Civilinė byla Nr. e2A-2386-945/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07078-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.3.1.18.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos, delspinigių, baudos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 1 – 5) prašė priteisti iš atsakovo 115,85 Eur negrąžinto kredito, 16,22 Eur kredito mokesčio, 475,45 Eur delspinigių, 28,96 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė reikalavimą reiškianti su UAB „Finverta“ 2017 m. vasario 13 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu (e. b. l. 11 – 13, 15 – 18, 24 – 26). Atsakovas nevykdė su pradine kreditore sudaryta sutartimi (e. b. l. 14, 19, 21 – 22, 28 – 31) prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Ieškovė taip pat prašo priteisti sutartines netesybas, delspinigius skaičiuodama už 180 dienų laikotarpį, taip pat taikydama atsakovui sutartyje numatytą baudą.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu už akių (e. b. l. 47 – 49) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 115,85 Eur negrąžinto kredito, 16,22 Eur kredito mokesčio, 118 Eur delspinigių, iš viso 250,07 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 338,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 53,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl tenkino ieškinio reikalavimus dėl negrąžinto kredito ir kredito mokesčio priteisimo. Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius (475,45 Eur) ir baudą (28,96 Eur), baudą (mažesniąją sumą) teismas įskaitė į delspinigius. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovės reikalaujama delspinigių suma yra didelė, paskaičiuota taikant 2 procentų dydžio normą už pradelstą dieną, kuri yra keturiasdešimt kartų didesnė už šiuo metu galiojantį maksimalių netesybų dydį (0,05 proc.), numatytą Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas priteistiną delspinigių dydį sumažino iki 118 Eur. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 54 – 59) ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškinio reikalavimus patenkinant visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas sumažindamas mokėtinų sutartinių netesybų dydį iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, neįvertino aplinkybės, jog atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdyti vengė daugiau nei 7 metus.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kadangi ši nuostata negaliojo kredito sutarties sudarymo metu.
3. Prieš sudarant vartojimo kredito sutartį atsakovui buvo pateikta visa reikalinga informacija tam, kad jis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus ir priimti sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo. Sąlygoms netikus, atsakovas turėjo galimybę sandorio nesudaryti. Dėl nurodytų aplinkybių jis nepagrįstai pripažintas silpnesniąja sutarties šalimi. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių valiai, tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.
4. Dviejų netesybų formų įtvirtinimas sutartyje nereiškia, jog sutartimi nustatytos baudinės netesybos. Bauda apima tik dalį iš anksto numatytų minimalių nuostolių, o likusią dalį padengia delspinigiai. Šalių sulygtos netesybos vertintinos kaip kompensuojamojo, o ne baudinio, pobūdžio, todėl dviejų netesybų rūšių įskaitymas tarpusavyje šiuo atveju yra negalimas.
5. Materialinius ieškinio reikalavimus patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistas visų ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
6. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

                            Teismas

              k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas absoliučių skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl apeliaciniame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, byloje nekeliamas klausimas nei dėl ieškovės, kaip reikalavimo teises perėmusio asmens, tinkamumo, nei dėl teisinio santykio, iš kurio kildinamas turtinis reikalavimas, pobūdžio. Būtent vartojimo kredito sutarties pagrindu atsakovas įpareigotas sumokėti ieškovei negrąžintą kredito sumą ir kredito mokestį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šios sumos priteistos, apeliaciniu skundu neginčijama.
9. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atliktas dviejų sutartinių netesybų rūšių – baudos ir delspinigių – įskaitymas ir sumažinta galutinė priteistinų netesybų suma, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl sutartinių netesybų mažinimo

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 1 dalimi, šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma. Pagal CK 6.71 straipsnį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
11. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
12. Civiliniame kodekse nėra nustatyto baigtinio kriterijų sąrašo, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.).
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kredito sutarties 6.1 punkte nustatytas 2 proc. už kiekvieną dieną netesybų dydis nėra per didelis, juo užtikrinama šalių interesų pusiausvyra. Taikant šį dydį susidaro 730 proc. delspinigiai per metus. Toks dydis negali būti pateisinamas nei bendrojo pobūdžio principais, nei žemiau aptarta nagrinėjamos bylos specifika.
14. Vertinant teisinio santykio pobūdį reikšmingomis pripažintinos dvi aplinkybės: pirma, reikalavimai atsakovui kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, kur kredito davėjas – profesionalus verslininkas, o kredito gavėjas – vartotojas; antra, sutartis parengta kredito davėjo ir pasirašyta prisijungimo būdu be realios galimybės derėtis dėl sąlygų. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas nelaikytinas silpnesniąja civilinio santykio šalimi. Kad vartotojas, lyginant su profesionaliu verslininku, yra silpnesnioji teisinio santykio šalis, dėl ko vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, akcentuojama tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009), tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktikoje (žr. pvz., ESTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje C-240/98–C-244/98, 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C-243/08).
15. Nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, 2009 m. vasario 26 d., kai buvo sudaryta kredito sutartis, negaliojo, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015, 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2101-555/2015). Būtent taip vertintina ir pirmosios instancijos teismo nuoroda į naująjį teisinį reglamentavimą. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas Vartojimo kredito įstatymo nuostatą tevertino kaip vieną iš protingo delspinigių dydžio nustatymo kriterijų, tačiau šios normos tiesiogiai netaikė. Nagrinėjamu atveju buvo taikytas net 10 kartų už numatytąjį vėliau įsigaliojusiame įstatyme didesnis delspinigių dydis – 0,5 proc. ((115,85 Eur + 16,22 Eur) * 0,5 proc. = 118,86 Eur).
16. Apibendrinant nurodytas aplinkybes akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinio santykio pobūdį, pagrįstai konstatavo, jog prašomas priteisti delspinigių dydis yra per didelis, todėl mažintinas.
17. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, jog didelę netesybų sumą pagrindžia atsakovo vengimas atsiskaityti ilgą laiką, akcentuotina, jog ilgą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį nulėmė ne tik atsakovo vengimas vykdyti prievolę, bet ir kredito davėjo pasyvumas. Kreditas buvo suteiktas itin trumpam laikotarpiui (14 dienų), o įrodymų, kurie leistų spręsti, jog kredito davėjas pats ėmėsi kokių nors veiksmų, kad skola būtų išieškota operatyviau, į bylą nėra pateikta. Be to, pati ieškovė ieškiniu prašo priteisti delspinigius ne už visą laikotarpį, bet už 180 dienų, taip netiesiogiai pripažindama pasyvumą įgyvendinant sutartines teises. Dar daugiau, būtent 180 dienų terminas delspinigiams skaičiuoti įtvirtintas ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Ši nuostata, kuri laikytina ne apibrėžiančia ieškinio senaties terminą, bet tiesiogiai ribojančia materialines subjektines kredito davėjo teises skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, galiojo visą delspinigių, kuriuos prašoma priteisti nagrinėjamoje byloje, skaičiavimo laikotarpį. Kitaip tariant, ieškovė ne tik kad negalėjo nesuprasti, bet ir, kaip matyti iš ieškinio formuluotės, aiškiai suprato, jog jos reikalavimas priteisti netesybas už ilgesnį, nei 180 dienų, laikotarpį, nebūtų pagrįstas. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovo veiksmai nevykdant sutartinių prievolių, gali būti vertinami kaip sukūrę pagrindą reikšti reikalavimą dėl netesybų taikymo, tačiau, nesant abiejų šalių bendradarbiavimo ir geranoriškumo, nepatvirtina ieškovės teisės reikalauti sutartyje nustatyto dydžio delspinigių.
18. Kartu pabrėžtina, jog savo faktinėmis aplinkybėmis panašų ginčą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-599-212/2017, įvertinęs tiek atsakovo vengimą vykdyti prievoles, tiek ir papildomą aplinkybę, jog už vėlavimo atsiskaityti laiką kreditorius nereikalavo mokestinę funkciją atliekančių palūkanų (nagrinėjamu atveju kredito sutartyje taip pat nebuvo numatyta galimybė reikalauti periodinių mokestinę funkciją atliekančių įmokų (palūkanų), tebuvo nustatytas vienkartinis kredito mokestis, dėl ko už vėlavimo atsiskaityti laiką prašoma priteisti tik netesybas), delspinigių dydį nuo sutartinių 2 proc. už vėlavimo atsiskaityti dieną sumažino iki 0,2 proc., t. y. dydžio, kuris du su puse karto mažesnis, nei nagrinėjamoje byloje nustatė pirmosios instancijos teismas.
19. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, nustatant priteistiną delspinigių dydį buvo atsižvelgta ir į delspinigių santykį su pagrindinės skolos suma – ieškovė prašė pagrindinės skolos sumą kelis kartus viršijančių delspinigių, o pirmosios instancijos teismas priteisė skolos dydžiui artimą delspinigių sumą.
20. Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis nelaikytinas pažeidžiančiu ieškovės interesus, paneigiančiu šalių interesų pusiausvyros principą, dydis parinktas atsižvelgiant tiek į teisinio santykio pobūdį, tiek ir į šalių elgesį bei sutartinių įsipareigojimų visumą, todėl atmestinas apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti ieškinyje nurodytą delspinigių dydį pagrįstu.

Dėl baudos įskaitymo į delspinigius

21. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl teismo sprendimo įskaityti sutartinę baudą į delspinigių dydį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kredito sutarties 6.3 punkte numatyta, jog, įmokoms vėluojant ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų, kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti kreditoriui 100 Lt dydžio baudą. Tokia sutartinė sąlyga vertintina kaip dviguba sankcija, nustatyta už tą patį pažeidimą kaip ir sutarties 6.1 punkte nurodyti delspinigiai. Iš esmės tokia nuostata reiškia, jog šalia 2 proc. delspinigių už vieną vėlavimo atsiskaityti dieną už trisdešimtą vėlavimo dieną numatytos papildomos 25 proc. nuo kredito sumos (100 Lt / 400 Lt = 25 proc.) netesybos. Pripažinus, jog ir delspinigiai už vėlavimo atsiskaityti laiką buvo nepagrįstai dideli, spręsti, jog sutartyje nustatyta bauda (netesybos už vėlavimo atsiskaityti trisdešimtąją dieną viso sudarytų 27 proc. kredito sumos) atitinka proporcingumo ir interesų pusiausvyros principus, nėra pagrindo.
22. Baudos įskaitymo į delspinigius teisėtumą pagrindžia ir aplinkybė, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti kredito gavėjui kitas netesybas nei delspinigiai ir mokesčius už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą. Nors, kaip minėta, įstatymas įsiteisėjo po kredito sutarties sudarymo ir jai negali būti taikoma, akivaizdu, jog juo siekiama išvengti kredito davėjo piktnaudžiavimo išskaidant netesybas į kelias savarankiškas įmokas. Būtent tokias pasekmes sukurtų dvigubų pasekmių už tą patį pažeidimą pateisinimas. Be to, aptariamo apeliacinio skundo argumento patenkinimas sukurtų logiškai nepateisinamas pasekmes, kai už tą patį pažeidimą nustatytą delspinigių dydį pripažinus nepagrįstu ir sumažinus, kartu būti priteisiama papildoma pinigų suma, ženkliai viršijanti nepagrįstu pripažintą delspinigių dydį. Tokių netesybų taikymas taptų akivaizdžiai baudinio pobūdžio sankcija, kas yra nesuderinama su civilinės atsakomybės taikymo principais.
23. Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio dalį dėl netesybų priteisimo iš dalies ir priteisdamas sumažintus delspinigius, o reikalavimo dėl baudos priteisimo netenkindamas, tinkamai pritaikė įstatymą ir keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą nėra pagrindo.

Kiti klausimai

24. Atmetus apeliacinio skundo dalį dėl netesybų priteisimo, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ir skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
25. Kartu pabrėžtina, jog, vadovaujantis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę, nustatęs, jog priimant sprendimą padarytas aiškus rašymo apsirikimas, šį apsirikimą ištaisyti nekeisdamas sprendimo esmės. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, priteisęs bendrą 250,07 Eur sumą ir motyvuojamojoje dalyje nurodęs, jog procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos už priteistą sumą, rezoliucinėje dalyje nurodė kitokį (338,99 Eur) dydį. Vadovaujantis ekonomiškumo principu šis netikslumas šalintinas. Pabrėžtina, jog toks veiksmas nelaikytinas ieškovės procesinės padėties pabloginimu, kadangi rašymo apsirikimu jokios teisės negali būti sukurtos.
26. Apeliaciniame procese teismų turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neskirstytinos, kadangi yra mažesnės už teisės aktuose nustatytų minimalią ribą (CPK 96 str. 6 d.).
27. Iš atsakovo valstybei priteistina 4,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88
28. straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį nurodant, jog 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos ne už 338,99 Eur sumą, bet už 250,07 Eur sumą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                       Marius Bartninkas