teigti, kad įmonės apskaita buvo vedama tokiu būdu, kad būtų sunku ar net neįmanoma nustatyti, kiek bendrovė gavo ar turėjo gauti pajamų, ar visos pajamos buvo gautos, jei negautos, koks asmuo buvo faktinis jų gavėjas. Apskaitos dokumentai neišsaugoti, paskutiniai įmonės atsiskaitymai, bendrovei jau nevykdant veiklos, vyko ne per įmonės banko sąskaitą, nėra visiškai jokių duomenų apie bendrovės kasos pinigų panaudojimą.
8. 2014 m. spalio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas už pareigos perduoti turtą ir dokumentus nevykdymą skyrė 5000,00 Lt baudą P. T., paskutiniam bendrovės vadovui, kuris turėjo perduoti bankroto administratoriui bendrovės apskaitos dokumentus ir turtą ar pateikti oficialius paaiškinimus, kur jie yra ir dėl kokių priežasčių jis jų negali perduoti bankroto administratoriui.
9. Bendrovės bankroto administratoriaus pastangomis buvo gauta dalis informacijos apie įmonės veiklą, remiantis kuria buvo nustatytos šios aplinkybės:

1. Bendrovės apskaitą iki bankroto bylos iškėlimo tvarkė UAB „Amesta“, tačiau ji disponuoja tik suvestiniais įmonės apskaitos duomenimis iki 2012 m. gruodžio mėnesio pradžios, nes vėliau duomenų bendrovė neteikė.
2. Akcininkai M. M. ir J. K. bendrovėje veikė kartu ir vienas kitą keitė akcininkais iki 2012 m. spalio 30 d. dėl formalių priežasčių. Faktiniu akcininku visada buvo M. M.. 2012 m. spalio 17 d. jis tapo vieninteliu akcininku ir 2012 m. spalio 29 d. pardavė visas bendrovės akcijas A. J. už 95 000,00 Lt. A. J. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį įvykdė ir M. M. iki 2013 m. sausio 17 d., bendrovei jau nebevykdant veiklos, sumokėjo sutartą akcijų kainą. Bendrovė jokio didesnės ekonominės ar piniginės vertės materialaus turto neturėjo, jos turtą sudarė – 6 394,36 Lt bankų sąskaitose ir 89 038,16 Lt kasoje, 256 244,73 Lt debitoriniai reikalavimai. Bendrovė buvo skolinga savo klientams 302 379,70 Lt už bendrovei suteiktas paslaugas.
3. Taigi, bendrovei jau susiduriant su sunkumais vykdyti įsipareigojimus, bendrovės veikla nebuvo sustabdyta, tačiau buvę bendrovės akcininkai ir vadovai (M. M., J. K.) susitarė su naujuoju bendrovės akcininku ir vadovu A. J. veiklą vykdyti kuo ilgiau, nežiūrint jos nuostolingumo. Kadangi galiojo kai kurie susitarimai su klientais, iš jų gaunamos pajamos tik iš dalies buvo naudojamos atsiskaitymams su kreditoriais. 2012 m. spalio 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu bendrovės sąskaitose ir kasoje esantys pinigai (viso 95 432,52 Lt) nebuvo panaudoti atsiskaityti su kreditoriais, o buvo perduoti naujam bendrovės akcininkui ir vadovui A. J., o šis pagal minėtą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjo M. M. tuos pačius 95 000,00 Lt.
4. Bendrovės vadovas A. J. nepaaiškino ir nepateikė dokumentų, kur buvo panaudoti bendrovės pinigai.
5. Nuo 2012 m. spalio 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, t. y. kai bendrovės akcijas ir faktinį valdymą, veiklos vykdymą perėmė A. J., bendrovė nemokėjo pinigų nei vienam kreditoriui (UAB „Aideka“, UAB „Vičiūnai, UAB „Avansas“), kurio reikalavimai atsirado iki 2012 m. spalio 29 d. Nebuvo mokamos lėšos pagal 2012 m. balandžio-gegužės mėnesį įmonei pateiktas sąskaitas, taip pat vėlesnes, kurių mokėjimo terminai buvo suėję. Tačiau UAB „Promo Transport“, kuriai vadovavo A. J., sąskaitos buvo apmokamos net nesuėjus jų apmokėjimo terminui. Tokiu būdu UAB „Promo Transport“ buvo pervesta 117 290,00 Lt, t. y. šios lėšos iš A. J. vadovaujamos BUAB „4Ad Logistics“ buvo pervedamos kitai jo vadovaujamai įmonei UAB „Promo Transport“ anksčiau nustatyto termino, BUAB „4Ad Logistics“ turint pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. A. J. buvo UAB „Promo Transport“ vadovu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d.
6. Po 2012 m. spalio 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo BUAB „4Ad Logistics“ faktiškai realios veiklos nevykdė, išrašinėjo sąskaitas faktūras tarp susijusių įmonių, kad būtų sunkiau suprasti, kas yra galutinis pinigų gavėjas ir kokio asmens dispozicijoje yra gauti pinigai.
7. Nuo 2012 m. spalio 29 d. iki bendrovės formalios veiklos nutraukimo (iki 2012 m. gruodžio 31 d., po kurios nebebuvo išrašomos sąskaitos faktūros) vieninteliu bendrovės klientu buvo UAB „Sitibalt“, kuri mokėdavo pinigus už jos krovinių pervežimą. UAB „Sitibalt“ pati krovinių pervežimo veiklos niekada nevykdė ir neturėjo galimybės vykdyti, todėl A. J. tvirtino, kad tas paslaugas atliko jo kontroliuojama bendrovė UAB „Promo Transport“ ir jai atiteko visi uždirbti pinigai, nors vėliau paaiškėjo, kad tuos pinigus pasisavino A. J..
8. P. T. tapus bendrovės vadovu, 2013 m. sausio 10 d. jis pasirašė vekselį 200 000,00 Lt sumai UAB „Promo Transport“ naudai. UAB „Promo Transport“ kreipėsi į antstolį M. D. dėl skolos išieškojimo iš BUAB „4Ad Logistics“ pagal minėtą bendrovės vardu 2013 m. sausio 10 d. surašytą vekselį 200 000,00 Lt sumai. Pagrindimo, už kokias prievoles ir dėl ko buvo surašytas minėtas vekselis, niekas nepateikė. 2013 m. kovo 7 d. antstolio M. D. patvarkymo duomenimis pagal vekselį buvo išieškota UAB „Promo Transport“ naudai 24 585,64 Lt. BUAB „4Ad Logistics“ iškėlus bankroto bylą, UAB „Promo Transport“ jokio reikalavimo dėl likusios sumos nepareiškė. Ši aplinkybė patvirtina, kad vekselis buvo surašytas ne dėl realios skolos.
9. Pagal išlikusius suvestinius apskaitos duomenis ir bendrovės banko sąskaitos duomenis UAB „Promo Transport“ viso išrašė BUAB „4Ad Logistics“ sąskaitų faktūrų 229 697,52 Lt sumai, pavedimais bendrovė jai sumokėjo 117 290,00 Lt, tuo tarpu A. J. administratoriui pateiktų 15 sąskaitų faktūrų bendra suma yra 96 505,76 Lt. Bendrovės vardu paskutinio jos vadovo P. T. 2013 m. sausio 10 d. surašytame vekselyje nurodyta 200 000,00 Lt suma nesutampa su A. J. deklaruojama UAB „Promo Transport“ ir bendrovės sandorių suma. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad vekselis buvo išrašytas be pagrindo ir siekiant pasinaudoti jo suteikiama pirmenybės teise prieš kitus įmonės kreditorius.
10. BUAB „4Ad Logistics“, jos vadovu jau esant P. T., su UAB „AMM Invest“, kurios vardu veikė A. J., 2013 m. sausio 7 d. pasirašė dvi reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurias bendrovė turėtą 350 804,48 Lt dydžio reikalavimą į UAB „Sitibalt“ neatlygintinai perleido UAB „AMM Invest“.
11. UAB „AMM Invest“ jos banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis realiai jokios veiklos nevykdė ir buvo naudojama A. J., kad perimti turtą iš kitų jo faktiškai valdomų bendrovių. Taigi UAB „AMM Invest“ už jai perleistą reikalavimo teisę galėjo atsiskaityti tik to paties reikalavimo pagrindu gautais pinigais, tačiau toks sandoris bendrovei yra nuostolingas. Tokio reikalavimo perleidimo būtinumo ir pagrindimo juos sudarę asmenys nepateikė. Kad reikalavimo teisės perleidimo sandorius sudarę asmenys siekė nuslėpti pinigus nuo kreditorių, patvirtina faktas, kad nors UAB „AMM Invest“ perleisto reikalavimo pagrindu iš UAB „Sitibalt“ gavo 317 312,32 Lt sumą, tačiau jokios jos dalies nepanaudojo atsiskaityti su bendrove, visus gautus pinigus pervedė į A. J. sąskaitą. Nurodymas UAB „Sitibalt“ mokėti pinigus būtent į UAB „AMM Invest“ banko sąskaitą buvo suformuluotas 2013 m. sausio 7 d. pranešimu, kurį pasirašė A. J. kaip UAB „AMM Invest“ vadovas.
12. A. J., nors ir prisistatydavo bendrovių UAB „AMM Invest“ ir UAB „Promo Transport“ vadovu, tačiau savo pareigų nebuvo įforminęs – nebuvo pranešęs VSDFV, taip pat atitinkamų duomenų nebuvo pateikęs bendrovių banko sąskaitas tvarkančioms banko įstaigoms.

10. Bendrovei nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 7 d., kai bendrovė faktiškai ir formaliai nebevykdė jokios veiklos, vadovavo minėti keturi asmenys. Kiekvienas iš jų gavo finansinės naudos ir bendrai siekė bendrovės nemokumo. M. M. ir J. K. perleido bendrovės akcijas ir vadovavimą už 95 000,00 Lt, nedėdami jokių pastangų, kad bendrovė padengtų pradelstus įsipareigojimus. A. J. paėmė iš bendrovės visą jos turėtą turtą neatlygintinai ir tai bandė nuslėpti, susitaręs su P. T., kad šis būtų fiktyviu bendrovės vadovu iki jos likvidavimo, neperduodamas jam jokių įmonės dokumentų ar turto.
11. Bankroto administratorius UAB „Top Consult“ atsiliepime į prašymą pritarė ieškovės prašymui pripažinti BUAB „4Ad Logistics“ bankrotą tyčiniu ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „4Ad Logistics“ bankrotą pripažino tyčiniu.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „4Ad Logistics“ vadovai, įmonei iškėlus bankroto bylą (2014 m. balandžio 28 d.), neįvykdė teismo nutarties įpareigojimų ir įmonės bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų, už kurių tinkamą sudarymą ir saugojimą jie buvo atsakingi. Esant situacijai, kai turtas ir dokumentai administratoriui nėra perduoti, vertintina, kad jie neperduoti dėl tyčinių įmonės vadovų bei akcininkų veiksmų, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, pasireiškusių teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netinkamu tvarkymu, neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais.

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

14. Trečiasis asmuo J. K. atskirajame skunde prašo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; priimti kartu su atskiruoju skundu pateikiamus įrodymus; panaikinti 2017 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Aideka“ prašymą dėl BUAB „4Ad Logistics“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nutartyje nepagrįstai tvirtinama, kad bendrovės vadovai, taigi ir trečiasis asmuo, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Trečiasis asmuo vadovavimo bendrovei laikotarpiu (nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. spalio 11 d.) teisės aktų nustatytais terminais teikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo 14.7 punkto duomenimis, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2011 metus buvo pateikti 2012 m. vasario 17 d., t. y. teisės aktų nustatytais terminais.
2. Nutartyje nenurodytos aplinkybės bei motyvai, kokiais dar veiksmais, išskyrus bendrovės dokumentų ir turto neperdavimu bankroto administratoriui, pasireiškė bendrovės vadovų veiksmai (neveikimas), netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą ir neišsaugant buhalterinės apskaitos dokumentų.
3. Trečiojo asmens atsistatydinimo iš bendrovės direktoriaus pareigų momentu bendrovės vadovu buvo paskirtas M. M.. Tai, kad šiam asmeniui buvo perduotas bendrovės turtas, patvirtina jo pasirašyti bendrovės 2012 m. spalio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas. Jei trečiasis asmuo nebūtų perdavęs bendrovės turto ir dokumentų naujai paskirtam bendrovės vadovui, šis nebūtų turėjęs objektyvios galimybės juos perduoti po jo bendrovės vadovo pareigas ėjusiam A. J..
4. Po trečiojo asmens atsistatydinimo iš bendrovės vadovo pareigų, bendrovės vadovų pareigas ėjo dar trys asmenys. Todėl trečiasis asmuo nėra ir bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo bendrovės valdymo organo nariu, t. y. nebuvo jos paskutinis vadovas, todėl ir pareigos perduoti bendrovės turtą bei dokumentus bankroto administratoriui neturi ir neturėjo.
5. Trečiasis asmuo neturi bendrovės dokumentų ir turto, nes juos turi paskutinis įmonės vadovas, todėl perduoti bendrovės dokumentų ir turto negali dėl objektyvių priežasčių.
6. Vien formalus bendrovės vadovo pareigos bankroto administratoriui perduoti bendrovės dokumentus nevykdymas (nesavalaikis vykdymas) nesudaro pakankamo pagrindo tyčinio bankroto pagrindui konstatuoti. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-429-560/2017 P. T. bankroto administratoriui perdavė pagrindinius įmonės dokumentus – įstatus, antspaudą, o kitų perduoti negalėjo, nes šiuos dokumentus saugojo bendrovės valdybos narys E. V., kuris 2013 m. kovo mėn. mirė. Teismas nesiaiškino dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui aplinkybių. Taip pat teismas netyrė aplinkybių, ar buvę įmonės vadovai jų vadovavimo laikotarpiu saugojo bendrovės turtą ir dokumentus, taip pat ar juos perdavė paskutiniam vadovui.
7. Pirmosios instancijos teismas, nutartyje konstatuodamas visų bendrovės vadovų atsakomybę už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui, nemotyvavo šios išvados. Todėl nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, tai yra pagrindas nutartį panaikinti pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
8. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-429-560/2017, bendrovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Minėtame sprendime teismas nenustatė jokių trečiojo asmens neteisėtų veiksmų valdant įmonę. Sprendime konstatuota, kad trečiojo asmens vadovavimo laikotarpiu bendrovė buvo moki, nebuvo nustatyta jokių kitų trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, galėjusių pažeisti kreditorių interesus, o taip pat lemti sąmoningą bendrovės privedimą prie bankroto.
9. Nors trečiasis asmuo ir kiti bendrovės vadovai nebuvo įtraukti į bylą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl jų materialinių teisių ir pareigų.

16. Trečiasis asmuo M. M. atskirajame skunde prašo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; priimti kartu su atskiruoju skundu pateikiamus įrodymus; panaikinti 2017 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Aideka“ prašymą dėl BUAB „4Ad Logistics“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais J. K. atskirajame skunde. M. M. papildomai nurodė, kad jo atstatydinimo iš bendrovės direktoriaus pareigų momentu, bendrovės vadovu buvo paskirtas A. J.. Trečiasis asmuo, perdavęs bendrovės akcijas ir baigęs eiti bendrovės vadovo pareigas, bendrovės turtą ir dokumentus perdavė naujam akcininkui ir vadovui A. J., tai patvirtina jų pasirašyti akcijų pirkimo – pardavimo sutarties priedai, taip pat aplinkybė, kad naujas vadovas bendrovės turtą ir dokumentus perdavė paskutiniam įmonės vadovui P. T..
18. Bankroto administratorius UAB „Top Consult“ atsiliepime į trečiojo asmens M. M. atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
19. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Buvę įmonės vadovai iki šiol neperdavė jokių BUAB „4Ad Logistics“ buhalterinių dokumentų bei turto, nepateikė bankroto administratoriui balanso bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis.
2. 2017 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-429-560/2017 nėra įsiteisėjęs. Be to, minėtoje civilinėje byloje buvo pareikštas ieškinys buvusiems įmonės vadovams dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškinys dėl dokumentų ir turto neperdavimo nebuvo pareikštas.
3. UAB „Aideka“ pateiktame pareiškime dėl BUAB „4Ad Logistics“ bankroto pripažinimo tyčiniu įtraukė M. M. trečiuoju asmeniu.

20. Ieškovė UAB „Aideka“ atsiliepime į M. M. atskirąjį skundą prašė jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
21. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Atskirajame skunde neneigiama, kad UAB „4Ad Logistics“ apskaitos dokumentai ir turtas neišliko, bankroto administratoriui jie neperduoti, paskutinis bendrovės vadovas P. T. nei turto, nei dokumentų neperėmė. Bendrovės antspaudo ir įstatų gavimas iš buvusio įmonės vadovo A. J. jau po bankroto bylos iškėlimo tik patvirtina neperdavimo faktą. Aplinkybės, kad vienas iš vadovų galimai perdavė įmonės dokumentus ir turtą kitam vadovui tarpiniu laikotarpiu, kuris nebuvo esminis nustatytam nemokumui ir buvo tik nemokumo pradžia, kai buvo visos sąlygos jo išvengti, nėra aktualios tyčinio bankroto konstatavimui. M. M. ir J. K. nėra kaltinami apskaitos dokumentų sunaikinimu, jų kaltė pasireiškia tuo, kad jie, siekdami savanaudiškų tikslų, perleisdami UAB „4Ad Logistics“ akcijas kitam suinteresuotam asmeniui A. J., nesutvarkė tinkamai bendrovės įsipareigojimų kreditoriams, nors tokią galimybę ir pareigą turėjo, ir už tai gavo finansinę naudą (akcijų kaina), leido tuo pasinaudoti A. J.. Pastarojo vadovaujama UAB „4Ad Logistics“ nevykdė kreditorinių įsipareigojimų, atsiradusių iki akcijų įsigijimo, ir pirmenybę teikė atsiskaitymams su susijusiais asmenimis pagal sandorius, kurių tikslas buvo perkelti bendrovės turtą jo vadovaujamoms įmonėms be atlyginimo (tą turtą pasisavinant). Tokiu būdu M. M. ir J. K. bendrininkavo su A. J. ir prisidėjo prie UAB „4Ad Logistics“ privedimo prie nemokumo (tyčinio bankroto).
2. Aplinkybė, kad A. J. neatlygintinai perėmė BUAB „4Ad Logistics“ reikalavimo teises ir pagal jas gautus pinigus, pasinaudodamas kontroliuojamomis bendrovėmis (UAB „AMM Invest“ ir UAB „Promo Transport“), kurių apskaitos dokumentai taip pat neišlikę, jie neva perleisti teisiškai nepasiekiamiems Rusijos piliečiams ir šį faktą slėpė, taip pat rodo sąmoningą tyčinį veikimą, nukreiptą į pasekmes (nemokumą), tiek į tų pasekmių slėpimą.
3. A. J. ir P. T. neginčija tyčinio bankroto ir jam konstatuoti reikšmingų aplinkybių.
4. Atskiruosiuose skunduose neginčijama, kad bendrovės apskaitos dokumentai neišsaugoti (galimai perduoti asmeniui, kuris yra miręs, nors tokių duomenų nepateikta), kad turtas išvaistytas ir pasisavintas. Aplinkybė, kad atskirąjį skundą padavę asmenys mažiau susiję su tomis aplinkybėmis, tyčinio bankroto nepaneigia.
5. Nepagrįstos atskirojo skundo nuorodos į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-429-560/2017, nes sprendimas neįsiteisėjęs ir nurodytos bylos aplinkybės nesusijusios su tyčiniu bankrotu. Byloje buvo sprendžiamas vadovų atsakomybės už pasekmes, atsiradusias dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos iškėlimo. Sprendimas nepaneigė UAB „4Ad Logistics“ nemokumo. Sprendime nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad M. M. iki A. J. sumokėjo jam už parduotas akcijas, kontroliavo bendrovės pinigines lėšas esančias banko sąskaitoje ir kasoje. Neatsižvelgdamas į bendrovės finansinę būklę, bendrovės pinigus, gautus už bendrovės akcijas, M. M. pasiėmė sau. Šios aplinkybės patvirtina skundžiamos teismo nutarties teisingumą, M. M. prisidėjimą prie bendrovės nemokumo ir tyčinio bankroto.
6. Taip pat minėtame sprendime nustatyta, kad A. J. ir P. T. niekada vienas kito nepažinojo ir nebuvo susitikę. P. T. niekada nėra gavęs jokių bendrovės dokumentų ar turto, nevykdė jokių ūkinių operacijų, būdamas UAB „4Ad Logistics“ vadovu. Jis sutiko būti bendrovės vadovu laikinai ir formaliai. A. J. teigimu, visus dokumentus jis perdavė būtent E. V., o turto niekam neperdavė.
7. Ginčijamoje teismo nutartyje nurodyta, kad netinkamas bankrutavusios įmonės apskaitos tvarkymas ir apskaitos dokumentų neišsaugojimas, sudaro minimalų teisinį pagrindą tyčiniam bankrotui konstatuoti. Šios aplinkybės atskirajame skundė neginčijamos.
8. Aplinkybė, kad skundžiamos teismo nutarties aprašomojoje dalyje suinteresuoti asmenys neminimi kaip proceso dalyviai, nereiškia, kad jie nėra įtraukti į procesą ar yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. ĮBĮ 20 straipsnyje nėra nustatyta privalomo reikalavimo gauti ar sulaukti suinteresuotų asmenų paaiškinimų dėl inicijuojamo tyčinio bankroto pripažinimo.
9. Apeliacinis procesas pagal J. K. atskirąjį skundą nutrauktinas CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes jis inicijuotas tokios teisės neturinčio asmens. Atskirasis skundas pasirašytas advokatės E. L., tačiau atstovavimo dokumentas pateiktas tik dėl M. M.. J. K. nėra atstovaujamas šios advokatės, jis pats atskirojo skundo nepasirašė.
10. Su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai nepriimtini, nes jie nepaneigia tyčinio bankroto fakto.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus –2017 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija kopiją, 2012 m. sausio 2 d. ir 2012 m. birželio 1 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių kopijas, 2011 m. ir 2012 m. UAB „4Ad Logistics“ pelno (nuostolių) ataskaitas ir balanso kopijas, 2012 m. spalio 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ir priedo Nr. 3 prie 2012 m. spalio 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kopijas, 2012 m. gruodžio 17 d. pinigų priėmimo – perdavimo sutarties kopiją, 2012 m. gruodžio 31 d. dokumentų priėmimo – perdavimo kopiją, 2017 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo kopiją, 2012 m. spalio 29 d. UAB „4Ad Logistics“ valdybos sprendimo kopiją. Šiuos naujai pateiktus dokumentus apeliantai prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė UAB „Aideka“ teigė, kad apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai neturėtų būti priimti, nes jie nepaneigia tyčinio bankroto fakto.
25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliantų naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
26. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1128/2014). Pagal formuojamą teismų praktiką, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
27. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikalinga požymių (aplinkybių) visuma, leidžianti daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės vadovo veiksmai privedė įmonę prie bankroto, t. y. įstatymas nereikalauja, kad būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė. Tik byloje nustatytų aplinkybių (įmonės vadovo veiksmų ar neveikimo, priimtų sprendimų, sudarytų sandorių ir kt.) visuma suteikia pagrindą spręsti dėl įmonės vadovo kryptingo bei sąmoningo įmonės vedimo prie bankroto, t. y. byloje reikia turėti tiek duomenų, kurių visuma leistų spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių egzistavimą konkrečioje situacijoje, suteikiančių pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pabrėžiama, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, tačiau reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad galima konstatuoti tyčinio bankroto faktą, kai byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių duomenų pagrindu būtų sprendžiama apie tyčinį bankrotą.
29. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą BUAB „4Ad Logistics“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas nustatė, jog situacija, kuomet įmonės vadovai neperduoda bendrovės turto ir dokumentų bankroto administratoriui, vertintina tokiu būdu, kad jie neperduoti dėl tyčinių įmonės vadovų bei akcininkų veiksmų, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, pasireiškusių teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netinkamu tvarkymu, neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais.
30. Atskiruosius skundus dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė buvę UAB „4Ad Logistics“ vadovai M. M. ir J. K.. Byloje esančio Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašo duomenimis, nustatyta, kad M. M. bendrovės vadovu buvo nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. vasario 15 d. ir nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2012 m. spalio 29 d. J. K. bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. spalio 11 d. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė jų į bylą trečiaisiais asmenimis ir tokiu būdu skundžiama nutartimi pasisakė dėl jų, t. y. neįtrauktų į bylą asmenų, materialiųjų teisių ir pareigų. Taip pat, atsižvelgdami į nurodomą aplinkybę, apeliantai atskirajame skunde prašė įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, esant įstatyme nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ nustatyta, jog teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per dešimt darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos, jo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems įstatyme nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-214-262/2017, 2017 m. sausio 11 d., po prašymo BUAB „4Ad Logistics“ bankrotą pripažinti tyčiniu gavimo teisme, buvusiems įmonės vadovams A. J., M. M., J. K. ir P. T. buvo išsiųsti pranešimai dėl atsiliepimo į nurodytą prašymą pateikimo. Nors buvę įmonės vadovai ir akcininkai teise pateikti atsiliepimus nepasinaudojo, apie procesą dėl tyčinio įmonės bankroto apeliantai buvo informuoti ir turėjo realią galimybę teikti savo argumentus šiuo klausimu dar pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad teismas įmonės tyčinio bankroto klausimą sprendė neįtraukęs apeliantų į šį procesą bei kad nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Remiantis nurodytais argumentais apeliantų prašymai dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, yra pertekliniai. Apeliantų atskiruosius skundus dėl teismo skundžiamos nutarties pirmosios instancijos teismas priėmė ir persiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinius (atskiruosius) skundus gali paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 305 straipsnis).
32. Ieškovės UAB „Aideka“ atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl apeliacinio proceso pagal J. K. atskirąjį skundą nutraukimo pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą paneigia kartu su atskiruoju skundu pateikta atstovavimo sutartis. 2017 m. kovo 3 d. atstovavimo sutartyje nurodyta, kad advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontoros „Cobalt“ advokatams, tame tarpe ir advokatei E. L., pavedama atstovauti J. K. visų instancijų bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose, įskaitant visų procesinių veiksmų atlikimą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentą dėl apeliacinio proceso pagal J. K. atskirąjį skundą nutraukimo laiko nepagrįstu.
33. Apeliantai, buvę BUAB „4Ad Logistics“ vadovai M. M. ir J. K., nurodė, kad nei vienas iš jų nebuvo įmonės paskutinis vadovas ir akcininkas prieš įmonei iškeliant bankroto bylą dėl nemokumo, todėl pareigos perduoti bendrovės turtą bei dokumentus bankroto administratoriui neturi ir neturėjo. Remdamiesi šia aplinkybe, apeliantai prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nustatytos pirmosios instancijos teismo aplinkybės dėl bendrovės turto bei dokumentų neišsaugojimo ir neperdavimo bankroto administratoriui, iš esmės nekvestionuoja, tačiau įrodinėja, kad būtent jų veiksmai įtakos įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu neturėjo. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas pagal savo turinį yra ne pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, bet skundžiamos nutarties motyvai. Pažymėtina, kad įstatymas draudimo skųsti priimto sprendimo/ nutarties motyvus nenumato, nes kitu atveju tai galėtų reikšti nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą. Galimybė skųsti teismo sprendimo (nutarties) motyvus priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, skundžiamo teismo procesinio dokumento bei dėl jo paduodamo skundo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003).
34. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apskritai nenurodė ir netyrė, kurio iš buvusių keturių vadovo ar visų jų veiksmai lėmė įmonės tyčinį bankrotą. Teismas laikė, kad bent vieno iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių, dėl kurio kilo tyčinis bankrotas, įskaitant ir tai, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pakanka įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai teismo išvadai, tačiau kartu pažymi, kad nei vienas iš apeliantų nebuvo paskutinis įmonės vadovas bei savininkas. Minėtas Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad paskutiniu įmonės vadovu buvo P. T. (nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. gegužės 9 d.), prieš jį – A. J. (nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2013 m. sausio 17 d.), todėl pareigos perduoti bendrovės dokumentus ir turtą tretieji asmenys neturėjo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pagal šią normą paprastai bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus turi perduoti buvęs (paskutinis) vienasmenis valdymo organas – vadovas. Perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis įmonės vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), jeigu bylos duomenys patvirtina, jog turtas ir dokumentai yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de iure įmonės vadovui.
35. Pagrįsti apelianto J. K. argumentai, jog būdamas įmonės vadovu jis teisės aktų nustatytais terminais teikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus (t. 1, b. l. 132), taip pat bendrovės turtą ir dokumentus perdavė naujam įmonės vadovui M. M., ką patvirtina pastarojo pasirašyti bendrovės 2012 m. spalio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas (t. 1, b. l. 135). Kitų įrodymų byloje, jog UAB „4Ad Logistics“ tyčinį bankrotą lėmė J. K. neteisėti veiksmai ar jo bendri veiksmai (neveikimas) su kitais asmenimis, byloje nepateikta.
36. Pagrįstais pripažįstami taip pat M. M. atskirojo skundo argumentai, jog perleidęs bendrovės akcijas ir baigęs vykdyti bendrovės vadovo pareigas, jis bendrovės turtą ir dokumentus perdavė naujam akcininkui ir vadovui A. J., šias aplinkybes patvirtina jų pasirašyti akcijų pirkimo – pardavimo sutarties priedai (t. 1, b. l. 177, 193).
37. Pagrindo teigti, kad M. M., būdamas įmonės akcininku (nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2012 m. spalio 30 d.), prieš parduodamas bendrovės akcijas turėjo išspręsti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais klausimus, nėra. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio, šiuo atveju akcininko, prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, jog UAB „4Ad Logistics“ tyčinį bankrotą lėmė M. M. neteisėti veiksmai ar jo bendri veiksmai (neveikimas) su kitais asmenimis.
38. Kita vertus, kadangi skundžiamos nutarties motyvuose teismas neišskyrė jokių konkrečių apeliantų kaltų veiksmų dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia, naikinti ar keisti teismo nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
39. Nepaisant to, kad įrodymų, jog būtent buvusių BUAB „4Ad Logistics“ vadovų M. M. ir J. K. veiksmai lėmė įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu, nėra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima teigti esant akivaizdžius BUAB „4Ad Logistics“ tyčinio bankroto požymius. Nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo netyrė ir nenustatinėjo kitų ieškovės prašyme nurodytų įmonės tyčinio bankroto požymių, tai nesudaro pagrindo naikinti teismo nutartį, nes galutinė teismo išvada dėl pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra pagrįsta, o paskutiniai įmonės vadovai A. J. ir P. T. apeliacijos dėl skundžiamos teismo nutarties nepateikė.
40. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad įmonės vadovu esant A. J. nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2013 m. sausio 17 d., į to paties asmens valdomą įmonę UAB „Promo Transport“ iš bendrovės sąskaitos buvo pervesta 117 290,00 Lt suma. Tuo tarpu byloje esančių penkiolikos UAB „Promo Transport“ įmonei (BUAB „4Ad Logistics“) išrašytų sąskaitų faktūrų, kurias bankroto administratoriui pateikė A. J., suma yra 96 505,76 Eur, o BUAB „4Ad Logistics“ gaunamų sąskaitų faktūrų registre yra užregistruota net trisdešimt aštuonios UAB „Promo Transport“ išrašytos sąskaitos faktūros įmonei už 229 697,52 Eur sumą. Šios prieštaringos aplinkybės nepagrindžia UAB „4Ad Logistics“ pervestos A. J. valdomai įmonei 117 290 Lt sumos teisėtumo.
41. UAB „Promos Transport“ sąskaitos faktūros buvo apmokamos pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 1 dalį. Nuo 2012 m. spalio 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, t. y. kai bendrovės akcijas ir faktinį valdymą bei veiklos vykdymą perėmė A. J., bendrovė neišmokėjo pinigų nei vienam kreditoriui (UAB „Aideka“, UAB „Vičiūnai, UAB „Avansas“), kurių reikalavimai atsirado iki 2012 m. spalio 29 d. bei kurių mokėjimo terminai buvo suėję. Tačiau UAB „Promo Transport“, kuriai vadovavo A. J., sąskaitos buvo apmokamos net nesuėjus jų apmokėjimo terminui, turint pradelstus anksčiau atsiradusius įsipareigojimus kitiems kreditoriams.
42. Byloje taip pat nustatyta, kad A. J. perėmus bendrovės valdymą iš M. M. įmonės kasoje buvo 78 070,10 Lt, o banko sąskaitose 6 394,36 Lt, tačiau šių pinigų panaudojimo bendrovės interesais įrodymų nėra.
43. 2013 m. sausio 7 d. tarp BUAB „4Ad Logistics“, kurios vadovu buvo P. T., ir UAB „AMM Invest“, kurios vadovu buvo A. J., buvo pasirašytos dvi reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kurių pagrindu UAB „4Ad Logistics“ perleido UAB „AMM Invest“ 350 804,48 Eur reikalavimo teisę į UAB „Sitibalt“. Nors abiejose sutartyse nurodoma, kad už perleidžiamą reikalavimo teisę naujoji kreditorė įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei, tačiau įrodymų, kad už šį sandorį buvo atlyginta nėra. Be to, pagrindimo, dėl kokių priežasčių įmonė perleido realiai įvykdomą reikalavimą, nėra.
44. P. T. tapus bendrovės vadovu, 2013 m. sausio 10 d. jis pasirašė vekselį 200 000,00 Lt sumai UAB „Promo Transport“ naudai. Už kokias prievoles buvo surašytas minėtas vekselis įrodymų byloje nepateikta. 2013 m. kovo 7 d. antstolio M. D. patvarkymo duomenimis pagal vekselį buvo išieškota UAB „Promo Transport“ naudai 24 585,64 Lt. Vekselyje nurodyta 200 000,00 Lt suma nesutampa su A. J. deklaruojama UAB „Promo Transport“ ir bendrovės sandorių suma. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad vekselis buvo išrašytas ne dėl realių įmonės įsipareigojimų, bet A. J. siekiant pasinaudoti vekselio suteikiama pirmenybės teise prieš kitus įmonės kreditorius (t. 1, b. l. 36, 37, 38-39, 40).
45. Nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti esant nustatytus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose numatytus įmonės tyčinio bankroto požymius, taip pat įmonės tyčinio bankroto prezumpciją, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte.
46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad kiti įmonės buvę vadovai A. J. ir P. T. nutarties dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu neskundė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino BUAB „4Ad Logistics“ bankrotą tyčiniu. Apeliantų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
47. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.
48. Nepatenkinus atskirųjų skundų, apeliantai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                               Artūras Driukas