Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-331-154-2007].doc
Bylos nr.: 1A-331-154-2007
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudž

                                                                                                               

Pranešėja Danutė Matiukienė                                                                      Baudž. bylos Nr. 1A-331-154/2007

Teisėja Nadežda Kiubienė                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                                2.4.; 1.2.26.1.

                                                                                                                                                                        (S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. rugsėjo 19 d.

Šiauliai

 

              Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Irenos Ivanovienės  ir Nijolės Matuzevičienės,  

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,

nuteistajam Ž. R. ir jo gynėjai advokatei Jūratei Astromskytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. R. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 dalį

6 MGL – 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio bauda.

              Priteista iš  Ž. R. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. T. ir 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. J..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, n u s t a t ė:

Ž. R. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 8 d. apie 2 val., klube „B. t.“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. M. (byla nutraukta pastarajam mirus), įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, pasikvietęs nukentėjusįjį E. T. prie 7-to boulingo takelio stalelio, pareikalavo (nurodė šiam) išeiti iš klubo, tačiau nukentėjusiajam E. T. atsisakius tai padaryti, priėjęs iš už nugaros, nueinančiam nukentėjusiajam sudavė kumščiais penkis smūgius į galvą, o M. M. dar sudavus E. T. vieną smūgį kumščiu į veidą, nukentėjusįjį pargriovė ant grindų, po ko į konfliktą įsikišus nukentėjusiajam E. J., pastarajam kumščiais sudavė du smūgius į veidą, nuo suduotų smūgių nugriuvusį ant grindų E. J. į šalį nusitempus M. M., jis nustūmė nukentėjusįjį E. T. nuo pakylos bei sudavė jam dar tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių kumščiais į galvą ir kitas kūno vietas bei vieną smūgį keliu, nukentėjusiajam E. T. nuo suduotų smūgių antrą kartą nugriuvus ant grindų, sudavė jam kumščiais dar 3-4 smūgius į veidą, taip padarė nukentėjusiajam E. T. veido, krūtinės ląstos ir dešinio kelio sąnario sumušimus, kraujosruvą veide, odos nubrozdinimus kakle, krūtinės ląstoje, dešinio kelio sąnario srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, E. J. veido ir kairės alkūnės sąnario sumušimą, muštines veido ir pakaušio žaizdas, kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, odos nubrozdinimus kairės alkūnės sąnario srityje, viršutinio kairės pusės I-ojo kandžio krašto nuskėlimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. R. prašė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-07-03 nuosprendį pakeisti:

jo veiką perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 dalį ir bausmę paskirti atsižvelgiant į jo kaltę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nukentėjusiojo kaltę;

nukentėjusiojo E. J. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš jo (Ž. R.) atmesti;

nukentėjusiojo E. T. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo jo (Ž. R.) atžvilgiu sumažinti, priteisiant E. T. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 dalį, nes jo veiksmai įvykio metu buvo nukreipti tik į E. T., kuris konfliktinę situaciją iniciavo savo įžūliais veiksmais, o jis (Ž. R.) pastarajam sudavė praradęs savitvardą ir jo smūgiai buvo nukreipti daugiau savigynai, o ne puolimui. Nuteistojo manymu, teismas, padarydamas išvadą, kad jis ir E. T. galėjo nebetęsti konflikto, pripažino faktą, jog muštynės įvyko jo ir E. T. tarpusavio konflikto pasekoje ir tai niekaip nesusiję su aplinkinių negerbimu ir moralės normų nepaisymu. Be to, E. T. teiginį, kad jis pasikvietė šį nukentėjusįjį prie savo stalelio, patvirtino tik liudytoja R. S., kurios parodymais teismas rėmėsi nepagrįstai, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Aplinkybę, kad konfliktą pradėjo E. T., galėjo patvirtinti ir liudytojas V. A., tačiau jis dėl nežinomų priežasčių į liudytojų sąrašą įtrauktas ir teisme apklaustas nebuvo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliantas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad E. T. ir E. J. konflikto metu buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 dalį ir byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Skirdamas bausmę, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys ir šią aplinkybę turėjo pripažinti  jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, byloje nenustatyta, kad nukentėjusiesiems sužalojimai buvo padaryti jo ir M. M. veiksmais. Teismo posėdyje liudytojas N. B. parodė, jog po konflikto nukentėjusieji buvo išėję į lauką ir apie 3 val. E. T. su kompanija grįžo atgal į klubą, tuo tarpu, kai jis (Ž. R.) bei M. M. į klubą nebegrįžo. Esant šioms aplinkybėms mano, kad E. T. ir E. J. nuo jų veiksmų nenukentėjo tiek, kaip bandė įrodyti teisme, tuo tarpu informacijos, jog minėti nukentėjusieji dalyvavo kitose muštynėse, vykusiose ne klube, o lauke, niekas netyrė. Tokiu būdu liko nepaneigta prielaida, jog dalis sužalojimų nukentėjusiesiems galėjo būti padaryti ne jo ir ne M. M. veiksmais. 

Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tiksliai nustatyti, kokiais jo ir kokiais mirusiojo M. M. veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiesiems E. T. bei E. J.. Tačiau teismas, nurodęs, kad M. M. mirė, žalą nukentėjusiesiems nepagrįstai priteisė iš jo vieno, nors byloje nenustatyta, kad jis nukentėjusiajam E. J. būtų sudavęs bent vieną smūgį. Priteisdamas nukentėjusiesiems neturtinę žalą, teismas neatsižvelgė į tai, kad E. T. buvo konflikto iniciatorius, jis taip pat iš dalies kaltas dėl atsiradusios žalos, ir, pažeisdamas LR CPK 6.282 str. 1 dalies nuostatas, šio nukentėjusiojo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo nesumažino.

Teismo posėdyje nuteistasis Ž. R. ir jo gynėja adv. J.Astromskytė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras Z.Gricius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo Ž. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl Ž. R. kaltės ir veikos kvalifikavimo.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo Ž. R. nusikalstamus veiksmus pagal LR BK 284 str. 1 dalį.

Spręsdamas Ž. R. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų E. J., E. T., liudytojų R. S. (L.), G. D. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.

Iš nukentėjusiojo E. T. parodymų matyti, kad 2005-10-08 apie 2 val., jis su draugais atėjo į klubą „B. t.“, kur atsisėdo prie savo klasės draugių stalelio. Prie gretimo stalelio sėdėjo Ž. R. su kompanija. Pastarajam gestu pakvietus jį (E. T.) prie savo stalelio ir liepus pasišalinti nuo stalelio, prie kurio sėdėjo, bet  jam nesutikus tai padaryti ir nueinant, pajuto truktelėjimą už peties, o atsisukęs pajuto 5 smūgius į veidą. Smūgius sudavė Ž. R.. Ž. R. sudavė į veidą ir jo draugui E. J., bandžiusiam aiškintis konflikto priežastis. Jam traukiantis nuo Ž. R., M. M. sudavė smūgį iš nugaros (b.l. 191-192).

Nukentėjusysis E. J. teisme parodė, kad 2005 m. spalio mėnesį, su draugais E. T. ir G. D. buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini) klubą. E. T. nuėjus nuo stalelio, prie kurio jie sėdėjo, netrukus pamatė jį gulintį ant žemės. Jis (E. J.) bandė sustabdyti muštynes ir išsiaiškinti jų priežastis, tačiau nuo Ž. R. suduoto smūgio per stalą nukrito ant grindų. Smūgius jam sudavė ir M. M. (b.l. 192-193).

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojų R. S., G. D. parodymai, kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl abejoti jais nėra pagrindo.

Iš liudytojos R. S. parodymų matyti, kad 2005 m. spalio mėnesį jai su draugėmis būnant klube „B. t.“, į minėtą klubą atėjo ir jos klasės draugas E. T. su savo draugais. Vaikinai atsisėdo prie jų stalelio. Ji matė, kaip prie gretimo stalelio sėdėjęs Ž. R. gestu pakvietė E. T., o šiam nuėjus prie stalelio, kur sėdėjo Ž. R., pastarasis  sudavė jam kumščiu (b.l. 193).

Liudytojas G. D. parodė, jog jam Su E. T. ir E. J. būnant (duomenys neskelbtini) klube, E. T. užpuolė du ar trys vaikinai, vienas iš kurių buvo Ž. R. (b.l. 193).

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l. 17) nurodyta, kad E. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4 kontaktų su kietu buku daiktu metu, galimai kumščių ir kojų smūgiais. Jie galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l.26) nurodyta, kad E. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3 kontaktų su kietu buku daiktu metu, galimai tiesioginių smūgių pasekoje. Jie galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis bei laiku.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. R. neprašė teismo apklausti liudytoju V. A., nors tokia teisė jam buvo išaiškinta, t.y. teisė teikti įrodymus ir pareikšti prašymus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Ž. R. nurodė, kad nepageidauja į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytoju V. A. ar papildomai ištirti kokias nors bylos aplinkybes.

Apelianto skundo argumentas, jog nukentėjusieji E. T. bei E. J. galimai tą patį vakarą (naktį) dalyvavo kitose muštynėse, vykusiose ne klube, o lauke, ir jų metu buvo sužaloti kitų asmenų, tėra prielaidos, nepagrįstos įrodymais. Apelianto nurodyti liudytojo N. B. parodymai teisme (b.l. 152): „Paskui visi jie buvo išėję į lauką. Po konflikto visai prieš 3 val. T. su kompanija grįžo atgal, jie gėrė alų. M. su draugais nebegrįžo“- neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusieji po konflikto su kaltinamaisiais dar konfliktavo su kitais asmenimis ir buvo jų sumušti, juolab, kad iš „Specialisto išvados“ matyti (b.l. 17), jog E. T. 2005m. spalio 8d., 2 val.55 min. jau buvo apžiūrėtas  VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyriuje, kur konstatuoti jam padaryti sužalojimai.

LR BK 284 str. 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už pagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Apelianto teigimu, jo veiksmai įvykio metu buvo nukreipti tik į E. T., kas niekaip nesusiję su aplinkinių negerbimu ir moralės normų nepaisymu, todėl jo veikoje nėra LR BK 284 str. 1 daliai būdingų nusikaltimo sudėties požymių. Kolegijos nuomone, toks teiginys nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad Ž. R. elgėsi įžūliai, nes jis dėl menkavertės priežasties užpuolė nepažįstamą asmenį, nukentėjusiesiems jo veiksmais buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, muštynės vyko viešoje vietoje, t.y. klube „B. t.“, įvykį matė klubo lankytojai. Tai rodo, jog Ž. R. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepriklausomai kiek asmenų dėl to skundėsi. Ž. R. elgesys nukentėjusiųjų atžvilgiu, smūgių jiems sudavimas, buvo susijęs su akivaizdžiu dorovės normų nepaisymu. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 dalį  ir negali būti perkvalifikuota  pagal BK 140 str. 1 dalį.  Ž. R. nusikalstamos  veikos kvalifikacija yra išsamiai ir aiškiai motyvuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Dėl paskirtos bausmės.

Skirdamas Ž. R. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, apelianto asmenybę. Teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė, kad Ž. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, jį neigiamai charakterizuojamos medžiagos byloje nėra, ir padarė pagrįstą išvadą, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. R. baudą. Nenustatęs, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės Ž. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kadangi provokuojantį nukentėjusiojo E. T. elgesį patvirtinančių įrodymų byloje nėra, apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiojo E. T. elgesį (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Ž. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kolegijos nuomone, apeliantui už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 dalyje,  paskirta bausmė – 6 MGL dydžio bauda (kai už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama iki 100 MGL dydžio bauda) nėra per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio sumažinimo

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 115 str., CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatydamas  prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, į tai, kad  nukentėjusiesiems tyčiniais nuteistojo veiksmais buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, jie patyrė gėdą, pažeminimą prieš draugus bei aplinkinius, patyrė nepatogumus, nes dėl padarytų sužalojimų buvo apribota galimybė dirbti savo darbą, bendrauti su kitais žmonėmis. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė iš Ž. R. nukentėjusiesiems E. T. bei E. J. po 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis LR CK 6.279 str. nuostatomis, bendrai žalą padarę asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Tačiau tuo atveju, jei žala padaryta kaltinamojo ir kito asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, veiksmais, visą žalą turi atlyginti nuteistas asmuo. Kadangi baudžiamasis procesas M. M. atžvilgiu pagal LR BK 284 str. 1 dalį nutrauktas kaltinamajam mirus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems priteisė iš Ž. R.. Ž. R. yra pilnametis, jauno amžiaus, darbingas, todėl turi realią galimybę atlyginti tokio dydžio žalą. Įpareigojimas dėl žalos atlyginimo per tam tikrą terminą jam nenustatytas. Kolegijos nuomone, mažinti ieškinį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi LR Baudžiamojo proceso kodekso 326 str.1 d.1 p.,

n u t a r i a:

Nuteistojo  Ž. R. apeliacinį skundą  atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Danutė Matiukienė

 

Teisėjai                                                                                                                Irena Ivanovienė

 

Nijolė Matuzevičienė